LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRAŠYMŲ PAIMTI ŽEMĘ VISUOMENĖS POREIKIAMS PATEIKIMO BEI NAGRINĖJIMO IR NUOSTOLIŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL ŽEMĖS PAĖMIMO, ATLYGINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1995 m. spalio 24 d. Nr. 1379
Vilnius
Patvirtinti Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo, atlyginimo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1995 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1379
PRAŠYMŲ PAIMTI ŽEMĘ VISUOMENĖS POREIKIAMS PATEIKIMO
BEI NAGRINĖJIMO IR NUOSTOLIŲ, ATSIRADUSIŲ
DĖL ŽEMĖS PAĖMIMO, ATLYGINIMO TVARKA
BENDROJI DALIS
1. Privati žemė iš savininkų gali būti paimama visuomenės poreikiams arba tam tikslui paimamos valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą tik išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities valdytojo sprendimu pagal vietos savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą, kai šios žemės reikia:
1.3. valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti;
1.4. svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;
2. Paimant visuomenės poreikiams privačią žemę, jos savininkui atlyginama reali žemės sklypo vertė pinigais arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas toje pat vietovėje (o jam pageidaujant – kitoje vietoje), taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo.
3. Paimant visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, jos naudojimo teisė arba žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir žemės nuomininkams (naudotojams) atlyginami dėl to patirti nuostoliai.
4. Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, privačios žemės savininkams bei teisėtiems privačios ir valstybinės žemės nuomininkams (naudotojams) atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.
Iš biudžeto išlaikomoms įstaigoms ir organizacijoms nuostoliai paėmus visuomenės poreikiams žemę, kuri buvo suteikta joms naudotis nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, gali būti atlyginami iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų tik priėmus atskirą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą apskrities valdytojo teikimu.
5. Privati žemė iš savininkų ir valstybinė žemė – iš nuomininkų (naudotojų) paimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kai paimamos žemės plotas yra didesnis kaip 1 ha miestuose bei didesnis kaip 10 ha kaimo vietovėje, arba apskrities valdytojo sprendimu, – kai paimamos žemės sklypai yra mažesni už nurodytuosius.
6. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams vietos savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos paduoda apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai (toliau vadinama – apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba). Šios tarnybos teikimu prašymą per vieną mėnesį išnagrinėja ir sprendimą priima apskrities valdytojas. Kai sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskrities valdytojas prašymą ir medžiagą, kurios reikia sprendimui priimti, bei savo pasiūlymus per mėnesį pateikia Žemės ūkio ministerijai, o pastaroji šią medžiagą kartu su Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadomis – Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
7. Apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba vietos spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą arba apskrities valdytojo sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Apie priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams jos savininkus ar nuomininkus (naudotojus) apskrities valdytojas ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja raštu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotieji asmenys gali apskųsti teismui per mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.
8. Priėmus sprendimą paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti.
9. Jeigu žemės sklypas (ar jo dalis), paimtas visuomenės poreikiams, nebuvo panaudotas sprendime nurodytam tikslui ir yra priimtas apskrities valdytojo sprendimas perleisti nepanaudotą žemę privatinėn nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Šiuo atveju apie priimtą sprendimą perleisti nepanaudotą visuomenės poreikiams žemę apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba raštu praneša buvusiam žemės savininkui. Jeigu buvęs žemės savininkas atsisako pasinaudoti savo pirmumo teise išpirkti sklypą arba šios teisės neįgyvendina per mėnesį, apskrities valdytojas parduoda šį sklypą ne žemės ūkio veiklai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarime Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1995, Nr. 60-1513) nustatyta tvarka arba duoda leidimą žemės sklypą, esantį kaimo vietovėje, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą grąžinti ekvivalentine natūra, parduoti ar išnuomoti žemės ūkio ar miškų ūkio veiklai.
Ši nuostata netaikoma asmenims, kuriems už paimtą visuomenės poreikiams žemę buvo atlyginta suteikiant lygiavertį žemės sklypą.
10. Paimant visuomenės poreikiams žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ grąžintina natūra, jeigu piliečiai yra pateikę prašymus susigrąžinti šią žemę natūra, sprendimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priimamas tik po to, kai apskrities valdytojas ar Miškų ūkio ministerija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo į šią žemę (ar jos dalį) ir po to, kai sugrąžintas žemės sklypas įregistruojamas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.
11. Norint paimti žemę visuomenės poreikiams teritorijoje, kurios detalusis projektas neparengtas, pirmiausia turi būti atlikti tyrinėjimo ir projektavimo darbai.
12. Įmonės ir organizacijos, atlikdamos tyrinėjimo darbus, su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės nuomininkais (naudotojais) suderina tyrimų trukmę, darbų vykdymo laiką ir kompensavimo už šių darbų metu padarytus nuostolius sąlygas. Jeigu privačios žemės savininkai ar valstybinės žemės nuomininkai (naudotojai) atsisako leisti vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus bei matavimus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnyje nurodytomis sąlygomis, tyrinėjimo darbus vykdančios įmonės ir organizacijos gali kreiptis į teismą.
13. Sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priimami tik pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą, parengtą vadovaujantis šiais teritorinio planavimo dokumentais:
14. Parengus detalųjį planą ir jį nustatytąja tvarka patvirtinus, privačios žemės savininkus ir valstybinės žemės nuomininkus (naudotojus) apie tai, jog numatoma jų žemę paimti visuomenės poreikiams, raštu informuoja apskrities valdytojas.
15. Kai detalusis planas patvirtinamas, suinteresuotas žemės paėmimu asmuo, kuriam numatoma suteikti ar išnuomoti paimamą žemę, turi užsakyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą.
16. Paimama visuomenės poreikiams žemėnauda suformuojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projekte, ženklinama vietovėje ir kartografuojama žemės registro žemėlapyje Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ŽEMĖTVARKOS
PROJEKTO RENGIMAS
17. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas suinteresuoto žemės paėmimu asmens lėšomis.
18. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą, atliekami šie darbai:
18.2. projektuojamos žemės sklypų, numatytų panaudoti visuomenės poreikiams, ribos derinamos su įmone bei organizacija, parengusia detalųjį planą ar kitą jį atitinkantį projektą. Kai žemės sklypas yra kaimo vietovėje, jo ribos derinamos su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu institutu ar įmone;
18.3. parengiami duomenys, kurių reikia sudarant tarp suinteresuoto žemės paėmimu asmens ir žemės savininko, nuomininko (naudotojo) sutartį dėl realios paimamo turto vertės atlyginimo bei kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo sąlygų ir terminų;
18.4. parengiami duomenys, kurių reikia sudarant tarp apskrities valdytojo ir žemės savininko sutartį dėl atlyginimo suteikiant lygiavertį (ar kitą) žemės sklypą;
19. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projekto bylos (teksto dalies) ir brėžinio (grafinės dalies) turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
20. Parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektas derinamas su:
20.2. savivaldybės meru (kai žemės sklypas yra teritorijoje, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduota valdyti vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms);
20.3. Aplinkos apsaugos ministerijos regionine agentūra (kai žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje);
20.4. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu (kai žemės sklypas yra istorijos ir kultūros paminklų teritorijoje arba apsaugos zonoje);
20.6. Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos (kai žemės sklype yra ištyrinėti naudingųjų iškasenų telkiniai);
20.7. nacionalinio arba regioninio parko administracija (kai žemės sklypas yra nacionalinio arba regioninio parko teritorijoje);
20.9. apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento žemėtvarkos ir geodezijos skyriumi (toliau vadinama – apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius);
20.10. Valstybinio žemėtvarkos instituto skyriumi, atsakingu už konkretaus rajono žemėtvarkos projektų ir schemų rengimą (jeigu žemės sklypas yra kaimo vietovėje ir žemės reformos žemėtvarkos projektai nebaigti);
21. Privačios žemės savininkai ir valstybinės žemės nuomininkai (naudotojai) su nustatytąja tvarka suderintu žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektu ir žemės paėmimo sąlygomis supažindinami apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos surengtame susirinkime, kuriame dalyvauja ir projektą rengę specialistai. Kvietimus susipažinti su projektu apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba įteikia arba išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Atvykę kviestieji asmenys, nesutinkantys su parengtu projektu, savo nuomonę pareiškia raštu.
22. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektas svarstomas apskrities valdytojo administracijos išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant suinteresuotos institucijos, pateikusios prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, atstovui, apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus viršininkui, apskrities ir savivaldybės architektūros tarnybų atstovams, o kai paimama valstybinių miškų ar nacionalinių parkų žemė – Miškų ūkio ministerijos ar Aplinkos apsaugos ministerijos įgaliotiems specialistams. Į posėdį pareikšti savo pastabų kviečiami (raštu) nesutinkantys su žemės paėmimu žemės, statinių, įrenginių ir sodinių savininkai, taip pat institucijų, kurios nederino projekto, atstovai bei kiti suinteresuoti asmenys.
23. Apskrities valdytojas, atsižvelgdamas į posėdžio metu pareikštas pastabas, gali pavesti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą rengę specialistai jį patikslintų.
24. Apskrities valdytojas, apsvarstęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą, priima vieną iš šių sprendimų:
24.2. siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (kai pagal šios tvarkos 5 punktą nutarimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
25. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nurodyta:
25.3. privačios žemės sklypo, kuris (ar jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams, savininkas, sklypo plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre numeris;
25.4. valstybinės žemės sklypo nuomininkas (naudotojas), jo nuomojamo (naudojamo) sklypo plotas, žemės nuomos (naudojimo) terminas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, sklypo įregistravimo Valstybinio žemės kadastro duomenų registre numeris;
25.5. suinteresuotas žemės paėmimu asmuo, kuriam numatoma žemę išnuomoti (suteikti naudoti), numatomo suteikti žemės sklypo plotas ir pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
25.6. žemės panaudojimo pobūdis, nurodant konkrečius objektus, kurie bus statomi (įrengiami) paimamame žemės sklype;
25.7. nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, dydis ir atlyginimo sąlygos, žemės savininkai ir nuomininkai (naudotojai), kuriems turi būti atlyginti nuostoliai, bei asmenys, įsipareigoję (įpareigoti) atlyginti nuostolius, ir nuostolių atlyginimo terminai;
25.8. terminas, nuo kada nutraukiama valstybinės žemės naudojimo teisė arba šios žemės nuomos sutartis;
25.9. tai, jog apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba turi įrašyti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kad sprendime nurodyti žemės sklypai paimami visuomenės poreikiams ir kad žemės savininkai negali šių sklypų įkeisti ar kitaip apsunkinti;
25.10. tai, jog Valstybinis žemėtvarkos institutas bei apskrities valdytojo administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba po to, kai bus visiškai atsiskaityta su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės nuomininkais (naudotojais), turi paženklinti paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą vietovėje ir patikslinti Valstybinio žemės kadastro duomenų registro įrašus.
PRIVAČIOS ŽEMĖS SAVININKŲ IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMININKŲ
(NAUDOTOJŲ) ŽEMĖS SKLYPŲ IR JUOSE ESANČIŲ STATINIŲ REALIOS VERTĖS BEI NUOSTOLIŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS, ATLYGINIMAS PINIGAIS AR KITAIS BŪDAIS
26. Privačios žemės savininkui sklypo vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat valstybinės žemės nuomininkams (naudotojams) nuostoliai, atsiradę dėl žemės naudojimo teisės ar nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, atlyginami, nustačius:
26.1. privačios žemės sklypo (įskaitant jame augantį mišką) vertę. Žemė ir miškas įvertinami būsimojo žemės naudotojo ir žemės savininko tarpusavio susitarimu. Šalims (arba vienai iš šalių) pageidaujant, žemės sklypą įkainoja Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių valdytojų administracijų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pagal šių tarnybų atliekamų žemės rinkos tyrimų duomenis bei vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 440 „Dėl turto vertės nustatymo“ (Žin., 1995, Nr. 29-652) patvirtintais Bendraisiais turto vertės nustatymo principais. Žemės kaina nustatoma neatsižvelgiant į būsimą žemės pabrangimą, susijusį su detaliojo projekto įgyvendinimu, ir neturi būti didesnė už maksimalią toje vietovėje ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai parduotos privačios žemės kainą (skaičiuojant ploto vienetui);
26.2. žemės sklype esančių pastatų, įrenginių bei sodinių vertę. Jeigu asmenims nuosavybės teise priklausantis ir pastatais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams ir naujojo žemės naudotojo bei pastatų ar įrenginių savininkų (statytojų) susitarimu numatoma, kad statomi ar jau pastatyti ir tokiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai ar įrenginiai bus perkeliami į kitą lygiavertį nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pat vietovėje, arba į kitą asmens įsigytą nuosavybėn ar nuomojamą iš valstybės žemės sklypą, šių pastatų ir įrenginių vertė neskaičiuojama.
Kai visų arba kai kurių pastatų ar įrenginių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, statytojams už juos turi būti atlyginama (prieš tai įvertinus nuosavybės objektus):
26.2.1. suteikiant nuosavybės teise kitus lygiaverčius pastatus ar įrenginius kitame lygiaverčiame žemės sklype, kuris suteikiamas nuosavybės teise toje pat vietovėje;
26.2.2. statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius kitame žemės sklype, kuris suteikiamas nuosavybės teise toje pat vietovėje;
26.2.3. statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise žemės sklypą pastatams ar įrenginiams statyti, o už neperkeltus nuosavybės objektus sumokant realią vertę pinigais;
26.2.4. statytojų sutikimu suteikiant nuosavybės teise kitus pastatus ar įrenginius nuomojamame žemės sklype, o už nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą sumokant realią vertę pinigais;
26.2.5. statytojų sutikimu kitaip atlyginant nuosavybės objektų vertę.
Pastatų, įrenginių bei sodinių vertė, jos atlyginimo būdas, sąlygos bei dėl žemės sklypo paėmimo statytojams atsiradusių nuostolių dydis nustatomi naujojo žemės naudotojo ir pastatų ar įrenginių statytojų sutartyje. Sutartis patvirtinama notariškai. Šalims (arba vienai iš šalių) pageidaujant, žemės sklype esančius statinius įvertina Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras Valstybinio žemėtvarkos instituto užsakymu, žemės sklype esančius elektros ir ryšių tinklus, kelius ir kita įvertina savivaldybės mero įgalioti specialistai, o melioracijos įrenginius – apskrities valdytojo įgalioti specialistai. Žemės sklype esančius vaismedžius ir vaiskrūmius įvertina apskrities valdytojo paskirta komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių, kurių vertė atlyginama dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės reikmėms, įkainojimo normatyvų“ (Žin., 1991, Nr. 14-379; 1994, Nr. 30-552);
26.3. žemės ūkio paskirties žemės naudotojų nebaigtos žemės ūkio gamybos darbų (arimo, tręšimo, sėjos, pasėlių priežiūros) bei pasėlių vertę. Nebaigtos žemės ūkio gamybos darbų bei pasėlių vertė nustatoma suinteresuoto žemės paėmimu asmens bei paimamos žemės naudotojo tarpusavio susitarimu, arba jų pageidavimu šią vertę nustato apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento skyriai pagal vidutinius tos vietovės žemės ūkio darbų įkainius ir medžiagų, sėklų bei trąšų kainas;
26.4. žemės ūkio paskirties žemės naudotojų nuostolius dėl valstybinės žemės naudojimo teisės nutraukimo prieš terminą, nustatytą žemės naudojimo teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Šių nuostolių dydis nustatomas suinteresuoto žemės paėmimu asmens ir valstybinės žemės naudotojo tarpusavio susitarimu, arba jų pageidavimu nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką, įvertinant iš šio žemės sklypo negautas pajamas. Privačios žemės nuomininkui tokius nuostolius atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.
Tais atvejais, kai privačios žemės savininkas ar valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas) dalį jam priklausančio nuosavybės teise turto (pastatų, įrenginių, sodinių), esančio sklype, kuris paimamas visuomenės poreikiams, persikelia į kitą vietą arba pats nusikerta šioje žemėje augantį mišką, turto perkėlimo išlaidos ir nukirsto miško vertė nustatoma šalių susitarimu, o atlyginimo pinigais dydis atitinkamai tikslinamas.
27. Šios tvarkos 26.1 punkte nurodytą privačios žemės sklypo (įskaitant jame augantį mišką) vertę patvirtina savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 17 punktu, jeigu žemė paimama visuomenės poreikiams vietos savivaldos institucijos prašymu, arba apskrities valdytojas – kitais atvejais.
28. Jeigu šalys nesusitaria, žemės, miško, pastatų ar įrenginių vertę, jos atlyginimo būdą, svarbiausias sąlygas ir dėl sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį nustato teismas.
29. Privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams (naudotojams) dėl sklypų paėmimo atsiradusius nuostolius atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo. Įstaigoms ir organizacijoms, išlaikomoms iš Lietuvos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų, lėšos, kurių reikia šiems nuostoliams atlyginti, skiriamos iš atitinkamo biudžeto.
30. Kai paimamoje visuomenės poreikiams valstybinėje žemėje auga miškas, suinteresuotas žemės paėmimu asmuo sumoka į Miškų ūkio ministerijos miško auginimo fondą:
30.1. sumą pinigais, atitinkančią paimamoje žemėje augančio ir numatomo nukirsti brandaus miško medynų tūrio vertę. Medynų tūrį įvertina Valstybinio žemėtvarkos instituto užsakymu miškų urėdijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 68-1284; 1994, Nr. 47-880, Nr. 81-1526; 1995, Nr. 15-350, Nr. 31-732, Nr. 60-1513, Nr. 86-1945) patvirtinta Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodika. Medynų tūrio vertė neatlyginama, jeigu sprendimu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams paimamoje žemėje augantį brandų mišką leidžiama nukirsti miško naudotojui ar valdytojui;
31. Tais atvejais, kai žemė paimama visuomenės poreikiams, sprendimą neatlygintinai suteikti nuosavybėn lygiavertį (ar kitą) žemės sklypą priima apskrities valdytojas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projekte bei žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektavus šio žemės sklypo ribas. Suteikiant žemę nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 26.2.1–26.2.3 punktus, sklypai projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, pagal detaliuosius planus numatytoje panaudoti gyvenamajai ar ūkinei komercinei statybai. Suteikiami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo žemėje. Žemės sklypo perdavimas nuosavybėn neatlygintinai privačios žemės savininkui, atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams žemę, įforminamas rašytine sutartimi tarp apskrities valdytojo ir žemės savininko. Kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, atlyginami šia tvarka:
31.1. sprendimą dėl pastatų ar įrenginių suteikimo nuosavybės teise šios tvarkos 26.2.1, 26.2.2 ir 26.2.4 punktuose nurodytais atvejais priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kai suteikiami valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir įrenginiai) arba savivaldybės taryba (kai suteikiami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir įrenginiai);
31.2. paimamame žemės sklype statomus ar jau pastatytus pastatus ir įrenginius, priklausančius šiems asmenims nuosavybės teise, perkelia į kitą vietą šios tvarkos 26.2 punkte nurodytais atvejais savivaldybės biudžeto lėšomis savivaldybės meras (valdyba) (jeigu būsimasis žemės naudotojas išlaikomas iš savivaldybės biudžeto) arba Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis apskrities valdytojo administracija (jeigu būsimasis žemės naudotojas išlaikomas iš Lietuvos valstybės biudžeto), o kitais atvejais – savo lėšomis suinteresuotas žemės paėmimu asmuo.
32. Paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas įregistruojamas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre kaip laisvos valstybinės žemės fondo žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1993, Nr. 28-653, Nr. 41-853; 1994, Nr. 32-577, Nr. 33-602, Nr. 56-1101; 1995, Nr. 41-1003, Nr. 63-1596, Nr. 66-1636) nustatyta tvarka, įvykdžius šias sąlygas:
32.1. suinteresuotam žemės paėmimu asmeniui visiškai atsiskaičius su žemės savininku (kai registruojamas buvęs privačios žemės sklypas);