Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GEGUŽĖS 26 D. NUTARIMO NR. 634 „DĖL BEŠEIMININKIO, KONFISKUOTO, VALSTYBĖS PAVELDĖTO, Į VALSTYBĖS PAJAMAS PERDUOTO TURTO, DAIKTINIŲ ĮRODYMŲ, LOBIŲ IR RADINIŲ PERDAVIMO, APSKAITYMO, SAUGOJIMO, REALIZAVIMO, GRĄŽINIMO IR PRIPAŽINIMO ATLIEKOMIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. spalio 29 d. Nr. 1101
Vilnius
1. Pakeisti Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3119; 2006, Nr. 132-4996):
1.1. Išdėstyti 1 punkto šeštąją pastraipą taip:
„Greitai gendantis turtas – žemės ūkio ir maisto produktai, gėlės, gyvūnai ir kitas turtas (išskyrus 103 punkte nurodytą turtą), kuriam laikyti ir gabenti reikia tam tikrų specialių sąlygų, kad jis išliktų tos pačios vertės ir kokybės, atitinkančios teisės norminių aktų reikalavimus. Greitai gendantis turtas nurodytas greitai gendančio turto sąraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B1-62 (Žin., 2005, Nr. 16-526). Šiose Taisyklėse greitai gendančiam turtui prilyginama mediena ir jos produktai, kurie, neprarasdami vertės, įprastomis sąlygomis gali būti laikomi ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jų pagaminimo, taip pat kuras, kuris, kad neprarastų vertės, turi būti laikomas ir gabenamas tam tikromis specialiomis sąlygomis.“
1.2. Papildyti šiuo 103 punktu:
„103. Konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi pagal Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktus ar tarptautinius susitarimus saugomų rūšių laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų (toliau vadinama – gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų) į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami.
Konfiskuotus ar kitaip valstybei perduotinus gyvus ar negyvus laukinius augalus ar gyvūnus, jų dalis ar gaminius iš jų privalo apskaityti valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje jie yra.
Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarką tvirtina Aplinkos ministerija. Atvejus, kuriais juos būtina sunaikinti (negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų yra sugedę, mažaverčiai, jų negalima panaudoti mokslo ir (ar) mokymo tikslams, o gyvi laukiniai augalai ar gyvūnai užkrėsti pavojingų ligų sukėlėjais, ligoti, smarkiai sužaloti, yra kitų priežasčių) nustato Aplinkos ministerija.
Valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, per 30 dienų nuo šių daiktų patekimo jų žinion privalo kreiptis į Aplinkos ministeriją (ar jos įgaliotą instituciją) dėl šių daiktų laikymo, tolesnio perdavimo sąlygų; o gyvų augalų ar gyvūnų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Aplinkos ministerija (ar jos įgaliota institucija), gavusi tokį paklausimą, per 30 dienų (o gyvų augalų ar gyvūnų konfiskavimo ar kitokio perdavimo atveju – nedelsdama, t. y. tą pačią darbo dieną) nuo paklausimo gavimo privalo informuoti valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios žinioje yra konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotini gyvi ar negyvi laukiniai augalai ar gyvūnai, jų dalys ar gaminiai iš jų, kur ir kokiomis sąlygomis privaloma šį turtą laikyti, kada, kur ir kokiomis sąlygomis perduoti arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.
Gyvų laukinių augalų ar gyvūnų saugų perkėlimą į tinkamą jiems laikyti ir Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nurodytą vietą, kurioje jie būtų naudojami mokslo ir (ar) mokymo tikslams, arba sunaikinimą savo lėšomis privalo organizuoti ta valstybės ar savivaldybės institucija, kurios žinioje jie yra.“