LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

PADARYTI PAKEITIMUS IR PAPILDYMUS LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIAME, CIVILINIO PROCESO IR BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSUOSE

1991 m. spalio 29 d. Nr. I-1935

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

I. Padaryti 1964 m. liepos 7 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 1964, Nr. 19-138; 1975, Nr 9-72; 1983, Nr. 34-363; 1985, Nr. 8-73) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 69 straipsnyje žodžius „valstybinių darbo taupomųjų kasų“ pakeisti žodžiais „taupomųjų bankų“.

2. 93 straipsnio 3 punkte žodžius „valstybines darbo taupomąsias kasas ir TSRS valstybinį banką;“ pakeisti žodžiais „taupomąjį banką ar kitą banką;“.

3. 295 straipsnį išdėstyti taip:

„295 straipsnis. Taupomojo banko, kitų bankų ir valstybinio draudimo organų paskolų operacijos

Taupomojo banko, kitų bankų ir valstybinio draudimo organų paskolų operacijas reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.“

4. 471 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje žodžius „valstybinėse darbo taupomosiose kasose“ pakeisti žodžiais „taupomajame banke“;

2) trečiojoje dalyje žodžius „valstybines darbo taupomąsias kasas“ pakeisti žodžiais „taupomąjį banką“;

3) ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Iš piliečio indėlių taupomajame banke ir kitame Lietuvos Respublikos banke galima išieškoti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 373 straipsnyje nurodytais vykdomaisiais dokumentais (nesant uždarbio ar kitokio turto, iš kurio galima išieškoti) ar dėl pasidalijimo indėlio, kuris yra bendroji nuosavybė. Piliečių indėliai tose kredito įstaigose gali būti konfiskuojami,remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu arba pagal įstatymus priimtu nutarimu konfiskuoti turtą.“

5. 602 straipsnio:

1) pirmojoje dalyje žodžius „valstybinėse darbo taupomosiose kasose ar TSRS valstybiniame banke, davė taupomajai kasai ar bankui“ pakeisti žodžiais „taupomajame banke ar kitame banke, davė taupomajam bankui ar kitam bankui“;

2) antrojoje dalyje žodžius „taupomajai kasai ar bankui“ pakeisti žodžiais „taupomajam bankui ar kitam bankui“;

3) trečiojoje dalyje žodžius „valstybinėse darbo taupomosiose kasose ir TSRS valstybiname banke“ pakeisti žodžiais „taupomajame banke ar kituose bankuose“.

II. Padaryti 1964 m. liepos 7 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (Žin., 1964, Nr. 19-139; 1981, Nr. 16-183; 1982, Nr. 14-128; 1984, Nr. 34-390; 1985, Nr. 7-61, Nr. 8-73; 1986, Nr. 4-32) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 71 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Už neatvykimą į teismo posėdį dėl priežasčių, kurios teismo pripažintos nesvarbiomis, gavusiam šaukimą liudytojui gali būti paskirta iki 250 rublių bauda ir jis gali būti atvesdinamas.“

2. 76 straipsnyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

3. 83 straipsnyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

4. 90 straipsnio pirmojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

5. 102 straipsnį išdėstyti taip:

„102 straipsnis. Atleidimas nuo teismo išlaidų mokėjimo

Nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas atleidžiami:

1) ieškovai – fiziniai asmenys – bylose dėl grąžinimo į darbą, dėl atlyginimo už darbą išieškojimo ir dėl kitų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių;

2) ieškovai ir pareiškėjai – bylose dėl alimentų išieškojimo;

3) ieškovai – bylose dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinant ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę;

4) ieškovai – bylose dėl materialinės žalos, padarytos nusikalstant, atlyginimo;

5) valstybinio socialinio draudimo įstaigos – bylose dėl permokėtų pašalpų ir pensijų išieškojimo, taip pat dėl socialinio draudimo įmokų išieškojimo iš nevalstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų;

6) policija – bylose dėl skolininko paieškos išlaidų išieškojimo;

7) valstybinės mokesčių inspekcijos – bylose dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo iš gyventojų ir už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose;

8) savivaldybių tarnybos – bylose dėl lėšų išieškojimo į biudžetą;

9) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas – bylose dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į Lietuvos valstybės biudžetą;

10) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas – bylose dėl žalos, padarytos teršiant aplinką ir neracionaliai naudojant gamtos išteklius, išieškojimo;

11) prokurorai ir jų pavaduotojai, valstybės valdymo organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų susivienijimai, piliečiai, kurie įstatymų numatytais atvejais kreipėsi į teismą pareiškimu dėl kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;

12) šalys – bylose, susijusiose su atlyginimu žalos, padarytos asmeniui neteisėtai nuteisiant, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn, suimant kardomosios priemonės taikymo tvarka, paskiriant areštą ar pataisos darbus, kaip administracinę nuobaudą;

13) šalys – bylose, susijusiose su turto grąžinimu tremtiniams, kitiems reabilituotiems ir pasitraukusiems dėl politinių represijų asmenims;

14) piliečiai, administraciniai organai ir pareigūnai – bylose, kylančiose iš administracinių teisinių santykių;

15) šalys – už kasacinius skundus santuokos nutraukimo bylose, išskyrus sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovai – dėl alimentų išieškojimo;

16) asmenys, įstatymų atleisti nuo teismo išlaidų mokėjimo, – už kasacinius skundus ir skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) pareigūnams, turintiems teisę paduoti priežiūrinį protestą;

17) šalys – už atskiruosius skundus ir priežiūrinius skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) pareigūnams, turintiems teisę paduoti priežiūrinį protestą dėl teismo ar teisėjo nutarčių;

18) kainų kontrolės organai – bylose dėl neteisėtai (pažeidus kainodaros tvarką) gautų pajamų išieškojimo;

19) miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai – bylose dėl žalos, padarytos miško pažaidomis visuose Lietuvos Respublikos miškuose, bei dėl žalos medžioklės ūkiui išieškojimo.

Teismas ar teisėjas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, turi teisę visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.“

6. 104 straipsnį išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Valstybinio mokesčio dydis

Kiekvienas ieškininis pareiškimas, pradinis ar priešinis pareiškimas, pareiškimas dėl ikisutartinių ginčų, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas (skundas) ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio valstybiniu mokesčiu:

1) ieškininiai pareiškimai – 10 procentų ieškinio kainos, bet ne mažiau kaip 10 rublių;

2) santuokos nutraukimo bylose – 100 rublių;

3) santuokos nutraukimo bylose, kai abu sutuoktiniai ar vienas iš jų santuoką nutraukia pakartotinai, – 200 rublių;

4) ieškiniai dėl turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose apmokami pagal šio straipsnio 1 punkte nustatytą taisyklę;

5) santuokos nutraukimo bylose, kai asmuo nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu arba neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, arba kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams, – 10 rublių;

6) bylose dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo ar nutraukimo, dėl termino priimti palikimą pratęsimo – 50 rublių;

7) dėl arešto turtui panaikinimo ir neturtinio pobūdžio (arba pagal neįkainotinus ieškinius) bylose, taip pat už pareiškimus (skundus) ypatingosios teisenos bylose – 50 rublių;

8) bylose dėl garbės ir orumo gynimo, dėl moralinės žalos atlyginimo – 50 rublių;

9) bylose dėl reikalavimų, kylančių iš autoriaus teisių į mokslo, meno, literatūros kūrinius, atradimus, išradimus, pramoninius pavyzdžius, prekių ženklus ir kitus intelektinės veiklos produktus, – 300 rublių;

10) dėl ikisutartinių ginčų – 500 rublių.

Už kasacinius skundus dėl teismo sprendimų valstybinis mokestis mokamas 50 procentų tarifo, apmokėtino paduodant ieškininį pareiškimą (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), o turtiniuose ginčuose – apskaičiuoto remiantis ginčijama suma. Už kasacinius skundus santuokos nutraukimo bylose mokamas valstybinis mokestis tik ginčijant sprendimo dalį dėl turto padalijimo, o atsakovo – ir dėl alimentų priteisimo.

Už priežiūrinius skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) pareigūnams, turintiems teisę paduoti priežiūrinį protestą, valstybinis mokestis mokamas:

1) bylose, kurios nebuvo nagrinėjamos kasacine tvarka, – tiek pat, kiek paduodant kasacinį skundą;

2) bylose, kurios buvo nagrinėjamos kasacine tvarka, taip pat už pakartotinius skundus (pareiškimus, prašymus ir pan.) – pusė valstybinio mokesčio, mokamo paduodant kasacinius skundus.

Už pakartotinį teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarties ar kitokio teismo nutarimo nuorašo išdavimą imamas 10 rublių ir 2 rublių – už nuorašo kiekvieno puslapio paruošimą valstybinis mokestis.“

7. 107 straipsnio:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Valstybinį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip vieneri metai nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jei grąžinamas permokėtas valstybinis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.“;

2) ketvirtąją dalį išbraukti.

8. 108 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:

„1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms;“.

9. 109 straipsnį išdėstyti taip:

„109 straipsnis. Sumos, išmokėtinos liudytojams, ekspertams ir vertėjams

Liudytojams, ekspertams, vertėjams už jų atitraukimą nuo darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną.

Ekspertams apmokama už ekspertizės darymą, vertėjams – už vertimą.

Liudytojams, ekspertams ir vertėjams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei patalpos nuomojimo išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

Ekspertams ir vertėjams šios išlaidos neišmokamos, jei ekspertizės darymas ar vertimas yra jų tarnybinė pareiga.“

10. 110 straipsnį išdėstyti taip:

„110 straipsnis. Liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms išmokėtinų sumų, vietos apžiūros išlaidų paėmimas iš šalių

Sumas, išmokėtinas liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms, vietos apžiūros išlaidas iš anksto įmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą.

Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi šalys arba jeigu liudytojai bei ekspertai šaukiami, ekspertizė ir vietos apžiūra daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas įmoka šalys lygiomis dalimis.

Šiame straipsnyje nurodytos sumos įmokamos į teismo specialiąją sąskaitą. Šalis, atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo, šiame straipsnyje nurodytų sumų neįmoka.

Šio kodekso 109 straipsnyje nurodytų išmokėtinų sumų, taip pat šiame straipsnyje nurodytų įmokėtinų sumų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

11. 111 straipsnį išdėstyti taip:

„111 straipsnis. Liudytojams, vertėjams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms priklausančių sumų išmokėjimas

Sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas.

Sumas, priklausančias ekspertinėms organizacijoms už ekspertizę, teismas išmoka pagal pateiktą sąskaitą.

Šios sumos išmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos nepriklausomai nuo to, ar jos paimamos iš šalių.

Vertėjams už vertimus priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų biudžeto lėšų.

Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms, vietos apžiūros išlaidos, kurių neįmokėjo šalys šio kodekso 110 straipsnyje nustatyta tvarka, priteisiamos į teismo specialiąją sąskaitą iš šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.“

12. Papildyti kodeksą 111¹ straipsniu:

„111¹ straipsnis. Teismo specialioji sąskaita

Teismo specialioji sąskaita atidaroma Valstybiniame banke pagal teismo buvimo vietą. Specialiojoje sąskaitoje atliekamos piniginės operacijos pagal šio kodekso 110 ir 111 straipsnius.“

13. 112 straipsnį išdėstyti taip:

„112 straipsnis. Teismo išlaidų paskirstymas tarp šalių

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo teismo išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas.

Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės bylai, turėtos išlaidos, susijusios su jo iškvietimu, iš kitos šalies nepriteisiamos.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškininių reikalavimų dydžiui, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškininių reikalavimų daliai.

Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam valstybiniam mokesčiui, kurį šalys įmoka, paduodamos kasacinius ir priežiūrinius skundus.

Jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia priimtą sprendimą arba priima naują sprendimą, tai jis atitinkamai pakeičia teismo išlaidų paskirstymą.“

14. Kodekso septintąjį skirsnį pavadinti „TEISMO NUOBAUDOS“.

15. Papildyti kodeksą 120¹ straipsniu

„120¹ straipsnis. Areštas

Areštą teismas skiria šio kodekso 172 straipsnyje nurodytais atvejais ir jame nustatytos trukmės.

Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali būti policijos sulaikytas teismo posėdžio salėje. Nutarties skirti areštą nuorašas įteikiamas jos priėmimo dieną asmeniui, kuriam paskirtas areštas.“

16. Papildyti kodeksą 120² straipsniu:

„120² straipsnis. Arešto panaikinimas, jo trukmės sumažinimas, nuobaudos pakeitimas

Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti teismą, paskyrusį areštą, panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Tas prašymas ne vėliau kaip per tris dienas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti jo prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu policijos atvedamas į teismo posėdį.

Dėl teismo nutarties, kuria prašymas atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas ar atskirasis protestas.“

17. 156 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Nesant kitokio turto, iš kurio galima išieškoti, gali būti areštuojami atsakovo indėliai taupomajame banke ir kituose bankuose. Piliečių indėliai taupomajame banke ir kituose bankuose gali būti areštuojami taip pat pareiškus ieškinius dėl padalijimo indėlio, kuris yra bendroji nuosavybė.“

18. 157 straipsnyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 300 rublių“.

19. 172 straipsnio:

1) penktojoje dalyje išbraukti žodžius „Teismas taip pat turi teisę skirti šiems asmenims iki 30 rublių baudą.“;

2) papildyti tokia šeštąja dalimi:

„Asmenims, nurodytiems šio straipsnio antrojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, piktybiškai nepaklususiems pirmininkaujančiojo patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi gali būti skiriama iki 1000 rublių bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“

20. 175 straipsnio trečiojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

21. 181 straipsnio:

1) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį ir ieškovas, ir atsakovas, jeigu nė iš vieno jų negauta pareiškimo nagrinėti bylą jiems nesant, teismas atideda bylos nagrinėjimą; kai šalys be svarbių priežasčių neatvyksta antrą kartą šaukiamos, teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu nelaiko, kad išspręsti bylą galima pagal esančią byloje medžiagą.“;

2) papildyti tokia ketvirtąja dalimi:

„Jeigu ieškovas ar atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažino nesvarbiomis, jiems gali būti skiriamos iki 300 rublių baudos.“;

3) ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja ;

4) penktojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 400 rublių“.

22. 182 straipsnio trečiojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

23. 217 straipsnio:

1) ketvirtosios dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) nustatyti valstybinio mokesčio sumą, kurią turi sumokėti vienas arba abu sutuoktiniai, kartu jiems išduodant ištuokos liudijimą,:

nuo 200 iki 400 rublių – kai abu sutuoktiniai santuoką nutraukia pirmąjį kartą;

nuo 400 iki 600 rublių – kai abu sutuoktiniai ar vienas iš jų nutraukia santuoką pakartotinai.

Ištuokos byloje, kurioje atsakovas nustatyta tvarka pripažintas nežinia kur esančiu, neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės, taip pat kai atsakovas nuteistas laisvės atėmimu ne mažiau kaip trejiems metams, nurodyta suma neišieškoma;“;

2) ketvirtąją dalį papildyti tokiais 5, 6 ir 7 punktais:

„5) priteisti teismo išlaidas, numatytas šio kodekso 105 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte, kai priteisiami alimentai;

6) paskirstyti tarp šalių teismo išlaidas, kai padalijamas turtas, laikantis šio kodekso 112 straipsnio taisyklių;

7) priteisti teismo išlaidas, laikantis šio kodekso 111 straipsnio ketvirtosios dalies taisyklių.“

24. 373 straipsnį:

1) papildyti tokiu 2 punktu:

„2) teisėjų nutartys dėl išlaidų, susijusių su sprendimų vykdymu;“;

2) straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 punktais.

25. 378 straipsnyje žodžius „iki 50 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 300 rublių“.

26. 402 straipsnį išdėstyti taip:

„402 straipsnis. Išlaidos, susijusios su sprendimų vykdymu

Už teismo vykdytojo įvykdytus sprendimus, kai skolininkas jų neįvykdė raginime įvykdyti sprendimą geruoju per nustatytą terminą, iš skolininko teisėjo nutartimi išieškomos šios išlaidos:

1) 5 procentai – po skolininko turto arešto išieškotų sumų į biudžetą, taip pat valstybinėms, kooperatinėms ir kitoms įmonėms ir organizacijoms bei piliečiams;

2) 1 procentas – teismo sprendime nurodytų daiktų, paimtų iš skolininko ir perduotų išieškotojui, vertės;

3) 30 rublių – už sprendimus, įpareigojančius skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus;

4) 50 rublių – už iškeldinimą iš patalpų, įkeldinimą į patalpas;

5) 25 rubliai – už kitas priverstinio vykdymo priemones, numatytas šio kodekso 391 straipsnio 5 punkte.

Sumos, nurodytos šio straipsnio pirmosios dalies 1 punkte, laikomos teismo depozitinėje sąskaitoje ir skiriamos teismo vykdytojams skatinti teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Sumos, nurodytos šio straipsnio pirmosios dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Kitos sprendimo vykdymui reikalingos išlaidos skolininkų turtui saugoti ir pervežti, paskelbti apie turto pardavimą iš varžytynių, ekspertams ir ekspertinėms organizacijoms sumokėti, teismo vykdytojo važiavimui į vykdymo vietą apmokėti imamos iš to teismo, prie kurio yra teismo vykdytojas, lėšų ir teisėjo nutartimi išieškomos iš skolininko, ir pervedamos į valstybės biudžetą.“

Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas ir atskirasis protestas.“

27. Papildyti ir pakeisti 413 straipsnį:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Iš skolininko paimtas valiutines vertybes, brangiųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, šlichą, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačius bei dirbinius, deimantus, taip pat juvelyrinius ir kitus buitinius dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužo teismo vykdytojas perduoda saugoti vietos, kurioje yra teismas, banko įstaigai.“;

2) antrojoje dalyje žodžius „valstybinei darbo taupomajai kasai“ pakeisti žodžiais „taupomajam bankui“.

28. 417 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Iš piliečių indėlių taupomajame banke ar kitame banke gali būti išieškoma, remiantis šio kodekso 373 straipsnyje nurodytais vykdomaisiais dokumentais, jei skolininkas neturi kitokio turto, iš kurio galima būtų išieškoti, ar turto nepakanka reikalavimui patenkinti, ar dėl indėlio, kuris yra bendroji nuosavybė, padalijimo.“

29. 418 straipsnio pirmojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

30. 420 straipsnyje žodį „įstatymo“ pakeisti žodžiais „Lietuvos Respublikos Vyriausybės“.

31. 421 straipsnį išdėstyti taip:

„421 straipsnis. Brangenybių realizavimas

Paimtas iš skolininko ir perduotas vietos, kurioje yra teismas, banko įstaigoms saugoti valiutines vertybes, brangiųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitus, šlichą, grynuolius, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusfabrikačius bei dirbinius, deimantus, juvelyrinius ir kitus buitinius dirbinius iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupių metalų, brangakmenių, perlų bei jų laužą nustatytomis kainomis apmoka bankas, kuriam perduotos šios vertybės.

Juvelyriniai ir kiti buitiniai dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų, brangakmenių ir perlų realizuojami šio kodekso 422 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka.

Teismo vykdytojo reikalavimu bankas, kuriam buvo perduoti saugoti juvelyriniai ir kiti buitiniai dirbiniai, šiuos dirbinius grąžina teismui. Teismas bankui sumoka šio kodekso 412 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytą atlyginimą už saugojimą.“

32. 422 straipsnį išdėstyti taip:

„422 straipsnis. Areštuoto turto realizavimas

Areštuotas turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių.

Turtas, neturintis didesnės paklausos, daiktai, kurie dėl ilgesnio saugojimo gali prarasti prekinę vertę, produktai ir kiti greitai gendantys daiktai, gyvuliai ir paukščiai teisėjo patvarkymu gali būti realizuojami šio kodekso 4361 straipsnio nustatyta tvarka.“

33. 424 straipsnio pavadinime, pirmojoje ir antrojoje dalyse žodį „pastatą“ pakeisti žodžiais „gyvenamąjį namą, butą“.

34. 425 straipsnį išdėstyti taip:

„425 straipsnis. Turto priklausymo skolininkui išaiškinimas

Jeigu išieškojimas nukreipiamas į gyvenamąjį namą, butą, garažą, kitus pastatus ir statinius bei kitą turtą, kuris nustatyta tvarka registruojamas, teismo vykdytojas, pasiųsdamas skolininkui raginimą geruoju įvykdyti sprendimą, kartu išaiškina, ar tas turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas yra areštuotas ir kokie yra jam uždėti draudimai.“

35. 426 straipsnį išdėstyti taip:

„426 straipsnis. Turto, kuris specialiai registruojamas, areštas

Įsitikinęs, kad turtas, nurodytas šio kodekso 425 straipsnyje, priklauso skolininkui, teismo vykdytojas:

1) įtraukia į apyrašą, atsižvelgdamas į išieškojimo dydį, ir areštuoja visą gyvenamąjį namą ar jo dalį;

2) įtraukia į apyrašą ir areštuoja kitą turtą, nurodytą šio kodekso 425 straipsnyje;

3) įkainoja turtą pagal jo vertę, vadovaudamasis toje vietovėje esančiomis kainomis;

4) siunčia valstybinei notarinei kontorai ir turto registravimo įstaigai reikalavimą įregistruoti areštą.

Apie įkeisto turto areštą teismo vykdytojas tuojau praneša įkaito turėtojui.“

36. 427 straipsnio:

1) pavadinimą pakeisti taip:

„427 straipsnis. Turto pardavimas iš viešųjų varžytynių“;

2) žodžius „pastatas“ ir „pastato“ pakeisti atitinkamai žodžiais „turtas“ ir „turto“.

37. 428 straipsnio:

1) pirmąją dalį po žodžio „skelbia“ papildyti žodžiais „periodinėje spaudoje ar skelbimais“;

2) antrojoje dalyje žodį „pastato“ pakeisti žodžiu „turto“.

38. 429 straipsnyje žodžius „valstybinės įmonės, įstaigos, organizacijos, kooperatinės organizacijos, išskyrus kolūkius, jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos“ pakeisti žodžiais „biudžetinės organizacijos“.

39. 430 straipsnį išdėstyti taip:

„430 straipsnis. Dalyvavimo varžytynėse sąlygos

Asmenys, kurie nori dalyvauti varžytynėse, privalo pasirašyti, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytų kliūčių jiems įsigyti gyvenamąjį namą ar butą, ir įmokėti į teismo depozitą ar pagal teismo vykdytojo kvitą 10 procentų turto įkainojimo dydžio sumą. Asmens, nupirkusio turtą iš varžytynių, įmokėta suma įskaitoma į pirkimo kainą. Kitiems varžytynių dalyviams jų iš anksto įmokėtos sumos, pasibaigus varžytynėms, grąžinamos.“

40. 431 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Varžytynes veda teismo vykdytojas, dalyvaujant dviems kviestiniams. Varžytynės pradedamos nuo parduodamojo turto kainos, nurodytos jo arešto akte. Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.“;

2) antrojoje dalyje žodžius „pastatą“ ir „pastato“ pakeisti atitinkamai žodžiais „turtą“ ir „turto“.

41. 432 straipsnį išdėstyti taip:

„432 straipsnis. Turto pardavimo iš varžytynių aktas

Apie kiekvieno daikto pardavimą iš varžytynių teismo vykdytojas surašo turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriame nurodo:

1) kas, kada ir kur įvykdė varžytynes;

2) parduoto turto pavadinimą ir trumpą jo apibūdinimą;

3) pradinį įkainojimą;

4) didžiausią varžytynėse pasiūlytą kainą;

5) tikslų pirkėjo vardą, pavardę bei jo adresą ir sumą, jo įmokėtą už nupirktąjį turtą.

Aktą pasirašo teismo vykdytojas, pirkėjas ir kviestiniai.

Prie akto pridedamas varžytynėse dalyvavusių asmenų sąrašas ir skelbimas ar informacija laikraštyje.

Pirkėjui sumokėjus visą sumą, už kurią jis nupirko turtą, turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teisėjas savo parašu ir teismo antspaudu. Šio akto patvirtintas nuorašas išduodamas pirkėjui.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį.“

42. 433 straipsnį išdėstyti taip:

„433 straipsnis. Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis

Teismo vykdytojas paskelbia varžytynes neįvykusiomis:

1) jeigu į varžytynes neatvyko nė vienas ar atvyko tik vienas pirkėjas;

2) jeigu nė vienas iš atvykusiųjų nepasiūlė didesnės už pradinį įkainojimą sumos.

Apie neįvykusias varžytynes teismo vykdytojas surašo aktą, kurį pasirašo teismo vykdytojas ir kviestiniai.

Paskelbus neįvykusiomis varžytynes dėl gyvenamojo namo, buto, garažo, kito pastato ar statinio, taikomos šio kodekso 434 straipsnio, o varžytynes dėl kito turto – 4361 straipsnio taisyklės.

Jeigu pirkėjas per penkias dienas nuo varžytynių pasibaigimo neįmokėjo visos sumos, už kurią jis nusipirko daiktą, teismo pirmininkas pardavimo iš varžytynių akto netvirtina ir duoda raštišką pavedimą skirti antrąsias varžytynes, o pirkėjo įmokėtą sumą pervesti į valstybės biudžetą.“

43. 434 straipsnį išdėstyti taip:

„434 straipsnis. Gyvenamojo namo, buto, garažo, kito pastato ar statinio nepardavimo iš varžytynių pasekmės

Jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis šio kodekso 433 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais, išieškotojui suteikiama teisė pasiimti gyvenamąjį namą, butą, garažą, kitą pastatą ar statinį už pradinio įkainojimo sumą.

Pasiėmęs turtą, išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą skirtumą tarp įkainojimo sumos ir jo daliai tenkančios sumos pagal priklausančių kiekvienam išieškotojui sumų apskaičiavimą, sudarytą laikantis nustatytos pretenzijų patenkinimo eilės.

Jeigu išieškotojo pareiškimas apie turto pasiėmimą negautas per teisėjo nustatytą terminą arba varžytynės neįvyko šio kodekso 433 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais pagrindais, teismo vykdytojas ne anksčiau kaip po dešimt dienų ir ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis skiria antrąsias varžytynes. Šiuo atveju turtas gali būti perkainotas, bet ne mažiau kaip inventorizaciniame įkainojime, o jo nesant – ne mažiau kaip draudimo įkainojime. Perkainoti neleidžiama tuo atveju, kai varžytynės neįvyko šio kodekso 433 straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais pagrindais. Apie perkainojimą ir naujų varžytynių paskyrimą teismo vykdytojas praneša išieškotojui, skolininkui ir įkaito turėtojui.

Antrosios varžytynės skelbiamos ir vykdomos, laikantis pirmosioms varžytynėms nustatytų taisyklių.

Jei paskelbiamos neįvykusiomis antrosios varžytynės ir išieškotojas atsisako parduodamąjį turtą pasiimti, turtas realizuojamas šio kodekso 4361 straipsnio nustatyta tvarka, išskyrus turtą, nurodytą šio kodekso 436 straipsnyje.“

44. 435 straipsnį išdėstyti taip:

„435 straipsnis. Varžytynių apskundimas

Skundai ir protestai dėl teismo vykdytojų veiksmų parduodant turtą iš varžytynių paduodami ir nagrinėjami šio kodekso 472 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami bendra tvarka.“

45. 436 straipsnį išdėstyti taip:

„436 straipsnis. Neparduoto iš varžytynių gyvenamojo namo, buto, garažo, kito pastato ar statinio realizavimas

Kai išieškojimas nukreipiamas į gyvenamąjį namą, butą, garažą, kitą pastatą ar statinį įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitų juridinių asmenų reikalavimams patenkinti, tas neparduotas iš varžytynių turtas gali būti parduotas be varžytynių pagal įkainojimą, kurį nustato teisėjo nutartimi sudaryta komisija.

Apie kiekvieno daikto pardavimą teismo vykdytojas surašo turto pardavimo aktą, kuriame nurodo:

1) kas ir kada pardavė turtą;

2) parduotojo turto pavadinimą ir kainą;

3) pirkėjo vardą, pavardę bei jo adresą.

Aktą pasirašo teismo vykdytojas, pirkėjas ir parduodant turtą dalyvavę kviestiniai.

Pirkėjui sumokėjus per teisėjo nustatytą terminą visą sumą, turto pardavimo aktą savo parašu ir antspaudu tvirtina teisėjas. Šio akto patvirtintas nuorašas išduodamas pirkėjui.

Turto pardavimo aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, o jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį.“

46. Papildyti kodeksą 436¹ straipsniu:

„436¹ straipsnis. Neparduoto ar neparduotino iš viešųjų varžytynių turto realizavimas

Neparduotas ar neparduotinas iš viešųjų varžytynių turtas, daiktai, kurie dėl ilgesnio saugojimo gali prarasti prekinę vertę, produktai ir greitai gendantys daiktai, taip pat turtas, neturintis didesnės paklausos, teisėjo rašytiniu patvarkymu realizuojamas, parduodant komiso pagrindais per prekybos organizacijas turto buvimo vietoje šio kodekso 411 straipsnyje nurodytomis kainomis ir 423 straipsnyje nustatyta tvarka. Gyvuliai ir paukščiai gali būti parduodami žemės ūkio organizacijoms ar ūkininkams. Pervežti turtą pardavimo tikslais į kitą miestą ar rajoną leidžiama tik abipusiu išieškotojo bei skolininko sutikimu ir jų sąskaita.

Areštuotas turtas paimamas, realizuojamas ar perduodamas parduoti per teismo vykdytojo nustatytą terminą, bet ne anksčiau kaip per penkias dienas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po arešto.

Produktai ir kiti greitai gendantys daiktai paimami ir perduodami parduoti tuojau pat.

Jeigu sumos, gautos pardavus dalį turto, pakanka išieškotojo reikalavimams patenkinti ir visoms vykdymo išlaidoms padengti, tai tolesnis pardavimas nutraukiamas.

Sumos, kurias gauna prekybinės organizacijos, parduodamos perduotą joms skolininko turtą, atskaičius nustatyto dydžio komisinį atlyginimą, per tris dienas nuo pardavimo dienos įskaitomos į teismo depozitinę sąskaitą.“

47. 437 straipsnį išdėstyti taip:

„437 straipsnis. Teismo vykdytojo veiksmai nerealizavus areštuotojo turto arba skolininkui neturint turto

Nerealizavus areštuotojo skolininko turto, teismo vykdytojas apie tai surašo aktą. Jeigu teismo vykdytojas nesurado turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, jis surašo turto neradimo aktą, kuriame nurodo priemones, kurių ėmėsi turtui surasti.

Aktai perduodami teisėjui, kuris patikrina, ar teismo vykdytojas ėmėsi visų priemonių areštuotajam turtui realizuoti ir skolininko turtui, taip pat ir esančiam pas kitus asmenis bei skolininkui priklausančiam iš kitų asmenų turtui surasti.

Pripažinęs, kad aktai surašyti teisingai, teisėjas juos patvirtina. Tvirtindamas turto nerealizavimo aktą, teisėjas panaikina to turto areštą ir patvarko jį grąžinti skolininkui.

Teismo vykdytojas, nustatęs, kad skolininkas neturi kito turto arba visai neturi turto, iš kurio galima išieškoti, taip pat kai realizuoto turto neužtenka ieškomoms sumoms visiškai apmokėti, išieško iš skolininko darbo užmokesčio, kitokio jo uždarbio, pensijos, stipendijos; jeigu skolininkas jų neturi – grąžina vykdomąjį raštą išieškotojui, o tuo atveju, kai išieškoma į valstybės biudžetą, – atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai.“

48. 4461 straipsnio 3 dalyje žodžius „50 rublių“ pakeisti žodžiais „250 rublių“.

49. 450 straipsnio penktojoje dalyje žodžius „iki 200 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 500 rublių“.

50. 450 straipsnio šeštojoje dalyje žodžius „1000 rublių“ pakeisti žodžiais „3000 rublių“.

51. 454 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Tais atvejais, kai lėšos išieškomos piliečiams iš įmonių, įstaigų, organizacijų ir kitokių juridinių asmenų, teismo vykdytojas perduoda vykdomąjį dokumentą ir raginimą įvykdyti sprendimą geruoju tiesiog skolininkui, kad šis išmokėtų išieškotojui per raginime nurodytą terminą priklausančias sumas. Jei per nustatytą terminą skolininkas neišmoka išieškotojui priklausančių sumų, teismo vykdytojas išreikalauja iš skolininko vykdomąjį dokumentą ir perduoda atitinkamai kredito įstaigai, kad būtų priverstinai nurašytos lėšos iš skolininko sąskaitos į teismo depozitinę sąskaitą.“

52. Iš 460 straipsnio trečiosios dalies išbraukti santrumpą „TSRS“.

III. Padaryti 1961 m. birželio 26 d. patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (Žin., 1961,Nr. 18-148; 1967, Nr. 30-275; 1983, Nr. 34-364; 1985, Nr. 7-61) šiuos pakeitimus ir papildymus:

1. 81 straipsnio šeštojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

2. 88 straipsnio antrojoje dalyje žodžius „iki 30 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

3. 102 straipsnio pirmojoje dalyje žodžius „iki 100 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 1000 rublių“.

4. 151 straipsnio trečiojoje dalyje žodžius „iki 10 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

5. 152¹ straipsnio penktojoje dalyje žodžius „iki 10 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

6. 153 straipsnio penktojoje dalyje žodžius „iki 10 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 200 rublių“.

7. 275 straipsnio antrojoje dalyje žodžius „iki 10 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

8. 275¹ straipsnio trečiojoje dalyje žodžius „iki 10 rublių“ pakeisti žodžiais „iki 250 rublių“.

9. 286 straipsnyje:

1) iš trečiosios dalies išbraukti paskutinįjį sakinį;

2) papildyti tokia ketvirtąja dalimi:

„Asmenims, nurodytiems šio straipsnio trečiojoje dalyje, piktybiškai nepaklususiems pirmininkaujančiojo patvarkymui arba pažeidusiems tvarką teismo posėdžio metu, teismo nutartimi gali būti skiriama iki 1000 rublių bauda arba areštas iki penkiolikos parų.“.

10. Papildyti kodeksą 286¹ straipsniu:

„286¹ straipsnis. Areštas

11. Papildyti kodeksą 286² straipsniu:

„286²straipsnis. Arešto panaikinimas, jo trukmės sumažinimas,nuobaudos pakeitimas

Asmuo, kuriam paskirtas areštas, gali prašyti teismą, paskyrusį areštą, panaikinti areštą ar sumažinti jo trukmę, taip pat pakeisti areštą bauda. Tas prašymas ne vėliau kaip per tris dienas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus asmeniui, kuriam paskirtas areštas. Tačiau šio asmens neatvykimas nekliudo išnagrinėti prašymą. Areštuotas asmuo teismo pareikalavimu policijos atvedamas į teismo posėdį.

Dėl teismo nutarties, kuria prašymas atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas ar atskirasis protestas.“

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________