LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-439
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2013 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XII-439
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJA
I. TEISINIS LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – Rinkimų kodeksas) koncepcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu (Žin., 2012, Nr. 36-1772) ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SV-S-68 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso projektui parengti sudarymo“.
II. RINKIMŲ KODEKSO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
1. Rinkimų kodekso rengimo tikslas – kodifikuoti rinkimų ir kitus su rinkimais susijusius įstatymus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. nutarimus.
2. Rinkimų kodekso tikslas:
2.1. nustatyti Respublikos Prezidento, Seimo narių, savivaldybių tarybų narių, Europos Parlamento narių į Lietuvos Respublikai skirtas vietas Europos Parlamente rinkimo tvarką;
2.2. nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) ir kitų rinkimų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, jų sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą;
III. TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ RINKIMŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
3. Rinkimų sritį reglamentuoja:
3.2. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas (Žin., 1992, Nr. 22-635; 1996, Nr. 62-1467; 2000, Nr. 59-1760);
3.4. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (Žin., 2003, Nr. 115-5192);
3.5. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 53-996; 1996, Nr. 126-2944; 1999, Nr. 93-2710; 2010, Nr. 86-4523);
3.6. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 68-2774);
4. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai:
4.2. 1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 7);
4.3. 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 20 skyrius, 1 tomas, p. 12), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/106/EB (OL 2006 L 363, p. 409);
4.4. 1998 m. liepos 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rinkimų projekto, apimančio bendruosius atstovų rinkimų į Europos Parlamentą principus;
4.5. 2002 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija (A5-0212/2002) dėl Tarybos sprendimo, pakeičiančio Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise;
4.6. 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas, iš dalies pakeičiantis prie Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtą Aktą dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise;
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2007 m. vasario 9 d. nutarime suformulavo kai kurias oficialiosios konstitucinės savivaldybių tarybų rinkimų doktrinos nuostatas dėl rinkimų sistemos:
5.1. įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 34 straipsnio, 119 straipsnio 2, 3 dalių, kitų Konstitucijos nuostatų kylančius įgaliojimus įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi labai plačią diskreciją;
5.2. Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui jokių reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti; ji nedraudžia ir keisti pasirinktos savivaldybių tarybų rinkimų sistemos; antai įstatymu gali būti nustatyta vien proporcinė ar vien mažoritarinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema arba tokia rinkimų sistema, kai derinami proporcinės ir mažoritarinės sistemos elementai; nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė rinkimų sistema, nei tokia rinkimų sistema, kai yra derinami tam tikri proporcinės ir mažoritarinės sistemų elementai, negali būti laikoma pažeidžiančia Konstitucijoje įtvirtintą tiesioginių rinkimų principą ar savaime sudarančia prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus;
5.3. tai, kad Konstitucija nenustato įstatymų leidėjui reikalavimų, kokią savivaldybių tarybų rinkimų sistemą pasirinkti, anaiptol nereiškia, kad iš Konstitucijos savivaldybių tarybų rinkimų santykių teisiniam reguliavimui apskritai nekyla jokių reikalavimų; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas savivaldybių tarybų rinkimų santykius, privalo paisyti Konstitucijos nuostatų – normų ir principų, konstitucinės vietos savivaldos sampratos; įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas taip pat neturi sudaryti prielaidų pažeisti visuotinės, lygios ir tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo imperatyvo;
5.4. proporcinė savivaldybių tarybų rinkimų sistema – tai tokia sistema, kai kandidatais savivaldybių tarybų rinkimuose negali būti iškelti pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus;
6. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. nutarimuose suformulavo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl politinių partijų ir politinių organizacijų:
6.1. pasirinkus proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, turi būti užtikrinta galimybė teritorinių bendruomenių nariams savo pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinti būnant įtrauktiems ir į kitokius – ne tik politinių partijų – sąrašus (o jeigu įstatymų leidėjas nuspręstų, – ir individualiai). Susivienijimai (asociacijos), kurie pagal įstatymą turi turėti teisę sudaryti minėtus sąrašus, gali būti sukuriami tam tikriems savivaldybių tarybų rinkimams, bet jie, jeigu tai būtų nustatyta įstatyme, gali būti ir nuolat veikiantys;
6.2. tokia (proporcinė) savivaldybių tarybų rinkimų sistema, kai dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžosi į politinių partijų sąrašus įrašyti kandidatai, pagal Konstituciją yra galima, tačiau tai nereiškia, kad yra konstituciškai pateisinama kandidatų sąrašus apriboti vien politinių partijų sudaromais sąrašais; į atitinkamų savivaldybių tarybas turi turėti galimybę būti renkami teritorinių bendruomenių nariai – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai) ir neremiami jokios politinės partijos, būdami įrašyti į kurį nors ne politinės partijos sąrašą kaip kandidatai į savivaldybių tarybų narius;
6.3. Konstitucijoje yra įtvirtinti politinių partijų ir politinių organizacijų institutai (Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 2 dalis, 83 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis). Politinės organizacijos negali būti tapatinamos su politinėmis partijomis; jų steigimo ir veiklos ypatumai turi būti nustatyti įstatyme;
6.4. įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti minėti ne politinių partijų sąrašai, inter alia tai, kiek asmenų turi būti įrašyta į tokį sąrašą, ar kas nors turi paremti tokį sąrašą, kad jis būtų įregistruojamas savivaldybių tarybų rinkimams, o jeigu taip, tai kiek asmenų turi tai padaryti, laiką, kada toks sąrašas turi būti pateiktas registruoti, kaip tai turi būti daroma ir t. t.;
6.5. nebūtų konstituciškai nepagrįstas ir toks teisinis reguliavimas, kai toli gražu ne bet koks (ne bet kokiems tikslams sukurtas) susivienijimas (inter alia ne bet kokia asociacija, visuomeninė organizacija, bendrija) galėtų sudaryti kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašą ir pateikti jį registruoti savivaldybių tarybų rinkimams;
6.6. įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, taip pat gali įstatymu nustatyti tam tikrus kriterijus, susijusius su atitinkamą sąrašą sudarančio ir pateikiančio registruoti savivaldybių tarybų rinkimams susivienijimo, kuris nėra politinė partija, veiklos teritorija (pavyzdžiui, kad ji apimtų atitinkamą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinį vienetą);
6.7. Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime atskleidė kai kuriuos 2007 m. vasario 9 d. nutarime paminėtus konstitucinio politinių organizacijų instituto bruožus: įstatymų leidėjas, įstatyme apibrėždamas politinių organizacijų sampratą, gali numatyti jų įvairovę, inter alia tokias politines organizacijas, kurios steigiamos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti, visuomenei naudingai veiklai vykdyti ir kartu tam tikriems politiniams siekiams kelti; įtvirtinant politinių organizacijų, inter alia įsteigtų siekiant dalyvauti rinkimuose, teisę pateikti kandidatų sąrašus, turi būti nustatyti tam tikri specialūs reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kaip antai: tokias politines organizacijas gali steigti tik asmenys (tam tikras jų skaičius), turintys aktyviąją rinkimų į konkrečią instituciją teisę, ir kt.;
6.8. politinės partijos yra viena iš politinių organizacijų rūšių: tai susivienijimai, kurių steigimosi tikslai ir uždaviniai išskirtinai siejami su politine veikla, siekiu patekti į renkamas politinės valdžios institucijas, dalyvauti inter alia įgyvendinant valstybės valdžią;
6.9. greta politinių partijų pagal Konstituciją gali būti ir tokių organizacijų, į kurias asmenys vienijasi siekdami tenkinti įvairius visuomeniškai reikšmingus poreikius, vykdyti visuomenei naudingą veiklą, ir to siekdamos jos kartu kelia tam tikrus politinius siekius, inter alia dalyvauti rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas. Tokios organizacijos, įsteigtos įvairiems visuomeniškai reikšmingiems poreikiams tenkinti, kartu keliančios ir politinius siekius, atitiktų konstitucinę politinių organizacijų sampratą. Pažymėtina, kad konstitucinė politinių organizacijų samprata apima ne tik tokias nuolat veikiančias politines organizacijas, bet ir tokias politines organizacijas, kurios steigiamos, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (kaip antai rinkimų asociacijos);
6.10. pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalies nuostatą, įstatyme reguliuoja politinių partijų steigimo ir veiklos santykius, tačiau politinių organizacijų steigimas ir veikla nėra reguliuojami ordinarinės teisės lygmeniu. Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga šiuos santykius sureguliuoti įstatymu;
6.11. įstatymų leidėjas, įstatyme apibrėždamas politinių organizacijų sampratą, gali numatyti jų įvairovę, inter alia tokias politines organizacijas, kurios steigiamos tam tikriems politiniams siekiams įgyvendinti, be kita ko, tam, kad dalyvautų konkrečiuose rinkimuose į Europos Parlamentą;
6.12. įstatyme įtvirtinant politinių organizacijų, inter alia įsteigtų siekiant dalyvauti rinkimuose, teisę pateikti kandidatų sąrašus, turi būti įtvirtinti tam tikri specialūs reikalavimai, kuriuos jos turi atitikti, kaip antai: tokias politines organizacijas gali steigti tik asmenys (tam tikras jų skaičius), turintys aktyviąją rinkimų į Europos Parlamentą teisę (ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai), ir kt.;
6.13. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime konstatavo, kad rinkimų teisė yra glaudžiai susijusi inter alia su Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro teisė steigti politines partijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti politinių partijų nariu, teisė išstoti iš jų; asmuo savo konstitucinę teisę nuspręsti, ar priklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narystės politinėse partijose principas;
6.14. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Ši konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo valią, reiškia ir tai, kad asmuo negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai verčiamas būti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais (Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas);
6.15. politinės partijos yra tokie susivienijimai, kurių steigimosi tikslai, paskirtis ir veikla yra neatsiejami nuo politinės valdžios siekio (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas). Politinės partijos šį savo siekį įgyvendina inter alia dalyvaudamos rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas. Todėl pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią politinėms partijoms arba jų iškeltiems bei remiamiems kandidatams dalyvauti politinių atstovaujamųjų institucijų rinkimuose. Tačiau šis reikalavimas negali būti aiškinamas kaip įtvirtinantis išimtinę politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisę dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
7. Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažino, kad:
7.1. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2008 m. gegužės 8 d. redakcija; Žin., 2008, Nr. 59-2202) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
7.2. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 straipsnis (2009 m. vasario 12 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 19-743) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat gyvenantys Lietuvoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai į Europos Parlamentą gali būti renkami būdami įrašyti tik į politinių partijų sudaromus kandidatų į Europos Parlamento narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
8. Konstitucinis Teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino, kad:
8.1. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 34 straipsnis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, jame nustatyta, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius, taip pat tiek, kiek jame nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai gali būti keliami kandidatais į atitinkamų savivaldybių tarybas būdami įrašyti ir į ne politinių partijų sudaromus kandidatų į savivaldybių tarybų narius sąrašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai;
8.2. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 83 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir jungtis į išsikėlusių kandidatų jungtinį sąrašą, taip pat nustačius, kad politinės partijos kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, joje nustatyta, kad išsikėlusių kandidatų jungtinis sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai;
8.3. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 86-4523, Nr. 141) 83 straipsnio 3, 4, 5 dalys tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą ir nustačius, kad pavieniai asmenys, neįrašyti į kandidatų sąrašus, daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali išsikelti kandidatais į savivaldybės tarybos narius ir joje varžytis su kandidatų sąrašais, jose nustatyta, kad kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems skirstant mandatus, mandatai dalijami pagal mandatų skirstymo kvotą, apskaičiuojamą pagal rinkėjų balsus, paduotus ne tik už šiuos kandidatų sąrašus, bet ir už visus išsikėlusius kandidatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai;
8.4. Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (2010 m. gegužės 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 63-3091) 3 straipsnio 2 dalis tiek, kiek, įstatymų leidėjui pasirinkus vien proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, joje nenustatyta, kad savarankiškais politinės kampanijos dalyviais gali būti ne tik politinės partijos, bet ir kiti įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus atitinkantys kolektyviniai subjektai, kurių nariais gali būti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų nuolatiniai gyventojai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai.
9. Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 26 d. išvadoje pažymėjo, kad „Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams. <...> jei Vyriausioji rinkimų komisija turėtų įgaliojimus iki rinkimų dienos panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, būtų sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą nesiimant griežčiausios Seimo rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytos priemonės – pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais.“
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA1
10. Lenkijos Respublikos Prezidentas renkamas pagal absoliučios daugumos atstovavimo sistemą. Jeigu pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antras turas, kuriame dalyvauja du kandidatai, surinkę daugiausia balsų pirmame ture.
________________
1 Skyrius parengtas pagal Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento 2013 m. kovo 5 d. informaciją „Rinkimų sistemos ir jų administravimas Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje“.
11. Lenkijos Respublikos Seimas renkamas pagal proporcinio atstovavimo sistemą su vadinamuoju „atviru partijų sąrašu“ arba preferenciniu balsavimu (t. y. rinkėjai gali daryti įtaką kandidatų sąrašo eiliškumui). 41 daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama nuo 7 iki 19 narių. Partijų sąrašams skaičiuojant visos šalies mastu gautus balsus taikomas 5 procentų balsų slenkstis, koalicijų sąrašams – 8 procentų balsų slenkstis. Tautinių mažumų iškeltiems sąrašams slenkstis netaikomas. Partijų sąrašų gauti balsai perskaičiuojami į mandatus pagal aukščiausio vidurkio metodą taikant D’Hondto formulę.
12. Lenkijos Respublikos Senatas renkamas pagal mažoritarinę paprastosios daugumos vieno turo sistemą, kai pirmame ture laimi daugiausia balsų surinkęs kandidatas.
13. Lenkijos Respublikoje renkama 50 Europos Parlamento narių pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Šalis padalyta į 13 daugiamandačių apygardų, kuriose iš anksto nėra nustatytas renkamų narių skaičius. Mandatų dalybose dalyvauja tik tie sąrašai, kurie įveikia 5 procentų balsų slenkstį skaičiuojant visos šalies mastu gautus balsus. Pirmiausia pagal aukščiausio vidurkio metodą (taikant D’Hondto formulę) apskaičiuojama, kiek mandatų tenka kiekvienam sąrašui visos šalies mastu, po to pagal didžiausio likučio metodą (taikant Hare-Niemeyerio formulę) apskaičiuojama balsų kvota vienam mandatui šalies mastu. Tada apygardoje gautų balsų skaičius dalijamas iš kvotos ir gaunamas sąrašui tenkantis mandatų skaičius toje apygardoje. Skaičiuojant pagal tokį metodą, kiekvienoje apygardoje išrinktų narių skaičius gali gerokai skirtis priklausomai nuo rinkėjų aktyvumo skirtingose apygardose.
14. Lenkijos gminų, pavietų ir vaivadijų tarybos ir seimeliai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą. Renkant vaivadijų, pavietų ir didesnių gminų tarybas, atitinkamo darinio teritorija paprastai yra suskirstyta į kelias daugiamandates apygardas. Vaivadijose, pavietuose ir gminose, kuriose gyvena daugiau kaip 20 000 gyventojų, rinkėjas gali pasirinkti tik vienos partijos sąrašą, tai yra pažymėdamas vieną sąrašo kandidatą jis atiduoda balsą jam (reitinguoja) ir visam sąrašui. Perskaičiuojant balsus į mandatus, taikomas aukščiausio vidurkio metodas pagal D’Hondto formulę.
15. Vaitai, burmistrai, miestų prezidentai (toliau – merai) renkami pagal dviejų turų mažoritarinę rinkimų sistemą (pirmame ture laimi kandidatas, surinkęs daugiau kaip 50 procentų balsų).
16. Lenkijos Respublikoje visų rūšių rinkimuose kelti kandidatus (ar sąrašus) ir kandidato vardu atlikti kitus rinkiminius veiksmus turi teisę tik specialiai tam tikslui įsteigti rinkimų komitetai. Lenkijos Respublikos Prezidento rinkimuose komitetus gali steigti tik rinkėjai, tai yra balso teisę turintys fiziniai asmenys. Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato rinkimuose rinkimų komitetus gali steigti politinės partijos, partijų koalicijos ir rinkėjai. Savivaldybių tarybų rinkimuose steigti komitetus gali partijos, partijų koalicijos, visuomeninės organizacijos ir rinkėjai.
17. Lenkijos nacionalinę rinkimų komisiją (toliau – NRK) – nuolatinę aukščiausiąją rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės instituciją sudaro: 3 Konstitucinio Tribunolo teisėjai, kuriuos pasiūlo Konstitucinio Tribunolo pirmininkas; 3 Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kuriuos pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, ir 3 Aukščiausiojo Administracinio Teismo teisėjai, kuriuos pasiūlo šio teismo pirmininkas. NRK narius į pareigas skiria Lenkijos Respublikos Prezidentas. NRK nariai savo pareigas komisijoje atlieka neatsižvelgiant į jų, kaip teisėjų, atliekamas funkcijas. NRK nariais gali būti skiriami ir buvę (atsistatydinę) teisėjai.
17.1. Apygardos rinkimų komisiją sudaro nuo 5 iki 11 teisėjų (buvusių teisėjų), įskaitant rinkimų įgaliotinį, kuris yra komisijos pirmininkas ex officio.
17.2. Regioninę rinkimų komisiją sudaro 5 teisėjai, įskaitant rinkimų įgaliotinį, kuris yra komisijos pirmininkas ex officio.
17.3. Teritorinę rinkimų komisiją ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų dienos sudaro rinkimų įgaliotinis iš rinkėjų, kuriuos pasiūlo atstovai rinkimams. Atstovus rinkimams turi teisę skirti apygardų ir regioninės rinkimų komisijos. Teritorines rinkimų komisijas sudaro nuo 7 iki 9 asmenų, nuolat gyvenančių atitinkamai vietos valdžios tarybai priskirtoje teritorijoje. Vaivadijų ir pavietų rinkimų komisijų ir rinkimų komisijų miestuose, turinčiuose pavieto teises, pirmininkas ex officio yra teisėjas, kurį siūlo teritorinio apygardos teismo pirmininkas.
17.4. Apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos iš rinkėjų. Seimo, Senato, Respublikos Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą ne vėliau kaip likus 21 dienai iki rinkimų dienos apylinkių rinkimų komisijas sudaro atitinkamos teritorinės savivaldybės vadovas. Vietos valdžios institucijų ir teritorinės savivaldybės vadovų rinkimuose apylinkių rinkimų komisijas sudaro atitinkamos teritorinės rinkimų komisijos. Apylinkių rinkimų komisijas sudaro nuo 6 iki 8 asmenų, kurių kandidatūras pasiūlo atstovai rinkimams ar jų įgalioti asmenys. Vienas iš teritorinės savivaldybės vadovų siūlomų asmenų yra atitinkamos teritorinės savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, darbuotojas. Rinkimų komisijų nariais gali būti tik rinkėjai, kurie, rinkimų registro duomenimis, yra nuolatiniai atitinkamos teritorinės savivaldybės gyventojai. Tais atvejais, kai yra pasiūloma daugiau kandidatūrų į apylinkių rinkimų komisijas negu gali būti skiriama narių, komisijos sudėtis nustatoma burtais, kuriuos organizuoja atitinkamos teritorinės savivaldybės vadovas.
18. Rinkimuose į Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) Bundestagą taikoma mišri rinkimų sistema – pusė narių renkama vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę paprastosios daugumos sistemą, kita pusė – daugiamandatėse teritorinėse apygardose pagal proporcinę sistemą balsuojant už partijų sąrašus.
19. Europos Parlamento nariai VFR renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, balsuojant už kandidatų sąrašus; vietos paskirstomos pagal aukščiausio vidurkio metodą, taikant Sainte-Lagu? / Scheperso formulę. Galima kelti atskirus sąrašus kiekvienoje žemėje arba vieną sąrašą visoje šalies teritorijoje.
20. Vietos savivaldos atstovaujamieji organai VFR iš esmės visur (išskyrus pačias mažiausias bendruomenes, kuriose būna tik vienas sąrašas) renkami pagal proporcinio atstovavimo rinkimų sistemą arba mišrią sistemą (nustatytas mandatų skaičius paskirstomas pagal vieną iš mažoritarinių sistemų balsuojant „už pavardes“, o likusieji mandatai paskirstomi pagal vieną iš proporcinių sistemų balsuojant už partijų sąrašus). Taikomos įvairios proporcinės rinkimų sistemos modifikacijos – uždari ar atviri sąrašai; rinkėjai turi nevienodą skaičių balsų – nuo 1 iki tiek, kiek renkama atstovų; kai kur galima balsuoti už kelis skirtingų partijų kandidatus ar sudaryti savo sąrašą iš skirtingų partijų kandidatų (vadinamasis panašavimas (panašažas) ir t. t. Daugumoje žemių mandatams paskirstyti taikomas aukščiausio vidurkio metodas (pagal D’Hondto arba Sainte-Lagu? / Scheperso formules), tačiau septyniose žemėse taikomas kvotų ir liekanų metodas pagal Hare-Niemeyerio formulę.
21. Nuo 1996 m. visose VFR žemėse savivaldybių merai renkami tiesioginiuose rinkimuose. Išrenkamas kandidatas, pirmame ture surinkęs daugiau kaip pusę visų paduotų balsų; jeigu tokio neatsiranda, antrame ture varžosi du daugiausia balsų gavę kandidatai, ir laimi tas, kuris surenka daugiau balsų. Brandenburge abiejuose ratuose taikoma papildoma sąlyga, kad laimėtojas turi surinkti ir ne mažiau kaip 15 procentų visų rinkėjų balsų; jeigu antrame rate ši sąlyga neįvykdoma, merą išrenka taryba. Kai kuriose žemėse (Šiaurės Reinas-Vestfalija, Žemutinė Saksonija) nustatyta, kad, kai yra tik vienas kandidatas, jis išrenkamas, jeigu už jį balsuoja dauguma rinkėjų, su sąlyga, kad aktyvumas ne mažesnis kaip 25 procentai.
22. VFR federalinį prezidentą renka VFR Federalinis Susirinkimas, kurį sudaro visi Bundestago deputatai ir toks pat skaičius federalinių žemių parlamentų (landtagų) išrinktų asmenų; jie nebūtinai turi būti tų parlamentų deputatai. Jeigu pirmame balsavimo ture nė vienas iš kandidatų nesurenka absoliučios balsų daugumos, vyksta antras balsavimo turas. Jeigu ir per antrą turą niekas negauna absoliučios daugumos, trečiame ture prezidentas išrenkamas paprasta balsų dauguma.
23. Bundestago rinkimuose kandidatų sąrašus daugiamandatėse apygardose gali kelti tik partijos, o vienmandatėse – ir partijos, ir nustatytas rinkimų teisę turinčių piliečių skaičius. Rinkimuose į Europos Parlamentą kandidatų sąrašus gali kelti partijos ir kiti politiniai susivienijimai (susivienijimai, organizuoti narystės pagrindu ir turintys būstinę, vadovybę, veiklos ir narių Europos Sąjungos valstybėse narėse). Rinkimuose į vietos tarybas kandidatų sąrašus gali teikti politinės partijos ir rinkėjų susivienijimai (arba rinkėjų grupės). Tokiems rinkėjų susivienijimams keliami reikalavimai yra išdėstyti žemių vietos rinkimų įstatymuose; jie formuluojami įvairiai. Paprastai tokie susivienijimai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų teisėtą įsisteigimą, turėti įstatus ir patvirtinti, kad jų vadovaujamasis organas sudarytas laikantis demokratinių principų. Kai kuriose žemėse kandidatuoti gali ir pavieniai nepriklausomi kandidatai; skirstant vietas, jie traktuojami taip pat kaip ir kandidatų sąrašai. Kandidatai į mero postą vienose žemėse (pvz., Bavarijoje) privalo būti iškelti partijų, koalicijų ar rinkėjų susivienijimų, kitose žemėse to nereikalaujama (galima iškelti savo kandidatūrą), tačiau paprastai kandidatai turi surinkti nustatytą juos remiančių piliečių parašų skaičių.
24. VFR Federalinės rinkimų komisijos sudėtį sudaro federalinis rinkimų vadovas, 8 jo paskirti rinkimų teisę turintys asmenys ir 2 Federalinio administracinio teismo teisėjai. Federalinį rinkimų vadovą ir jo pavaduotoją neterminuotai skiria vidaus reikalų ministras.
25. Kiekvienoje VFR žemėje yra žemės rinkimų vadovas ir jo vadovaujama žemės rinkimų komisija; kiekvienoje vienmandatėje apygardoje – apygardos rinkimų vadovas ir jo vadovaujama apygardos rinkimų komisija; kiekvienoje rinkimų apylinkėje – apylinkės rinkimų vadovas ir apylinkės rinkimų komisija. Žemių, apygardų ir apylinkių komisijų vadovus ir jų pavaduotojus skiria žemių vyriausybės ar jų įgaliotos institucijos. Žemių komisijų vadovai skiriami neterminuotai, kiti vadovai – prieš kiekvienus rinkimus.
26. Žemės rinkimų komisiją, be pirmininko (rinkimų vadovo), sudaro 6 jo paskirti rinkėjai ir 2 tos žemės aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai; apygardos komisiją – pirmininkas (rinkimų vadovas) ir 6 jo paskirti rinkėjai. Apylinkės komisiją sudaro: pirmininkas (rinkimų vadovas), jo pavaduotojas ir nuo 3 iki 7 narių, kuriuos skiria pirmininkas (rinkimų vadovas). Žemės vyriausybė gali nutarti, kad apylinkės komisijos narius paskiria savivaldybės valdžia; skiriant narius, pagal galimybes turi būti atsižvelgiama į apylinkei atstovaujamas partijas. Savivaldybės valdžios prašymu federalinė valdžia, valstybės įmonės, įstaigos ir viešieji fondai, žemių valdžia, savivaldybės, savivaldybių susivienijimai, taip pat kiti žemės priežiūrai priskirti viešieji juridiniai asmenys pateikia savo darbuotojų, gyvenančių prašymą pateikusioje savivaldybėje, sąrašą, iš kurio galima rinkti apylinkės komisijos narius.
27. Rinkimų komisijų narių pareigos yra visuomeninės. Komisijos nario pareigas eiti yra privaloma, jų atsisakyti galima tik dėl rimtų priežasčių.
28. Vietos rinkimų vykdymo tvarka reglamentuojama atskirų žemių vietos rinkimų įstatymais. Pavyzdžiui, Reino krašto-Pfalco žemės įstatyme numatyta, kad rinkimų vadovas yra bendruomenės meras, o kai jis negali eiti pareigų, – vienas iš jį pavaduojančių tarybos delegatų. Rinkimams kiekvienoje bendruomenėje organizuoti ir vykdyti sudaroma rinkimų komisija, kurią sudaro: pirmininkas (juo būna rinkimų vadovas) ir 4–6 tarėjai, rinkimų teisę turintys bendruomenės nariai, kuriuos skiria bendruomenės taryboje atstovaujamos partijos. Kiekvienos bendruomenės teritorija yra atskira rinkimų apygarda. Balsuojama rinkimų apylinkėse; didesnėse apygardose gali būti keletas balsavimo apylinkių. Meras kiekvienai balsavimo apylinkei skiria vadovą, jo pavaduotoją, 3–8 tarėjai (juos siūlo partijos) ir sekretorių. Visi kartu jie sudaro rinkimų apylinkės valdybą.
29. Prancūzijos Respublikos Prezidentas renkamas pagal absoliučios daugumos atstovavimo sistemą. Jeigu pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antras turas, kuriame dalyvauja du kandidatai, surinkę daugiausia balsų pirmame ture.
30. Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos nariai renkami pagal mažoritarinę absoliučios daugumos atstovavimo sistemą. Šalies teritorija padalyta į 577 vienmandates rinkimų apygardas. Jeigu pirmame ture nė vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip pusės balsų (atėjusių balsuoti rinkėjų, kurie sudarytų ne mažiau kaip 1/4 visų rinkėjų), turi įvykti antras turas, į kurį patenka kandidatai, surinkę ne mažiau kaip 12,5 procento balsų (visų registruotų rinkėjų). Jeigu šį kriterijų atitinka mažiau kaip du kandidatai, tai į antrą turą visada patenka du daugiausia balsų gavę kandidatai. Antrame ture laimi daugiausia balsų gavęs kandidatas.
31. Prancūzijos Respublikos Senato nariai renkami netiesiogiai 6 metų laikotarpiui, kas 3 metus pakeičiant apie pusę Senato sudėties. Didžiąją dalį narių (328 iš 348) renka maždaug 150 000 narių rinkikų kolegija (pranc. grands électeurs), kurią sudaro Nacionalinės Asamblėjos nariai, regionų tarybų nariai, departamentų generalinių tarybų nariai ir savivaldybių tarybų nariai. Kitus 20 narių renka kitų sudėčių rinkikų kolegijos (8 – užjūrio departamentai, 12 – Prancūzijos Respublikos piliečių užsienyje asamblėja). Rinkimai vyksta pagal mišrią rinkimų sistemą. Šalies teritorija (įskaitant užjūrio teritorijas) padalyta į 128 rinkimų apygardas. Tam tikrose (mažesnėse) apygardose išrenkama nuo 1 iki 3 narių pagal dviejų turų absoliučios daugumos atstovavimo sistemą. Didesnė dalis (apie 52 proc.) Senato išrenkama departamentuose, kurie deleguoja 4 ar daugiau narių pagal proporcinio atstovavimo sistemą su uždarais partijų sąrašais (rinkikai neturi galimybės daryti įtakos kandidatų eiliškumui sąraše).
32. Prancūzijos Respublikoje Europos Parlamento nariai renkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą, balsuojant už uždarus partijų sąrašus (rinkėjas negali daryti įtakos kandidatų eiliškumui sąraše). Šalis padalyta į 8 daugiamandates apygardas, kuriose renkama nuo 3 (užjūrio departamentuose) iki 13 narių (Il de Franso regione). Partijų sąrašams taikomas 5 procentų balsų slenkstis, kuris skaičiuojamas atskirai kiekvienoje apygardoje. Balsai perskaičiuojami į mandatus taikant du metodus: aukščiausio vidurkio (D’Hondto formulę) ir didžiausio likučio (Hare-Niemeyerio formulę).
33. Komunose, kuriose mažiau kaip 3 500 gyventojų, tarybos rinkimams naudojama 2 turų mišri rinkimų sistema, kuri kartais dar vadinama kumuliacine arba blokine. Tokio dydžio komuna paprastai yra viena rinkimų apygarda, kurioje kiekvienas rinkėjas turi tiek balsų, kiek yra vietų taryboje, ir gali juos paduoti už vienos partijos sąrašo narius arba kelių skirtingų sąrašų narius (tai yra gali sudaryti savo sąrašą). Pirmame ture laikomi išrinkti tie kandidatai, kurie surinko 25 procentus visų rinkėjų balsų. Likę kandidatai varžosi antrame ture, kuriame laimi aritmetinę balsų daugumą surinkę kandidatai. Jeigu keli kandidatai surenka absoliučiai vienodą balsų skaičių, nugalėtoju tampa amžiumi vyresnis kandidatas. Itin mažose komunose, kuriose mažiau kaip 2 500 gyventojų, gali kandidatuoti ir pavieniai kandidatai. Tuo atveju sąrašą sudaro viena pavardė. Didesnių komunų sąraše negali būti vienos pavardės, todėl nepriklausomi kandidatai turi tartis dėl bendro sąrašo.
34. Komunose, kuriose daugiau kaip 3 500 gyventojų, rinkimai taip pat vyksta dviem turais, tačiau pagal kitą proporcinio atstovavimo sistemą, taikant 5 procentų balsų slenkstį. Partijos sąraše turi būti tiek kandidatų, kiek yra vietų taryboje. Jeigu kuris nors sąrašas gauna daugiau kaip pusę rinkėjų balsų, to sąrašo atstovai gauna pusę vietų taryboje. Likusios vietos išdalijamos partijų sąrašams (įskaitant ir daugumą laimėjusį sąrašą) pagal proporcinę sistemą taikant aukščiausio vidurkio formulę. Jeigu pirmame ture nė vienos partijos sąrašas nesurenka pusės balsų, rengiamas antras turas. Jame daugiausia balsų surinkęs sąrašas iš karto gauna pusę tarybos mandatų, o likusieji išdalijami pagal aukščiausio vidurkio formulę.
35. Departamento lygmeniu atstovaujamąją valdžią įgyvendina generalinė taryba (pranc. conseil général), kurios nariai renkami 6 metų kadencijai tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose, po vieną atstovą nuo kantono (rinkimų apygardos) pagal 2 turų mažoritarinę rinkimų sistemą. Kas 3 metai atnaujinama 1/3 tarybos sudėties. Generalinės tarybos dydis taip pat priklauso nuo gyventojų skaičiaus departamente (pvz., 76 nariai Šiaurės departamente; 15 narių Belforo departamente).
36. Regiono lygmeniu atstovaujamosios valdžios organas yra regiono taryba (pranc. conseil régional), renkama 6 metų laikotarpiui tiesioginiuose rinkimuose regiono departamentuose, o narių skaičius priklauso nuo departamentų dydžio ir jų skaičiaus regione. Pavyzdžiui, Il de Franso regionui priklauso 8 departamentai, o regiono tarybą sudaro 197 nariai. Rinkimai vyksta pagal proporcinę rinkimų sistemą (partinius sąrašus be galimybės reitinguoti), taikant 5 procentų balsų slenkstį.
37. Prancūzijos rinkimų administravimo sistema pasižymi decentralizacija, o rinkimų administravimo funkcijos yra padalytos valstybės institucijoms nacionaliniu lygmeniu ir vietos lygmeniu.
38. Pagal Prancūzijos rinkimų kodeksą ir kitus teisės aktus kiekviena prefektūra sudaro 3 komisijas, prižiūrinčias rinkimų vykdymo procesą departamento arba rinkimų apygardos lygmeniu: rinkimų agitacijos komisijos, turinčios užtikrinti, kad rinkimų agitacijos dokumentai būtų išplatinti kiekvienoje rinkimų apygardoje; komisijos, skirtos prižiūrėti balsavimo procesą, ir komisijos, surašančios galutinį rinkimų apygardos balsų skaičiavimo rezultatų protokolą. Pastaroji komisija turi teisę daryti pakeitimus rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole tais atvejais, kai rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokoluose yra nustatoma aritmetinių klaidų.
39. Rinkimų agitacijos komisiją sudaro: teisėjas – komisijos pirmininkas, skiriamas Apeliacinio Teismo pirmininko; valstybės tarnautojas, skiriamas prefekto; valstybės tarnautojas, skiriamas viešųjų finansų departamento direktoriaus; pašto tarnybos atstovas. Komisijos, skirtos prižiūrėti balsavimo procesą, yra sudaromos kiekviename mieste, kuriame yra daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų. Komisiją sudaro: departamento magistratas – komisijos pirmininkas, magistratas arba buvęs magistratas – komisijos narys ir valstybės tarnautojas, skiriamas prefekto. Komisiją, surašančią galutinį rinkimų apygardos balsų skaičiavimo rezultatų protokolą, sudaro: teisėjas – komisijos pirmininkas ir 2 komisijos nariai – teisėjai, skiriami Apeliacinio Teismo pirmininko arba Aukščiausiojo Apeliacinio Teismo pirmininko, ir valstybės tarnautojas, skiriamas prefekto.
40. Prefektūrose sudaromos apylinkių rinkimų komisijos. Savivaldybės skiria 4 apylinkių rinkimų komisijų narius, įskaitant ir komisijos pirmininką. Kiekvienas kandidatas arba politinė partija turi teisę skirti po vieną papildomą apylinkės komisijos narį. 2012 m. vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose buvo įsteigta 67 tūkst. rinkimų apylinkių Prancūzijoje ir maždaug 800 rinkimų apylinkių užjūrio teritorijose.
VI. SIŪLOMOS PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL RINKIMŲ SRITIES REGLAMENTAVIMO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
41. Lietuvos Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai 5 metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
42. Pretendentais būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus gali išsikelti pavieniai asmenys, užsiregistravę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (paprastai likus 65 dienoms iki rinkimų).
43. Pretendentus būti kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus gali kelti, remti įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos ir reikalavimus dėl narių skaičiaus atitinkančios politinės partijos.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
44. Lietuvos Respublikos Seimo nariai renkami 4 metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
45. Kandidatų sąrašus į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti politinė partija:
45.1. įregistruota pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (toliau – Politinių partijų įstatymas) ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir
45.2. užsiregistravusi Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyve iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (paprastai likus 65 dienoms iki rinkimų), ir
45.4. jeigu jos kandidatų sąrašas patvirtintas politinės partijos suvažiavimo, konferencijos ar kito kompetentingo partijos organo, nustatyto partijos įstatuose, ir
46. Kandidatus į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose gali kelti:
46.1. politinė partija:
46.1.1. įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir
46.1.2. užsiregistravusi Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyve šioje rinkimų apygardoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų), ir
46.2. kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip 1 000 tos apygardos rinkėjų ir jis yra užsiregistravęs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu šioje rinkimų apygardoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų).
47. Pirmame Seimo rinkimų ture balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir vienmandatėse rinkimų apygardose, antrame ture, jeigu reikia, – vienmandatėse rinkimų apygardose.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ
48. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų (toliau – savivaldybių tarybos, tarybos) nariai renkami 4 metams daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą.
49. Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma viena daugiamandatė savivaldybės rinkimų apygarda (toliau – rinkimų apygarda).
50. Kandidatų sąrašus į savivaldybių tarybų narius gali kelti:
50.1. politinė partija:
50.1.1. įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir
50.1.2. užsiregistravusi Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyve šioje rinkimų apygardoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų), ir
50.1.4. jeigu kandidatų sąrašas patvirtintas politinės partijos suvažiavimo, konferencijos ar kito kompetentingo partijos organo, nustatyto partijos įstatuose, ir
50.2. visuomeninis rinkimų komitetas:
50.2.2. užsiregistravęs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu šioje rinkimų apygardoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų),
50.2.3. jeigu kandidatų sąrašo iškėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dvidešimt procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų, ir
51. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu.
52. Kandidatų sąrašus į Europos Parlamento narius gali kelti:
52.1. politinė partija:
52.1.1. įregistruota pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų ir
52.1.2. užsiregistravusi Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyve iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų), ir
52.1.4. jeigu kandidatų sąrašas patvirtintas politinės partijos suvažiavimo, konferencijos ar kito kompetentingo partijos organo, nustatyto partijos įstatuose, ir
52.2. visuomeninis rinkimų komitetas:
52.2.1. sudarytas iš ne mažiau kaip iš dvigubo Europos Parlamento narių, renkamų Lietuvoje, skaičiaus rinkėjų ir
52.2.2. užsiregistravęs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (likus 65 dienoms iki rinkimų),
52.2.3. jeigu kandidatų sąrašą paremia parašais ne mažiau kaip 10 000 rinkimų teisę turinčių piliečių ir
53. Rinkimų komisijos nariu gali būti siūlomas ir (ar) skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris:
56. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma po eilinių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.
57. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš politinių partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų kandidatų. Kiti komisijos nariai, kurių turi būti ne mažiau kaip politinių partijų pasiūlytų narių, skiriami Seimo slaptu balsavimu iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, finansų ministro, vidaus reikalų ministro siūlomų kandidatų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, kurios kadencija baigiasi, narių.
59. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoją skiria Seimas iš komisijos narių Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko teikimu.
60. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės institucijose, įstaigose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įmonėse ar įstaigose. Jie negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo užmokestį už darbą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir atlyginimą už kūrybinę veiklą, taip pat atlyginimą už pedagoginę bei mokslinę veiklą.
61. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas teikia Seimui Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitą po kiekvienų rinkimų.
62. Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijas sudaro 4 metams, komisijų sudėtis atnaujinama pasitraukus iš jos komisijos nariui.
63. Savivaldybių, apygardų rinkimų komisijas sudaro 15 narių, pasiūlytų politinių partijų, savivaldybės mero, teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos.
65. Kandidatus į apylinkių rinkimų komisijas siūlo politinės partijos, savivaldybių tarybos, savivaldybės administracijos direktorius.
VII. NUMATOMA RINKIMŲ KODEKSO STRUKTŪRA
67. Numatoma tokia Rinkimų kodekso struktūra:
67.1. I DALIS. RINKIMŲ PAGRINDAI. I skyrius. Rinkimų kodeksas ir jo taikymas. Pirmasis skirsnis. Rinkimų kodeksas ir jo reglamentuojami santykiai. Antrasis skirsnis. Rinkimų kodekso sąvokos. II skyrius. Rinkimų teisiniai principai ir pagrindai. III skyrius. Rinkėjai ir rinkėjų sąrašai. IV skyrius. Kandidatai. Pirmasis skirsnis. Teisė būti kandidatu. Antrasis skirsnis. Teisės būti kandidatu įgyvendinimo tvarka. V skyrius. Teritoriniai rinkimų vienetai;
67.2. II DALIS. RINKIMŲ VYKDYMAS. VI skyrius. Rinkimų komisijos, jų sudarymas, įgaliojimai, darbo organizavimas, viešumas. Pirmasis skirsnis. Rinkimų komisijos. Antrasis skirsnis. Vyriausioji rinkimų komisija. Trečiasis skirsnis. Kitos rinkimų komisijos. VII skyrius. Rinkimų agitacija. Rinkėjų informavimas. VIII skyrius. Rinkimų parengiamoji ir organizacinė veikla. Pirmasis skirsnis. Rinkimų paskelbimas ir inicijavimas. Antrasis skirsnis. Atstovai rinkimams, kandidato į Respublikos Prezidentus patikėtiniai ir rinkimų stebėtojai. Trečiasis skirsnis. Rinkimų organizacinė veikla. IX skyrius. Kandidatų veiklos garantijos ir draudimai. X skyrius. Pasirengimas balsavimui ir balsavimas. Pirmasis skirsnis. Balsavimas rinkimuose. Antrasis skirsnis. Balsavimas rinkimų dieną. Trečiasis skirsnis. Balsavimas iš anksto. Ketvirtasis skirsnis. Balsavimas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir laivuose. XI skyrius. Rinkėjų balsų skaičiavimas. XII skyrius. Rinkimų rezultatų nustatymas ir paskelbimas. XIII skyrius. Mandato įgijimas ir netekimas. XIV skyrius. Rinkimų ginčai;
67.3. III DALIS. POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMAS IR FINANSAVIMO KONTROLĖ. XV skyrius. Politinės kampanijos etapai ir dalyviai. XVI skyrius. Politinių kampanijų finansavimo šaltiniai. Politinės kampanijos išlaidos. XVII skyrius. Politinių kampanijų apskaita. XVIII skyrius. Politinių kampanijų finansavimo kontrolė. Nepriklausomas politinių kampanijų dalyvių patikrinimas. XIX skyrius. Atsakomybė už politinės kampanijos finansavimo ir politinės reklamos skleidimo tvarkos pažeidimus;
VIII. NUMATOMI PAKEISTI AR PRIPAŽINTI NETEKUSIAIS GALIOS TEISĖS AKTAI
69. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, netekusiais galios turi būti pripažinti:
69.3. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (Žin., 2003, Nr. 115-5192);
69.4. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2010, Nr. 86-4523);
69.5. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 68-2774);
69.6. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Seimo rinkimų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 135-4895).
70. Rengiant konstitucinį įstatymą, būtina parengti ir pakeisti: