Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1, 7, 10, 11, 15, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-18(3), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-19(3), Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-20, Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-21(3), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 13, 161 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-23(3), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-24(2), Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-25(2), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-131 ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-390
2010 m. gegužės 19 d. Nr. 583
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. SV-S-646, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1, 7, 10, 11, 15, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-18(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-18(3), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-19(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-19(3), Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-20 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-20), Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko įstatų patvirtinimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-21(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-21(3), Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 13, 161 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-23(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-23(3) ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-131 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-131) siūlomam teisiniam reguliavimui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui:
1.1. Atidėti Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3), Įstatymo projekto Nr. XIP-19(3), Įstatymo projekto Nr. XIP-20, Įstatymo projekto Nr. XIP-21(3), Įstatymo projekto
Nr. XIP-23(3) ir Įstatymo projekto Nr. XIP-131 svarstymą, iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui projektus įstatymų, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1597 (Žin., 2009, Nr. 146-6492) patvirtintai Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009–2016 metų strategijai (toliau – Turto valdymo strategija) įgyvendinti, dėl šių priežasčių:
1.1.1. Turto valdymo strategija siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. X-1247 „Dėl racionalaus valstybės turto tvarkymo“ (Žin., 2007, Nr. 76-3006), 2008 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. X-1655 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2006 metų ataskaitos“ (Žin., 2008, Nr. 76-3011) ir 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. XI-258 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 metų ataskaitos“ (Žin., 2009, Nr. 58-2248), taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), ketvirtosios dalies „Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos pagrindinės nuostatos“ 257 punkto nuostatą – siekti centralizuoto valstybės turto (pirmiausia pastatų) valdymo pamažu įdiegiant patalpų nuomos sistemą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
1.1.2. Turto valdymo strategija siekiama įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir pritaikyti šiuos principus valstybės nekilnojamojo turto valdymui. Taikant centralizavimo principus valstybės nekilnojamojo turto valdymui, Turto valdymo strategijoje Finansų ministerijai pavesta formuoti šios srities valstybės politiką, valstybės politiką įgyvendinančiu juridiniu asmeniu numatyta paskirti po valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir akcinės bendrovės Turto banko (prieš tai pertvarkius akcinę bendrovę Turto banką į valstybės įmonę) reorganizavimo jungimo būdu veiksiančią valstybės įmonę. Ši įmonė teisės aktų nustatyta tvarka valdytų jai perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, koordinuotų ir atliktų kitas funkcijas: valstybės nekilnojamojo turto perskirstymą, perdavimą, nenaudojamo, taip pat valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkančio valstybės nekilnojamojo turto pardavimą ir nuomą iki pardavimo; siūlytų apsirūpinimo reikiamu nekilnojamuoju turtu alternatyvas; atnaujintų valstybės nekilnojamąjį turtą; rengtų valstybės nekilnojamojo turto valdymo analizes, reikalingas valstybės nekilnojamojo turto valdymo ataskaitoms rengti; teiktų valstybės nekilnojamojo turto valdymo ataskaitas politiką formuojančiai institucijai.
1.1.3. Turto valdymo strategijoje numatyta įdiegti bendrą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo sistemą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus valstybės nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 107-2688) (toliau – Privatizavimo įstatymas) nustatyta tvarka šiam turtui parduoti sudarant privatizavimo programas. Valstybės nekilnojamasis turtas, kurį reikia atnaujinti įsigyjant naują nekilnojamąjį turtą, gali būti parduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) (toliau – Turto įstatymas) nustatyta tvarka skelbiant viešąjį turto pardavimo aukcioną. Turto valdymo strategijoje nurodyta, kad siekiant valstybės nekilnojamąjį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo efektyviau būtina suvienodinti esamus valstybės nekilnojamojo turto pardavimo būdus, t. y. išgryninti privatizavimo procesą – atskirti valstybei priklausančių įmonių akcijų privatizavimą nuo valstybės nekilnojamojo turto pardavimo, valstybės nekilnojamojo turto pardavimą laikyti centralizuoto valstybės turto valdymo proceso dalimi ir nustatyti bendras valstybės nekilnojamojo turto pardavimo viešojo aukciono būdu taisykles.
1.2. Siekiant spartinti Turto valdymo strategijos įgyvendinimą, svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1625 (Žin., 2009, Nr. 147-6578 ) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktus Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės Turto banko pertvarkymo į valstybės įmonę Turto banką įstatymo projektą Nr. XIP-1552 ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Turto banko įstatymo projektą Nr. XIP-1553 (toliau kartu – Turto banko pertvarkymo įstatymų projektai). Šių įstatymų priėmimas – Turto valdymo strategijos įgyvendinimo pradžia. Lietuvos Respublikos Seimui pritarus Turto banko pertvarkymo įstatymų projektams, akcinė bendrovė Turto bankas bus pertvarkyta į valstybės įmonę ir įgyvendinami tolesni Turto valdymo strategijos įgyvendinimo etapai – dviejų valstybės įmonių – valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir valstybės įmonės Turto banko – reorganizavimas sujungimo būdu ir įstatymų (įskaitant Privatizavimo įstatymo, Turto įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos Valstybės turto fondo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2616), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) projektų, reikalingų centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo modeliui įdiegti, centralizuoto valstybės turto valdytojo veiklai finansuoti, funkcijoms ir atsakomybei nustatyti, taip pat bendrai valstybės nekilnojamojo turto perdavimo nuosavybėn sistemai numatyti, rengimas ir teikimas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
1.3. Atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projektas Nr. XIP-18(3) tikslintinas pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.3.1. Įstatymo projekte Nr. XIP-18(3) siūloma nustatyti, kad privatizavimo objektu yra privatizuojamam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas, jeigu šis žemės sklypas gali būti perleidžiamas privačios nuosavybės teise, kaip nustatyta Privatizavimo įstatymo 22 straipsnyje, o jo ribos, tvarkymo ir naudojimo režimas teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.2 straipsnį žemės sklypas yra nekilnojamasis daiktas pagal prigimtį. Taigi vietoj sąvokos „nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas“ derėtų vartoti tikslesnę sąvoką „statiniai ir (ar) įrenginiai ir jiems priskirti žemės sklypai“.
1.3.2. Galiojančio Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, kurią siūloma papildyti nuostatomis dėl užsienio subjektų teisės įsigyti privatizavimo objektus (Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 1 straipsnio 3 dalis) ribojimo, nustatyta, kad potencialiu pirkėju negali būti Lietuvos valstybės ar savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai bei draudimo įstaigos, kuriose daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat iš Lietuvos ar užsienio valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ar organizacijos. Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 3 straipsnio 3 dalį banko, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikoje draudimo veiklą turi teisę vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir Europos bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją. Beje, Privatizavimo įstatyme nustatytu ribojimu dėl buvimo potencialiu pirkėju siekiama užkirsti kelią įsigyti privatizavimo objektą valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 1 straipsnio 3 dalį derėtų papildyti nuostata, kad potencialiu pirkėju negali būti viešosios įstaigos, kurių savininke ar dalininke, turinčia daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ir (ar) savivaldybė.
1.3.3. Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 4 dalyje skliaustuose reikėtų nurodyti nekilnojamojo turto įsigijimo būdų baigtinį sąrašą, kaip siūloma nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodomi du galimi nekilnojamojo turto įsigijimo būdai – pirkimas ir statyba.
1.3.4. Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad lėšų už privatizavimo objektą mokėjimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimai turi būti reguliuojami įstatymo, o ne jo įgyvendinamojo teisės akto. Apmokėjimo už privatizavimo objektą sąlygų nustatymas – esminis, vienas pagrindinių klausimų perleidžiant valstybės ar savivaldybių turtą potencialių pirkėjų nuosavybėn, todėl turėtų būti reguliuojamas įstatymo.
1.3.5. Įstatymo projekto Nr. XIP-18(3) 7 straipsnyje siūlomo keisti galiojančio Privatizavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma nurodyti baigtinį atvejų, kai žemės sklypas gali būti perleidžiamas privačios nuosavybės teise, sąrašą. Pažymėtina, kad žemės sklypas negali būti perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn ir tuo atveju, kai teismas yra apribojęs disponavimo šiuo žemės sklypu teisę.
1.3.6. Įstatymo projekte Nr. XIP-18(3) siūloma patikslinti Privatizavimo įstatyme vartojamas sąvokas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 135 straipsnio 3 dalies 9 punktu, įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 15-344), Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 41-991) reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo (Žin., 2004, Nr. 7-129) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projekte pateiktų sąvokų „privatizavimo objektas“, „potencialus pirkėjas“ apibrėžtis neatitinka šiuo metu Lietuvos Respublikos terminų banke nurodomų šių sąvokų apibrėžčių.
1.4. Atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projektas Nr. XIP-19(3) tikslintinas pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.4.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnį žemės sklypas yra nekilnojamasis daiktas pagal prigimtį. Taigi diskutuotinas įstatymo projekte vartojamos sąvokos „nekilnojamajam turtui priskirta valstybinė žemė (žemės sklypai)“ pagrįstumas. Šiuo atveju tikslesnė būtų sąvoka „privatizuojamiems statiniams ir (ar) įrenginiams priskirta valstybinė žemė (žemės sklypai)“.
1.4.2. Įstatymo projekto Nr. XIP-19(3) 2 straipsnyje siūlomame keisti galiojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnyje nurodomi apskričių viršininkų įgaliojimai žemės sklypų perdavimo neatlygintinai, pardavimo ar kitokio perleidimo srityje. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą (Žin., 2009, Nr. 87-3661), kuris įsigalios 2010 m. liepos 1 dieną. Pagal šio įstatymo 2 dalies 4 punktą nuo įstatymo įsigaliojimo dienos panaikinamos apskričių viršininkų pareigybės ir likviduojamos apskričių viršininkų administracijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1611 (Žin., 2009, Nr. 147-6564) pritarta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildymo 41 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-1555 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-1555) ir jis pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Jame siūloma nuo 2010 m. liepos 1 d. įtvirtinti naują valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektų (patikėtinių) sąrašą ir valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Taigi Įstatymo projektą Nr. XIP-19(3) reikėtų tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą dėl Įstatymo projekto Nr. XIP-1555 – nurodyti jame naujus valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus (patikėtinius).
1.4.3. Įstatymo projekto Nr. XIP-19(3) 3 straipsnyje siūloma keisti galiojančio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai gali būti perleidžiami šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. vasario 2 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 13-623) – atsisakyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame disponavimo savivaldybių žeme būdus (sandorius), nurodyto mainų sandorio, taip pat pripažintos netekusiomis galios 19 straipsnio 5 ir 6 dalys, nustatančios atvejus, kuriais savivaldybių žemė gali būti mainoma į valstybei, kitoms savivaldybėms ar kitiems asmenims priklausančią žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą, taip pat mainų sutarties sudarymo tvarką. Taigi reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIP-19(3) 3 straipsnį – išbraukti žodžius „taip pat šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį“.
1.5. Atkreipti dėmesį, kad Įstatymo projektas Nr. XIP-23(3) tikslintinas pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1.5.1. Įstatymo projekte Nr. XIP-23(3) siūlomoje Turto įstatymo 161 straipsnio redakcijoje nenumatyta, koks subjektas ir kokiomis teisėmis valdys atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą šio turto atnaujinimo proceso metu. Taigi Įstatymo projektą Nr. XIP-23(3) derėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis.
1.5.2. Įstatymo projekto Nr. XIP-23(3) 3 straipsnyje dėstomo keičiamo Turto įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kurių poreikių neatitinka atnaujinamas turtas, valstybės nekilnojamojo turto rekonstravimo ar statybų užsakovo, pirkėjo funkcijas sutartiniais pagrindais perduoda valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Ši nuostata leidžia manyti, kad valstybės įstaigos, įmonės ar organizacijos perduoda valstybės įmonei Valstybės turto fondui visas valstybės nekilnojamojo turto rekonstravimo ar statybų užsakovo, pirkėjo funkcijas. Tačiau keičiamo Turto įstatymo 161 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad susitarime tarp valstybės įmonės Valstybės turto fondo ir valstybės įstaigos, įmonės ar organizacijos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojo, jeigu valstybės įstaiga, įmonė ar organizacija nėra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, turi būti nurodyta, kaip susitarimo šalys pasiskirsto užsakovo ir pirkėjo funkcijas. Taigi valstybės įmonei Valstybės turto fondui gali būti perduodama dalis užsakovo ir pirkėjo funkcijų, be to, šių funkcijų dalis galėtų būti perduodama ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, jeigu jis būtų susitarimo šalimi. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, reikėtų papildyti keičiamo Turto įstatymo 161 straipsnio 3 dalį – po žodžio „funkcijas“ įrašyti žodžius „(ar jų dalį)“, jeigu pirmiau minėtame susitarime šalys galėtų susitarti dėl dalies funkcijų perdavimo, taip pat keičiamo Turto įstatymo 161 straipsnio 4 dalies 2 punkte vietoj žodžių „susitarimo šalys“ įrašyti žodžius „valstybės įstaiga, įmonė ar organizacija ir valstybės įmonė Valstybės turto fondas“, jeigu funkcijos galėtų būti pasiskirstomos tik tarp šių institucijų.
1.5.3. Įstatymo projekto Nr. XIP-23(3) 161 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad pirmiau minėtame susitarime turi būti nurodytas valstybės įmonei Valstybės turto fondui mokamas atlygis už užsakovo ir (ar) pirkėjo funkcijų atlikimą atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą. Tačiau nei Įstatymo projekte Nr. XIP-23(3), nei Įstatymo projekte Nr. XIP-20 nenurodyta, kokia tvarka šis atlygis būtų nustatomas (apskaičiuojamas), taigi valstybės įmonei Valstybės turto fondui mokamas atlygis iš esmės būtų šalių susitarimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu akcinei bendrovei Turto bankui mokamas atlygis už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, siūloma Įstatymo projekte Nr. XIP-23(3) arba Įstatymo projekte Nr. XIP-20 pateikti nuorodą į tvarką, kurios laikantis būtų apskaičiuojamas valstybės įmonei Valstybės turto fondui mokamas atlygis už užsakovo ir (ar) pirkėjo funkcijų atlikimą atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-24(2). Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą, kuris įsigalios 2010 m. liepos 1 dieną. Šiuo įstatymu pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015) ir šio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai.
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-25(2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-25(2) dėl šių priežasčių:
3.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3961), kuris įsigaliojo 2009 m. rugsėjo 1 dieną. Šiame įstatyme nustatytos naujos valstybės paramos, teikiamos daugiabučio namo butų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus, parengtus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, teikimo sąlygos, būdai ir tvarka, taip pat valstybės paramos teikimo ir jos administravimo finansavimo šaltiniai, t. y. nustatyta, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 20 procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų.
3.2. Įstatymo projektas Nr. XIP-25(2) parengtas iki Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pavadinimo, 1, 2 straipsnių ir penktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo ir jo nuostatos neatitinka galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) 13 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio nuostatų.
4. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-390 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIP-390) dėl šių priežasčių:
4.1. Nemaža lėšų daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) dalis skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, dėl kurių dydžio Lietuvos Respublikos Vyriausybė apsisprendžia kiekvienais metais, rengdama atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Kiek konkrečiai skiriama lėšų Daugiabučių namų modernizavimo programai (Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nurodoma atitinkamų metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas.
4.2. Vadovaujantis Privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, privatizavimo lėšos, esančios Finansų ministerijai atidarytoje Privatizavimo fondo sąskaitoje, naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti (iki 1/3 iš privatizavimo gautų lėšų). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2005, Nr. 78-2839; 2008, Nr. 36-1282) patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa, Privatizavimo fonde, esant pakankamai lėšų ir atsižvelgiant į jų skyrimo prioritetus, esančios lėšos jau šiuo metu gali būti skiriamos šiai programai finansuoti.