VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS 2005 M. BIRŽELIO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1A-86 „DĖL SĖKLOS BANDINIŲ ĖMIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. kovo 21 d. Nr. 1A-37
Vilnius
Siekdamas užtikrinti, kad sėklos bandinių ėmimas būtų atliekamas pagal Tarptautines sėklų tyrimo taisykles su pakeitimais, patvirtintais 2006 m. vykusiame Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (toliau – ISTA) neeiliniame susirinkime,
pakeičiu Sėklos bandinių ėmimo metodiką, patvirtintą Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1A-86 „Dėl Sėklos bandinių ėmimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 73-2671):
1. Išdėstau preambulę taip:
2. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Metodikoje vartojamos sąvokos:
2.1. apvilktos sėklos (coated seeds) – tai sėklos, padengtos medžiaga, kurioje gali būti pesticidų, fungicidų, dažų ar kitų priedų. Toliau yra apibrėžtos apvilktų sėklų rūšys:
2.1.1. apdorotos sėklos – sėklos, kurios buvo apdorotos taip, kad dėl to reikšmingai nepasikeitė dydis, forma ar nepadidėjo originalios sėklos svoris;
2.1.2. inkrustuotos sėklos (encrusted seed) – elementai, labiau ar mažiau išlaikę sėklos formą, o dydžio ir svorio pasikeitimą įmanoma pamatuoti;
2.1.3. sėklų granulės – elementai labiau ar mažiau cilindriškos formos, jų viduje gali būti ir daugiau kaip viena sėkla;
2.1.4. sėklų juostos – siauros juostelės iš medžiagos, tokios kaip popierius ar kita sunykstanti medžiaga, kuriose sėklos yra išbarstytos, išdėstytos grupėmis arba viena eile;
2.1.5. sėklų kamuolėliai (seed pellets) – labiau ar mažiau rutuliškos formos elementai, kurių viduje paprastai yra viena sėkla, o pagal rutulėlio formą nebegalima nustatyti pačios sėklos dydžio ir formos;
2.2. bandinys–dublikatas – tai papildomas bandinys, paruoštas iš to paties sudėtinio bandinio, kaip ir pristatomasis bandinys, ir paženklintas užrašu „Bandinys–dublikatas“;
2.6. pristatomasis bandinys – tai bandinys, kuris pristatomas į laboratoriją ištyrimui. Tai gali būti visas sudėtinis bandinys arba jo dalis. Pristatomasis bandinys gali susidėti iš dalių, įpakuotų skirtingos medžiagos taroje, kuri atitinka specifinių tyrimų reikalavimus (pvz., drėgnumo tyrimams, užkrėstumo patogenais tyrimams);
2.7. paženklinimas (tik šioje metodikoje) – sėklos siuntos fasuotė yra laikoma paženklinta, jei ant fasuotės yra unikalus siuntos identifikavimo numeris, nurodantis, kuriai siuntai ši fasuotė priklauso. Kiekviena siuntai priklausanti fasuotė turi būti paženklinta tuo pačiu unikaliu siuntos identifikavimo numeriu (skaičiai, raidės, arba jų derinys). Ženklinant bandinius ir pabandinius, visada turi būti užtikrintas aiškus ryšys tarp sėklos siuntos ir bandinių bei pabandinių. Išsamūs reikalavimai sėklos siuntų ženklinimui yra pateikiami atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose;
2.8. savaime užsidaranti fasuotė – tai specifinė fasuotės rūšis, pripildoma pro rankovės formos angą (vožtuvą), kuri automatiškai užsidaro, fasuotę pripildžius;
2.9. siunta – tai tam tikras sėklos kiekis, kurį galima fiziškai apibrėžti ir unikaliai identifikuoti;
2.10. sudėtinis bandinys – tai bandinys, sudarytas sujungiant ir sumaišant visus pirminius bandinius, paimtus iš siuntos;
2.11. tiriamasis bandinys – tai visas pristatomasis bandinys arba pabandinys, skirtas vienam konkrečiam tyrimui atlikti. Jis turi būti ne mažesnio svorio, negu yra nurodyta konkrečiam tyrimui;
2.12. užplombuotas – reiškia, kad tara ar fasuotė, kurioje yra laikoma sėkla, yra uždaryta tokiu būdu, kad jų negalima atidaryti, prieiti prie sėklos ir vėl uždaryti, nepažeidžiant plombavimo sistemos: nepaliekant plombos, fasuotės, etiketės, uždarymo ar užsiuvimo sugadinimo požymių. Šis apibrėžimas taikomas ir siuntų, ir bandinių užplombavimui.“
3. Išdėstau 3 punktą taip:
4. Išdėstau 4.1 punktą taip:
„4.1. siuntos dydis negali viršyti atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose nustatyto dydžio, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, – šios metodikos 1 priede nustatyto dydžio, tačiau leidžiamas iki 5 proc. nukrypimas. Išimtys leidžiamos šiais atvejais:
4.1.1 išduodant ISTA sertifikatus, siuntos dydžio reikalavimai gali būti netaikomi vejos ir pašarinių žolių sėklos siuntoms, kai sėkla yra supilama palaida urmo konteineriuose, jei laikomasi taisyklių, nustatytų šios metodikos 2 priede;
4.1.2. kai sėklos siuntoje yra sėklų kamuolėlių, granulių, kilimėlių ir juostų pavidalu, maksimalus sėklų skaičius turi neviršyti 1 000 000 000 vnt. (10 000 vienetų po 100 000). Tokios siuntos svoris, įskaitant apvalkalus, negali viršyti 40 000 kg, tačiau leidžiamas iki 5 proc. nukrypimas (neviršijant 42 000 kg). Kai siuntos dydis yra išreikštas sėklų skaičiumi, ISTA sertifikate turi būti nurodomas ir bendras siuntos svoris.“
5. Papildau šiuo 4.3 punktu:
6. Papildau šiuo 71 punktu:
„71. ISTA oranžinis arba žalias (siuntos) sertifikatas ir Sėklos sertifikatas lieka galioti ir po to, kai sėkla perfasuojama į kitas fasuotes (išskyrus EB mažo svorio fasuotes), bet tik jei įvykdomos visos šios sąlygos:
71.4. perfasuojama sėkla niekaip neperdirbama ir neapdorojama (pvz., beicais).
Sertifikatas galios ir tuo atveju, jei bus perfasuojama tik dalis siuntos. Jei tokios skirtingai įpakuotos siuntos dalys bus parduodamos skirtingiems pirkėjams, savininko raštišku prašymu gali būti išduodami sertifikato dublikatai. Tokiame dublikate nurodomas ne tos siuntos dalies, kuri bus parduodama perfasuota, o visos siuntos svoris ir fasuočių svoris bei skaičius.“
7. Išdėstau 9 punktą taip:
„9. Lazdos arba movų tipo ėmiklis ir jo naudojimas:
9.1. jis susideda iš vidinio vamzdžio ir išorinės movos (gaubto), kuri yra taip glaudžiai prigludusi, kad tarp jų nepraslysta ir nepatenka sėklos ir nešvarumai. Išorinė mova yra kietu aštriu galu. Ir vidinio vamzdžio, ir movos sienelėse yra išpjovos. Į vidinio vamzdžio ertmę sėklos gali patekti, kai sukant movą ir vamzdį vienas kito atžvilgiu išpjovų vietos sutampa;
9.2. į sėklos masę toks ėmiklis gali būti bedamas horizontaliai, įstrižai ar vertikaliai. Tačiau vertikaliai naudojamas ėmiklis turi būti su pertvaromis, dalijančiomis ertmę į keletą kamerų. Jei zondas turi pertvaras, tai pirminiu bandiniu laikoma į visas zondo kameras patekusių sėklų suma;
9.3. visoms augalų rūšims vidinis lazdos arba movų tipo ėmiklio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 25 mm;
9.4. naudojant lazdos arba movų tipo ėmiklį, į pakuotę jis įstumiamas uždarytas, švelniai stumiamas gilyn, kol galas pasieks reikiamą gylį, paskui atidaromas ir truputį pasukiojamas, kad pilnai prisipildytų. Po to vėl švelniai uždaromas, ištraukiamas ir pirminis bandinys išpilamas į indą. Ėmiklis turi būti uždaromas atsargiai, kad sėklos nebūtų pažeistos.“
8. Išdėstau 10 punktą taip:
„10. Nobbe ėmiklis ir jo naudojimas:
10.1. tai nusmailintas vamzdis su išpjova prie smaigalio. Sėkla slenka vamzdžiu ir surenkama į indą. Minimalus Nobbe ėmiklio vidaus skersmuo dobilams ir panašioms sėkloms turėtų būti apie 10 mm, grūdinių kultūrų sėkloms – apie 14 mm, ir kukurūzų sėkloms – apie 20 mm;
10.2. naudojant Nobbe ėmiklį, jis bedamas į fasuotę kiek pakeltu smaigaliu, maždaug 30r kampu, išpjova į apačią, ir stumiamas tol, kol pasiekia reikiamą vietą. Tada ėmiklis pasukamas 180r. Nobbe ėmiklis iš fasuotės ištraukiamas lėtėjančiu judesiu, švelniai sukiojant, kad sėkla byrėtų tolygiai. Iš ėmiklio byrantis bandinys surenkamas į tinkamą indą.“
9. Išdėstau 11.2 punktą taip:
10. Išdėstau 11.3 punktą taip:
„11.3. kai tenka imti bandinius rankomis iš fasuočių, visos vietos fasuočių viduje turi būti pasiekiamos. Jei ne visus sluoksnius galima pasiekti paprastai atidarius, gali tekti tokias fasuotes prakirpti ar prapjauti, paimti bandinius ir jose buvusias sėklas perfasuoti. Be to, bandinių ėmimo metu fasuotes galima iš dalies ar visiškai išpilti, kad būtų galima paimti bandinius iš visų sluoksnių;“.
11. Išdėstau 11.4 punktą taip:
„11.4. Imant bandinius rankomis, ranka švariai nuvaloma, jei reikia – paraitoma rankovė, atvira tiesi ranka įkišama į fasuotę iki reikiamo gylio, tada sauja uždaroma ir ištraukiama, ypač stengiantis išlaikyti pirštus tvirtai suglaustus aplink paimtas sėklas, kad nė viena neišbyrėtų. Iš saujos sėklos išpilamos į surinkimo indą.“
12. Išdėstau 13.1 punktą taip:
„13.1. Minimalios bandinių ėmimo normos, imant bandinius iš fasuočių, kuriose telpa nuo 15 iki 100 kg sėklos (imtinai), nurodytos 1 lentelėje. Mažesnės nei 15 kg talpos fasuotės sugrupuojamos į bandinių ėmimo vienetus, neviršijančius 100 kg. Pavyzdžiui, 20 fasuočių po 5 kg, 33 fasuotės po 3 kg, arba 100 fasuočių po 1 kg. Sėklų kilimėliai, juostos, maži pakeliai ir ritės gali būti sugrupuoti į bandinių ėmimo vienetus taip, kad tokiame vienete būtų ne daugiau kaip 2 000 000 sėklų. Taikant 1 lentelę, bandinių ėmimo vienetai laikomi fasuotėmis.“
14. Išdėstau 14.2 punktą taip:
„14.2. kitoms tyrimų rūšims, išskyrus genetiškai modifikuotų sėklų tyrimą ir sėklų užkrėstumo patogenais tyrimą: ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas arba privalomuosiuose kokybės reikalavimuose pristatomojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip pristatomojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede.
Jei nėra prašoma nustatyti kitų rūšių sėklų skaičiaus, pristatomasis bandinys turi sverti ne mažiau kaip svoris, nurodytas švarumo tyrimo atlikimui.
Jei sėklos apvilktos, pristatomajame bandinyje turi būti ne mažiau sėklų ar kamuolėlių, kaip nurodyta šios metodikos 4 ir 5 priedų 2 stulpeliuose;“
15. Išdėstau 14.3 punktą taip:
16. Išdėstau 15 punktą taip:
„15. Jei tyrimams pristatomas per mažo svorio pristatomasis bandinys, apie tai turi būti pranešama bandinio ėmėjui ir tyrimai neatliekami tol, kol nebus gautas pakankamas sėklos kiekis viename pristatomajame bandinyje. Priimant tyrimams labai brangias sėklas, leidžiama išimtis. Tokiu atveju tyrimai atliekami tokia apimtimi, kiek leidžia pristatyto bandinio dydis, o išduodamame dokumente turi būti užrašas: „Pristatytas bandinys svėrė tik.... g ir neatitiko bandinių ėmimo metodikos reikalavimų“ arba „Pristatytame bandinyje buvo tik... sėklų (sėklų kamuolėlių) ir jis neatitiko bandinių ėmimo metodikos reikalavimų“.“
17. Išdėstau 16.1 punktą taip:
„16.1. apskaičiuojant pirminių bandinių skaičių ir jų dydį, reikia ne tik įvykdyti bandinių ėmimo normas, bet ir užtikrinti, kad tyrimų laboratorijai bus išsiųstas konkretiems tyrimams reikalingas sėklos kiekis. Sudėtiniame bandinyje sėklos turi pakakti ir bandiniui–dublikatui, jei sėklos savininkas jo pageidautų.
Pirminių bandinių paėmimui fasuotės turi būti atidaromos arba praduriamos. Po to jos turi būti uždaromos, pradurtos skylės užklijuojamos specialiais lapeliais su užrašu „Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos“, arba jų turinys perpilamas į naujas pakuotes. Jei sėkla yra kilimėliuose ar juostose, kaip pirminiai bandiniai imami paketėliai arba juostos ar kilimėlio dalys.
Pirminiai bandiniai turi būti imami maždaug vienodo dydžio nepriklausomai nuo to, iš kurios siuntos ar fasuotės vietos jie imami.“
18. Išdėstau 16.2 punktą taip:
„16.2. Reikia pasirinkti tokius bandinių ėmimo įrankius, kurie sėklų nežalotų ir neskirstytų dėl dydžio, formos, tankumo, lukštingumo ar kitų kokybinių savybių. Visi įrankiai prieš naudojimą turi būti švarūs, kad bandinio neužterštų. Zondai turi būti pakankamai ilgi, kad ties smaigaliu esanti ertmė pasiektų ne mažiau kaip pusę fasuotės skersmens. Jei prie fasuotės neįmanoma prieiti iš priešingų pusių, zondas turi būti pakankamai ilgas, kad pasiektų priešingą fasuotės pusę.“
19. Išdėstau 16.6 punktą taip:
20. Išdėstau 16.7 punktą taip:
„16.7. bandinius galima imti iš sėklos srauto (kai ji pilama į fasuotes) automatiniais bandinių ėmimo prietaisais, jei jie vienodai paima bandinius iš sėklos srauto skersinio pjūvio ir jei patekusios į juos dalelės neiššoka atgal. Tai gali būti atliekama prižiūrint žmogui arba automatinei kontrolės sistemai. Laiko tarpai tarp pirminių bandinių paėmimo turėtų būti vienodi, bet gali ir kisti atsitiktine tvarka. Bandinius iš sėklos srauto galima imti ir naudojant rankinius prietaisus, bet šie prietaisai turi atitikti automatiniams prietaisams keliamus reikalavimus.“
21. Išdėstau 17.1 punktą taip:
22. Išdėstau 18.1 punktą taip:
23. Išdėstau 18.4 punktą taip:
„18.4. Savininkui pageidaujant, gali būti paimtas bandinys-dublikatas. Pageidavimus dėl bandinio-dublikato paėmimo savininkas turėtų pranešti bandinių ėmėjui ne vėliau, kaip bandinių ėmimo metu. Bandinys-dublikatas turi būti paruošiamas tokiu pat būdu, kaip ir pristatomasis bandinys. Ant tokio bandinio etiketės turi būti papildomas užrašas: „Dublikatas“. Bandinys-dublikatas lieka saugojimui pas siuntos savininką. Jei siuntos savininkas nesutinka su tyrimą atlikusios laboratorijos išvadomis, šis bandinys gali būti siunčiamas pakartotiniam ištyrimui toje pačioje ar kitoje nepriklausomoje akredituotoje laboratorijoje.
Imant bandinį genetiškai modifikuotų sėklų tyrimui, bandinys-dublikatas imamas visais atvejais.“
24. Išdėstau 19.5 punktą taip:
„19.5. Bandinių ėmėjai asmeniškai atsako už jiems patikėtas plombas, plombavimo reples, bandinių etiketes, skylių užtaisymo lapelius ir maišelius ir privalo užtikrinti, kad pirminiai, sudėtiniai ar pristatomieji bandiniai nepatektų neįgaliotiems asmenims, išskyrus jei bandiniai yra užplombuoti taip, kad jų nebūtų galima atidaryti.“
25. Išdėstau 20.4 punktą taip:
26. Išdėstau 21 punktą taip:
„21. Minimalus tiriamojo bandinio dydis (arba svoris) yra nurodytas atitinkamoje tyrimo metodikoje. Nustatant tiriamojo bandinio dydį, buvo laikomasi šių principų:
21.1. švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris yra apskaičiuotas taip, kad bandinyje būtų ne mažiau kaip 2 500 sėklų. Paprastai švarumo tyrimui yra rekomenduojami būtent tokio dydžio bandiniai. Švarumo tyrimui atlikti skirto tiriamojo bandinio svoris turi būti toks, koks nurodytas atitinkamai augalo rūšiai žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintuose privalomuosiuose kokybės reikalavimuose, o jei išduodamas ISTA sertifikatas, arba privalomuosiuose kokybės reikalavimuose švarumo tyrimui reikalingas tiriamojo bandinio svoris nėra nustatytas, – ne mažiau kaip švarumo tiriamojo bandinio svoris, nurodytas šios metodikos 1 priede;
21.2. kitų rūšių sėklų skaičiaus tyrimui naudojami tiriamieji bandiniai yra 10 kartų didesnio svorio negu švarumo tyrimui, bet ne didesni kaip 1 000 gramų;
21.3. visų apvilktų, išskyrus apdorotas, sėklų tiriamuosiuose bandiniuose turėtų būti ne mažiau kaip šios metodikos 4 ir 5 priedų 3 stulpeliuose nurodytas kamuolėlių, sėklų ar granulių skaičius. Jei naudojamas mažesnis bandinys, turi būti užrašomas faktiškai bandinyje esantis kamuolėlių, sėklų ar granulių skaičius.“
27. Išdėstau 22.1 punktą taip:
„22.1. Jei bandinį reikia sumažinti iki nurodyto ar didesnio svorio, pirmiausia bandinys turi būti gerai išmaišomas. Po sumaišymo, pristatomasis arba tiriamasis bandinys gaunamas keletą kartų padalijant bandinį pusiau arba paimant ir sujungiant atsitiktine tvarka paimtas nedideles jo dalis. Vieno bandinio mažinimo eigoje galima naudotis vienu, dviem ar daugiau iš šioje metodikoje aprašytų metodų.
Jei naudojamas vienas sėklų rutulėliams tinkamų dalintuvų, sėklos turi kristi ne iš aukščiau kaip 250 mm.
Išskyrus atvejus, kai ruošiamas bandinys sėklų užkrėstumo patogenais tyrimams, rankomis dalijimo pusiau metodas gali būti taikomas tik tam tikroms augalų rūšims, išvardintoms šios metodikos 26 punkte.
Kai sėklos yra kilimėliuose ar juostose, atsitiktine tvarka parenkamos kilimėlio ar juostos dalys taip, kad susidarytų tyrimui reikalingas sėklų kiekis.“
28. Išdėstau 22.5 punktą taip:
„22.5. pabandiniai drėgnumo tyrimui gali būti imami taip: bandinys taroje išmaišomas šaukštu arba, tvirtai prispaudus taros atvirąjį galą prie panašios taros atviro galo, sėklos keletą kartų perpilamos pirmyn ir atgal. Po to iš skirtingų vietų šaukštu paimami ne mažiau kaip trys pabandiniai ir sujungiami į vieną tyrimui reikiamo dydžio pabandinį. Bandinio mažinimo metu sėklos neturi būti atviros ore ilgiau kaip 30 sekundžių.“
29. Išdėstau 23 punktą taip:
„23. Mechaniniu dalintuvu tinka dalinti visų rūšių sėklas, išskyrus augalų rūšis, kurių sėklos labai lukštingos. Prietaisas padalija supiltą į jį bandinį į dvi ar daugiau apytikriai lygių dalių. Pristatomąjį bandinį galima išmaišyti supylus jį į dalintuvą, gautas dalis sujungus ir vėl supylus į dalintuvą antrą kartą, o jei reikia – ir trečią kartą. Bandinys sumažinamas per dalintuvą keletą kartų praleidžiant sėklą ir kaskart pašalinant dalį jos kiekio. Toks mažinimo procesas tęsiamas, kol gaunamas maždaug reikalingo, bet ne mažesnio dydžio tiriamasis bandinys. Žemiau aprašyti dalintuvai yra tinkamos įrangos pavyzdžiai.
23.1. Kūginiai dalintuvai (Boerner tipo).
Pagrindinės kūginio dalintuvo dalys yra šios: piltuvas (bunkeris), kūgis bei pertvaros, nukreipiančios sėklą į du lovelius. Pertvaromis yra suformuoti besikaitaliojantys tarpusavyje vienodo pločio kanalai ir tarpai. Jie išdėstyti ratu prie kūgio pagrindo ir nukreipti į dalintuvo vidų ir žemyn, kanalai veda į vieną lovelį, o tarpai – į priešais esantį lovelį. Piltuvo cokolyje vožtuvas ar sklendė sulaiko sėklą. Kai vožtuvas atidaromas, sėkla, veikiama sunkio jėgos, krenta žemyn ant kūgio, kur ji vienodai pasiskirsto ir patenka į kanalus bei tarpus tarp jų, o iš jų – loveliais į sėklų surinkimo kaušus.
Tinkamiausi tokių dydžių dalintuvai: didžiajame dalintuve, skirtame javo grūdo dydžio ir stambesnėms sėkloms, yra 38 kanalai, kurių kiekvieno plotis 25 mm; mažajame dalintuve, skirtame smulkioms, lengvai byrančioms sėkloms, yra 44 kanalai, kurių kiekvieno plotis 8 mm;
23.2. dirvos tipo dalintuvas.
Jis susideda iš piltuvo su apie 18 jame įtaisytų kanalų, kas antras nukreiptų į priešingas puses. Tinkamas kanalo plotis yra apie 13 mm. Naudojant šio tipo dalintuvą, sėkla daugmaž tolygiai išpilama į pripylimo indą, kurio ilgis atitinka pripylimo bunkerio ilgį, ir sėkla tolygiu greičiu pilama per visą pripylimo bunkerio ilgį. Sėklos prabyra pro kanalus ir surenkamos dviejuose surinkimo induose;
23.3. išcentrinis dalintuvas (Gamet tipo).
Šiame dalintuve sėkla bunkeriu juda žemyn į negilų guminį puoduką ar išcentrinį barstytuvą. Elektros varikliui sukant išcentrinį dalintuvą, išcentrinės jėgos išmetamos sėklos nukrenta žemyn. Ratas arba paviršius, kur sėklos nukrenta, padalintas į dvi lygias dalis stacionaria pertvara taip, kad maždaug pusė sėklų krenta į vieną lovelį, o kita pusė – į kitą.
Reikia pirmiau supilti sėklas į bunkerio centrą, ir tik po to įjungti išcentrinį dalintuvą. Kitaip gaunami nepastovūs rezultatai;
23.4. rotacinis dalintuvas.
Jis susideda iš vainikėlio su pridedamais 6–10 indelių (surinkimo tara), vibruojančio lovelio ir piltuvo. Sėklos supilamos į piltuvą ir rotacinis dalintuvas įjungiamas. Vainikėlis su indeliais sukasi apytiksliai 100 apsisukimų per minutę ir vibruojantis lovelis pradeda paduoti sėklą į besisukančio vainikėlio įleidimo cilindrą. Padavimo greitis ir dalinimo trukmė gali būti keičiami reguliuojant atstumą tarp piltuvo ir lovelio arba lovelio vibravimo intensyvumą.
Rotaciniai dalintuvai būna dvejopos konstrukcijos. Pirma – įleidimo cilindras įcentriškai paduoda sėklą ant besisukančio vainikėlio viduje esančio skirstytuvo, kuris išskirsto sėklą po visus indelius vienu metu. Antra – įleidimo cilindras paduoda sėklą išcentriškai į žemiau įleidimo cilindro besisukančius indelius taip, kad sėklos srautas būtų padalintas į daug pabandinių;
23.5. reguliuojamasis dalintuvas.
Šis dalintuvas susideda iš pripylimo bunkerio ir po juo apie 40 apsisukimų per minutę greičiu besisukančio vamzdžio. Vamzdis paskirsto sėklų srovę iš pripylimo bunkerio ant kito bunkerio vidinio paviršiaus. Šis bunkeris savo ruožtu yra glaudžiai įstatytas į trečiąjį. Šiedu bunkeriai yra koncentriški. Antrajame ir trečiajame bunkeriuose yra tarpai, kurie sudaro 50 proc. jų perimetro. Per du bunkerius į surinkimo indą prabyrės 50 proc. sėklos. Likusieji 50 proc. liks bunkeriuose ir pateks į kitą surinkimo indą. Abu bunkeriai gali būti pasukami vienas kito atžvilgiu, taip susiaurinant tarpus. Dėl to pro tarpus prabyrės mažesnė sėklos dalis.
Reikalingu bandiniu galima imti tiek mažesnįjį bandinį, išbyrėjusį iš bunkerių, tiek ir didesnįjį, liekantį viduje. Abiejų bunkerių padėtį vienas kito atžvilgiu galima reguliuoti tiksliai, taip gaunant iš anksto žinomo dydžio pabandinius.“
30. Išdėstau 25 punktą taip:
„25. Šaukšto metodas rekomenduojamas mažinant bandinius užkrėstumo patogenais tyrimams. Kitiems tyrimams jis gali būti naudojamas, tik jei sėklos yra mažesnės nei kviečių sėklos.
Mažinant bandinius šaukšto metodu, reikia padėklo, mentelės ir šaukšto lygiais kraštais. Iš anksto sumaišyta sėkla tolygiai pilama ant padėklo, svarbu po to nesukratyti padėklo. Laikant šaukštą vienoje rankoje, mentelę – kitoje ir jais abiem naudojantis, ne mažiau kaip iš penkių atsitiktinių vietų paimami maži sėklos kiekiai. Reikia paimti pakankamo dydžio sėklos kiekius, kad susidarytų reikalingo dydžio pabandinys.“
31. įrašau Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedo ketvirtos skilties 34, 35, 142, 205, 262, 305, 306, 307 ir 308 eilutėse vietoje skaičiaus „25 000“ skaičių „30 000“.
32. papildau Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedą šia nauja 33(1) eilute ir ją išdėstau taip:
33. papildau Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedą šia nauja 86(1) eilute ir ją išdėstau taip:
34. įrašau Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedo ketvirtos skilties 130 eilutėje vietoj žodžių „xFestulolium brauni (K. Richt.) A. Camus Brauno eraičinsvidrės“ žodžius xFestulolium spp. Asch. & Graebn. Eraičinsvidrės“.
35. papildau Sėklos bandinių ėmimo metodikos 1 priedą šia nauja 306(1) eilute ir ją išdėstau taip:
Sėklos bandinių ėmimo metodikos
4 priedas
BANDINIO DYDIS SĖKLŲ KAMUOLĖLIAMS, INKRUSTUOTOMS SĖKLOMS IR SĖKLŲ GRANULĖMS
| Tyrimo rūšis |
Pristatomasis bandinys ne mažesnis kaip, vnt. |
Tiriamasis bandinys ne mažesnis kaip, vnt. |
| Švarumo tyrimas (įskaitant augalo rūšies patikrinimą) |
7 500 |
2 500 |
| 1000 sėklų svorio tyrimas |
7 500 |
Gryna rutulėlių frakcija |
| Daigumo tyrimas |
7 500 |
400 |
| Kitų sėklų skaičiaus tyrimas |
10 000 |
7 500 |
| Kitų sėklų skaičiaus tyrimas (inkrustuotoms sėkloms ir sėklų granulėms) |
25 000 |
25 000 |
| Rūšiavimas pagal dydį |
10 000 |
2 000 |
Sėklos bandinių ėmimo metodikos
5 priedas
BANDINIO DYDIS SĖKLŲ JUOSTOMS IR KILIMĖLIAMS
| Tyrimo rūšis |
Pristatomasis bandinys ne mažesnis kaip, vnt. sėklų |
Tiriamasis bandinys ne mažesnis kaip, vnt. sėklų |
| Augalo rūšies patikrinimas |
2 500 |
100 |
| Daigumo tyrimas |
2 500 |
400 |
| Švarumo tyrimas (jei savininkas pageidauja) |
2 500 |
2 500 |
| Kitų sėklų skaičiaus tyrimas |
10 000 |
7 500 |