LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL MAISTO PRODUKTŲ DIDMENINIŲ IR MAŽMENINIŲ KAINŲ

 

1991 m. lapkričio 7 d. Nr. 452

Vilnius

 

Siekdama liberalizuoti maisto produktų kainas, mažinti mėsos ir mėsos produktų, pieno produktų bei kai kurių duonos rūšių dotavimą iš Lietuvos valstybės biudžeto, apsaugoti vidaus rinką bei atsižvelgdama į naujas superkamąsias kainas, darbo užmokesčio, pensijų bei kitų išmokų padidinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad nuo l99l m. lapkričio 11 d.:

1.1. Respublikos įmonėse gaminami maisto produktai (konditerijos gaminiai, žuvys ir jų produktai, alus, vaisvandeniai, ledai, vaisiai ir daržovės, jų produktai ir kt.), išskyrus šio nutarimo 1 ir 2 priedėliuose nurodytus maisto produktus, kurių kainos tvarkomos tiesioginėmis valstybinio reguliavimo priemonėmis, parduodami rinkos kainomis;

1.2. mėsos ir mėsos produktai prekybos įmonėse parduodami pagal bendruosius talonus ir be jų valstybės reguliuojamomis kainomis.

Ryšium su tuo sureguliuoti jautienos ir kiaulienos kainas, didinant bazinę kiaulienos kainą ir mažinant skirtumą tarp mėsos pagal iškapojimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 20 d. potvarkyje Nr. 541p, ir paliekant dalinį mėsos ir mėsos produktų dotavimą.

Padidinti laisvai parduodamų mėsos ir mėsos produktų kainas 50 procentų mažmeninių kainų, nustatytų prekybai pagal bendruosius talonus;

1.3. pieno ir pieno produktų mažmeninės kainos didinamos vidutiniškai 25 procentais, paliekant dalinį pieno produktų dotavimą;

1.4. Kauno, Palangos, Dzūkų ir Dainavos duonos mažmeninės kainos didinamos vidutiniškai 100 procentų, paliekant dalinį šių pavadinimų duonos dotavimą.

2. Pavesti Ekonomikos ministerijai:

2.1. kartu su Žemės ūkio ministerija, Prekybos ir materialinių išteklių ministerija bei Finansų ministerija nustatyti visų rūšių įmonėms 1 priedėlyje nurodytų pagrindinių maisto produktų didmenines ir mažmenines kainas;

2.2. nustatytąja tvarka deklaruoti 2 priedėlyje nurodytų maisto produktų mažmenines kainas arba nustatyti aukščiausią jų lygį.

3. Nustatyti, kad:

3.1. duonos ir duonos gaminių (išskyrus Kauno, Palangos, Dzūkų ir Dainavos duoną) bei miltų, kruopų ir makaronų mažmeninės kainos deklaruojamos miestų ir rajonų valdyboms;

3.2. mėsą ir mėsos produktus, virtas dešras, dešreles, sardeles Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos nustatyta tvarka mažmeninės prekybos įmonės Respublikos gyventojams parduoda pagal bendruosius talonus ir be jų Ekonomikos ministerijos nustatytomis kainomis.

4. Leisti Respublikos mėsos perdirbimo pramonės įmonėms delikatesinius mėsos produktus realizuoti rinkos kainomis firminėse parduotuvėse ir specializuotuose mėsos skyriuose, suderinus su Prekybos ir materialinių išteklių ministerija, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga bei Žemės ūkio ministerija šių produktų asortimentą bei kiekį. Miestų ir rajonų valdybos turi išnuomoti mėsos perdirbimo pramonės įmonėms patalpas, tinkančias prekiauti delikatesiniais mėsos produktais rinkos kainomis.

5. Įpareigoti Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją kartu su Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentu nustatyti maisto produktų likučių prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse perkainojimo tvarką ir organizuoti jų perkainojimą.

6. Nustatyti, kad prekybos įmonės bendruosius talonus, gautus už parduotą mėsą ir mėsos produktus, inkasuoja išrašydamos atskirą inkasacijos kvitą.

Prekybos įmonės kas 10 dienų (prireikus – kas savaitę) pateikia rajonų (miestų) valstybinėms mokesčių inspekcijoms Finansų ministerijos bei Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos nustatytos formos ataskaitas apie inkasuotus bendruosius talonus, gautus už parduotą mėsą ir mėsos produktus. Remdamosi šiais duomenimis, rajonų (miestų) valstybinės mokesčių inspekcijos apmoka prekybos įmonėms iš surenkamosios biudžetą pajamų sąskaitos po 0,5 rublio už kiekvieną bendrąjį taloną.

Lietuvos bankas kas mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos informuoja Finansų ministeriją apie tai, kiek bendrųjų talonų gauta už parduotą mėsą ir mėsos produktus.

Nustatyti, kad prekybos įmonėje bendrųjų talonų negali būti surinkta daugiau negu parduota mėsos ir mėsos produktų.

7. Ryšium su maisto produktų kainų padidėjimu įpareigoti valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių vadovus, taip pat rekomenduoti kitų įmonių vadovams atpiginti darbuotojų maitinimą įmonių valgyklose ir bufetuose, skiriant iš įmonių lėšų vienam darbuotojui iki 70 rublių per mėnesį.

Iš įmonių lėšų skiriamos kompensacijos darbuotojų maitinimui valgyklose ir bufetuose atpiginti (vienam darbuotojui iki 70 rublių per mėnesį) fizinių asmenų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

8. Nustatyti, kad maisto produktams, kurių kainos tvarkomos tiesioginėmis valstybinio reguliavimo priemonėmis, taikomos Ekonomikos ministerijos patvirtintos prekybinės ir didmeninės nuolaidos.

Prekybos įmonės, parduodamos maisto produktus rinkos kainomis, iki 1992 m. sausio 1 d. gali taikyti ne didesnį kaip 20 procentų prekybos antkainį (įskaitant didmeninės prekybos įmonių antkainį) savo komercinei veiklai užtikrinti.

Suteikti Ekonomikos ministerijai teisę kai kuriais atvejais nustatyti fiksuotus antkainių dydžius;

9. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją, Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją, Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungą ir Ekonomikos ministeriją iki l99l m. gruodžio l d. parengti ir įvesti tokią tvarką, kad žemės ūkio produkciją galėtų supirkti, perdirbti ir realizuoti visi Respublikos teritorijoje esantys ūkiniai subjektai nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir nuosavybės formos.

10. Pripažinti netekusiais galios:

10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 96 „Dėl maisto produktų mažmeninių kainų“ (Žin., 1991, Nr. 11-294), išskyrus 4 punktą;

10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės l99l m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 249 „Dėl maisto produktų mažmeninių kainų“ (Žin., 1991, Nr. 20-539).

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 452

1 priedėlis

 

Maisto produktai, kurių didmenines arba mažmenines kainas visų rūšių įmonėms nustato Ekonomikos ministerija Kauno, Palangos, Dzūkų ir Dainavos duona Mėsa (galvijų, kiaulių skerdiena), kiauliniai taukai Pienas (normalizuotas) Cukrus Miltai (pramoniniam perdirbimui) Spiritas, degtinė, degtinės ir likerio gaminiai Tabakas ir tabako gaminiai

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SEKRETORIUS                           K. ČILINSKAS

______________

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 452

2 priedėlis

 

MAISTO PRODUKTAI, KURIŲ MAŽMENINĖS KAINOS DEKLARUOJAMOS ARBA NUSTATOMAS AUKŠČIAUSIAS JŲ LYGIS

 

Mėsos pusfabrikačiai (išskyrus naminių paukščių), virtos dešros, dešrelės, sardelės, koldūnai, subprodukčiai Nenugriebto pieno produktai (išskyrus pieną), sviestas, fermentiniai sūriai Šampanas ir vynas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SEKRETORIUS                           K. ČILINSKAS

______________