LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJOS TVIRTINIMO
2004 m. balandžio 23 d. Nr. 1-47
Vilnius
Vadovaudamasis Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 21-899), 8.4 ir 9 punktais bei vykdydamas Naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje strategijos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 305, 3 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos
prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-47
LIETUVOS RESPUBLIKOS ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių klasifikacija (toliau – Klasifikacija) nustato šalies mastu vienodus angliavandenilių išteklių apskaičiavimo, skirstymo į kategorijas bei apskaitos principus pagal išteklių geologinį ir naudojimo galimybių ištirtumą bei ekonominę vertę.
2. Ši Klasifikacija skirta standartizuoti angliavandenilių išteklių tyrimą, jų apskaičiavimą ir vertinimą bei valstybinę apskaitą ir auditą.
Klasifikacija leis išsaugoti palyginamumą su anksčiau šalyje taikytomis klasifikacijomis ir integruoti ją į Jungtinių Tautų karkasinę angliavandenilių išteklių klasifikaciją bei pripažintas tarptautines klasifikacijas.
3. Klasifikacija parengta atsižvelgiant į 2 punkte nurodytas klasifikacijas, ankstesnių angliavandenilių išteklių geologinių tyrimų Lietuvoje duomenis, jų analizės ir apibendrinimo išvadas bei šių išteklių naudojimo būklę ir patirtį.
II. SĄVOKOS IR TERMINAI
5. Klasifikacijoje vartojamos sąvokos ir terminai:
5.1. Angliavandeniliai – visi skysti ir dujiniai angliavandeniliai ar jų ir kitų medžiagų gamtiniai mišiniai, susikaupę žemės gelmėse: nafta, dujos, kondensatas bei juose susikaupę lydintieji komponentai.
5.2. Angliavandenilių kaupavietė – geologinis kūnas (gaudyklė), kuriame gali būti arba yra angliavandenilių sankaupa ir kurio ribos yra nustatytos pagal geofizinius arba geologinius ir geofizinius duomenis.
5.3. Angliavandenilių sankaupa – žemės gelmėse po fluidui nelaidžiu sluoksniu arba tarp jų esančiose uolienose-kolektoriuose natūraliai susikaupę angliavandeniliai.
5.4. Angliavandenilių telkinys – viena arba kelios angliavandenilių sankaupos (pastaruoju atveju jos turi turėti bendrą hidrodinaminę sistemą, o jų kontūrų projekcijos žemės paviršiuje persidengti), kurių ribos, angliavandenilių išteklių kiekis ir kokybė yra nustatyti atitinkamų geologinio tyrimo etapų (parengtinės arba detaliosios žvalgybos) metu ir kurių naudojimas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra arba gali būti ekonomiškai naudingas ateityje.
5.5. Bandomoji gavyba – geologinis tyrimas gręžinyje, skirtas angliavandenilių telkinio ar jo dalies elgsenai nustatyti, technologiniams parametrams įvertinti bei kitais metodais nustatytų angliavandenilių išteklių apskaičiavimo parametrų reikšmių patikimumui patikrinti arba patikslinti.
Bandomoji gavyba negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius.
5.6. Eksploatacijos gręžinys – angliavandenilių telkinio ištekliams išgauti tikslingai išgręžtas arba tam pritaikytas (rekonstruotas arba nerekonstruotas) kitos paskirties gręžinys, taip pat gręžinys, skirtas užtikrinti, kontroliuoti ir/arba reguliuoti gavybos technologinį procesą.
Eksploatacijos gręžiniai yra: gavybos, stebimieji ir injekciniai.
5.7. Geologiniai ištekliai – tai pagal įvairaus detalumo geologinio tyrimo (ir gavybos) duomenis apskaičiuotas angliavandenilių (naftos, dujų, kondensato) kiekis jų susikaupimo vietoje (in situ).
5.8. Išgaunamieji ištekliai – pagal parengtinės arba detaliosios žvalgybos duomenis apskaičiuota geologinių išteklių dalis, kurią šiuolaikinėmis technologijomis galima išgauti saugiai, be reikšmingo poveikio aplinkai ir rinkos sąlygomis ekonomiškai.
5.9. Išgautieji ištekliai – tai naftos, dujų ir kondensato kiekis, išgautas iš telkinio bandomosios gavybos ir išteklių naudojimo metu.
5.10. Išteklių ekonominė vertė – pagal geologinio tyrimo ir naudojimo galimybių vertinimo duomenis nustatytas išteklių naudojimo ekonominis pagrįstumas duotajam momentui (t. y. ar atsiperka, ar neatsiperka investicijos, įdėtos į paiešką, žvalgybą ir verslovės išvystymą).
5.11. Išteklių naudojimo galimybių vertinimas – tai angliavandenilių išteklių technologinio ir ekonominio naudojimo tikslingumo nustatymas, remiantis geologinių duomenų ir techninės, technologinės, ekologinės, socialinės, teisinės, ekonominės informacijos bei rinkos sąlygų analize.
III. KLASIFIKACIJOS SUDARYMO PRINCIPAI
6. Išteklių apskaičiavimo objektas yra žemės gelmėse esanti ar tikėtina gamtinė angliavandenilių sankaupa įvairios genezės kaupavietėse ir telkiniuose.
7. Klasifikacija apima šiuos angliavandenilių išteklių tyrimo ir vertinimo etapus: geologinį tyrimą; išteklių naudojimo galimybių vertinimą; ekonominės vertės nustatymą (1, 2 priedai).
Šie etapai sudaro bendrą trimatę vertinimo sistemą. Pagal geologinių tyrimų detalumą, išteklių naudojimo galimybių vertinimą ir išteklių ekonominę vertę jie žymimi (identifikuojami) triženkliu skaičių kodu. Kodo skaitmuo „1“ rodo didžiausią geologinio tyrimo detalumą ir patikimumą, detaliausią išteklių naudojimo galimybių įvertinimą (arba išteklių naudojimo projekto parengimą) bei didžiausią išteklių vertę.
Pirmasis triženklio skaičių kodo ženklas rodo išteklių ekonominę vertę, o antrasis ir trečiasis – jų naudojimo galimybių ir geologinio tyrimo detalumą.
8. Išteklių kategorija pagal geologinį ištirtumą nustatoma atsižvelgiant į geologinės sandaros ir naftingumo geologinių tyrimų detalumą, geologinės sandaros ypatumus, gavybos duomenų panaudojimo galimybę, geologinių ir filtracinių kaupavietės ar telkinio sudarytų modelių detalumą, mėginių būdingumą ir parametrų, kurie reikalingi angliavandenilių ištekliams apskaičiuoti ir angliavandenilių išteklių naudojimo projektui (toliau – Išteklių naudojimo projektas) parengti, nustatymo patikimumą.
9. Išteklių kategorija pagal išteklių naudojimo galimybių vertinimą nustatoma atsižvelgiant į išteklių naudojimo galimybių vertinimo detalumą ar jų naudojimo būklę.
IV. IŠTEKLIŲ KATEGORIJOS PAGAL GEOLOGINIO TYRIMO ETAPUS
11. Angliavandenilių išteklių geologinis tyrimas skirstomas į keturis geologinės veiklos etapus informacijos detalumo ir ištirtumo patikimumo didėjimo tvarka: t. y. prognozavimas, paieška, parengtinė žvalgyba ir detalioji žvalgyba.
11.1. Prognozavimas (trečiasis kodo ženklas – skaitmuo 4) – pradinis geologinio tyrimo darbų etapas, kurio metu angliavandeniliams kauptis perspektyviuose regionuose, kuriuose yra įrodytas pramoninis naftingumas, yra išskiriami potencialūs naftingi litologinių-stratigrafinių kompleksų plotai (struktūros) ir kaupavietės bei apskaičiuojami spėjami prognoziniai ištekliai.
11.2. Paieška (trečiasis kodo ženklas – skaitmuo 3) – tai geologinis tyrimas, kurio metu atliekant nuotolinius ir tiesioginius geologinio tyrimo darbus potencialiai naftingų litologinių-stratigrafinių kompleksų išplitimo plotuose (struktūrose) arba kaupavietėse nustatomos vertingiausios angliavandenilių išteklių sankaupos, įvertinama jų kokybė ir apskaičiuojami aptikti prognoziniai angliavandenilių ištekliai.
Paieškos etapo metu yra gaunama pirmoji naftos pramoninė prietaka arba įrodoma, kad jos nėra.
11.3. Parengtinė žvalgyba (trečiasis kodo ženklas – skaitmuo 2) – tai tinkamo (perspektyvaus) ploto arba kaupavietės preliminarus (detalizuojantis) geologinis tyrimas, kurio metu atliekant nuotolinius ir tiesioginius geologinio tyrimo darbus bendrais bruožais nustatomi pagrindiniai angliavandenilių telkinio parametrai, išteklių kiekis, kokybė, įvertinamos principinės jų naudojimo sąlygos ir apskaičiuojami parengtiniai išžvalgytieji ištekliai.
11.4. Detalioji žvalgyba (trečiasis kodo ženklas – skaitmuo 1) – tai išsamus telkinio geologinis tyrimas, kurio metu atliekant nuotolinius ir tiesioginius geologinio tyrimo darbus patikimai nustatoma telkinio forma, dydis, sandara, angliavandenilių kiekis ir kokybė, gavybos sąlygos bei technologija ir apskaičiuojami detaliai išžvalgytieji ištekliai.
11.4.1. Detaliai išžvalgytame telkinyje arba jo dalyje pagal Išteklių naudojimo projektą arba išteklių naudojimo metu gręžiami eksploatacijos gręžiniai ar jų atšakos nepriskiriami geologinio tyrimo darbų (žvalgybos) etapui.
Jeigu eksploatacijos gręžinyje ar jo atšakoje atlikti detaliosios žvalgybos darbų etapo reikalavimus atitinkantys geologinio tyrimo darbai, gautų naujų duomenų pagrindu gali būti perskaičiuoti aprobuoti ištekliai arba patikslintas Išteklių naudojimo projektas.
11.4.2. Tuo atveju, kai paieškos ar žvalgybos (parengtinės arba detaliosios) darbų metu išgręžti gręžiniai ar gręžinio dalis (rekonstruoti arba nerekonstruoti) pagal Išteklių naudojimo projektą numatomi naudoti (arba yra naudojami) kaip eksploatacijos gręžiniai, tai jų pirminė paskirtis pakeičiama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) nustatyta tvarka.
12. Angliavandenilių telkiniai ar kaupavietės, kurių ištekliai yra labai maži (iki 50 tūkst. tonų išgaunamųjų arba geologinių išteklių) ir/arba investicijos juos įsisavinti rizikingos, gali būti tiriami sujungiant du (išimtiniais atvejais daugiau nei du) geologinio tyrimo etapus.
13. Baigus bet kurį geologinio tyrimo etapą turi būti apskaičiuojami angliavandenilių kaupavietės arba telkinio geologiniai ištekliai (in situ), o telkinyje – dar ir išgaunamieji ištekliai. Jeigu telkinį sudaro 5.4 punkte minėtos kelios angliavandenilių sankaupos, naftos, dujų ir kondensato ištekliai skaičiuojami atskirai kiekvienoje sankaupoje ir bendrai visame telkinyje. Tuo atveju, kai telkinyje yra nustatyta didelio storio naftos ir vandens perėjimo zona, angliavandenilių ištekliai toje zonoje apskaičiuojami atskirai.
Naudojamame telkinyje išgaunamieji ištekliai gali būti perskaičiuojami panaudojant ir faktinius gavybos duomenis.
Naftos, dujų ir kondensato bei juose esančių lydinčiųjų naudingųjų komponentų, kurių išgavimas technologiškai yra galimas ir ekonomiškai vertingas, ištekliai telkinyje turi būti skaičiuojami atskirai.
14. Naftos ir kondensato ištekliai turi būti apskaičiuojami ir jų apskaita vedama masės matais, o dujų – tūrio matais. Ištekliai ir jų gavyba apskaičiuojami sąlygomis, kurios laikomos standartinėmis (0,1 MPa slėgis ir +20 laipsnių Celsijaus temperatūra).
15. Naftos, dujų ir kondensato kokybės tyrimas ir vertinimas atliekamas pagal Lietuvos standartų reikalavimus.
Jeigu naftos ir dujų telkinyje iš gręžinio gaunamas požeminis vanduo, turi būti nustatomi sluoksnio hidrodinaminiai parametrai, sluoksnio vandens temperatūra, sluoksnio slėgis, vandens fizinė ir cheminė sudėtis ir kiti rodikliai, kurie leistų pagrįsti specialiųjų geologinių tyrimų reikalingumą siekiant įvertinti galimybę naudoti šį vandenį šiluminei energijai, cheminiams elementams ar jų junginiams išgauti ar naudoti balneologiniams tikslams, arba turi būti numatomas jo grąžinimas į žemės gelmes teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Angliavandenilių išteklių geologinio tyrimo etapo (detaliosios žvalgybos) dokumentai (ataskaita, kurioje apskaičiuoti angliavandenilių ištekliai) turi būti paruošti ir pateikti aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka.
17. Pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus skiriamos šios išteklių kategorijos (išteklių kodo skaitmuo atitinka geologinio tyrimo etapo kodo skaitmenį):
17.1. Spėjami prognoziniai ištekliai – tai angliavandeniliams kauptis perspektyviuose regionuose esančių litologinių-stratigrafinių kompleksų, kurių naftingumas yra įrodytas, ištekliai. Kaupavietės dydis ir spėjamų prognozinių išteklių (skaičiuojami tik geologiniai ištekliai) kiekis apskaičiuotas remiantis regioninių geologinių, geofizinių ir netiesioginių tyrimų duomenimis bei tikėtinais parametrais, gautais analogijos su tame regione atrastais ir detaliau ištirtais telkiniais būdu.
17.2. Aptikti prognoziniai ištekliai – tai angliavandenilių kaupavietės ištekliai, kurie yra nustatyti pagal detalių geologinių ir geofizinių tyrimų bei bent vieno paieškos gręžinio duomenis. Kaupavietės forma, dydis ir slūgsojimo sąlygos nustatytos pagal geologinio ir geofizinio tyrimų duomenis; naftingo sluoksnio storis ir kolektorinės savybės, naftos, dujų ir kondensato sudėtis ir savybės – pagal analogiją su išžvalgytų ir naudojamų telkinių išteklių atitinkamais parametrais arba pagal tiesioginio tyrimo duomenis.
17.3. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai – tai angliavandenilių telkinio arba jo dalies ištekliai, ištirti atliekant atitinkamo detalumo seisminį tyrimą, parengtinės žvalgybos gręžinio(-ių) (įskaitant ir anksčiau išgręžtus paieškos gręžinius) gręžimą ir taikant bandinių laboratorinio tyrimo metodus. Jeigu tiriami ištekliai apima tik dalį kaupavietės, kurios kitos dalies ištekliai yra išžvalgyti detaliai, tai jie gali būti tiriami taikant tik seisminį tyrimo metodą ir gręžiant bent vieną gręžinį.
Geologiniai parametrai nustatomi pagal ploto geofizinių tyrimų ir/arba gręžinių tyrimo duomenis, naftingumas – pagal kerno, sluoksnio bandymo ir geofizinių tyrimų gręžiniuose duomenis. Technologiniai parametrai vertinami pagal analogiją su tokios pat genezės eksploatuojamais telkiniais arba detaliai išžvalgytos telkinio dalies parametrais, kai ištekliai prie jos prisišlieja.
Gautų išteklių tyrimo duomenų turi pakakti preliminariam telkinio geologiniam modeliui sudaryti bei parengtiniai išžvalgytiems ištekliams apskaičiuoti.
17.4. Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai angliavandenilių telkinio (arba jo dalies) ištekliai, detaliai ištirti atliekant atitinkamo detalumo seisminį tyrimą, detalios žvalgybos gręžinių (įskaitant ir anksčiau išgręžtus paieškos bei parengtinės žvalgybos gręžinius) gręžimą, taikant bandinių laboratorinio tyrimo metodus, o jų pramoninis produktyvumas įrodytas sluoksnio bandymų ir bandomosios gavybos duomenimis. Nustatytas telkinio tipas, dydis ir forma bei visų parametrų kaita plote ir pjūvyje. Litologinė uolienų sudėtis, kolektorių tipas, efektyvus ir angliavandeniliais prisotinto sluoksnio storis, filtracinės-talpinės savybės ir kolektorių prisotinimas angliavandeniliais ištirti kerne ir nustatyti pagal geofizinių tyrimų gręžinyje duomenis. Naftos, dujų ir kondensato sudėtis ir savybės nustatytos sluoksnio ir standartinėse (paviršinėse) sąlygose. Technologinė telkinio charakteristika (gavybos režimas, naftos, dujų ir kondensato debitas, gręžinio produktyvumas, sluoksnio hidrolaidumas ir pjezolaidumas, sluoksnio slėgis, temperatūra, angliavandenilių išstūmimo koeficientas) nustatyta pagal bandomosios gavybos, gręžinių bandymo, atskirų gręžinių tyrimo duomenis.
Telkinio geologinė sandara ir naudingojo klodo parametrai turi būti ištirti tokiu detalumu, kuris leistų sudaryti patikimą telkinio geologinį-filtracinį modelį ir patikimai apskaičiuoti angliavandenilių išteklius.
Detaliai išžvalgytų išteklių parametrų duomenimis vadovaujamasi rengiant telkinio Išteklių naudojimo projektą.
V. išteklių KATEGORIJOS pagal naudojimo GALIMYBIŲ VERTINIMO ETAPUS
18. Angliavandenilių išteklių naudojimo galimybių analizė ir vertinimas skirstomas į tris didėjančio informacijos detalumo etapus: pradinį (geologinį), parengtinį ir detalųjį vertinimą. Vietoj detaliojo išteklių naudojimo galimybių vertinimo gali būti rengiamas Išteklių naudojimo projektas.
19. Pradinis (geologinis) vertinimas (antrasis kodo ženklas – skaitmuo 3) – tai apytikslis angliavandenilių išteklių paieškos, žvalgybos ar telkinio išteklių naudojimo tikslingumo vertinimas, atliktas remiantis sukauptais geologinio tyrimo duomenimis ir analogiškų naudojamų telkinių apibendrintais ekonominiais rodikliais. Dėl duomenų stokos arba mažo detalumo šio vertinimo metu apytikslė išteklių detalesnio tyrimo tikslingumo ar naudojimo ekonominė vertė yra tik spėjama (todėl jie vadinami nenustatytos vertės ištekliais).
20. Parengtinis vertinimas (antrasis kodo ženklas – skaitmuo 2) – tai telkinio žvalgybos tikslingumo ir/arba jo naudojimo ekonominės vertės nustatymas. Jis grindžiamas parengtinės ar detaliosios geologinės žvalgybos (retai – paieškos) duomenimis ir tiesioginiu skaičiavimu arba naudojant pasaulinėje praktikoje priimtus apibendrintus rodiklius, arba lyginant su analogiškos verslovės technologiniais ir ekonominiais rodikliais, taip pat remiantis esama aplinkosaugine, socialine ir teisine bei rinkos analize. Parengtinio vertinimo metu nustatoma, ar ištekliai yra vertingi ar potencialiai vertingi.
21. Detalusis vertinimas arba Išteklių naudojimo projektas (antrasis kodo ženklas – skaitmuo 1) – tai gavybos gręžinių ir verslovės projektavimo, gavybos gręžinių gręžimo, statybos ar verslovės rekonstravimo investicijų tikslingumo ir būsimos gavybos ekonominės vertės nustatymas. Vertinimas grindžiamas detaliosios žvalgybos duomenimis, tiesioginiu technologiniu ir ekonominiu skaičiavimu gautais rodikliais, aplinkosaugine (planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita), socialine ir teisine bei rinkos analize. Detaliojo vertinimo metu nustatoma, ar ištekliai yra vertingi ar potencialiai vertingi.
Vietoj išteklių naudojimo galimybių detaliojo vertinimo gali būti rengiamas Išteklių naudojimo projektas, jeigu ištekliai pagal parengtinį naudojimo galimybių vertinimą priskiriami vertingiems.
VI. IŠTEKLIŲ KATEGORIJOS PAGAL EKONOMINĘ VERTĘ
23. Pagal išteklių naudojimo galimybių vertinimo duomenis skiriamos trys angliavandenilių išteklių ekonominės vertės kategorijos: nenustatytos vertės ištekliai, potencialiai vertingi ištekliai ir vertingi ištekliai.
24. Nenustatytos vertės ištekliai (pirmasis kodo ženklas – skaitmuo 3) – tai ištekliai, kurių ekonominė vertė labai apytiksliai apibūdinama pagal naudojimo galimybių pradinio (geologinio) vertinimo duomenis. Ekonominė jų vertė gali būti nuo potencialiai vertingų iki vertingų, nes detalizacija negalima dėl duomenų stokos.
25. Potencialiai vertingi ištekliai (pirmasis kodo ženklas – skaitmuo 2) – tai ištekliai, kurių gavybos ir panaudojimo esamomis socialinėmis, ekonominėmis, technologinėmis, aplinkosauginėmis, teisinėmis ar kitomis sąlygomis pagal parengtinio arba išteklių naudojimo galimybių detalaus vertinimo (arba Išteklių naudojimo projekto) duomenis negalima apibūdinti vienareikšmiškai, tačiau jie neabejotinai gali tapti vertingi šioms sąlygoms pasikeitus.
26. Vertingi ištekliai (pirmasis kodo ženklas – skaitmuo 1) – tai ištekliai, kuriuos pagal išteklių naudojimo galimybių parengtinio arba detaliojo vertinimo (arba Išteklių naudojimo projekto) duomenis esamomis gavybos technologijomis bei rinkos sąlygomis ekonomiška naudoti be reikšmingo poveikio aplinkai.
VII. ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ APSKAITA IR DUOMENŲ NAUDOJIMAS
27. Angliavandenilių išteklių apskaita vedama remiantis visų geologinio tyrimo etapų: prognozavimo, paieškos, parengtinės arba detaliosios žvalgybos bei gavybos duomenimis.
28. Detaliai išžvalgyti angliavandenilių ištekliai turi būti aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka.
Jeigu šie ištekliai, gavus papildomus geologinius duomenis, perskaičiuojami, jie taip pat turi būti aprobuojami.
29. Detaliai išžvalgytų, parengtiniai išžvalgytų ir visų prognozinių išteklių duomenys yra įrašomi Lietuvos geologijos tarnybos valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų bazėje.
Detaliai išžvalgytų ir aprobuotų angliavandenilių išteklių duomenys Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka įrašomi ir Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje.
30. Išgautųjų angliavandenilių išteklių duomenys turi būti teikiami Lietuvos geologijos tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka.
31. Angliavandenilių telkinio pradiniai išgaunamieji ištekliai apskaičiuojami kaip visų išgautųjų ir likusiųjų išgaunamųjų išteklių suma.
32. Angliavandenilių tyrimo ir išteklių apskaičiavimo duomenys naudojami (arba jų naudojimas ribojamas) teisės aktų nustatyta tvarka.
33. Išžvalgytieji angliavandenilių ištekliai yra apskaitomi pagal naudojimo būklę ir skirstomi į aktyvius ir pasyvius:
33.1. ištekliai yra aktyvūs (o telkinys laikomas naudojamu), jeigu asmuo teisės aktų nustatyta tvarka įgijo teisę juos naudoti;
34. Angliavandenilių telkinių išžvalgytų išteklių ir jų gavybos duomenys naudojami rengiant bendruosius šalies ekonominio ir socialinio vystymo planus, rengiant ir įgyvendinant investicinius žvalgybos ar Išteklių naudojimo projektus bei sprendžiant su naftingumo prognozėmis susijusias mokslo problemas.
Kaupaviečių prognozinių išteklių duomenys yra naudojami šalies perspektyvinei angliavandenilių išteklių vystymo strategijai parengti bei geologinio tyrimo (paieškos, žvalgybos) darbams planuoti (numatyti).
Lietuvos Respublikos angliavandenilių
išteklių klasifikacijos
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ANGLIAVANDENILIŲ IŠTEKLIŲ KLASIFIKACIJA
| Išteklių ekonominė vertė; kodo skaitmuo |
Ištekliųnaudojimo galimybių vertinimas; kodo skaitmuo |
Išteklių geologinio tyrimo etapas; kodo skaitmuo |
Detalioji žvalgyba; 1 |
Parengtinė žvalgyba; 2 |
Paieška; 3 |
Prognozavimas; 4 |
| Išteklių kategorija ir jų identifikavimo kodas |
||||||
| Vertingi; 1 |
Detalusis; 1 |
Detaliai išžvalgyti vertingi ištekliai 111 |
|
|
|
|
| Potencialiai vertingi; 2 |
Detaliai išžvalgyti potencialiai vertingi ištekliai 211 |
|
|
|
||
| Vertingi; 1 |
Parengtinis; 2 |
Detaliai išžvalgyti vertingi ištekliai 121 |
Parengtiniai išžvalgyti vertingi ištekliai 122 |
Aptikti prognoziniai vertingi ištekliai 123 |
|
|
| Potencialiai vertingi; 2 |
Detaliai išžvalgyti potencialiai vertingi ištekliai 221 |
Parengtiniai išžvalgyti potencialiai vertingi ištekliai 222 |
Aptikti prognoziniai potencialiai vertingi ištekliai 223 |
|
||
| Nenustatytos vertės; 3 |
Pradinis (geologinis); 3 |
Detaliai išžvalgyti nenustatytos vertės ištekliai 331 |
Parengtiniai išžvalgyti nenustatytos vertės ištekliai 332 |
Aptikti prognoziniai nenustatytos vertės ištekliai 333 |
Spėjami prognoziniai nenustatytos vertės ištekliai 334 |
|