ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL PUBLIKACIJOSE: „YRA IR GERŲ LENKŲ“ („RESPUBLIKA“, 2011-04-14, NR. 86/6334), „IR TARP LENKŲ YRA MAFIJA“ („RESPUBLIKA“, 2011-04-15,
NR. 87/6334) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. spalio 25 d. Nr. SPR-113
Vilnius
Š. m. gegužės 19 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo Valdemar Tomaševski (toliau – pareiškėjas) skundą dėl publikacijose: „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334), „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta tikrovės neatitinkanti, jo garbę ir orumą žeminanti informacija. Prašo nustatyti, kad UAB „Respublikos leidiniai“ pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 19 straipsnį ir 22 straipsnio 8 dalies 4 punktą; įspėti UAB „Respublikos leidiniai“ apie pirmiau nurodytus teisės aktų pažeidimus; pareikalauti, kad UAB „Respublikos leidiniai“ paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią garbę ir orumą ir paskelbtų nurodyto turinio paneigimus; priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą žurnalistų etikos inspektorė kreipėsi į laikraščio „Respublika“ vyriausiąjį redaktorių Vitą Tomkų, prašydama pateikti skundžiamuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei įrodančius duomenis, viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimus bei argumentus.
UAB „Respublikos leidiniai“ direktorė Diana Veleckienė informavo, kad publikacijose paskelbta informacija yra laikraščio žurnalistui Juliui Girdvainiui interviu su Lietuvos lenku Ryšardu Maceikianecu išsakyta pastarojo nuomonė, kurios atitikties tikrovei įrodymo pateikti neįmanoma.
Žurnalistų etikos inspektorės prašymu viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pateikė interviu garso įrašą.
Žurnalistų etikos inspektorė, atsižvelgdama į nurodytus viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paaiškinimus, kreipėsi į R. Maceikianecą, prašydama informuoti, ar ginčo objektu esantys teiginiai atitinka interviu metu jo išsakytus teiginius ir paaiškinti paskelbtos informacijos aplinkybes.
Ryšardas Maceikianecas žurnalistų etikos inspektorei patvirtino, jog pokalbis su laikraščio „Respublika“ žurnalistu buvo, tačiau nurodė, jog su žurnalistu susitarė, kad jo pateikta preliminari nuomonė ir paminėti faktai bus tikslinami tiek jo, tiek redakcijos ir tik po to interviu pasirodys spaudoje. R. Maceikianecas paaiškino, kad kitą dieną jam paskambimo žurnalistas ir pasakė, kad jo išsakyta nuomonė rytojaus dieną bus paskelbta laikraštyje. Anot R. Maceikianeco, jis žurnalistui pažymėjo, kad jų susitarimas buvo kitoks ir, jo nuomone, be patikslinimų tokia informacija negali būti skelbiama viešai. Tuo tarpu žurnalistas pabrėžė, kad tokį sprendimą priėmė vyriausiasis redaktorius, o R. Maceikianeco bandymas įtikinti žurnalistą neskelbti nepatikrintos nuomonės buvo nesėkmingas. Taigi žurnalistas susitarimo nesilaikė, todėl publikacijose yra teiginių, kurių R. Maceikianecas apskritai neminėjo žurnalistui – jis nekalbėjo apie abonentus, masonus, nesakė, kad V. Tomaševski palaikydavo Artūrą Zuoką, arba kaip tik sakė atvirkščiai. O kitos R. Maceikianeco išsakytos nuomonės yra grindžiamos spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, pokalbiais su žmonėmis, dirbant laikraščio „Nasz czas“ redaktoriumi, bei asmeniniais pastebėjimais.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi dėl asmeninės neturtinės teisės – garbės ir orumo – gynimo.
Asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie pareiškėją; 3) faktą, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Žeminančia asmens garbę ir orumą laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visuomeninę ar komercinę veiklą ir pan.
Kiekvienu garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo atveju būtina nustatyti, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalis). Konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar apie pareiškėją buvo paskelbtos žinios, ar pareikšta nuomonė.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje yra įtvirtinta viešojo asmens sąvoka. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Konkrečiu atveju pareiškėjas, būdamas Europos Parlamento nariu, politinės partijos pirmininku bei dalyvaudamas visuomeninėje veikloje yra viešasis asmuo. Kaip žinia, viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo privalo būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Tačiau viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji visiškai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Viešajam asmeniui taip pat yra prieinama asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsauga nuo nesąžiningo jų sumenkinimo. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, žemina žmogaus garbę ir orumą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse.
Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) paskelbti teiginiai: „Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikianecas demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį“, „Ir V. Tomaševskį reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sąžiningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rūpinasi žemės grąžinimu piliečiams, suprask, kad politikas rūpinasi tik savo žeme.“, „Juo dirbo lenkas Stefanas Svetlikovskis – V. Tomaševskio dėdė.“, „<...> V. Tomaševskis jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją.“, „<...> Vilnijoje <...> neramumus kursto lenku save vadinantis Valdemaras Tomaševskis <...>.“, „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.
Teiginys „Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikianecas demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį“ yra publikacijos paantraštė. Paantraštėms, taip pat kaip antraštėms yra keliamos tam tikros jų sudarymo taisyklės ir reikalavimai. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraštės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Konkrečiu atveju skundžiamame teiginyje paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y. žinia, jog pareiškėjas yra provokatorius. Remiantis Dabartinio lietuvių kalbos žodyno (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos žodynas; elektroninė versija www.lki.lt) pateikiamais žodžių „demaskuoti“, „provokatorius“ aiškinimais, skundžiamu teiginiu paskelbta žinia apie atskleistą tiesą, jog pareiškėjas, būdamas Europos Parlamento nariu, yra išdavikiškų, kenkiančių darbų kurstytojas. Tuo viešosios informacijos rengėjas paskleidė negatyvų pareiškėjo, kaip Europos Parlamento nario apibūdinimą. Tokio pobūdžio informacija teigiama apie viešajame gyvenime nederamą, nesąžiningą bei negarbingą elgesį, moralės požiūriu neleistinus pareiškėjo veiksmus, todėl ginčo teiginyje paskelbta žinia neabejotinai yra žeminančio pobūdžio.
Sprendžiant skundžiamos informacijos atitikties tikrovei klausimą, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 8 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi pareiga įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę bei informuojant visuomenę buvo laikomasi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiauta informacijos laisve, atitenka viešosios informacijos rengėjui.
Viešosios informacijos rengėjas nepateikė duomenų, įrodančių negarbingą pareiškėjo veiklą, skelbiant su juo susijusią informaciją, todėl remiantis duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, pagal kurią paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, darytina išvada, kad ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, pareiškėjo garbę ir orumą žeminanti informacija.
Teiginyje „Ir V. Tomaševskį reikia suprasti labai paprastai. Jeigu jis sako, kad jo partijoje dirba patys sąžiningiausi žmonės, vadinasi, viskas yra atvirkščiai. Jeigu jis sako, kad rūpinasi žemės grąžinimu piliečiams, suprask, kad politikas rūpinasi tik savo žeme.“ paskelbta paryškinta ir perdėta vertinamojo pobūdžio informacija apie pareiškėjo poziciją partijos narių atžvilgiu bei pareiškėjo požiūris sprendžiant žemės gražinimo klausimus.
Teiginiuose „<...> V. Tomaševskis jau ne šiaip virkauja apie skriaudžiamus lenkus, o laužo Konstituciją.“, „<...> Vilnijoje <...> neramumus kursto lenku save vadinantis Valdemaras Tomaševskis <...>.“ paskelbta vertinamojo pobūdžio informacija, kuria atskleidžiamas kritiškas pareiškėjo veiklos vertinimas.
Pažymėtina, kad žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra viena pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Nuomonei tiesos kriterijus nėra taikomas, ji negali būti paneigiama ar kitokiu būdu ribojama, kadangi laisvė reikšti nuomonę yra viena esminių visuomenės bei atskiro individo vystymosi sąlygų ir demokratinės visuomenės pagrindų.
Teiginys „Juo dirbo lenkas Stefanas Svetlikovskis – V. Tomaševskio dėdė, <...>“ ir publikacijoje „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbtas teiginys „Seime pluša ir Jaroslavas Narkevičius – V. Tomaševskio svainis.“ atskleidžia pareiškėjo giminystės ryšius, tačiau iš esmės neparodo jokio gerai moralei ar paprotinėms normoms priešingo pareiškėjo elgesio, todėl tokio pobūdžio informacija nėra žeminanti.
Teiginiu „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ yra anonsuojama, kad sekančiame laikraščio „Respublika“ numeryje bus paskelbtas publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) tęsinys. Publikacijoje „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbtas teiginys „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“ yra vartojamas kaip publikacijos paantraštė.
Pasak pareiškėjo, publikacijoje „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbti teiginiai: „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „Valdemaras Tomaševskis <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990–1992 metais) Valdemaras Tomaševskis buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Seime pluša ir Jaroslavas Narkevičius – V. Tomaševskio svainis.“, „Dar sovietmečiu V. Tomaševskis <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. Tomaševskio sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje.“ neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą.
Teiginiuose: „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „Valdemaras Tomaševskis <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990–1992 metais) Valdemaras Tomaševskis buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. Tomaševskis <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. Tomaševskio sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje.“ paskelbta objektyviais duomenimis patikrinama informacija, t. y. žinios apie pareiškėjo ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis bei antivalstybinėmis organizacijomis. Pabrėžtina, jog skundžiamuose teiginiuose pareiškėjui priskiriami veiksmai ir priklausymas antivalstybinėms organizacijoms bei nusikalstamoms grupuotėms, prieštarauja galiojantiems valstybės įstatymams, tuo pareiškėjui priskiriamas teisei ir gerai moralei priešingų veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje smerktinas elgesys. Be to, įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ (Žin., 1998, Nr. 65-1877) 1 straipsnyje nustatyta, kad SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pripažįstamas nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Taigi viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo paskelbtos skundžiamo turinio žinios apie pareiškėją yra vienareikšmiškai žeminančio pobūdžio.
Vertinant skundžiamuose teiginiuose paskelbtų žinių atitiktį tikrovei faktą, pažymėtina, kad tai, jog informaciją viešosios informacijos rengėjui pateikė R. Maceikianecas, neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo pareigos atidžiai patikrinti jo suteiktą informaciją, kadangi pareiga įsitikinti skelbiamų žinių tikrumu, tikslumu bei pagrįstumu tenka būtent viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui. Šiuo atveju viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nepateikė paskelbtų žinių tikrumą patvirtinančių įrodymų, todėl vadovaujantis paskleistos informacijos neatitikties tikrovei prezumpcija, konstatuotina, kad skundžiamuose teiginiuose buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pagal savo turinį ir pobūdį yra ne viešojo asmens kritika, bet pareiškėjo garbę ir orumą žeminančia informacija.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pabrėžtina ir tai, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Paskleisdamas skundžiamus teiginius, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė pirmiau išvardytų Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų.
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas žurnalistų etikos inspektorei paaiškino, kad skundžiamose publikacijose paskelbė interviu su R. Maceikianecu, kuriame yra išsakyta jo nuomonė ir jos atitikties tikrovei aplinkybių pateikti neįmanoma. R. Maceikianecas paaiškino, kad skundžiamose publikacijose paskelbta informacija yra grindžiama spaudoje pasirodžiusiomis publikacijomis, pokalbiais su žmonėmis, dirbant laikraščio „Nasz czas“ redaktoriumi, jo asmeniniais pastebėjimais, taip pat nurodė, kad su publikacijų rengėju buvo susitarta, jog minėta informacija bus viešai paskelbta tik tada, kai abiejų šalių bus patikslinta, tačiau šio susitarimo viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nepaisė ir interviu metu sužinotą informaciją paskelbė po kelių dienų. Atsižvelgiant į viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo, R. Maceikianeco paaiškinimus bei interviu įrašą, yra aišku, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas netikrino informacijos šaltinio jam suteiktos informacijos ir neįsitikino ketinamų skelbti faktų tikrumu, o ginčo objektu esančią informaciją paskelbė kaip atitinkančią tikrovę, t. y. neva pagrįstą objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Pabrėžtina ir tai, kad R. Maceikianecas nėra viešasis asmuo, kurio suteikta informacija viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas galėjo pagrįstai pasitikėti. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga teikti tikslias, teisingas ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Šios įpareigojančios nuostatos viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nesilaikė.
Išdėstytų argumentų pagrindu žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjo skundą pagrįstu. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 3 dalies 1 ir 2 punktais, 50 straipsnio 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją – UAB „Respublikos leidiniai“ – dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto bei 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijose „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) ir „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) paskelbiant informaciją apie pareiškėją.
2. Reikalauti paneigti publikacijos „Yra ir gerų lenkų“ („Respublika“, 2011-04-14, Nr. 86/6334) teiginyje „Lietuvos lenkas Ryšardas Maceikianecas demaskuoja lenkų provokatorių europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir publikacijos „Ir tarp lenkų yra mafija“ („Respublika“, 2011-04-15, Nr. 87/6334) teiginiuose: „V. Tomaševskio ryšiai: nuo „Vilniaus brigados“ iki masonų ir abonentų“, „Valdemaras Tomaševskis <...> buvo susijęs su „Vilniaus brigada“, turėjo ir tebeturi santykių <...> su antivalstybinėmis organizacijos „Jedinstvo“ steigėjais <...>.“, „Yra duomenų, kad tuomet (1990–1992 metais) Valdemaras Tomaševskis buvo susijęs su garsiosios „Vilniaus brigados“ veikla. Žmonės šį poną vadino tiesiog „brigados“ klapčiuku, kurį matydavo renkant duokles iš turgaus prekeivių <...>.“, „Dar sovietmečiu V. Tomaševskis <...> priklausė vadinamajai „Montanų“ grupuotei <...>.“, „Yra dar ne viena V. Tomaševskio sąsaja su KGB.“, „<...> pats Europos Parlamento narys tarnavo pasienio, t. y. KGB kariuomenėje.“ paskelbtą pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją.
4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis bei tikrovės neatitinkančios ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimas turi būti nedelsiant paskelbti laikraštyje „Respublika“, o žurnalistų etikos inspektorė apie tai turi būti informuota per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo (gavimo) dienos.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.