LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO 6, 7, 11, 13, 17, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, PAPILDYMO 41 STRAIPSNIU IR 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. IXP-683(2)
2002 m. birželio 6 d. Nr. 830
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617) 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2002 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 814 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 6, 7, 11, 13, 17, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo, papildymo 41 straipsniu ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. IXP-683(2), nes:
1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyrius įtvirtina civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, žalos atlyginimo prievolę, atsakomybės rūšis ir išsamiai reglamentuoja kitus civilinės atsakomybės klausimus, todėl įstatymo projekto 1 straipsnyje nereikėtų jų kartoti. Tačiau įvertinant teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus projekto tikslus, vertėtų siūlomame 41 straipsnyje aiškiai suformuluoti asmenų, atsakingų už sudaromų privatizavimo sandorių teisėtumą, visišką materialinę atsakomybę už jų neteisėtais veiksmais (ar neveikimu) padarytą žalą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 145 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, jog visiška darbuotojo materialinė atsakomybė yra galima, kai tai nustatyto įstatymas (toks atvejis numatomas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso projekto 255 straipsnio 5 punkte).
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas (toliau vadinama – Valstybės turto fondas) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašo privatizavimo sandorius. Valstybės turto fondo generalinis direktorius Vyriausybės vardu privatizavimo sandorius pasirašo tik po to, kai jų projektams pagal kompetenciją pritaria Valstybės turto fondo valdyba, Privatizavimo komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tai įrodo, kad sprendimą dėl privatizavimo sandorio sudarymo priima daugelis asmenų, todėl ir atsakomybė už padarytą žalą negali būti numatoma tik asmeniui, pasirašiusiam privatizavimo sandorį.
2. Įstatymo projekto 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsniai numato likviduoti Privatizavimo komisiją ir savivaldybių turto privatizavimo komisijas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme yra nustatyta, kad Privatizavimo komisija ir savivaldybių turto privatizavimo komisijos vykdo privatizavimo priežiūrą. Atsižvelgiant į šių institucijų darbo trūkumus, reikėtų tobulinti privatizavimo priežiūrą, o ne visai jos atsisakyti. Kitų šalių patirtis rodo, kad privatizavimo procesas turi būti valstybės prižiūrimas.
3. Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma skelbti informaciją, susijusią su privatizavimo sandoriais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 (Žin., 1998, Nr. 3-54) patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 2 priede pateiktos pavyzdinės sutarties 11 straipsnyje jau yra nustatyta, jog Valstybės turto fondas gali skelbti apibrėžtą informaciją apie privatizavimo sandorį: apie pirkėją, objekto kainą ir jos sumokėjimo terminus, investavimo tvarką, darbo vietų išsaugojimo laikotarpį (t. y. svarbiausius duomenis apie sandorį). Šią informaciją pardavėjas (Valstybės turto fondas ir savivaldybių privatizavimo institucijos) gali skelbti iš karto po privatizavimo sandorio pasirašymo. Taigi nėra kliūčių skelbti informaciją apie privatizavimo sandorį pagal galiojančius teisės aktus.
Pareigos viešai skelbti informaciją apie kiekvieną privatizavimo sandorį įstatyme nustatyti nereikėtų, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę duoti Valstybės turto fondui įpareigojimą dėl informacijos skelbimo kiekvienu atskiru atveju. Skelbti informaciją apie visus privatizavimo sandorius būtų netikslinga ir sąnaudų (išlaidų) atžvilgiu. Iki šiol Valstybės turto fondas yra pasirašęs 2245 sandorius. Iš jų problemiškiems pirkėjo įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu priskirtini tik 3 didelių įmonių akcijų privatizavimo sandoriai.
4. Įstatymo projekto 8 straipsnio nuostatas tiktų perkelti į įstatymo 21 straipsnį, suderinus jas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.414 straipsnio 2 dalimi.