LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO
2000 m. birželio 5 d. Nr. 649
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 38–1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. birželio 5 d.
nutarimu Nr. 649
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis įmonių teisės srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti įmonių teisės acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. pagrindimas
1. Įmonių teisė
Įmonių teisės acquis sudaro šešios Tarybos direktyvos (Pirmoji, Antroji, Trečioji, Šeštoji, Vienuoliktoji ir Dvyliktoji), pagrįstos Europos Bendrijos sutarties 44 (2) (g) straipsniu, ir Tarybos reglamentas 2137/85/EEC dėl Europos ekonominių interesų grupių.
Lietuvos Respublikos įstatymai įmonių teisės srityje daugiausia yra suderinti su acquis. Įmonių teisės pagrindai yra įtvirtinti 1994 m. liepos 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55–1046), 1990 m. liepos 31 d. priimtame Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24–599), 1990 m. gegužės 8 d. priimtame Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme (Žin., 1990, Nr. 14–395) ir šių įstatymų pakeitimuose. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pagrindu yra įsteigtas ir veikia Lietuvos Respublikos įmonių rejestras.
Siekdamas tobulinti Lietuvos įmonių teisės reglamentavimą, Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 108–3129), kuris sudaro galimybę užsienio valstybių įmonėms atidaryti Lietuvoje filialus.
Kad būtų pašalinta tai, kas dar ne visai atitinka Europos Bendrijos įmonių teisę, numatoma priimti šiuos įstatymus:
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo naują redakciją, kurios projektas jau pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Projekte užpildytos kai kurios galiojančio įstatymo spragos, daugiau dėmesio skiriama akcininkų teisėms, ypač teisei gauti informaciją, gerokai išplečiamas bendrovių jungimosi, skaidymosi ir teisinės formos pakeitimo reglamentavimas, sustiprinama kreditorių teisių apsauga ir kita. Numatoma, kad šis įstatymas bus priimtas 2000 metais ir įsigalios 2001 metais;
Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo papildymo įstatymą, kuriame bus detalizuoti registravimo duomenys ir įmonių rejestro tvarkytojui pateikiami dokumentai, nustatyta įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamų dokumentų preventyvi kontrolė, reikalavimas, kad įmonės pateiktų įmonių rejestro tvarkytojui metinę finansinę atskaitomybę, numatytas specialiojo oficialaus leidinio įsteigimas ir kita. Numatoma, kad įstatymas bus priimtas ir įsigalios 2001 metais. Kadangi specialiajam oficialiam leidiniui ir registro tarnybai įsteigti reikės tam tikrų institucinių pertvarkymų, visiškai įgyvendinti šį įstatymą numatoma 2002 metais;
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame bus padaryti pakeitimai, susiję su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo pakeitimais, ir kartu Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas bus suderintas su Europos Bendrijos įmonių teise. Šį įstatymą numatoma priimti 2001 metais.
Numatoma Lietuvos įmonių teisę visiškai suderinti su acquis reikalavimais iki 2002 metų pabaigos.
2. Atskaitomybės ir audito teisė
Atskaitomybės ir audito teisės acquis sudaro trys Tarybos direktyvos (Ketvirtoji, Septintoji ir Aštuntoji), priimtos Europos Bendrijos sutarties 44 (2) (g) straipsnio pagrindu.
Lietuvoje atskaitomybės ir audito teisiniai pagrindai yra įtvirtinti 1992 m. birželio 18 d. priimtame Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme (Žin., 1992, Nr. 20–588), 1999 m. birželio 15 d. priimtame Lietuvos Respublikos audito įstatyme (Žin., 1999, Nr. 59–1916) ir 1994 m. liepos 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.
Buhalterinės apskaitos vedimo ir finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas ir šio įstatymo lydimieji teisės aktai. Jie atitinka pagrindinius Tarybos Ketvirtosios direktyvos (78/660/EEC) reikalavimus. Tarybos Septintosios direktyvos (83/349/EEC) reikalavimai dabar taikomi tik bankams.
Auditorių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos audito įstatymas, kuriame numatyti reikalavimai asmenims, turintiems teisę atlikti metinės finansinės atskaitomybės auditą. Šie reikalavimai visiškai atitinka Tarybos Aštuntosios direktyvos (84/253/EEC) nuostatas.
Tobulinant Lietuvos įmonių veiklos teisinį reglamentavimą, 2001 metais numatoma priimti šiuos įstatymus:
Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymą, kuriame bus nustatyti reikalavimai asmenims, turintiems teisę teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas;
Lietuvos Respublikos konsoliduotų metinių ataskaitų įstatymą, kuriame bus numatyti atvejai, kai būtinai reikės vykdyti konsolidaciją, taip pat privalomosios konsolidacijos reikalavimas kitais atvejais.
Visiškai suderinti Lietuvos teisę su atskaitomybės ir audito acquis numatoma iki 2002 metų, kai įsigalios Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymas ir Lietuvos Respublikos konsoliduotų metinių ataskaitų įstatymas.
3. Romos, Briuselio ir Lugano konvencijos
Lietuvos Respublika yra pasirengusi perimti 1980 metų Romos konvencijos dėl teisės, taikomos sutartiniams įsipareigojimams (toliau vadinama – Romos konvencija) nuostatas, tačiau prisijungti prie šios konvencijos ir visiškai ją įgyvendinti įmanoma tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Lietuvos teisėje klausimus, kuriuos aptaria Romos konvencija, dabar reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19–138). Jis iš dalies atitinka Romos konvencijos nuostatas ir leidžia sutarties šalims pasirinkti kitos valstybės įstatymus tuo atveju, jeigu sutarties šalys yra skirtingų valstybių ūkio subjektai.
Lietuvos Respublikos įstatymai bus visiškai suderinti su Romos konvencijos nuostatomis tada, kai bus priimta ir įsigalios naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso I-oji knyga, kurioje reglamentuojami bendrieji civiliniai teisės santykiai, Lietuvos civilinės teisės ir tarptautinės privatinės teisės santykis ir yra nustatyti kitų valstybių teisės taikymo atvejai. Ši knyga jau svarstoma Lietuvos Respublikos Seime. Numatoma, kad visas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bus priimtas ir įsigalios 2001 metais.
1968 metų Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau vadinama – Briuselio konvencija) šalimis gali būti tik valstybės – Europos Sąjungos narės, todėl Lietuva pirmiausia siekia prisijungti prie 1988 metų Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (toliau vadinama – Lugano konvencija).
Pagrindinis Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktas, reglamentuojantis Briuselio ir Lugano konvencijose aptariamus klausimus, yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19–139). Užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarką taip pat nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
Rengiamas naujas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kurio projektą 2000 metų II pusmetyje numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti. Į šį projektą perkeliamos visos Briuselio ir Lugano konvencijų nuostatos. Numatoma, kad naujasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bus priimtas ir įsigalios iki 2001 metų pabaigos.
4. Intelektinė ir pramoninė nuosavybė
Intelektinės nuosavybės acquis sudaro Tarybos direktyvos 91/250/EEC, 92/100/EEC, 93/83/EEC, 93/98/EEC, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EC, o pramoninės nuosavybės acquis – Tarybos direktyvos 87/54/EEC, 89/104/EEC, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EC, 98/44/EC, Tarybos reglamentai 1768/92/EEC, 40/94/EC ir kt.
Intelektinės nuosavybės (autorių teisių ir gretutinių teisių) apsaugą Lietuvoje reglamentuoja 1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999 Nr. 50–1598), kuris visiškai atitinka Europos Sąjungos teisę ir tarptautinių šios srities daugiašalių sutarčių (Berno ir Romos konvencijų, Pasaulinės prekybos organizacijos Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos TRIPS sutarties) nuostatas. Į šį įstatymą perkeltos visų intelektinės nuosavybės acquis sudarančių direktyvų nuostatos.
Baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1421, 1422 ir 1423 straipsniai, administracinę atsakomybę – Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis.
Stiprindama autorių teisių apsaugą tarptautiniu lygiu, Lietuva 1994 m. gruodžio 14 d. prisijungė prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 metų Paryžiaus redakcijos) ir tapo Berno sąjungos nare. Minėtoji Berno konvencija ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu. Siekiant užtikrinti tokio pat lygio apsaugą ir gretutinių teisių srityje, 1998 m. gruodžio 22 d. įstatymu ratifikuota Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Ji Lietuvai įsigaliojo 1999 m. liepos 22 dieną. Taigi Lietuva iki 1999 metų jau įvykdė Tarybos rezoliuciją 9/C138/01 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos stiprinimo prisijungiant prie Berno konvencijos (1971 metų Paryžiaus redakcijos) ir Romos konvencijos. 1999 m. balandžio 13 d. ratifikuota Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo jų fonogramų neteisėto kopijavimo. Ši konvencija Lietuvai įsigaliojo 2000 m. sausio 27 dieną.
Pramoninės nuosavybės teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja:
Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 21–507), priimtas 1993 m. birželio 3 d., įsigaliojęs 1993 m. spalio 1 d., iš esmės atitinkantis Tarybos direktyvos 89/104/EEC nuostatas;
Lietuvos Respublikos patentų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 8–120), priimtas 1994 m. sausio 18 d., įsigaliojęs 1994 m. vasario 1 d.;
Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymas (Žin., 1995, Nr. 61–1531), priimtas 1995 m. liepos 4 d., įsigaliojęs 1995 m. rugsėjo 1 d., iš esmės atitinkantis Tarybos direktyvos 98/71/EC nuostatas;
Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 101–2301), priimtas 1996 m. rugsėjo 17 d., įsigaliojęs 1997 m. sausio 1 d.;
Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 59–1655), priimtas 1998 m. birželio 16 d., įsigaliojęs 1998 m. gruodžio 1 d., visiškai atitinkantis Tarybos direktyvos 87/54//EEC reikalavimus;
Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 63–2060), priimtas 1999 m. liepos 1 d., įsigaliojęs 2000 m. sausio 1 d., suderintas su Direktyvos 77/91/EEC nuostatomis dėl įmonių pavadinimų (firmų vardų);
Patentinių patikėtinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1992, Nr. 19–569);
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. 163 „Dėl valstybinės rinkliavos“ (Žin., 1993, Nr. 10–252), nustatantis rinkliavas už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus ir išduodamus juridinės galios dokumentus;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 308 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už ženklo savininko teisių pažeidimą.
Siekdama prisidėti prie pramoninės nuosavybės savininkų teisių užtikrinimo tarptautiniu mastu, Lietuva tapo šių tarptautinių sutarčių nare dalyve:
Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (nuo 1994 m. gegužės 22 d.);
Konvencijos dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įkūrimo (nuo 1992 m. balandžio 30 d.);
Patentų kooperacijos sutarties (PCT) (nuo 1994 m. liepos 5 d.);
Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo reikmėms (nuo 1997 m. vasario 22 d.);
Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (nuo 1997 m. lapkričio 15 d.);
sutarties dėl prekių ženklų įstatymų (TLT) (nuo 1998 m. balandžio 27 d.);
Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms (nuo 1998 m. gegužės 9 d.);
susitarimo tarp Europos patentų organizacijos (EPO) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl bendradarbiavimo patentų srityje (nuo 1994 m. sausio 25 d.) ir susitarimo dėl 1994 m. sausio 25 d. bendradarbiavimo susitarimo 3(3) straipsnio – Europos patentų išplėtimo į Lietuvą įgyvendinimo (nuo 1994 m. liepos 5 d.).
Pagal Europos sutartį Lietuva įsipareigojo prisijungti ir prie Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos. Lietuva jau prisijungė prie naudingesnės ir modernesnės tarptautinę ženklų registraciją įtvirtinančios tarptautinės sutarties – Madrido protokolo, todėl ji nesirengia prisijungti prie šios sutarties.
Siekiant visiškai suderinti nacionalinę teisę su acquis reikalavimais pramoninės nuosavybės srityje, numatoma priimti šiuos teisės aktus:
Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo naujos redakcijos įstatymą, kurį priėmus Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas bus suderintas su Direktyvos 89/104/EEC dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo nuostatomis, išskyrus šios direktyvos 4 straipsnio 2 (a)(i) ir 3 dalies nuostatas dėl Bendrijos prekių ženklo ankstesnių teisių. Numatoma, kad šis įstatymas bus priimtas ir įsigalios iki 2000 metų pabaigos;
Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 26, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, susijusį su Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) TRIPS sutarties reikalavimais dėl išimtinių licencijų ir patento savininko teisių detalesnio reglamentavimo. Šį įstatymą numatoma priimti 2000 metais;
Lietuvos Respublikos patentų įstatymo naujos redakcijos įstatymą, kurį priėmus Lietuvos Respublikos patentų įstatymas bus suderintas su Tarybos reglamento 1768/92/EEC „Dėl papildomų medicinos produktų apsaugos sertifikatų įvedimo“, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/44/EEC dėl biotechnologinių išradimų teisinės apsaugos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1610/96/EEC dėl papildomos apsaugos sertifikatų augalų apsaugos produktams nuostatomis. Šį įstatymą numatoma priimti 2001 metais;
Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo pakeitimo įstatymą, kurį priėmus Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymas bus suderintas su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EC dėl pramoninio dizaino teisinės apsaugos nuostatomis. Numatoma, kad šis įstatymo pakeitimas bus priimtas ir įsigalios iki 2002 metų pabaigos;
Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, susijusį su Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) TRIPS sutarties reikalavimais dėl dizaino savininko teisių patikslinimo. Šį įstatymą numatoma priimti 2000 metais;
Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymą, kuris bus suderintas su Tarybos reglamento 2100/94 ir 1991 metų Tarptautinės konvencijos dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV Ženevos 1991 metų akto) nuostatomis. Šį įstatymą numatoma priimti iki 2001 metų vidurio, o ratifikuoti minėtą konvenciją – 2002 metais.
Siekdama sukurti veiksmingą intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių apsaugos mechanizmą, Lietuva jau parengė ir 2000 metais numato priimti Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo eksporto srityje įstatymą, suderintą su Tarybos reglamentu 3295/94 ir Komisijos reglamentu 1367/95, Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo dėl susijusių su prekyba intelektinės nuosavybės teisių aspektų (TRIPS) reikalavimais.
2000 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymus, reglamentuojančius baudžiamąją atsakomybę už intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimus.
Visiškai suderinti nacionalinę teisę su intelektinės ir pramoninės nuosavybės acquis numatoma 2002 metais.
Direktyvos 89/104/EEC 4 straipsnio 2 (a)(i) ir 3 dalies atžvilgiu Lietuvos Respublika laikosi pozicijos, kad tik tie Bendrijos prekių ženklai, kurie bus registruoti po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą datos, gali turėti paraiškos padavimo prioritetu pagrįstas ankstesnes teises ir ginčyti nacionalinių (Lietuvos Respublikoje galiojančių) ženklų įregistravimą. Taigi minėtosios direktyvos nuostatos dėl Bendrijos prekių ženklų ankstesnių teisių Lietuvai įsigalios nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Už įmonių teisės normų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Ūkio ministerija. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro tvarkymui nuo 1995 metų vadovauja Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriame yra centrinė įmonių rejestro duomenų bazė. Įmonės registruojamos vietos savivaldos institucijose (pagal įmonės buveinę), Ūkio ministerijoje (kai investuojamas užsienio kilmės kapitalas), Lietuvos banke (kai steigiami komerciniai bankai). 2000–2002 metais numatoma padaryti institucinius pertvarkymus įmonių registravimo srityje, taip pat įsteigti specialųjį oficialų leidinį, kuris užtikrins duomenų apie bendroves viešumą.
Už finansinės atskaitomybės ir audito teisės normų įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Finansų ministerija. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos audito įstatymui, dalis audito funkcijų perduota Auditorių rūmams – profesinei organizacijai, įgyvendinančiai auditorių savivaldos principus. Auditorių atestavimo, audito įmonių priežiūros funkcijos paliktos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymui, numatoma įsteigti Apskaitos tarybą, kuriai bus pavesta rengti nacionalinius apskaitos standartus.
Lietuvoje jau yra sukurta veiksminga užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sistema, iš esmės atitinkanti Briuselio ir Lugano konvencijų nuostatas. Galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato, kad prašymus dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo nagrinėja Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo Civilinio bylų skyriaus teisėjų kolegija viešame teismo posėdyje. Nutartys dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti gali būti skundžiamos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje vykdo Kultūros ministerija. Nuo 1990 metų veikia Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, vykdanti autorių teisių kolektyvinio administravimo funkcijas. Veikdama autorių savanoriškos narystės pagrindu, ji teikia licencijas kūrinių naudotojams, surenka ir paskirsto autoriams autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą. 1999 metais įsteigta Gretutinių teisių asociacijos agentūra, 2000 m. sausio 12 d. – Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba.
Pagrindinė institucija, atsakinga už pramoninės nuosavybės teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, yra Valstybinis patentų biuras. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 362 patvirtintus Patentinių patikėtinių nuostatus, registruojant pramoninės nuosavybės objektus Lietuvoje, pareiškėjams gali atstovauti 48 Lietuvos Respublikos patentiniai patikėtiniai. Valstybinis patentų biuras aktyviai dalyvauja PHARE RIPP (Regioninėje pramoninės nuosavybės apsaugos) programoje.
Valstybinę augalų veislių apsaugą vykdo Žemės ūkio ministerija. Naujas augalų veisles registruoja, veislės apsaugos dokumentus išduoda, veislių vertingumo tyrimus ir kitas funkcijas atlieka Lietuvos valstybinis augalų veislių tyrimo centras.
Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių apsaugą taip pat užtikrina Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Muitinės įstaigos gali sulaikyti per valstybės sieną gabenamas prekes, paženklintas prekės ženklu, kurį jo savininkas laiko pažeidžiančiu jo teises į Lietuvos Respublikoje įregistruotą jo prekės ženklą. Neteisėtoms kopijoms (piratinėms prekėms), įvežamoms į Lietuvos Respubliką, gali būti taikomos įstatymų nustatytos muitinės priemonės.
Rengiama intelektinės nuosavybės teisių gynimo strategija, kurią dar 2000 metais numatoma patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Strategijoje bus numatytos atitinkamos teisių gynimo priemonės, jų įgyvendinimo mechanizmas ir papildomi administraciniai, techniniai bei finansiniai ištekliai, kurių reikia teisių gynimui užtikrinti. Taip pat bus reglamentuotas už šios strategijos įgyvendinimą atsakingų institucijų (policijos, prokuratūros, teismų, Kultūros ministerijos, Ūkio ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos) veiklos koordinavimas.
Įgyvendinus minėtas priemones Lietuvos intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių gynimo sistema visiškai atitiks Europos Sąjungos reikalavimus. Tai bus pasiekta iki 2002 metų.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. birželio 5 d.
nutarimu Nr. 649
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis pramonės politikos srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti pramonės politikos acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Derybinio skyriaus „Pramonės politika“ acquis nuostatas sudaro bendros pramonės konkurencingumo politikos gairės, nustatytos horizontaliame ir sektoriams būdinguose lygmenyse.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. liepos 1 d. numato patvirtinti pramonės plėtojimo vidutinės trukmės politiką ir jos įgyvendinimo strategiją, taip pat atskirų pramonės sektorių plėtojimo strategijas. Šių dokumentų paskirtis – apibrėžti pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės veiksmų skatinant pramonės plėtrą Lietuvoje kryptis ir jų įgyvendinimo priemones.
Numatoma, kad 2000 metų III ketvirtį bus priimti:
Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos įstatymas, kuris reglamentuos valstybės pagalbos teikimo ūkio subjektams taisykles;
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuris suteiks galimybę reguliuoti skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykius be bankroto procedūros;
1997 m. birželio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64–1500) nauja redakcija. Tai suteiks galimybę taikyti veiksmingesnes ir spartesnes bankroto procedūras.
Siekdama padidinti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų gebėjimą konkuruoti Europos Sąjungos vidaus rinkoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 33 „Dėl Nacionalinės kokybės programos“ (Žin., 1999, Nr. 7–153) patvirtino Nacionalinę kokybės programą, kurios priemonių įgyvendinimas skatina ūkio subjektus diegti kokybės sistemas, atitinkančias ISO 9000 serijos ir Europos Sąjungos standartų perėmimą, kartu gerinti pramonės produkcijos kokybę.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos Respublikoje yra valdymo, ekspertinės ir paramos institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant pramonės politiką: Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, Verslo darbdavių konfederacija ir atskirų pramonės šakų įmones vienijančios asociacijos.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. birželio 5 d.
nutarimu Nr. 649
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis telekomunikacijų ir informacijos technologijų srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti telekomunikacijų ir informacijos technologijų acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Dabar galiojančios derybinio skyriaus „Telekomunikacijos ir informacijos technologijos“ acquis svarbiausieji reikalavimai yra šie: ryšių sektoriaus reguliatoriaus ir operatoriaus funkcijų atskyrimas; galimybė patekti į ryšių rinką; sąnaudomis pagrįstos ryšių paslaugų kainos; teisė prisijungti prie telekomunikacijų tinklų racionaliai pagrįstomis sąlygomis; numeracijos erdvės pakankamumas; skirtųjų telekomunikacijų linijų prieinamumas; universaliųjų (visuotinių) ryšių paslaugų teikimas; silpnesnis (liberalesnis) nedominuojančių ryšių paslaugas teikiančių įmonių veiklos reguliavimas; asmens duomenų apsauga.
1. Telekomunikacijos
1998 m. birželio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 56–1548) pagrindinis tikslas – sukurti telekomunikacijų reguliavimo teisinę aplinką, atitinkančią Europos Sąjungos ryšių strategijos nuostatas. Šis įstatymas atitinka acquis, išskyrus akcinei bendrovei „Lietuvos telekomas“ paliktą teisę iki 2002 metų pabaigos būti vieninteliu fiksuoto bendrojo telefono tinklo operatoriumi ir paslaugų teikėju.
Šiuo įstatymu bendrųjų ir vidaus telekomunikacijų tinklų operatoriai įpareigojami leisti kitiems licencijuotiems operatoriams susijungti su jų tinklais, jeigu tai ekonomiškai ir techniškai įmanoma. Taip pat telekomunikacijų operatoriai įpareigojami leisti bendrai naudotis telekomunikacijų įrenginiais (kabelių kanalais, bokštais, stiebais, kolektoriais ir panašiai).
Pagal šį įstatymą turi būti parengta per 30 įstatymo lydimųjų teisės aktų (atitinkančių acquis reikalavimus), kuriuos numatoma priimti ir visiškai įgyvendinti iki 2003 m. sausio 1 dienos:
dėl galimybės patekti į ryšių rinką, silpnesnio (liberalesnio) nedominuojančių ryšių paslaugas teikiančių įmonių veiklos reguliavimo – 2000 metų II ketvirtį numatoma patvirtinti licencijavimo taisykles (1997 m. balandžio 10 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 97/13/EC), pagal kurias bus išduodamos individualios licencijos ir bendrieji leidimai;
dėl teisės prisijungti prie telekomunikacijų tinklų racionaliai pagrįstomis sąlygomis – iki 2001 m. balandžio 1 d. numatoma patvirtinti telekomunikacijų tinklų sujungimo tvarką (1997 m. birželio 30 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 97/33/EC). Tuomet licencijavimo ir reguliavimo režimas visiškai atitiks acquis reikalavimus;
dėl sąnaudomis pagrįstų ryšių paslaugų kainų – iki 2001 m. spalio 1 d. numatoma priimti įstatymo lydimuosius teisės aktus, nustatančius tarifų reguliavimo politiką;
dėl numeracijos erdvės pakankamumo – iki 2002 m. liepos 1 d. laipsniškai bus pertvarkytas šiuo metu vykdomas nacionalinis numeracijos planas, nustatantis numerių suteikimo mechanizmą (1996 m. kovo 13 d. Komisijos direktyva 96/19/EC, pakeičianti ir papildanti direktyvą 90/388/EEC, 1997 m. birželio 30 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 97/33/EC);
dėl universaliųjų (visuotinių) ryšių paslaugų teikimo – iki 2001 m. sausio 1 d. bus patvirtintas universaliųjų paslaugų sąrašas, jų teikimo taisyklės, nustatytas nuostolingų universaliųjų paslaugų kompensavimo mechanizmas (1996 m. kovo 13 d. Komisijos direktyva 96/19/EC, pakeičianti ir papildanti direktyvą 90/388/EEC);
dėl asmens duomenų apsaugos – įgyvendinant 1997 m. gruodžio 15 d. Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/66/EC reikalavimus, iki 2000 m. spalio 1 d. numatoma priimti 1996 m. birželio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63–1479) naują redakciją.
Radijo spektro valdymo acquis yra įgyvendinta ryšių ir informatikos ministro 1997 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 54 „Dėl Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės 1-osios dalies (9 kHz–30 MHz) patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42–1046) ir 1997 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 128 „Dėl Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės 2-osios dalies (30 MHz–960 MHz) patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 94–2373) patvirtinus Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, kuri detaliai nustato skirtingų radijo dažnių (radijo dažnių juostų) panaudojimo tvarką. Galiojanti Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė buvo parengta atsižvelgiant į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) reglamentines nuostatas, Europos radijo ryšių komiteto (ERC) nutarimus, atitinkamas direktyvas bei sprendimus ir visiškai jų laikantis. Įgyvendinant organizacines radijo ryšių reguliavimo priemones, Lietuvos Respublikoje yra sukurta ir funkcionuoja tikrai konkurencinė radijo ryšio paslaugų teikimo aplinka.
Lietuvos galinių telekomunikacijų įrenginių atitikties įvertinimo tvarka remiasi abipusio sertifikuotos įrangos pripažinimo principais, kurie bus visiškai įgyvendinti patvirtinus Europos atitikties įvertinimo protokolą ir 2002 metais priėmus įstatymo lydimuosius teisės aktus, įgyvendinančius 1999 m. kovo 9 d. Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EC dėl radijo įrangos, telekomunikacijų galinės įrangos ir abipusio jų atitikties pripažinimo nuostatas.
2. Paštas
1999 m. balandžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (Žin., 1999, Nr. 36–1070) reguliuoja pašto paslaugų teikimą, santykius tarp paslaugų teikėjų ir vartotojų, teikėjų teises ir pareigas ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Pagal šį įstatymą valstybės įmonė „Lietuvos paštas“ įpareigota teikti universaliąsias pašto paslaugas. Jokių apribojimų kitiems paslaugų teikėjams įeiti į rinką šis įstatymas nenumato. Šis įstatymas bus visiškai suderintas su 1997 m. gruodžio 15 d. Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EC reikalavimais, 2001 metais priėmus jo pakeitimo ir papildymo įstatymą.
2000 metais įstatymo lydimuoju teisės aktu bus patvirtinta vartotojų pretenzijų nagrinėjimo tvarka.
3. Informacijos technologijos
Numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 metais patvirtins informacinės visuomenės plėtojimo strategiją (1998 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas 98/253/EC). Tai programinis informacinės visuomenės Lietuvoje kūrimo dokumentas, kuriame atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas pabrėžiamas palankių sąlygų intelektualiam verslui formavimas, investicijos į ateitį švietimo ir mokslo srityje, žmonių pažangos skatinimas, atvirojo pasaulio reikalavimų tenkinimas, valstybės valdymo struktūrų tobulinimas.
Visiškai suderintas su acquis 1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50–1598) suteikia galimybę visiems kompiuterių programinės įrangos kūrėjams ir savininkams ginti savo produkcijos autorines teises.
Iki 2000 m. spalio 1 d. numatoma priimti 1996 m. birželio 11 d. priimto Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63–1479), reglamentuojančio kompiuterinėse laikmenose saugomų duomenų apie asmenis teisinę apsaugą, naują redakciją, visiškai atitiksiančią acquis.
2000 metų II ketvirtį numatoma priimti Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymą, kurio nuostatos visiškai atitiks acquis.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Už valstybės politikos telekomunikacijų ir informacijos technologijų srityje įgyvendinimą yra atsakingos Susisiekimo ministerija ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Ryšių sektoriaus reguliavimo funkcijas atliks nepriklausoma ryšių reguliavimo tarnyba, kurią numatoma įsteigti iki 2000 m. liepos 1 dienos. Kol kas šias funkcijas atlieka Susisiekimo ministerijos Ryšių departamentas. Elektroninio parašo priežiūros funkcijas atliks elektroninio parašo priežiūros institucija, kurią numatoma įsteigti 2001 metais.
______________