LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMO IR NAUDOJIMO GERIAMAJAM VANDENIUI TIEKTI 2007–2025 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. birželio 8 d. Nr. 562
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 10 straipsniu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 298 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programą (pridedama).
2. Skirti Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsakinga už Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programos įgyvendinimą.
3. Pavesti Aplinkos ministerijai tvirtinti kasmetinius Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programos priemonių įgyvendinimo planus ir kontroliuoti jų įgyvendinimą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 562
požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 298 punktą.
2. Ši Programa atitinka Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategiją, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 221 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2005, Nr. 30-944) 1.3–1.5 ir 1.9 punktuose nurodytus strateginius tikslus (prioritetus) ir Lietuvos nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 (Žin., 2001, Nr. 20-652).
3. Rengiant šią Programą, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), ir Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2006–2010 metų programos „Geologija ir darnus vystymasis“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 873 (Žin., 2005, Nr. 98-3705), nuostatas.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. Valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1550 (Žin., 1996, Nr. 103-2347) (toliau vadinama – Valstybinė aplinkos apsaugos strategija), išdėstyti pagrindiniai požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos principai, tačiau siekiant racionaliau naudoti požeminį vandenį, planuoti ir įgyvendinti jo apsaugos priemones to nepakanka. Pirma, šiems principams įgyvendinti reikia atitinkamo lygio informacijos, o jai sukaupti būtina nuosekli konkrečių darbų ir veiksmų sistema. Antra, visa informacija turi būti parengta sprendimams priimti visais įstatymų nustatytais požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo lygiais. Šiuo požiūriu artimiausią dešimtmetį reikiamo įdirbio reikės pagrindinėms Europos Sąjungos vandens srities direktyvoms įgyvendinti. Trečia, požeminio vandens naudojimo ir apsaugos valdymo tobulinimo ir plėtros klausimai aktualūs rengiant šalies įstatymus ir įstatymų lydimuosius jų praktinio įgyvendinimo dokumentus. Taigi, norint laikytis Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos požeminio vandens srities principų, reikia tam tikros nuosekliai įgyvendinamų darbų ir veiksmų sistemos, bendrų skirtingo hierarchinio lygio institucijų darbo indėlio. Tai sudaro objektyvų savarankiškos požeminio vandens naudojimo apsaugos strategijos pagrindą, apibrėžia pagrindinius jos tikslus ir nustato ryšį su Valstybine aplinkos apsaugos strategija. Požeminio vandens išteklių būklę apibūdina ši informacija:
5.1. Požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje, jo apsauga svarbi tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Geriamojo vandens gavybai naudojami gilūs vandens telkinių horizontai apsaugoti geriau, tačiau gruntinis vanduo menkai apsaugotas nuo antropogeninio poveikio. Šiuo metu realiausi potencialūs požeminių vandens telkinių teršėjai – pasklidieji taršos šaltiniai (pavyzdžiui, intensyviosios gyvulininkystės išleidžiamos nuotekos), tačiau ir dėl intensyvaus telkinių naudojimo kai kurių cheminių medžiagų koncentracija gali padidėti tiek, kad vanduo taps netinkamas naudoti.
5.2. Šalies geologinė sąranga lemia ir vartojamo vandens cheminę sudėtį, dažnai natūralioje aplinkoje susiformavęs požeminis vanduo yra geležingas, jame daug mangano ar amonio junginių. Nors geležis ir manganas priskiriami prie geriamojo vandens indikatorinių – organoleptinių rodiklių, kurie blogina vandens kokybę, tačiau nekenkia žmogaus sveikatai, bet būtent jie yra didžiausia problema vandens vartotojams. Dažnai geležies vandenyje padaugėja ir sumažėjus vandens suvartojimui dėl palankių sąlygų vegetuoti geležies bakterijoms esant mažam tekėjimo greičiui vandentiekio sistemoje. Dėl minėtųjų priežasčių tik apie ketvirtis suvartojamo vandens visiškai atitinka higienos reikalavimus. Labai dažnai požeminiame vandenyje leidžiamą koncentraciją viršija natūralios kilmės amonis, fluoras, chloridai ir sulfatai, kurių šalinimo iš vandens technologija gali būti sudėtinga.
5.3. Požeminio geriamojo vandens kokybė ypač aktuali kaimo vietovėse, kur geriamas užterštas negilių šulinių vanduo. Pastarųjų metų duomenimis, per 950 tūkstančių šalies gyventojų vartoja šachtinių šulinių vandenį. Daugiau kaip pusės tirtų šulinių vanduo užterštas nitratais, o įskaitant kitus cheminius ingredientus bei mikrobiologines ir fizines vandens savybes užterštų šulinių yra dar daugiau. Nuo 2003 metų, įgyvendinus 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės nuostatas, geriamojo vandens kokybės reikalavimai tapo griežtesni, reglamentuojama daugelis iki šiol netirtų, žalingų žmogaus sveikatai vandens priemaišų – daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, boro, chloruotų organinių junginių, pesticidų ir panašiai.
5.4. Lietuvoje centralizuotas vandens tiekimo gyventojams sistemas turi ne tik didieji miestai bei rajonų centrai, bet ir daugelis mažų miestelių ir kaimo gyvenviečių. Per praėjusius dešimtmečius išžvalgyti ir atitinkamose institucijose patvirtinti eksploataciniai požeminio vandens ištekliai, pakankami perspektyviniam pagal tuometinę sampratą geriamojo vandens poreikiui tenkinti visuose šalies miestuose ir rajonų centruose. Iš viso šalies teritorijoje išžvalgyta per 100 plotų vandenviečių statybai, kuriuose iš viso aptikta apie 2,2 mln. kub. metrų per parą eksploatacinių požeminio vandens išteklių. 1989 metais, kai požeminio vandens buvo suvartojama daugiausia, miestuose buvo naudojama nuo 50 iki 75 procentų išžvalgytų išteklių. Mažėjant vandens suvartojimui, 2004 metais buvo naudojama tik 20–30 procentų išžvalgytų požeminio vandens išteklių.
5.5. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, įvardijama nauja požeminio vandens išteklių kategorija – turimi požeminio vandens ištekliai. Jie apibrėžiami kaip ilgalaikis metinis požeminio vandens telkinio bendro atsinaujinimo vidurkis, atėmus ilgalaikį metinį debitą, kurio reikia, kad susiję paviršiniai vandenys pasiektų nustatytuosius ekologinius kokybės tikslus, nepablogėtų tokių vandenų ekologinė būklė ir nebūtų pakenkta susijusioms žemės gelmių ekosistemoms. Direktyvoje pateiktas apibrėžimas tik iš dalies atitinka Lietuvoje vartojamą eksploatacinių išteklių sampratą. Nors įvertinti perspektyviniai eksploataciniai ištekliai sudaro 2,2 mln., o potencialūs net 3,2 mln. kub. metrų vandens per parą, jie vertinti neatsižvelgiant į galimus požeminio vandens kokybės pokyčius ar neigiamą poveikį gretimoms ekosistemoms, todėl jų kiekis turėtų būti patikslintas.
5.6. Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66 procentai visų šalies gyventojų (90–95 procentai didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20–30 procentų kaimo gyventojų). Šalyje naudojama per 1200 viešo vandens tiekimo vandenviečių, iš kurių tik 100 vandenviečių įvertinti požeminio geriamojo vandens ištekliai ir jų poveikis aplinkai žinomas. Kitų vandenviečių naudojimo poveikis neįvertintas ir jų turimų išteklių kiekis nežinomas.
5.7. Reguliarus požeminio vandens monitoringas Lietuvoje pradėtas vykdyti 1946 metais. Monitoringo tinklą 1995 metais sudarė 86 valstybinio monitoringo vietos. Siekiant pritaikyti požeminio vandens monitoringo sistemą prie Europos Sąjungos direktyvose keliamų reikalavimų, 2001 metais monitoringo tinklas išplėstas iki 268 vietų. Šioje Programoje monitoringo tinklą numatoma papildyti naujomis stebėjimo vietomis, patikslinti stebimų parametrų sąrašus ir stebėjimų dažnumą atsižvelgiant į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 1979 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvos 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos, taip pat Europos Komisijos pasiūlymo (COM (2003) 550) dėl gruntinio vandens apsaugos nuo užteršimo galutinio projekto principines nuostatas.
5.8. Vykdant šią Programą, bus renkama ir sisteminama gausi ir įvairi informacija: žemėlapių, geologinių pjūvių, vandens lygių matavimo ir cheminės sudėties laboratorinių tyrimų, matematinių modelių ir kitokių duomenų, kurie turi išliekamąją vertę visus 20–25 metus, kuriuos ši Programa bus įgyvenama. Be to, išgaunant ir tiekiant požeminį vandenį nuolat kaupiasi nauja informacija. Taigi šiam tikslui turi būti sukurta speciali informacinė sistema ir atitinkamos duomenų bazės. Kurti visiškai naują informacinę sistemą ir duomenų bazes – sudėtinga ir ekonomiškai netikslinga. Paprasčiau ją sukurti išplečiant ir išvystant esamas susijusių veiklos sričių sistemas. Šiuo konkrečiu atveju tai turėtų būti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba) informacinė sistema GEOLIS, kurioje jau yra daug posistemių (duomenų bazių), būtinų ir informacinei sistemai „Požeminis geriamasis vanduo“ ir galinčių tiesiogiai tarnauti šioms naujoms funkcinėms reikmėms. Nežiūrint to, požeminio vandens išteklių ir geriamojo vandens kokybės informacinės sistemos sukūrimas vystant ją esamos informacinės sistemos GEOLIS pagrindu yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis prieš tai kuo visapusiškiau suformuluoti šios sistemos tikslus ir uždavinius, išanalizuoti visą su geriamojo vandens gavyba, gerinimu ir tiekimu bei kokybės kontrole susijusią situaciją. Keliant informacinei sistemai GEOLIS papildomus uždavinius, būtina ją išplėsti atsižvelgiant į numatomas naujas funkcijas ir naujų duomenų srautus.
5.9. Galiojantys teisės aktai geriamojo vandens kokybės klausimais numato tirti iki šio laiko Lietuvoje netirtus toksinius junginius, galinčius būti tiek gamtinės kilmės, tiek ir žmogaus veiklos pasekmė. Taigi šioje Programoje būtina išspręsti 3 praktines mokslinio pobūdžio problemas, susijusiais su požeminio vandens išteklių cheminės sudėties ir kokybės formavimusi gamtinėmis ir ilgalaikio eksploatavimo sąlygomis. Pirmoji susijusi su toksinių chloruotų organinių junginių sudėties bei daugiaciklių aromatinių angliavandenilių, boro, pesticidų kiekio požeminiame vandenyje nustatymu, antroji – su mineralizuoto vandens pritakos (intruzija) į artezinio baseino gėlo požeminio vandens zoną pro tektoninių lūžių zonas galimybės nustatymu, trečioji – su vandeninguose sluoksniuose vykstančiais cheminės pusiausvyros procesais. Be to, turėtų būti numatomas šios Programos rezultatų sisteminimas ir svarbiausiųjų išteklių formavimosi dėsningumų nustatymas, taip pat mokslinio-informacinio leidinio, skirto visuomenei, parengimas spaudai.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
6. Pagrindinis šios Programos tikslas – atsižvelgiant į pasaulinę praktiką kas 20–25 metus atnaujinti informaciją apie vandens išteklius ir jų tinkamą naudojimą plečiant ir projektuojant naujas vandens tiekimo sistemas, sukurti naujų duomenų ir žinių informacinę bazę apie žalio požeminio vandens išteklius, skirtus aprūpinti Lietuvos gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu artimiausius 20–25 metus, parengti susistemintų naujų duomenų bazę apie požeminio geriamojo vandens išteklius, būtinus Lietuvos miestų ir kaimo gyvenviečių vandens tiekimo sistemų plėtros ir baseininio valdymo projektams rengti. Kiti šios Programos tikslai yra šie:
6.1. nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę (atsižvelgiant į vandens kokybės pokyčius jį eksploatuojant) ir jų naudojimo galimybę 2007–2025 metais, remiantis pastaruosius 25 metus sukaupta nauja hidrogeologine informacija, naudojantis moderniais matematinio modeliavimo metodais ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos nustatytus geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Šio tikslo uždaviniai:
6.1.2. ištirti požeminio vandens pabaseinių (lokalaus paplitimo telkinių) išteklius analitiniais metodais;
6.2. parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, gerinimo ir kokybės kontrolės priemones. Šio tikslo uždaviniai:
6.2.1. nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas (poveikio zonas) ir jų galimus pokyčius 2007–2025 metų eksploatacijos laikotarpiu;
6.2.2. nustatyti visus potencialius požeminės hidrosferos taršos židinius vandenviečių poveikio zonose ir ištirti jų grėsmės vandenviečių išteklių kokybei mastą. Numatyti ir pagrįsti vandenviečių išteklių kokybei pavojų keliančių taršos židinių likvidavimo priemones;
6.3. sukurti tarpžinybinę informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekos objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą. Šio tikslo uždaviniai:
6.3.1. nustatyti ir apibrėžti požeminio vandens išteklius ir su jų vertinimu bei vartojimu susijusią įvairią veiklą, informacijos struktūras bei jų srautus, įtraukti naujas institucijas;
6.3.2. suprojektuoti informacinę sistemą, numatant jos ryšius su kitomis informacinėmis sistemomis ir sąsajas su Lietuvos geologijos tarnybos informacinės sistemos GEOLIS posistemėmis;
6.4. vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus regioninėms požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemoms spręsti. Šio tikslo uždaviniai:
6.4.1. nustatyti chloroorganinių junginių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kilmę požeminiame vandenyje, boro, pesticidų kiekį jame ir jų poveikį geriamojo vandens išteklių kokybei;
6.4.2. nustatyti tektoninių lūžių zonų hidrogeologinį aktyvumą ir mineralinio vandens poveikį geriamojo vandens kokybei;
6.4.3. nustatyti požeminio vandens cheminių procesų pusiausvyros kriterijus vandeninguose sluoksniuose;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
7. Atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos prioritetus, juos atitinkančius uždavinius ir Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategijoje apibrėžtas veiklos kryptis, numatomos svarbiausiosios šios Programos įgyvendinimo priemonės:
7.1. pagrindinių požeminio vandens baseinų erdvinių hidrogeologinių modelių parengimo:
7.1.1. įvertinti ir priskirti upių baseinų rajonams viršutinio–vidurinio paleozojaus hidrogeologinės sistemos (viršutinio–vidurinio devono požeminio vandens baseinas) turimus požeminio vandens išteklius;
7.1.2. įvertinti kainozojaus–mezozojaus hidrogeologinės sistemos (viršutinės–apatinės kreidos požeminio vandens baseinas) turimus požeminio vandens išteklius;
7.2. požeminio vandens pabaseinių (lokalaus paplitimo telkinių) išteklių įvertinimo analitiniais metodais:
7.2.1. įvertinti Nemuno upių baseino rajone esamų požeminio vandens lokalaus paplitimo telkinių (Kuršių Nerijos–Pamario, Nemuno–Neries, Suvalkijos, smėlingosios pietryčių lygumos, Vilniaus–Aukštaitijos požeminio vandens pabaseiniai) turimus išteklius;
7.3. požeminio vandens baseinų ir pabaseinių monitoringo tinklo ir stebėjimų programos tobulinimo:
7.3.1. nustatyti vadovaujantis turimų išteklių įvertinimo rezultatais požeminio vandens kiekybės ir kokybės stebėjimo dažnumą ir tirtinus kokybės rodiklius valstybiniame požeminio vandens monitoringo tinkle (priežiūros monitoringas);
7.4. vandenviečių išteklių formavimosi teritorijų (poveikio zonų) ir jų galimų pokyčių:
7.4.4. preliminariai įvertinti perspektyvinių vandens telkinių sanitarines apsaugos zonas teritorijų planavimo ir naudojimo požiūriu;
7.4.5. parengti ir modeliuoti naudojantis ištekliams įvertinti sukurtais hidrodinaminiais modeliais matematinio modeliavimo duomenų bazę;
7.5. potencialių požeminės hidrosferos taršos židinių vandenviečių poveikio zonose nustatymo, jų grėsmės vandenviečių išteklių kokybei masto įvertinimo ir vandenviečių išteklių kokybei pavojų keliančių taršos židinių likvidavimo:
7.5.2. tipizuoti, kategorizuoti taršos židinius, išrinkti tipinius objektus tiesioginiams tyrimams, ištirti tipinius objektus (10–15 objektų);
7.5.3. modeliuoti taršos migraciją tipiniuose objektuose, naudojantis ištekliams įvertinti sukurtais matematiniais modeliais, nustatyti grėsmę keliančius taršos židinius ir grėsmės mastą;
7.6. kokybės požiūriu vandens tiekimui geriausių požeminio vandens telkinių nustatymo ir žalio požeminio vandens paruošimo tiekti būdų optimizavimo:
7.6.2. rinkti, sisteminti, analizuoti teritoriniu ir stratigrafiniu požiūriu, vertinti vandenviečių hidrogeocheminius duomenis;
7.7. požeminio vandens išteklių, su jų vertinimu ir vartojimu susijusios veiklos ir informacijos struktūros, jos srautų nustatymo, apibrėžimo ir naujų institucijų įtraukimo:
7.7.2. parengti informacinės sistemos kūrimo planą ir specifikacijas, numatančius esamos informacinės sistemos GEOLIS išplėtimą ir reikiamų naujų elementų sukūrimą;
7.8. informacinės sistemos projektavimo numatant jos ryšius su kitomis informacinėmis sistemomis ir sąsajas su Lietuvos geologijos tarnybos informacinės sistemos GEOLIS posistemėmis:
7.8.3. projektuoti ir kurti požeminio vandens išteklių ir juos veikiančių faktorių (taršos židiniai, urbanizuotos teritorijos) duomenų apdorojimo, analizės ir parengimo sprendimams priimti priemones;
7.9. informacinės sistemos GEOLIS techninių galimybių, modernizuojant turimą kompiuterinę techniką ir tobulinant ryšių su informacijos tiekėjais ir informacijos vartotojais sistemą, išplėtimo:
7.9.1. įdiegti duomenų bazes ir programinius modulius institucijose, dalyvaujančiose naudojant ir valdant vandens išteklius;
7.10. chloroorganinių junginių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kilmės požeminiame vandenyje bei boro, pesticidų kiekio jame ir jų poveikio geriamojo vandens išteklių kokybei nustatymo:
7.10.1. išskirti Lietuvos teritorijoje tipines viešo vandens tiekimo vandenvietes, kuriose tikslinga tirti chloroorganinius teršalus ir pavienius jų koncentraciją formuojančius junginius;
7.10.2. paimti požeminio vandens mėginius iš kiekvienos vandenvietės: eksploatacinio gręžinio vandenvietės centre ir stebimojo gręžinio, esančio už aktyvios požeminio vandens gavybos zonos;
7.10.3. sisteminti gautus duomenis, nustatyti svarbiausiųjų chloroorganinių junginių formavimosi dėsningumus ir parengti rekomendacijas vandens tiekimo įmonėms, geriamojo vandens kokybę kontroliuojančioms ir požeminio vandens monitoringą vykdančioms valstybės institucijoms ir ūkio subjektams, kaupti duomenis informacinėje sistemoje GEOLIS;
7.11. tektoninių lūžių zonų hidrogeologinio aktyvumo ir mineralinio vandens poveikio geriamojo vandens kokybei nustatymo:
7.11.1. ištirti Lietuvos teritorijoje tipinių tektoninių lūžių sistemas, pagrįsti atliktais tyrimų duomenimis lūžių zonų hidrogeologinio aktyvumo nustatymo metodiką;
7.12. požeminio vandens cheminių procesų pusiausvyros kriterijų nustatymo vandeninguose sluoksniuose:
7.12.1. ištirti vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens cheminės termodinamikos procesus ir paaiškinti jų hidrogeologinę prasmę;
V. LAUKIAMAS REZULTATAS
8. Įvykdžius šią Programą, bus:
8.1. nustatyta, kiek Lietuvoje yra požeminio geriamojo vandens išteklių, kokios jie kokybės (atsižvelgiant į vandens kokybės pokyčius jį eksploatuojant), kokios jų naudojimo galimybės 2007–2025 metais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos nustatytus geriamojo vandens kokybės reikalavimus;
8.2. parengtos teisinės ir informacinės vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, tiekiamo vandens gerinimo ir kokybės kontrolės priemonės;
8.3. sukurta valstybinė požeminio geriamojo vandens informacijos sistema, jungianti institucijas, atsakingas už geriamojo vandens tiekimą, naudojimo, apsaugos ir saugos kontrolę;
VI. FINANSAVIMAS
9. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų jai vykdyti asignavimų valdytojui – Lietuvos geologijos tarnybai, o esant galimybei – iš tarptautinių organizacijų tam skiriamų lėšų arba kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir
naudojimo geriamajam vandeniui tiekti
2007–2025 metų programos
priedas
LĖŠŲ POREIKIS POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ ĮVERTINIMO IR NAUDOJIMO GERIAMAJAM VANDENIUI TIEKTI 2007–2025 METŲ PROGRAMOS UŽDAVINIAMS SPRĘSTI 2007–2011 METAIS
| Tikslas |
Uždavinys |
Įvykdymo terminas |
Preliminarus Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų poreikis, tūkst. litų* |
| 1. Nustatyti, kiek Lietuvoje yra požeminio vandens išteklių, ištirti, kokios jie kokybės, kokios jų naudojimo galimybės 2007–2025 metais |
1.1. Parengti pagrindinių požeminio vandens baseinų erdvinius hidrogeologinius modelius |
2007–2009 metai |
2462,2, tarp jų 2007 metais – 924 2008 metais – 938,2 2009 metais – 600 |
| 1.2. Įvertinti požeminio vandens pabaseinių (lokalaus paplitimo telkinių) išteklius analitiniais metodais |
2007–2008 metai |
592,8, tarp jų 2007 metais – 292,8 2008 metais – 300 |
|
| 1.3. Nustatyti požeminio vandens baseinų ir pabaseinių monitoringo tinklo ir stebėjimų programos tobulinimo reikalavimus |
2007 metai |
201,9 |
|
| 2. Parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, tiekiamo vandens gerinimo ir kokybės kontrolės priemones |
2.1. Nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas (poveikio zonas) ir jų galimus pokyčius 2007–2025 metų eksploatavimo laikotarpiu |
2007–2011 metai |
363,9, tarp jų 2007 metais – 50 2008 metais – 150 2009 metais – 63,9 2010 metais – 50 2011 metais – 50 |
| 2.2. Nustatyti visus potencialius požeminės hidrosferos taršos židinius vandenviečių poveikio zonose ir jų grėsmės vandenviečių išteklių kokybei mastą; numatyti ir pagrįsti vandenviečių išteklių kokybei pavojų keliančių taršos židinių likvidavimo priemones |
2007–2011 metai |
412,2, tarp jų 2007 metais – 12,2 2008 metais – 150 2009 metais – 150 2010 metais – 50 2011 metais – 50 |
|
|
|
2.3. Nustatyti kokybės požiūriu vandens tiekimui geriausius požeminio vandens telkinius ir numatyti optimaliausius žalio požeminio vandens paruošimo tiekti būdus |
2007 metai |
309 |
| 3. Sukurti tarpžinybinę informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekos objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą |
3.1. Nustatyti ir apibrėžti požeminio vandens išteklius, su jų vertinimu ir vartojimu susijusių veiklą, informacijos struktūras ir jų srautus, įtraukti naujas institucijas |
2008–2009 metai |
538,5, tarp jų 2008 metais – 310 2009 metais – 228,5 |
| 3.2. Suprojektuoti informacinę sistemą, numatant jos ryšius su kitomis informacinėmis sistemomis ir sąsajas su Lietuvos geologijos tarnybos informacinės sistemos GEOLIS posistemėmis |
2008–2009 metai |
773, tarp jų 2008 metais – 500 2009 metais – 273 |
|
| 3.3. Išplėsti informacinės sistemos GEOLIS technines galimybes, modernizuojant turimą kompiuterinę techniką ir tobulinant ryšių su informacijos tiekėjais ir vartotojais sistemą |
2008–2009 metai |
210,2, tarp jų 2008 metais – 60,2 2009 metais – 150 |
|
| 4. Vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus regioninėms požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemoms spręsti |
4.1. Nustatyti chloroorganinių junginių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kilmę požeminiame vandenyje, boro, pesticidų kiekį jame ir jų poveikį geriamojo vandens išteklių kokybei |
2007–2008 metai |
587,5, tarp jų 2007 metais – 300,5 2008 metais – 287 |
| 4.2. Nustatyti tektoninių lūžių zonų hidrogeologinį aktyvumą ir mineralinio vandens poveikį geriamojo vandens kokybei |
2007–2010 metai |
570,7, tarp jų 2007 metais – 20 2008 metais – 250 2009 metais – 200 2010 metais – 100,7 |
|
| 4.3. Nustatyti požeminio vandens cheminių procesų pusiausvyros kriterijus vandeninguose sluoksniuose |
2009–2011 metai |
400,4, tarp jų 2009 metais – 200,4 2010 metais – 100 2011 metais – 100 |
|
|
|
4.4. Parengti informacinį leidinį „Lietuvos požeminio geriamojo vandens ištekliai – 2007–2025“ |
2008–2009 metai |
329,3, tarp jų 2008 metais – 100 2009 metais – 229,3 |
*Asignavimų poreikis tiksliniams šios Programos uždaviniams spręsti – užsakomieji darbai.
______________