LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ TAIKYMO IMPORTUOJAMAM Į LIETUVĄ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOJE, UKRAINOJE IR RUSIJOS FEDERACIJOJE PAGAMINTAM PORTLANDCEMENČIUI
2001 m. sausio 18 d. Nr. 8
Vilnius
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2001 m. sausio 18 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų antidempingo priemonių taikymo į Lietuvą importuojamam Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui.
A. Bendroji dalis
Konkurencijos taryba 2000 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 104 („Valstybės žinių“ 2000 09 30 priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 41) pradėjo tyrimą dėl iš Baltarusijos Respublikos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos dempingo kainomis įvežamo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją portlandcemenčio.
Tyrimas pradėtas pagal 2000 m. rugsėjo 3 d. prašymą, kurį Lietuvos gamintojų vardu pateikė vienintelis portlandcemenčio gamintojas Lietuvoje AB „Akmenės cementas“ (Naujoji Akmenė). Prašyme ištirti dempingą pateikti minėto produkto galimo dempingo Lietuvoje pirminiai įrodymai ir panašios prekės vietinio gamintojo dėl to patiriamos materialinės žalos įrodymai, kurie buvo pakankami sprendimui pradėti tyrimą priimti.
Tiriamasis laikotarpis: 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. liepos 31 d.
Nurodytos žalos laikotarpis nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2000 m. liepos 31 d.
Skaičiavimai atlikti pagal Lietuvos banko nustatytą Latvijos lato ir Lietuvos lito (1 LVL = 6,7095 LTL) vidutinį 2000 m. 7 mėn. kursą bei JAV dolerio ir Lietuvos lito (1 USD = 4 LTL) kursą.
Kadangi aukščiau minėto dempingu įtariamo produkto šalys gamintojos priskiriamos prie ne rinkos ekonomikos šalių ir per Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarime Nr. 21 pradėti tyrimą nurodytą terminą jos nesikreipė į Konkurencijos tarybą su įrodymais, kad atitinka rinkos ekonomikos šalies reikalavimus pagal Europos Sąjungos patvirtintus kriterijus, tai, vadovaujantis 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50 patvirtintos „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarkos“ 15 dalies nuostatomis, normaliajai vertei nustatyti pasirinkta trečioji šalis – Latvijos Respublika (gamintojas AS „Brocėni“/Readymix Zement/, Liepniekų iela 15, LV-3851 Brocėni, Latvija), kuri sutiko bendradarbiauti, atsakė į klausimyną ir pateikė pirminius duomenis.
Apie trečiosios – rinkos ekonomikos – šalies pasirinkimą pranešta nutarime pradėti vykdyti dempingo tyrimą bei suinteresuotoms šalims suteiktas 20 dienų laikotarpis pareikšti savo nuomonę dėl trečiosios šalies pasirinkimo. Oficialių komentarų dėl šios šalies pasirinkimo per tą laikotarpį Konkurencijos taryba negavo.
Iki nutarimo pradėti tyrimą priėmimo eksportuojančių šalių vyriausybėms pranešta apie gautą prašymą ištirti dempingą, o visos žinomos suinteresuotos šalys informuotos apie pradėtą tokį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus suinteresuotoms šalims buvo išsiųsti klausimynai ir suteikta 40 dienų raštu pareikšti savo nuomonę.
Atsakymai į klausimynus gauti iš:
a) Prašymo ištirti dempingą pateikėjo:
- AB „Akmenės cementas“ (J. Dalinkevičiaus g. 2, LT-5464, Naujoji Akmenė). Įmonė yra vienintelis portlandcemenčio gamintojas Lietuvoje, todėl jos gamyba sudaro 100 % Lietuvoje pagaminto portlandcemenčio.
b) Eksportuotojų:
- OAO „Krasnoselskcement“, ul. Pobedy 5, 231911 g/p Krasnoselskij, Volkovyjskij r., Grodnenskaja obl., Baltarusijos Respublika;
- Grodnenskoje oblastnoje mežkolchoznoje predprijatije po proizvodstvu cementa, 231911 g/p Krasnoselskij, Volkovyjskij r., Grodnenskaja obl., Baltarusijos Respublika;
- Proizvodstvennoje respublikanskoje unitarnoje predprijatije „Belorusskij cementnyj zavod“, 213640 g. Kostiukoviči, Mogiliovskaja obl., Baltarusijos Respublika;
- PO „Kričevcementnošifer“, ul. Zelionaja 4, 213500 g. Kričev, Mogiliovskaja obl., Baltarusijos Respublika;
- AT „Podilskij cement“, 281900 c. Gumency, Kamianec-Podilskij r., Chmelnicka obl., Ukraina;
c) Importuotojų:
- UAB „Stimeksa“, Titnago g. 78, LT-2028 Vilnius;
- UAB „Vilmesta“, Pavilnio g. 4, LT-2020 Vilnius;
- UAB „Arinta“, Kalno g. 2, Matuizos, LT-4630 Varėnos r.;
- UAB „Jaola“, Žalioji g. 24a, LT-4640 Varėna;
- UAB „Irvista“, Stoties g. 49, LT-4520 Marijampolė;
- UAB „Varta“, Šaltupio g. 3, LT-2000 Vilnius;
- UAB „Farmeka“, Kauno g. 36-421, LT-2009 Vilnius.
Atsižvelgusi į Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje 2000 11 06 notą Nr. 1746/00-н ir vadovaudamasi Antidempingo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies nuostatomis, 2000 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracija organizavo konsultacijas, kuriose dalyvavo suinteresuotos šalys. Konsultacijų metu suinteresuotos šalys pasikeitė nuomonėmis dėl pradėto portlandcemenčio dempingo tyrimo vykdymo.
B. Prekės apibrėžimas
1. Tiriama prekė
Tiriama prekė yra portlandcementis /įprastinis/. Portlandcementis yra smulki miltelių pavidalo neorganinė rišamoji medžiaga, gaunama smulkiai sumalus portlandcemenčio klinkerį su gipsu. Be gipso dar gali būti naudojami ir kiti priedai, pvz.: opoka, šlakas, smėlis, pelenai. Portlandcemenčio klinkeris gaunamas šlapiu būdu, deginant iki sukepimo tiksliai dozuotą skystos tešlos (šlamo) pavidalo žaliavų mišinį. Portlandcemenčio gamyboje kaip žaliavos naudojami: klintis, molis ir pirito degenos. Sumaišytas su vandeniu portlandcementis rišasi ir kietėja vykstant hidratacijos reakcijoms bei procesams.
AB „Akmenės cementas“ portlandcementis gaminamas pagal LST L ENV 197-1:2000 standartą. Šis standartas yra tapatus Europos standartui ENV, tik su nacionaliniu priedu NA, kuriame yra sugriežtinti pavienio bandymo reikalavimai šarmams ir apatinei ribinei stiprio gniuždant vertei. Minėtas standartas yra taikomas tiek Lietuvoje gaminamam, tiek ir įvežamam cementui. Svarbiausi kokybiniai parametrai pagal LST L ENV 197-1:2000: stipris gniuždant po 2 ir 28 parų, tūrio pastovumas, rišimosi pradžia, SO3 kiekis, chloridų kiekis ir šarmų kiekis.
Portlandcemenčio Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523 29 000.
Portlandcementis naudojamas betono, gelžbetonio gaminių bei konstrukcijų gamyboje, gerbūvio elementų, statybinių skiedinių gamybai, asbestinių ir beasbestinių gaminių gamybai ir t. t.
C. Dempingas
Dempingas, paremtas preliminariais normaliosios vertės ir eksporto kainos skaičiavimais ir palyginimais.
Normalioji vertė, eksporto kaina, dempingo skirtumas apskaičiuoti vadovaujantis „Normaliosios vertės, eksporto kainos, jų palyginimo ir dempingo skirtumo nustatymo tvarka“, patvirtinta 1998 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos įsakymu Nr. 290/50.
a) Normalioji vertė
Tiriamos prekės normalioji vertė nustatyta pagal Lietuvos gamintojo pasirinktos trečiosios šalies – Latvijos gamintojo AS „Brocėni“/Readymix Zement/ – nurodytą palaido portlandcemenčio vidutinę kainą per 2000 m. I-VII mėn. Latvijos atitinkamo prekybos lygmens pirkėjams.
b) Eksporto kaina
Eksporto kaina atskiroms šalims apskaičiuota pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei eksportuotojų pateiktus faktinius duomenis apie portlandcemenčio pardavimus ir faktiškai sumokėtas kainas kaip svertinis vidurkis už tyrimo laikotarpį – 2000 m. I – VII mėn.
d) Dempingo skirtumas
Dempingo skirtumas eksportuotojams nustatytas palyginus normaliąją vertę su atitinkamo laikotarpio eksporto kaina. Išreikštas procentais nuo eksporto kainos DAF (Lietuvos – Baltarusijos siena), preliminarus dempingo skirtumas šiam eksportui iš Baltarusijos Respublikos yra 111,94 %, eksportui iš Ukrainos – 82,73 %, o iš Rusijos Federacijos – 88,60 %.
a) kiekiai ir rinkos dalis
Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Baltarusijos sudarė 64,28 % tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.
Per laikotarpį nuo 1998 m. iki 2000 m. iš Baltarusijos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis padidėjo 18,5 karto (perskaičiavus į 2000 m. prognozę) ir 2000 m. I-VII mėn. užėmė 32,15 % Lietuvos rinkos.
b) kainos
Muitinės departamento duomenimis į Lietuvos muitų teritoriją įvežamo iš Baltarusijos portlandcemenčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto portlandcemenčio tonos vidutinės kainos skirtumas buvo: 1998 m. -12,47 Lt, 1999 m.- net 59,62 Lt, o 2000 m. I-VII mėn.- 62,36 Lt.
Per 1998 m. – 2000 m. vidutinė importuojamo į Lietuvą Baltarusijos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos/Baltarusijos siena) sumažėjo 62,89 Lt/t, arba 1,75 karto.
Ukraina
a) kiekiai ir rinkos dalis
Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Ukrainos sudarė 13,15 % tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.
Per laikotarpį nuo 1998 m. iki 2000 m. iš Ukrainos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis padidėjo 1,55 karto (perskaičiavus į 2000 m. prognozę) ir 2000 m. I-VII mėn. užėmė 6,58 % Lietuvos rinkos.
b) kainos
Muitinės departamento duomenimis į Lietuvos muitų teritoriją įvežamo iš Ukrainos portlandcememnčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto portlandcemenčio tonos vidutinės kainos skirtumas buvo: 1998 m. – 7,36 Lt, 1999 m. – net 45,00 Lt, o 2000 m. I-VII mėn. – 36,95 Lt.
Per 1998 m. – 2000 m. vidutinė importuojamo į Lietuvą Ukrainos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos/Baltarusijos siena) sumažėjo 42,64 Lt/t, arba 1,39 karto.
Rusijos Federacija
Importas iš Rusijos 2000 m. nėra toks žymus, nes Rusijoje pagamintam portlandcemenčiui, kurio kokybė artima Baltarusijoje pagamintam, sunku konkuruoti Lietuvos rinkoje dėl mažų importuojamo iš Baltarusijos ir Ukrainos portlandcemenčio kainų. Tačiau įvedus laikinąjį antidempingo muitą tik Baltarusijoje ir Ukrainoje pagamintam portlandcemenčiui, neabejotinai jų vietą Lietuvos rinkoje užimtų pigus portlandcementis iš Rusijos.
a) kiekiai ir rinkos dalis
Tiriamuoju laikotarpiu (2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Rusijos sudarė daugiau nei 0,74 % tais metais įvežtos į Lietuvą panašios prekės kiekio.
Per laikotarpį nuo 1998 m. iki 2000 m. iš Rusijos į Lietuvą įvežto portlandcemenčio kiekis padidėjo 31,64 karto (perskaičiavus į 2000 m. prognozę) ir 2000 m. I-VII mėn. užėmė 0,37 % Lietuvos rinkos.
b) kainos
Muitinės departamento duomenimis į Lietuvos muitų teritoriją įvežamo iš Rusijos portlandcemenčio tonos vidutinės kainos ir AB „Akmenės cementas“ pagaminto portlandcemenčio tonos vidutinės kainos skirtumas buvo: 1999 m. – 41,00 Lt, o 2000 m. I-VII mėn. – 38,86 Lt.
Per 1998 m. – 2000 m. vidutinė importuojamo į Lietuvą Rusijos portlandcemenčio kaina (DAF Lietuvos/Baltarusijos siena) sumažėjo 109,74 Lt/t, arba 50,6 %.
Portlandcemenčio importas iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir kitų šalių kasmet didėjo ir 2000 m. I-VII mėn. sudarė 50,02 % Lietuvos rinkos (importas iš NVS šalių per tą patį laikotarpį sudarė 39,10 % Lietuvos rinkos). Portlandcemenčio importas iš kitų šalių tiriamuoju laikotarpiu sudarė 10,92 % Lietuvos rinkos.
Pagal 2000 01 04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 2 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000 01 07, Nr. 2-46) nuo 2000 m. sausio 10 d. portlandcemenčiui buvo padidintas iki 20 % dydžio importo konvencinis muitas ir iki 25 % dydžio autonominis muitas, o pagal 2000 07 01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 767 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 268 „Dėl prekių eksporto ir importo reguliavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000 07 05, Nr. 54-1586) minėtas muitas portlandcemenčiui atitinkamai buvo padidintas iki 25 ir 30 %. Faktiškai importui iš Baltarusijos Respublikos ir iš Rusijos Federacijos nuo 2000 01 10 buvo taikomas 20 % (nuo 2000 07 06 taikomas 25 %) dydžio konvencinis muitas, o importui iš Ukrainos – 0 % dydžio konvencinis muitas. Tačiau šis muitas yra nepakankamas sumažinti vietinio gamintojo patiriamą materialinę žalą: anksčiau pateikti duomenys parodo, kad importo iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos dempingo požymiai dar labiau sustiprėjo.
2. Suvartojimas Lietuvoje:
Per pastaruosius 2 metus portlandcemenčio suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 12,5 % (skaičiuojant pagal 2000 m. prognozę).
3. Vietinio gamintojo padėtis:
Nors per pastaruosius 2 metus portlandcemenčio suvartojimas sumažėjo tik 12,5 %, tačiau AB „Akmenės cementas“ Lietuvos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo net 34,0 %, o importas atitinkamai padidėjo 93,8 % (skaičiuojant importą pagal 2000 m. prognozę).
AB „Akmenės cementas“ pagaminto portlandcemenčio kiekiai 1999 m., palyginus su 1998 m., sumažėjo 15,5 %, o 2000 m. portlandcemenčio pagaminta net 27,3 % mažiau negu 1998 m.
AB „Akmenės cementas“ gamybinių pajėgumų panaudojimas 1998 m. sudarė 32,8 %, o 1999 m. jis sumažėjo iki 27,8 %. 2000 m. gamybinių pajėgumų panaudojimas buvo 25,0 %. 2001 m. sausio 8 d. įmonė sustabdė portlandcemenčio gamybą.
Įmonė buvo priversta pardavinėti tiriamą prekę žemiau gamybos kaštų.
Įmonės pajamos kasmet mažėja. Pajamos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo 38,9 %. 2000 m. pajamos sumažėjo 27,5 %, lyginant su 1999 m.
Mažėjant gamybos apimtims, mažėja darbuotojų skaičius. 1999 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 17 žm., palyginus su 1998 m., o artimiausiu metu įmonei tektų atleisti per 170 žm.
Per tiriamąjį laikotarpį įmonė dirbo nuostolingai.
Išvados:
Per žalos tyrimo laikotarpį (1999 m. – 2000 m. I-VII mėn.) portlandcemenčio importas iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos nuolat augo tiek natūros, tiek vertės, tiek Lietuvoje suvartojamų panašių prekių rinkos dalies prasme, o vietinis tiriamos prekės gamintojas dėl rinkos dalies sumažėjimo bei sumažintų pardavimo kainų patyrė materialinius nuostolius. Tuo tarpu importuojamo portlandcemenčio dalis Lietuvos rinkoje nuolat didėjo.
AB „Akmenės cementas“ per nurodytą žalos laikotarpį, norėdama bent jau išlaikyti savo rinkos dalį, buvo priversta mažinti portlandcemenčio kainą ne tik prekės savikainos sąskaita, bet ir mažindama darbuotojų skaičių.
Importuojamos prekės apimtys ir kainos turėjo neigiamą poveikį Lietuvos gamintojo prekės pardavimo kiekiui ir kainoms: gamintojas buvo priverstas mažinti gamybą, gamybiniai pajėgumai panaudojami nevisiškai, jų panaudojimas nuolat mažėjo, taip pat nuolat mažėjo įmonės darbo užimtumas, o tai nepalankiai atsiliepė bendrai vietinio gamintojo ūkinei veiklai ir jo finansiniams rezultatams.
Kyla grėsmė, kad tiriamos prekės importui visiškai įsitvirtinus vietinėje rinkoje, pakils eksporto kainos, kurios pralenks vietinio gamintojo portlandcemenčio kainas. Tuo atveju gali stipriai nukentėti tiek vietinis gamintojas, tiek vartotojai. Dėl to gali būti prarastos darbo vietos bei sumažėti įplaukos į biudžetą.
Nuo 2000 m. sausio 10 d. įvežamam portlandcemenčiui taikomas 20 % (nuo 2000 07 06 – 25 %) dydžio konvencinis muitas nepakankamas apginti vietinius gamintojus nuo vis didėjančio šių prekių dempingo iš Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos.
E. Priežastinis ryšys
Dempingo ir žalos priežastinis ryšys nustatytas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo reikalavimus.
Iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos importuojamo portlandcemenčio kainos pradėjo mažėti nuo 1999 m. pradžios kartu didėjant jų pardavimo kiekiams. Tuo pačiu metu pradėjo mažėti AB „Akmenės cementas“ gaminamo portlandcemenčio pardavimo apimtys nacionalinėje rinkoje. Pagal 2000 m. 7 mėn. duomenis AB „Akmenės cementas“ sumažino portlandcemenčio kainas (vidutinė palaido portlandcemenčio pardavimo Lietuvoje kaina buvo 12,0 Lt/t žemesnė už gamybos kaštus), tačiau ji nesugebėjo konkuruoti su dar pigesniu įvežamu iš NVS šalių portlandcemenčiu. Taigi šiuo metu portlandcemenčio importo augimas yra paremtas AB „Akmenės cementas“ rinkos dalies praradimu. Taip pat AB „Akmenės cementas“ patiria žalą ir dėl to, kad įmonė praktiškai neturi galimybių didinti gamybos ir pardavimų apimties eksporto sąskaita. Tai parodo ir bendrovės 2000 m. 7 mėn. finansiniai rezultatai. NVS šalių įmonių – gamintojų prekyba portlandcemenčiu dempingo kainomis ir AB „Akmenės cementas“ padaryta žala atsirado tuo pačiu laikotarpiu, t. y. sutapo laike, o tai rodo dempingo ir žalos priežastinį ryšį.
Pastovus importo dempingo kainomis į Lietuvos rinką augimas sąlygojo AB „Akmenės cementas“ užimamos tiriamos prekės rinkos dalies sumažėjimą bei mažesnį jos pardavimo kiekį vietinėje rinkoje, o tai turėjo įtakos įmonės pelno, pajamų, gamybos pajėgumų panaudojimo bei metinio darbo laiko fondo išnaudojimo sumažėjimui.
F. Valstybės interesai
Laikinojo muito įvedimas apsaugos vietinį gamintoją nuo tolesnio jo padėties blogėjimo Lietuvos portlandcemenčio rinkoje bei sumažins potencialią jo išnykimo grėsmę. Neįvedus laikinojo muito, įmonei iškiltų reali bankroto grėsmė, o tai turėtų neigiamų socialinių-ekonominių pasekmių (Akmenės rajono nedarbingumo lygis yra vienas didžiausių šalyje – apie 20 % ir AB „Akmenės cementas“ bankrotas būtų socialinis sprogimas rajone, nes darbo netektų įmonės ir susijusių įmonių darbuotojai – per 1000 žm. AB „Akmenės cementas“ yra didžiausias darbdavys Šiaulių regione).
Tikėtina, jog, įvedus muitą, kuris yra mažesnis, nei nustatytas preliminarus dempingo skirtumas, vietinis gamintojas turės galimybę konkuruoti Lietuvos rinkoje su panašios prekės importuotojais.
Betono ir gelžbetoninių blokų bei konstrukcijų gamintojai nepritaria („A“ dalyje minėtų 2000 12 11 konsultacijų protokolas) portlandcemenčio laikinojo antidempingo muito įvedimui. Jų nuomone, AB „Akmenės cementas“ gaminamo portlandcemenčio kainos gerokai aukštesnės nei importuojamo portlandcemenčio. Lietuvos statybininkų asociacija savo 2001 01 04 raštu dėl laikinojo antidempingo muito nustatymo nepareiškė savo nuomonės, o dėl rinkos apsaugos mano, kad privalomas portlandcemenčio sertifikavimas yra pakankamas veiksnys apsaugant vartotoją nuo neatitiktinio produkto ir tuo ribojant tiriamos prekės importą.
Portlandcemenčio vartotojai patenkinti žemomis importo kainomis. Tačiau jie neįvertina galimos perspektyvos, kai jų naudojamam importuojamam portlandcemenčiui neliktų alternatyvaus vietinės gamybos šaltinio, o priklausymas vien nuo importo negarantuotų visuomet palankių sąlygų.
Be to, importuotojai neturėtų prarasti galimybės konkuruoti su vietiniu gamintoju, nes įvedus laikinąjį antidempingo muitą bus suvienodintos galimybės konkuruoti vietinei ir importuojamai produkcijai.
Kitų oficialių atsiliepimų dėl laikinųjų antidempingo priemonių įvedimo iš tiriamos prekės vartotojų bei jų gynimo organizacijų negauta. Reikšmingesnio neigiamo poveikio betono ir gelžbetoninių blokų bei konstrukcijų gamintojai ir statybininkai dėl laikinųjų antidempingo muitų įvedimo neturėtų pajusti. Laikinojo antidempingo muito įvedimas portlandcemenčio importui atitiktų valstybės interesus.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, nėra priežasčių netaikyti laikinojo antidempingo muito.
G. Laikinosios antidempingo priemonės
Laikinasis antidempingo muitas pagal Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus neturi viršyti preliminariai nustatyto dempingo skirtumo ir turi būti mažesnis už jį, jei šis mažesnis muitas yra pakankamas, kad pašalintų žalą vietiniam gamintojui.
Atsižvelgus į tai, kad deklaruojama į Lietuvos muitų teritoriją įvežamo portlandcemenčio kaina nepastovi ir nepatikima, nustatoma kiekybinė muito norma. Specifinis (kiekybinis) portlandcemenčio, įvežamo iš Baltarusijos Respublikos, laikinasis muitas sudarytų 52,00 Lt/t, įvežamo iš Ukrainos – 47,00 Lt/t ir įvežamo iš Rusijos Federacijos – 22,00 Lt/t.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 15 ir 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Baltarusijos Respublikoje pagamintam portlandcemenčiui / įprastiniam/ (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523 29 000) taikyti 52,00 Lt/t laikinąjį antidempingo muitą.
2. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Ukrainoje pagamintam portlandcemenčiui /įprastiniam/ (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523 29 000) taikyti 47,00 Lt/t laikinąjį antidempingo muitą.
3. Į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamam Rusijos Federacijoje pagamintam portlandcemenčiui /įprastiniam/ (Kombinuotosios prekių nomenklatūros kodas 2523 29 000) taikyti 22,00 Lt/t laikinąjį antidempingo muitą.
4. Laikinasis antidempingo muitas taikomas nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos, kol įsigalios Konkurencijos tarybos galutinis nutarimas dėl antidempingo muito taikymo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.
5. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostata suinteresuotos šalys gali reikalauti pateikti joms išsamią informaciją apie pagrindinius faktus bei motyvus, kurių pagrindu nustatytos laikinosios priemonės. Į šiuos reikalavimus atsakoma, jei jie gaunami raštu per 15 kalendorinių dienų po laikinųjų priemonių nustatymo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymo 10 straipsnio 11 dalies nuostata suinteresuotos šalys gali kreiptis raštu būti išklausytos, taip pat gali pateikti savo nuomonę dėl šio nutarimo taikymo per 30 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo.