LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 77:2002 „RADIACINĖ SAUGA IR KOKYBĖS LAIDAVIMAS BRANDUOLINĖJE MEDICINOJE“ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 17 d. Nr. 642

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910) „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 m. planų patvirtinimo“ priemonę „Tarybos 1997 m. birželio 30 d. direktyva 97/43/Euratom dėl asmenų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju, nutraukiant Tarybos direktyvos 81/466/Euratom galiojimą“, kurios kodas 3.22.9 – T3,

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 77:2002 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 720 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 77:1998 „Radiacinė sauga ir saugumas branduolinės medicinos praktikoje“ patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 109-3010; 1999, Nr. 82-2439).

3. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui E. Bartkevičiui.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRAS                                               KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2002 m. gruodžio 17 įsakymu Nr. 642

 

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 77:2002 „RADIACINĖ SAUGA IR KOKYBĖS LAIDAVIMAS BRANDUOLINĖJE MEDICINOJE“

 

Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įgyvendinami Europos Tarybos direktyvos 97/43 EURATOM „Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju“ (Council Directive 97/43 EURATOM of 30 June 1997 on health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure) reikalavimai, kurie tiesiogiai susiję su radiacinės saugos (toliau – sauga) užtikrinimu branduolinėje medicinoje.

 

I. taikymo sritis

 

1. Ši higienos norma nustato specialiuosius darbuotojų ir pacientų saugos reikalavimus branduolinėje medicinoje bei saugos reikalavimus gyventojams, padedantiems pacientams, juos lankantiems, ir asmenims, savanoriškai dalyvaujantiems medicininiuose ir biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose, kurių metu naudojami radiofarmakologiniai preparatai. Šie saugos reikalavimai papildo, bet nepakeičia atitinkamų saugos reikalavimų, nurodytų [3.3].

2. Ši higienos norma privaloma visiems juridiniams asmenims, naudojantiems radiofarmakologinius preparatus branduolinėje medicinoje (tiek in vivo, tiek in vitro), bei valstybės valdymo institucijoms, vykdančioms saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę.

 

II. nuorodos

 

3. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus:

3.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239);

3.2. Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485);

3.3. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388);

3.4. Lietuvos higienos normą HN 112:2001 „Vidinės apšvitos monitoringo reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 (Žin., 2001, Nr. 66-2425);

3.5. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 121 (Žin., 2001, Nr. 18-565);

3.6. Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normas ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarką (LAND 41-2001), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 59 (Žin., 2001, Nr. 13-414);

3.7. Atsakingųjų už radiacinę saugą ir dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais privalomojo mokymo, instruktavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 1999, Nr. 36-1098);

3.8. Informacijos apie ekstremalias situacijas ir užkrečiamąsias ligas teikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 138 (Žin., 2001, Nr. 22-738);

3.9. Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarką, patvirtintą Radiacinės saugos centro direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d įsakymu Nr. 44 (Žin., 2000, Nr. 38-1086).

 

III. SĄVOKOS ir JŲ apibrėžimai

 

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

4.1. atvirasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kurį naudojant jame esančios radioaktyviosios medžiagos gali patekti į aplinką.

4.2. avarijos likvidavimo priemonių planas

Visuma planuotų priemonių, kurių nedelsiant imamasi įvykus avarijai [3.3].

4.3. branduolinė medicina

Medicinos sritis, kurioje gydymui ir diagnostikai naudojami specialūs cheminiai junginiai – radiofarmakologiniai preparatai, – kurių sudėtyje yra radionuklidų. Branduolinei medicinai taip pat priskiriami medicininiai ir biomedicininiai moksliniai tyrimai, kurių metu naudojami radiofarmakologiniai preparatai.

4.3.1. branduolinė medicina (terapija)

Branduolinės medicinos sritis, kurioje gydymui naudojami radiofarmakologiniai preparatai.

4.3.2. branduolinė medicina (diagnostika)

Branduolinės medicinos sritis, kurioje ligų diagnostikai naudojami radiofarmakologiniai preparatai.

4.4. darbuotojas

Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [3.1].

4.5. dozė

Kiekybinis jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas [3.3].

4.6. gyventojai

Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenis, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [3.1].

4.7. in vitro

Diagnostinės branduolinės medicinos procedūros, atliekamos ne „gyvojoje“ sistemoje.

4.8. in vivo

Diagnostinės branduolinės medicinos procedūros, atliekamos „gyvojoje“ sistemoje.

4.9. išrašymas (po branduolinės medicinos procedūrų)

Paciento, kuriam gydyti buvo naudojami radiofarmakologiniai preparatai, išrašymas iš gydymo įstaigos arba perkėlimas į patalpas, kuriose netaikomos radiacinės saugos priemonės.

4.10. kokybės laidavimas

Visi planuoti ir sistemiški veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus [3.3].

4.11. rizikos grupė

Grupė žmonių, kurių profesinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, tačiau dėl šaltinio poveikio gaunanti didžiausią dozę. Rizikos grupė turi būti pakankamai nedidelė, kad būtų vientisa amžiaus, lyties, užsiėmimo, gyvensenos, mitybos, gyvenamosios vietos ir kitais požiūriais.

4.12. lygiavertis aktyvumas

Dydis, naudojamas sprendžiant, kokių radiacinės saugos priemonių reikia imtis norint apsisaugoti nuo paciento kūne esančio radionuklido jonizuojančiosios spinduliuotės. Bet kurio kito radionuklido nei 131I lygiavertis aktyvumas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

čia:

D – dozės galia 1 m atstumu nuo paciento (µSv h-1),

Tef – radionuklido efektinė pusėjimo trukmė (paromis),

A – lygiavertis aktyvumas (MBq).

Kai nėra informacijos apie efektinę radionuklido pusėjimo trukmę, skaičiuojant naudojama jo fizikinė pusėjimo trukmė.

4.13. medicinos fizikas

Radiacinės fizikos arba medicininės apšvitos technologijų specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba pacientų dozimetrijos, sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, kokybės kontrolės bei kitose srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita [3.3].

4.14. monitoringas [stebėsena]

Sistemingas ir nuolatinis apšvitos, dozės ir (arba) taršos stebėjimas, vertinimas ir jų padarinių prognozavimas [3.3].

4.15. radiacinė avarija

Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [3.1].

4.16. radioaktyviosios atliekos

Radioaktyvios medžiagos, kurias toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [3.3].

4.17. radionuklidas

Atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas [3.3].

4.18. rekomenduojamasis medicininės apšvitos lygis

Radiofarmakologinio preparato aktyvumas, rekomenduojamas branduolinėje medicinoje, įprasta įranga atliekant tipinius tyrimus standartinių matmenų pacientams.

 

IV. bendrieji reikalavimai

 

5. Juridinis asmuo, kuris ruošiasi veiklai branduolinėje medicinoje, privalo apie tai raštu pranešti Radiacinės saugos centrui.

6. Veiklai, susijusiai su in vivo arba in vitro branduolinės medicinos procedūromis, kurioms netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai, juridinis asmuo [3.2] nustatyta tvarka privalo gauti licenciją.

7. Licencijos turėtojas atsakingas už darbuotojų, pacientų ir gyventojų saugą, kai juos veikia arba gali veikti jam priklausantys atviri jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai bei vykdomos veiklos metu susidariusios radioaktyviosios atliekos (tol, kol nustatyta tvarka jos neperduotos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojui).

8. Šios higienos normos reikalavimų pažeidimo atveju licencijos turėtojas privalo:

8.1. pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimus;

8.2. nustatyti pažeidimo priežastis ir padarinius;

8.3. pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, vengti jų pasikartojimo;

8.4. raštu nurodyti Radiacinės saugos centrui pažeidimų priežastis ir taikytus veiksmus jiems pašalinti.

9. Radiacinės avarijos atveju Radiacinės saugos centrui privaloma pranešti nedelsiant [3.8] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Jeigu laiku nebuvo nustatyti, įvertinti ir pašalinti šios higienos normos pažeidimai, Radiacinės saugos centras [3.2] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali pakeisti licencijos galiojimo sąlygas, sustabdyti arba panaikinti licenciją.

11. Juridiniai asmenys, ketinantys pradėti branduolinės medicinos veiklą, bei licencijos turėtojai šios higienos normos reikalavimų vykdymo klausimais gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

12. Šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra licencijos turėtojai, darbuotojai, asmenys (tarnybos), atsakingi už radiacinę saugą, ir medicinos fizikai.

13. Už šios higienos normos reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atsako Radiacinės saugos centras.

14. Licencijos turėtojas, negalintis vykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo arba galintis tik iš dalies jį vykdyti, privalo įvertinti, kokią įtaką tai turės saugai ir vertinimo rezultatus bei vertinimo metodikos aprašymą pateikti Radiacinės saugos centrui. Radiacinės saugos centras, atsižvelgdamas į įvertinimo rezultatus, sprendžia, ar galima atidėti reikalavimo vykdymą ir kokiam laikotarpiui.

 

V. darbuotojŲ MOKYMAS, INSTRUKTAVIMAS

 

15. Licencijos turėtojas, prieš pradėdamas branduolinės medicinos veiklą, turi įvertinti pacientų, kuriems bus reikalingos branduolinės medicinos procedūros (diagnostikos ir terapijos), skaičių. Atsižvelgiant į tai, turi būti nustatytas branduolinės medicinos skyrių darbuotojų skaičius. Darbuotojų skaičius turi būti įvertintas ir, prieš pradedant naudoti naują įrangą, taikyti naujus radiofarmakologinius preparatus, naujas gydymo ir diagnostikos metodikas, didinant ar mažinant procedūrų skaičių.

16. Visi darbuotojai turi būti apmokyti radiacinės saugos, turėti kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, būti susipažinę su saugos instrukcijomis bei saugos ir saugumo priemonėmis, taikomomis jiems, pacientams ir gyventojams.

17. Darbuotojai, kurie branduolinės medicinos procedūras taiko vaikams, turi būti apmokyti papildomai.

18. Darbuotojai saugos klausimais turi būti mokomi ir instruktuojami [3.7] nustatyta tvarka.

181. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad darbuotojai žinotų ir išmanytų:

181.1. licencijos galiojimo sąlygas;

181.2. procedūrų, kuriose jie dalyvauja arba kurias atlieka, atlikimo tvarką;

181.3. įrangos, su kuria jie dirba, eksploatavimo tvarką;

181.4. pacientų ir jiems padedančių asmenų informavimo apie saugos priemones tvarką;

181.5. radiacinių avarijų (toliau – avarija) identifikavimo būdus ir priemones, kurių privalo imtis joms įvykus.

19. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad darbuotojai:

19.1. laikytųsi visų normų, taisyklių ir nurodymų bei procedūrų aprašymų;

19.2. mokėtų:

19.2.1. dirbti su darbui skirta reikalinga radiologine įranga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – šaltinis),

19.2.2. dirbti su dozių ir radioaktyviosios taršos matavimo bei saugos įranga,

19.2.3. naudotis saugos priemonėmis.

20. Pastebėję, kad nevykdomi saugos reikalavimai, darbuotojai privalo nedelsdami pranešti licencijos turėtojui.

21. Jeigu dėl medicinos fizikų trūkumo kai kurie darbai, nurodyti šioje higienos normoje, pavedami kitam specialistui, Radiacinės saugos centras turi būti informuotas apie šio specialisto išsilavinimą, kvalifikaciją, darbo patirtį. Nurodytus darbus toks specialistas gali atlikti tik Radiacinės saugos centrui leidus.

 

VI. darbuotojų radiacinė sauga

 

22. Licencijos turėtojas pagal šios higienos normos [3.1] ir [3.3] reikalavimus atsako už darbuotojų saugą nuo profesinės apšvitos.

23. Darbuotojų sauga nuo profesinės apšvitos turi būti užtikrinama laikantis priemonių, nurodytų [3.3] VIII skyriuje.

24. Licencijos turėtojas privalo parengti darbo su šaltiniais taisykles ir užtikrinti, kad darbuotojai mokėtų:

24.1. naudoti individualiuosius dozimetrus;

24.2. naudotis individualiosiomis ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis;

24.3. dirbti su šaltiniais;

24.4. patikrinti, ar nepažeisti transportiniai konteineriai ir ar tinkamai paženklinti visi šaltiniai;

24.5. apriboti apšvitą avarijų metu;

24.6. tikrinti radioaktyviąją taršą;

24.7. deaktyvuoti žmones, įrangą ir patalpas;

24.8. laikytis valgymo, rūkymo, kosmetikos priemonių naudojimo ir pan. apribojimų visose kontroliuojamosios ir stebimosios zonų patalpose.

25. Turi pakakti individualiųjų ir kolektyvinių saugos priemonių:

25.1. mobilių ekranų, ant stalų pastatomų ekranų, ekranų švirkštams ir buteliukams ir kt.;

25.2. apsauginių rūbų, pirštinių, avalynės ir įrankių darbui su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir kt.;

25.3. traukos spintų, konteinerių radioaktyviosioms atliekoms rinkti ir saugoti ir kt.

26. Licencijos turėtojas, pasikonsultavęs su asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, jei reikia – su medicinos fiziku, privalo nustatyti, kiek ir kokių individualiosios ir kolektyvinės saugos priemonių reikia.

27. Darbuotojų individualusis ir darbo vietų monitoringai [stebėsena] atliekami, duomenys registruojami, saugojami ir pateikiami [3.3], [3.4] ir [3.9] nustatyta tvarka.

28. Papildomai dozės galia turi būti matuojama kontroliuojamąją bei stebimąją zonas supančiose patalpose, teritorijose ir pan. po remonto ar rekonstrukcijos, galinčių turėti įtakos žmonių apšvitai.

29. Licencijos turėtojas [3.4] nurodyta tvarka privalo nustatyti, kurių darbuotojų vidinės apšvitos dozės turi būti kontroliuojamos, ir jas kontroliuoti.

30. Kai dirbant su šaltiniu didelė apšvitos dozė gali tekti rankoms, individualiajam monitoringui [stebėsenai] turi būti naudojami pirštų dozimetrai.

31. Rekomenduojama kūno apšvitos dozė per vieną mėnesį yra 0,5 mSv, pirštų – 12 mSv.

32. Licencijos turėtojas, pasikonsultavęs su asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, medicinos fiziku, sprendžia, ar reikia individualaus kitų darbuotojų monitoringo [stebėsenos].

33. Siekiant išvengti papildomos darbuotojų apšvitos, turi būti kiek įmanoma apribota pacientų, kuriems atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, priežiūra pirmąsias 48 valandas po to, kai jie gavo radiofarmakologinius preparatus.

34. Išrašius pacientą, turi būti patikrinama palatos, joje esančių baldų, prietaisų, įrankių ir kitų daiktų radioaktyvioji tarša. Turi būti kontroliuojama ir visų daiktų, išnešamų iš palatos, paciento asmeninių daiktų bei maisto atliekų radioaktyvioji tarša. Pastarieji tvarkomi kaip radioaktyviosios atliekos.

35. Švarius rūbus pacientas gali apsivilkti tik nusiprausęs po tekančiu vandeniu (duše).

 

VII. GYVENTOJŲ radiacinė sauga

 

36. Licencijos turėtojas privalo:

36.1. [3.6] nustatyta tvarka įvertinti rizikos grupės gyventojų apšvitą ir imtis priemonių, kad ji neviršytų 0,2 mSv per metus;

36.2. nustatyta tvarka informuoti pacientų, kuriems atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, lankytojus, apie:

36.2.1. kiek įmanoma ribotą lankymą pirmosiomis 48 valandomis po to, kai pacientas gavo radiofarmakologinį preparatą,

36.2.2. draudimą apsikabinti ar bučiuotis su pacientu, valgyti ir gerti palatoje, naudotis paciento tualetu,

36.2.3. ilgiausią lankymo trukmę,

36.2.4. mažiausią atstumą, kuriuo nuo paciento turi būti lankytojas,

36.2.5. galimybę vaikams lankyti pacientą,

36.2.6. kitas saugos priemones, kurių reikia imtis paciento lankymo metu;

36.3. užtikrinti, kad bet kurio suaugusio gyventojo, lankančio vieną pacientą ir su juo bendraujančio jį išrašius, dozė neviršytų 5 mSv, vaiko – 1 mSv.

37. Nepatariama lankyti pacientus, kuriems atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, nėščiosioms. Visos vaisingo amžiaus moterys apie tai turi būti iš anksto informuojamos licencijos turėtojo nustatyta tvarka.

38. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad:

38.1. į kontroliuojamąją zoną nepatektų pašaliniai asmenys;

38.2. lankytojus kontroliuojamojoje zonose prižiūrėtų branduolinės medicinos darbuotojai, išmanantys saugą. Lankytojai turi būti iš anksto informuojami apie reikalavimus, kurių reikia laikytis kontroliuojamojoje zonoje.

39. Žmonių patekimas į stebimąją zoną turi būti kontroliuojamas galimos apšvitos bei radioaktyviosios taršos dydį ir tikimybę atitinkančiomis priemonėmis.

 

VIII. pacientų radiacinė sauga

 

40. Pacientų saugai optimizuoti nustatomas rekomenduojamasis radiofarmakologinių preparatų aktyvumas (1 priedas).

41. Licencijos turėtojas privalo:

41.1. parengti, aprašyti ir taikyti pacientų identifikavimo sistemą;

41.2. registruoti pacientų dozes arba radiofarmakologinių preparatų, kurie duodami pacientams juos gydant arba diagnozuojant, aktyvumą. Visų radiofarmakologinių preparatų aktyvumas prieš juos duodant pacientui turi būti patikrinamas radiofarmakologinių preparatų kalibratoriais;

41.3. įvertinti ir registruoti dozes, kurias gauna sveiki organai terapinių branduolinės medicinos procedūrų metu. Kurių organų dozes reikia įvertinti nustato medicinos fizikas.

42. Visi pacientai prieš branduolinės medicinos procedūrą turi būti informuoti apie:

42.1. procedūros paskirtį;

42.2. galimybę procedūros atsisakyti;

42.3. tai, kaip elgtis procedūros metu ir po jos;

42.4. galimą neigiamą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai.

Šios informacijos pateikimo pacientui būdus nustato licencijos turėtojas, išskyrus nurodytos 76–77 punktuose.

43. Siekiant mažesnės apšvitos, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į:

43.1. vaikus ir pacientus su pažeistomis organų funkcijomis;

43.2. radiofarmakologinio preparato ir jo aktyvumo tinkamumą;

43.3. būdus, kuriais būtų galima užblokuoti arba sumažinti radionuklidų patekimą į kitus organus ir padidinti radionuklidų pašalinimą iš organizmo;

43.4. įrangą, kuri naudojama diagnostikos informacijai gauti.

44. Vaikams branduolinės medicinos procedūros gali būti skiriamos tik dėl būtinų klinikinių indikacijų. Jiems duodamų radiofarmakologinių preparatų aktyvumas turi būti sumažintas atsižvelgiant į kūno svorį, kūno paviršiaus plotą ir kitus veiksnius.

45. Planuojant ir atliekant branduolinės medicinos procedūras vaikams, turi dalyvauti medicinos fizikas.

46. Planuojant atlikti terapines branduolinės medicinos procedūras vaisingo amžiaus moteriai, būtina įsitikinti, ar ji nėra nėščia. Jeigu moteris nėra tuo tikra, terapinės branduolinės medicinos procedūros turi būti atidėtos iki tol, kol bus išsiaiškinta.

47. Kai terapines branduolinės medicinos procedūras būtina atlikti nėščiajai, medicinos fizikas privalo įvertinti, kokią dozę gaus vaisius. Nėščioji turi būti informuota apie dozės dydį ir kokios gali būti šios dozės pasekmės vaisiui. Jeigu dozė bus didesnė nei 100 mSv, su nėščiąja reikia aptarti nėštumo nutraukimo galimybę.

48. Pacientė turi informuota, kiek laiko po terapinių branduolinės medicinos procedūrų rekomenduojama vengti nėštumo (2 priedas).

49. Vyrams, kurie gydomi 131I jodidu, 32P fosfatu arba 89Sr chloridu, rekomenduojama neapvaisinti moterų tol, kol nepraeis 4 mėnesiai po terapinių branduolinės medicinos procedūrų.

50. Krūtimi maitinančiai motinai turi būti patarta nemaitinti krūtimi mažiausiai 3 savaites, jeigu diagnostikai arba gydymui buvo naudojamas 67Ga, 111In, 131I arba 201Tl, ir mažiausiai 12 valandų – jeigu 99mTc.

51. Po branduolinės medicinos procedūrų, kai paciento kūne esančio 131I aktyvumas arba kito radionuklido, išskyrus trumpaamžius, kurių pusėjimo trukmė 6 valandos, lygiavertis aktyvumas viršija 30 MBq, išrašytam pacientui rekomenduojama laikytis apribojimų, nurodytų lentelėje.

 

Lentelė. Apribojimai, kurių rekomenduojama laikytis išrašytam pacientui, kai jo kūne esančio 131I aktyvumas arba bet kurio kito radionuklido lygiavertis aktyvumas viršija 30 MBq

 

Apribojimas

Trukmė, paromis

Punktas paciento

 

 

radiacinės saugos

 

 

instrukcijoje (3 priedas)

 

 

 

Naudotis visuomeniniu transportu ne ilgiau kaip

7

15

1,5 valandos per parą

 

 

 

 

 

Naudotis visuomeniniu transportu ne ilgiau kaip 14 valandų per parą

7, kai nebetaikomas

15

 

pirmasis apribojimas

 

 

 

 

Neiti į darbą

3

17

 

 

 

Nemiegoti vienoje lovoje su nėščiąja

20

13

 

 

 

Naudotis individualiais stalo įrankiais ir indais

31

20,21

(juos plauti atskirai, po tekančiu vandeniu)

 

 

 

 

 

Miegoti atskiroje lovoje

8

14

 

 

 

 

 

 

Laikyti ne mažesnio kaip 1 m atstumo nuo vaikų ir nėščiųjų

9

8

 

 

 

Laikytis didesnio kaip 1 m atstumo nuo vaikų ir nėščiųjų

21

9

(mažesniu kaip 1 m atstumu nuo vaikų ir nėščiųjų leidžiama

 

 

būti ne ilgiau kaip 3 valandas per parą)

 

 

 

 

 

Laikytis didesnio kaip 1 m atstumo nuo jaunesnių kaip 2 metų vaikų

21

10

 

PASTABA. branduolinės medicinos procedūroms naudojant 99=Tc, pacientas apie apribojimus informuojamas žodžiu ir jų turi laikytis vieną parą (24 val.).

 

52. Parametrai (kolimatorius, registruojamų kvantų energijų intervalas, matricos dydis, matavimo trukmė ir kt.) turi būti parinkti taip, kad vaizdų kokybė atliekant diagnostines branduolinės medicinos procedūras būtų optimali.

53. Turi būti imamasi priemonių kolimatoriaus paviršiaus ir kitų vietų radioaktyviajai taršai išvengti.

 

IX. įranga ir radiofarmakologiniai preparatai

 

54. Turi būti nustatyta visos branduolinėje medicinoje naudojamos įrangos ir medžiagų, nuo kurių priklauso arba gali priklausyti žmonių apšvita, bei radiofarmakologinių preparatų atitiktis saugos reikalavimams. Jie turi būti įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Radiofarmakologiniai preparatai turi būti saugomi, tvarkomi ir naudojami laikantis gamintojo instrukcijų. Šios instrukcijos turi būti visur, kur dirbama su atitinkamais preparatais.

56. Turi būti reikiamas kiekis:

56.1. įrangos radiofarmakologiniams preparatams laikyti, saugoti ir tvarkyti;

56.2. radiofarmakologinių preparatų aktyvumo (dozių) kalibratorių;

56.3. radioaktyviosios taršos matuoklių;

56.4. dozės galios matuoklių (patalpose, kuriose ruošiami radiofarmakologiniai preparatai).

57. 56.2–56.4 punktuose nurodyti prietaisai turi būti nustatyta tvarka kalibruoti ir patikrinti. Kiek ir kokių šių matavimo prietaisų reikia, nustato medicinos fizikas.

 

X. PATALPOS

 

58. Licencijos turėtojas, projektuodamas patalpas, turi užtikrinti, kad būtų:

58.1. vadovaujamasi saugos optimizavimo principu. Techninė užduotis turi būti rengiama ir projektuojant, ir rekonstruojant patalpas;

58.2. atsižvelgiama į patalpų skirstymą zonomis, darbų, kurie bus atliekami atskirose patalpose, pobūdį, radiofarmakologinius prepararus (radionuklidus), su kuriais bus dirbama atskirose patalpose, jų aktyvumą;

58.3. numatytos specialios saugos priemonės: skvarbiosios spinduliuotės ekranavimas, vėdinimas, vandentiekis, kanalizacija, patalpų vidaus apdaila;

58.4. patalpos sutelkiamos vienoje vietoje ir projektuojamos bei įrengiamos laikantis technologinio proceso sekos.

59. Licencijos turėtojas, konsultuodamasis su asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, ir medicinos fiziku, turi įvertinti, ar projekte numatytos saugos priemonės yra pakankamos. Tokį įvertinimą reikia atlikti ir tada, kai patalpos rekonstruojamos taip, kad tai turi įtakos žmonių apšvitai.

60. Kontroliuojamajai ir stebimajai zonoms turi būti priskirtos patalpos, kurios atitinka [3.3] pateiktus kontroliuojamosios ir stebimosios zonos aprašymus. Draudžiama dirbtinai didinti kontroliuojamąją ir stebimąją zonas, joms priskiriant patalpas, kuriose nebūna šaltinių arba pacientų, gavusių radiofarmakologinių preparatų.

61. Kontroliuojamajai zonai turi būti priskirtos:

61.1. radiofarmakologinių preparatų saugyklos;

61.2. patalpos, kuriose radiofarmakologiniai preparatai yra ruošiami, saugomi, atliekami diagnostiniai tyrimai;

61.3. patalpos, kuriose tyrimų laukia pacientai, gavę radiofarmakologinių preparatų;

61.4. pacientų, kuriems atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, palatos, tualetai, dušai, vonios;

61.5. patalpos, kuriose laikinai saugomos radionuklidais užterštos atliekos.

62. Kitos patalpos, kurios gali būti priskirtos kontroliuojamajai arba stebimajai zonai:

62.1. tualetai, dušai, vonios;

62.2. laiptinės ir koridoriai;

62.3. budėjimo postai;

62.4. laukiamieji.

63. Kiekviena patalpa turi būti naudojama tik pagal paskirtį. Joje turi būti atliekamam darbui ir avarijoms likviduoti reikalinga įranga ir inventorius.

64. Kontroliuojamosios zonos patalpos įrengiamos laikantis šių reikalavimų:

64.1. Grindys turi būti padengtos vientisa, lengvai deaktyvuojama ir atsparia danga, visu plotu priklijuota prie grindų ir sienų apačios (atlenkus). Renkant dangą, turi būti atsižvelgiama į radiofarmakologinių preparatų, kurie bus naudojami tose patalpose, cheminę sudėtį.

64.2. Sienos turi būti lengvai nuplaunamos, išdažytos skysčiams nepralaidžiais dažais.

64.3. Paviršiai, ant kurių dirbama su radionuklidais ir radiofarmakologiniais preparatais, turi būti lengvai deaktyvuojami, gerai apšviesti, be plyšių.

64.4. Vamzdžiai turi būti įrengti sienose arba grindyse. Jeigu dėl kokių nors priežasčių jie yra paviršiuje, turi būti padengti mažos sugerties, lengvai deaktyvuojamomis medžiagomis.

64.5. Patalpose, kuriose dirbama su lakiaisiais radiofarmakologiniais preparatais, turi būti įrengtos vėdinimo sistemos ir traukos spintos. Vėdinimo sistemų išmetamas oras neturi patekti į kitas patalpas. Jos turi būti įrengtos taip, kad radioaktyviųjų teršalų išmetimo į aplinką lygiai neviršytų nebekontroliuojamųjų, nustatytų teisės aktais. Ant traukos spintų turi būti pažymėta, su kokias radionuklidais ir radiofarmakologiniais preparatais jose dirbama.

64.6. Turi būti įrengti ne plaštakomis valdomi plautuvės arba fontanėliai radiofarmakologiniais preparatais (radionuklidais) užterštai odai ir akims nusiplauti.

64.7. Nustačius, kad rizikos grupės metinė dozė dėl nuotėkų gali viršyti 0,2 mSv, turi būti įrengta atskira kanalizacija ir nuotėkos saugomos tol, kol radionuklidų tūrinis aktyvumas jose pasieks lygį, sąlygojantį metinę dozę mažesnę už 0,2 mSv.

64.8. Plautuvių, dušų, tualetų ir pan. kanalizacija turi būti tiesiogiai sujungta su bendrąja arba atskirąja kanalizacija taip, kad vamzdžiai nesidriektų per nekontroliuojamas patalpas.

64.9. Prie išėjimo iš zonos turi būti įrengta išeinančių žmonių ir išnešamų daiktų radioaktyviosios taršos matavimo įranga. Turi būti tikrinama visų išeinančių žmonių ir visų išnešamų daiktų radioaktyvioji tarša.

64.10. Prie palatos (palatų), kurioje(-se) būna pacientas(-ai), kuriam(-iems) atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, turi būti įrengtas tualetas, laikantis reikalavimų, nurodytų 64.7 punkte. Juo gali naudotis tik pacientas(-ai), kuriam(iems) atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros.

65. Kontroliuojamojoje ir stebimojoje zonose, matomose vietose turi būti nurodyta asmens, į kurį kreiptis avarijos atveju, pavardė, vardas, telefonas ir buvimo vieta, taip pat, į ką kreiptis ne darbo metu.

 

XI. šaltinių sauga. radioaktyviosios atliekos

 

66. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad šaltiniai būtų saugomi laikantis [3.3] XII skyriaus reikalavimų.

67. Turi būti parengtas:

67.1. šaltinių saugojimo vietų ir jų išdėstymo saugyklose ir seifuose aprašymas (schema). Jame nurodyti:

67.1.1. radionuklidai,

67.1.2. galimas didžiausias jų aktyvumas,

67.1.3. radiofarmakologiniai preparatai,

67.1.4. radionuklidų ir radiofarmakologinių preparatų identifikavimo būdai.

Su šiuo aprašymu (schema) turi būti supažindinti visi darbuotojai, kurie radionuklidus ir radiofarmakologinius preparatus padeda arba paima iš saugojimo vietos, taip pat asmenys, kurie dalyvautų likviduojant avarijas (tarp jų asmenys, kurie gaisro atveju sutinka gaisro gesinimo komandas);

67.2. šaltinių pernešimo (pervežimo) iš atskirų patalpų aprašymas (schema), su kuriuo turi būti supažindinami šaltinius pernešantys (pervežantys) darbuotojai.

68. Prieš atidarant pažeistas pakuotes su radionuklidais arba radiofarmakologiniais preparatais, turi būti patikrinta, ar jų radioaktyvioji tarša neviršija nustatytų lygių.

69. Radioaktyviosios atliekos, taip pat ir panaudoti filtrai turi būti tvarkomi laikantis [3.5] nustatytų reikalavimų. Ant radioaktyviųjų atliekų rinkimo, laikymo talpų turi būti pažymėta, kada jos pradėtos ir baigtos rinkti.

70. Šalinant radioaktyviąsias atliekas kaip buitines, būtina išmatuoti jų dozės galią.

 

XII. kokybės laidavimas

 

71. Licencijos turėtojas privalo:

71.1. Parengti kokybės laidavimo branduolinėje medicinoje programą, kuri turi būti nuolat tobulinama. Šios programos struktūra nustatyta [3.3] IX skyriuje.

71.2. Paskirti asmenį, atsakingą už kokybės laidavimo programoje numatytų priemonių organizavimą, rezultatų analizę.

72. Kokybės laidavimas turi apimti:

72.1. procedūros pacientui parinkimą;

72.2. paciento tapatybės nustatymą;

72.3. klinikinę dozimetriją;

72.4. tyrimo metodikos optimizavimą;

72.5. duomenų registravimą ir tikrinimą, ar tai daroma teisingai;

72.6. radiofarmakologinių preparatų ir įrangos (tarp jų ir programinės) kokybės kontrolę;

72.7. radioaktyviųjų atliekų tvarkymą;

72.8. personalo apmokymą;

72.9. klinikinius auditus.

73. Kokybės laidavimo branduolinėje medicinoje rekomendacijos pateiktos 5 priedo 7 punkte, kokybės kontrolės – 5 priedo 8 punkte.

74. Diagnostinės vaizdo įrangos kokybės kontrolę turi atlikti medicinos fizikas arba medicinos technikos inžinierius ar kitas specialistas, turintis teisę atlikti branduolinės medicinos įrangos priežiūrą.

 

XIII. pacientų išrašymas po branduolinės medicinos procedūrų

 

75. Išrašant pacientą po branduolinės medicinos procedūros, 131I aktyvumas arba bet kurio kito radionuklido lygiavertis aktyvumas paciento kūne neturi viršyti 400 MBq.

76. Jei išrašant pacientą jo kūne esančio 131I aktyvumas arba kito radionuklido lygiavertis aktyvumas viršija 30 MBq, pacientas arba, jei reikia, jo globėjas arba šeimos narys žodžiu ir raštu instruktuojamas saugos klausimais. Pacientui arba, jei reikia, jo globėjui arba šeimos nariui išduodama paciento radiacinės saugos instrukcija (3 priedas). Šioje instrukcijoje turi būti nurodyta:

76.1. kokių apribojimų ir kiek laiko pacientas turi jų laikytis;

76.2. kur kreiptis pacientą paguldžius į ligoninę;

76.3. asmens, instruktavusio pacientą, jo globėją arba šeimos narį, vardas, pavardė ir telefonas;

76.4. su instrukcija susipažinusio paciento, jo globėjo ar šeimos nario parašas.

77. Šios instrukcijos reikalavimai pacientui, jo globėjui arba šeimos nariui turi būti aiškūs ir įvykdomi. Papildomos ir išsamios instrukcijos turi būti išduodamos psichikos ligonių, neįgaliųjų, vemiančių pacientų globėjams arba šeimos nariams. Instrukcijos kopija turi būti saugoma paciento ligos istorijoje arba ambulatorinėje kortelėje.

 

XIV. avarijų pasekmių likvidavimas

 

78. Avarijomis branduolinėje medicinoje laikoma:

78.1. šaltinio praradimas (pametimas, vagystė, dingimas);

78.2. uždarojo šaltinio pažeidimas arba ekrano praradimas;

78.3. atvirojo šaltinio pakuotės pažeidimas;

78.4. branduolinės medicinos procedūros atlikimas ne tam pacientui arba ne tam organui;

78.5. ne to farmakologinio preparato panaudojimas;

78.6. taikant terapines branduolinės medicinos procedūras – daugiau kaip 10% didesnis nei paskirta, aktyvumas;

78.7. didesnė, nei leistina, darbuotojų (darbuotojo) apšvita.

79. Avarija laikomas ir bet koks įrangos darbo sutrikimas, dėl kurio pacientas gavo arba galėjo gauti per didelę dozę, sąlygojusią antrinį poveikį.

80. Licencijos turėtojas avarijų likvidavimo priemonių planuose nurodo 78.1–78.3 ir 78.7 punktuose įvardytų avarijų pasekmių likvidavimo priemones.

81. Avarijų likvidavimo priemonių planuose turi būti nurodyta:

81.1. galimos avarijos ir jų likvidavimo priemonės, išskiriant pačias skubiausias;

81.2. asmenys, atsakingi už šias priemones ir informacija, kaip juos surasti;

81.3. atskirų asmenų pareigos įvykus avarijai;

81.4. įranga ir įrankiai, kurių reikia avarijos pasekmėms likviduoti;

81.5. pasirengimo (mokymo ir pratybų) tvarka;

81.6. pranešimo įvykus avarijai tvarka;

81.7. priemonės, ribojančios avarijos pasekmių likvidavime nedalyvaujančių asmenų patekimą į avarijos vietą;

81.8. priemonės radioaktyviajai taršai išvengti;

81.9. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo eiga.

82. 78.4–78.6 punktuose įvardytais atvejais būtina imtis priemonių, nurodytų [3.3] IX skyriuje.

 

XV. radiacinės saugos priemonės mirus pacientui, kuriam buvo atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros

 

83. Saugos priemonės mirus pacientui, kuriam buvo atliekamos terapinės branduolinės medicinos procedūros, priklauso nuo radionuklidų, esančių mirusiojo kūne, aktyvumo. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaikų ir nėščiųjų saugai. Kokių konkrečių priemonių imtis, nustato branduolinės medicinos skyriaus, kuriame pacientas buvo gydomas, medicinos fizikas, vadovaudamasis saugos optimizavimo principu, atsižvelgdamas į mirusiojo tikėjimą, oro sąlygas ir pan.

84. Kai lavono kūne radionuklidų aktyvumas viršija nereguliuojamojo veikmens lygius, nurodytus [3.3] ir įvertinus jų pusėjimo trukmę, prie lavono turi būti pritvirtintas jonizuojančiosios spinduliuotės ženklas, informuojantis, kokio radionuklido yra kūne ir koks jo aktyvumas. Ženklas turi būti gerai matomas, įskaitomas ir gerai suprantamas visiems, kurie gali patirti papildomą apšvitą.

85. Lavono ruošimo laidoti arba kremuoti darbus turi prižiūrėti asmuo, atsakingas už radiacinę saugą arba tarnybos, atsakingos už radiacinę saugą, atstovas, arba medicinos fizikas.

86. Turi būti ribojama visų asmenų buvimo prie kūno arba karsto trukmė. Jei reikia, asmuo, atsakingas už radiacinę saugą arba tarnybos, atsakingos už radiacinę saugą, atstovas, arba medicinos fizikas, atlikęs dozės galios matavimus, turi nustatyti leistiną buvimo prie kūno ir karsto trukmę.

87. Kai lavono kūne radionuklidų aktyvumas viršija nereguliuojamojo veikmens lygius, nurodytus [3.3] ir įvertinus jų pusėjimo trukmę, ir kai iš kūno teka skysčiai, lavonas turi būti suvyniotas į skysčiams nepralaidžią plėvelę.

88. Turi būti patikrinta visų daiktų, kuriuos galėjo užteršti lavonas, radioaktyvioji tarša. Jei reikia, šie daiktai turi būti deaktyvuojami arba perduodami saugoti į radioaktyviųjų atliekų saugyklą tol, kol juos vėl bus galima naudoti.

89. Prieš atliekant skrodimą arba kūno balzamavimą turi būti įvertinta, kokią dozę gaus skrodime dalyvaujantys arba balzamuojantys asmenys. Šie asmenys turi būti informuoti apie galimą pavojų jų sveikatai bei priemones, kurių reikia imtis dozei sumažinti. Draudžiama balzamuoti kūną, jeigu jame 131I aktyvumas viršija 80 MBq.

90. Didžiausias radionuklidų aktyvumas lavono kūne ir rekomenduojami laidojimo būdai nurodyti 4 priede. Jeigu šis aktyvumas viršijamas, rekomenduojama tinkamomis sąlygomis, taikant reikiamas priemones, kūną laikyti tol, kol aktyvumas pasieks nurodytą lygį.

 

XVI. DokumentaI

 

91. Gydymo įstaigose, kuriose atliekamos branduolinės medicinos procedūros, turi būti:

91.1. licencija arba jos kopija;

91.2. patalpų išplanavimo ir išplanavimo pakeitimo dokumentai;

91.3. darbuotojų sveikatos tikrinimų dokumentai;

91.4. darbuotojų apmokymo ir instruktavimo dokumentai;

91.5. radiacinės saugos programa;

91.6. darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų [stebėsenos] duomenys, matavimų protokolai;

91.7. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo dokumentai;

91.8. kokybės laidavimo programa;

91.9. šaltinių sąrašas ir jų duomenys;

91.10. gautų šaltinių (pakuočių dokumentai, radioaktyviosios taršos patikrinimo protokolai, lydraščiai, važtaraščiai) dokumentai;

91.11. šaltinių apskaitos dokumentai;

91.12. matavimo prietaisų kalibravimo ir patikros dokumentai;

91.13. įrengimų techninės priežiūros ir remonto dokumentai;

91.14. šaltinių tirpalų ruošimo registracijos dokumentai;

91.15. medicininių procedūrų registracijos dokumentai. Medicininių procedūrų aprašymai;

91.16. klinikinės dozimetrijos protokolai (informacija, kuria naudojantis būtų galima nustatyti pacientų gautas dozes);

91.17. išrašomų pacientų, išskyrus tuos, kuriems buvo taikomos branduolinės medicinos procedūros naudojant 6 valandų pusėjimo trukmės radionuklidus, skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo patikrinimo protokolai;

91.18. avarijų tyrimų protokolai ir kita medžiaga, parodanti, kokios priemonės taikytos.

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 77:2002

„Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas

branduolinėje medicinoje“

1 priedas

 

1 lentelė. Rekomenduojamasis radiofarmakologinių preparatų aktyvumas, MBq

 

Tiriama sritis

Procedūros pavadinimas

Radionuklido pavadinimas

Radiofarmakologinio preparato cheminė forma

Didžiausias aktyvumo lygis vienai procedūrai, MBq

1

2

3

4

5

Kaulai

Kaulų tyrimas

99m Tc

Fosfonatų ir fosfatų junginiai

600

 

Kaulų tyrimas kompiuteriniu tomografu

99m Tc

Fosfonatų ir fosfatų junginiai

800

 

Čiulpų tyrimas

99m Tc

Žymėtasis koloidas

400

Smegenys

Statinis smegenų

99m Tc

TcO4-

500

 

tyrimas

99m Tc

Dietilentriaminopent acto rūgštis (DTPA), gliukonatas ir gliukoheptonatas

500

 

Smegenų tyrimas

99m Tc

TcO4-

800

 

kompiuteriniu tomografu

99m Tc

DTPA, gliukonatas ir gliukoheptonatas

800

 

 

99m Tc

Eksametacinas

500

 

Smegenų kraujotakos diagnostika

133 Xe

Izotoninis NaCl tirpalas

400

 

 

99m Tc

Heksametilpropileno amino oksimas, etilcisteinato dimeras (HM-PAO, ECD)

500

 

Cisternografija

111 In

DTPA

40

Ašarų

Ašarų latakų

99m Tc

TcO14

4

liauka

diagnostika

99m Tc

Žymėtasis koloidas

4

Skydliaukė

Skydliaukės tyrimas

99m Tc

TcO-4

200

 

 

123 I

I-

20

 

 

131 I

Natrio jodidas

80

 

Skydliaukės metastazių tyrimas (po skydliaukės pašalinimo)

131 I

I-

400

 

Prieskydinės liaukos tyrimas

201 Tl

99m Tc

Tl+, chloridas

Metoksiizobutilizonitril

80

500

 

Prieskydinių laukų tyrimas kompiuteriniu tomografu

99m Tc

99m Tc

MIBI

MIBI

600

 

1

2

3

4

5

Plaučiai

Plaučių vėdinimo tyrimas

81m Kr

Dujos

6000

 

 

99m Tc

DTPA – aerozolis

80

 

Plaučių tūrio tyrimas

133 Xe

Dujos

400

 

 

127 Xe

Dujos

200

 

Plaučių perfuzijos tyrimas

81m Kr

Vandeninis tirpalas

6000

 

Plaučių perfuzijos tyrimas

99m Tc

Žmogaus albuminas (makroagregatai ir mikrosferos)

100

 

Plaučių perfuzijos tyrimas (su flebografija)

99m Tc

Žmogaus albuminas (makroagregatai ir mikrosferos)

160

 

Plaučių perfuzijos

133 Xe

Izotoninis tirpalas

200

 

tyrimas

127 Xe

Izotoninis chlorido tirpalas

200

 

Plaučių tyrimas kompiuteriniu tomografu

99 mTc

Makroagregatinis albuminas (MAA)

200

Kepenys ir blužnis

Kepenų ir blužnies tyrimas

99m Tc

Žymėtasis koloidinis tirpalas

80

 

Tulžies pūslės ir tulžies latakų tyrimas

99m Tc

Iminodiacetatai ir jiems lygiaverčios medžiagos

150

 

Blužnies tyrimas

99m Tc

Žymėtieji denatūratu eritrocitai

100

 

Kepenų tyrimas kompiuteriniu tomografu

99m Tc

Žymėtasis koloidinis tirpalas

200

Širdis ir

Didžiojo kraujo apytakos

99m Tc

TcO-4

800

kraujota-

rato tyrimas

99m Tc

DTPA

800

kos sistema

 

99m Tc

Merkaptoacetiltriglici-nas (MAG 3)

400

 

Kraujo depo tyrimas

99m Tc

Žmogaus albumino kompleksas

40

 

Širdies kraujagyslių sistemos tyrimas zondu

99m Tc

Žmogaus albumino kompleksas

800

 

Miokardo tyrimas zondu

99m Tc

Žymėtieji eritrocitai

800

 

Miokardo tyrimas

99m Tc

Fosfonatų ir fosfatų junginiai

600

 

Miokardo tyrimas kompiuteriniu tomografu

99m Tc

Izocianidas

 

300

 

 

 

201 Tl

Tl+ chloridas

100

 

 

99m Tc

Fosfonatų ir fosfatų junginiai

800

 

 

99m Tc

Izocianidas

MIBI

Tetrafosminas

(MYOVIEW)

 

600

800

800

 

 

 

 

 

 

 

1

2

3

4

5

Skrandis ir

Skrandžio ir seilių liaukų tyrimas

99m Tc

TcO-4

40

virškinimo

Mekelio divertikulo tyrimas

99m Tc

TcO-4

400

traktas

Virškinimo trakto kraujavimo tyrimas

99m Tc

Žymėtasis koloidas

400

 

 

99m Tc

Žymėtieji eritrocitai

400

 

Stemplės praeinamumo ir refliukso tyrimas

99m Tc

Žymėtasis koloidas

40

 

 

99m Tc

Neabsorbuojami junginiai

40

 

Skrandžio turinio evakuacijos tyrimas

99m Tc

Neabsorbuojami junginiai

12

 

 

111 In

Neabsorbuojami junginiai

12

 

 

113m In

Neabsorbuojami junginiai

12

Inkstai, antinks-

Inkstų tyrimas

99m Tc

Dimerkapto sukcinamo rūgštis (DMSA)

160

čiai ir šlapimo

Inkstų tyrimas (renografija)

99m Tc

DTPA, gliukonatas ir gliukoheptonatas

350

sistema

 

99m Tc

MAG 3

100

 

 

123 I

Ortojodo hipuratas

20

 

Antinksčių tyrimas

75 Se

Seleno cholesterolis

8

Kiti

Auglių arba pūlinių

67Ga

Citratas

300

organai

tyrimas

201Tl

Chloridas

100

 

Auglių tyrimas

99m Tc

DMSA

400

 

Neuroektoderminių auglių tyrimas

123 I

Metajodo benzilo guanidinas (MIBG)

400

 

 

131 I

MIBG

20

 

Limfmazgių tyrimas

99m Tc

Žymėtasis koloidas

80

 

Pūlinių tyrimas

99m Tc

Eksametacinu žymėtieji leukocitai

400

 

 

111 In

Žymėtieji leukocitai

20

 

Trombų tyrimas

111 In

Žymėtieji trombocitai

20

 

2 lentelė. Suaugusiems pacientams rekomenduojamas radiofarmakologinių preparatų vidutinis ir minimalus aktyvumas, MBq

 

Radiofarmakologinis preparatas

Tiriama sritis

Vidutinis rekomenduojamas aktyvumas, MBq

Mažiausias rekomenduojamas aktyvumas, MBq

Tc99m DTPA

Inkstai

200

20

Tc99m DMSA

 

100

15

Tc99m MAG3

 

70

15

Tc99m Pertechnetatas

Cistografija

20

20

Tc99m MDP

 

500

40

Tc99m koloidas

Kepenys, blužnis

80

15

Tc99m koloidas

Kaulų smegenys

300

20

Tc99m Denatūruotas R B C

 

40

20

Tc99m R B C

Kraujotaka

800

80

Tc99m ALBUMINAS

Širdis

800

80

Tc99m Pertechnetatas

 

500

80

Tc99m MAA/Mikrosferos

 

80

10

Tc99m Pertechnetatas

Skrandis

150

20

Tc99m koloidas

Skrandis

40

10

Tc99m IDA

Tulžies latakai

150

20

Tc99m Pertechnetatas

Skydliaukė

80

10

Tc99m HMPAO

Smegenys

740

100

Tc99m HMPAO

 

500

40

I – 123 Hippuranas

 

75

10

I – 123

Skydliaukė

20

3

I – 123 Amfetaminas

Smegenys

185

18

I – 123 mIBG

 

400

80

I – 131 mIBG

 

80

35

Galis 67

 

80

10

 

 

3 lentelė. Rekomenduojami radiofarmakologinių preparatų vidutinio aktyvumo apskaičiavimo koeficientai

 

Paciento svoris, kg

Vidutinio aktyvumo koeficientas, K

3 kg

0,1

4 kg

0,14

6 kg

0,19

8 kg

0,23

10 kg

0,27

12 kg

0,32

14 kg

0,36

16 kg

0,40

18 kg

0,44

20 kg

0,46

22 kg

0,50

24 kg

0,53

26 kg

0,56

28 kg

0,58

30 kg

0,62

32 kg

0,65

34 kg

0,68

36 kg

0,71

38 kg

0,73

40 kg

0,76

42 kg

0,78

44 kg

0,80

46 kg

0,82

48 kg

0,85

50 kg

0,88

52–54 kg

0,90

56–58 kg

0,92

60–62 kg

0,96

64–66 kg

0,98

68 kg

0,99

 

PASTABA.

Rekomenduojamas vidutinis aktyvumas skaičiuojamas pagal formulę:

 

A m, kg = A suaug. × Km, kg

čia:

A m,kg – apskaičiuotas vidutinis rekomenduojamas aktyvumas tam tikro svorio pacientui (MBq);

A suaug. – vidutinis rekomenduojamas aktyvumas suaugusiam pacientui (MBq);

K m,kg – koeficientas, kurio vertė priklauso nuo paciento svorio.

___________

Lietuvos higienos normos HN 77:2002

„Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas

branduolinėje medicinoje“

2 priedas

 

LAIKOTARPIS, KURĮ REIKĖTŲ VENGTI NĖŠTUMO PO TERAPINIŲ BRANDUOLINĖS MEDICINOS PROCEDŪRŲ

 

Radionuklidas ir jo forma

Gydoma liga

Aktyvumas, MBq

Laikotarpis, mėnesiais

198Au-koloidas

piktybinė

10 000

2

131I-jodidas

tirotoksikozė

800

4

131I-jodidas

skydliaukės vėžys

5000

4

131I-MIBG

feochromocitoma

5000

4

32P-fosfatas

policitemija, etc.

200

3

89Sr-chloridas

kaulų metastazės

150

24

90Y-koloidas

sąnarių artritas

400

0

90Y-koloidas

piktybinė

4000

1

169Er-koloidas

sąnarių artritas

400

0

 

PASTABA.

Nėštumo nurodytą laikotarpį rekomenduojama vengti net ir tada, kai taikomas mažesnis, nei nurodyta, aktyvumas

______________

 

 

Lietuvos higienos normos HN 77:2002

„Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas

branduolinėje medicinoje“

3 priedas

 

PACIENTO, IŠRAŠOMO PO BRANDUOLINĖS MEDICINOS PROCEDŪRŲ, RADIACINĖS SAUGOS INSTRUKCIJA

 

________________________________________________________________________________

(sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________               

(paciento vardas, pavardė)

________________________________________________________________________________

(paciento adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

(gydytojo vardas, pavardė, telefonas)

________________________________________________________________________________             

(diagnostikai ar gydymui naudotas radiofarmakologinis preparatas, jo aktyvumas, MBq)

________________________________________________________________________________

(radiofarmakologinio preparato panaudojimo paciento diagnostikai ar gydymui data)

 

REKOMENDACIJOS PACIENTUI

Į jūsų organizmą buvo įvestas radionuklidas. Nors iš gydymo įstaigos jau išvykstate, radionuklido jūsų organizme lieka ir tam tikrą laiką būsite jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, todėl privalote elgtis taip, kad jūsų šeimos nariai, artimieji, kaimynai, bendradarbiai ir kiti žmonės, su kuriais teks bendrauti, gautų kuo mažesnę dozę. To pasiekti padės šios rekomendacijos:

1. Laikykitės ne mažesnio kaip 1 m atstumo bendraudami su vaikais ir nėščiomis moterimis iki             .

Nebendraukite su jais ilgiau kaip 3 valandas per parą iki ___________________________________ .

2. Jei yra galimybė, jaunesnius kaip 2 metų vaikus iki _____________ apgyvendinkite kitame

kambaryje.

3. Jei esate moteris, nėštumą planuokite ne anksčiau kaip ____________________________ .

Iki _____________________________________________________  nemaitinkite kūdikio krūtimi.

4. Nemiegokite vienoje lovoje su nėščia moterimi iki ________________________________

5. Miegokite atskiroje lovoje iki ________________________________________________

6. Venkite naudotis visuomeniniu transportu. Iki ________________________  visuomeniniu

transportu galima naudotis ne ilgiau kaip 1,5 valandos, iki ____________  ne ilgiau kaip 14 valandų.

Šiuo laikotarpiu važiuodami taksi, sėskite ant galinės sėdynės, vairuotojui priešingoje pusėje.

7. Nesilankykite žmonių masinio susibūrimo vietose: koncertuose, kino teatruose, spektakliuose.

8. Į darbą grįžkite ne anksčiau kaip _____________________________________________ .

9. Galite naudotis bendru tualetu, tik pasinaudoję juo nuplaukite dideliu kiekiu vandens. Jei esate vyras, šlapinkitės sėdomis. Nusišlapinę, lyties organus nušluostykite tualetiniu popieriumi, kurį, jeigu galima, įmetę į klozetą nuplaukite vandeniu. Pasinaudoję tualetu, nusiplaukite rankas. Jeigu yra galimybė, tai atlikite tualeto patalpose.

10. Kiekvieną dieną prauskitės duše. Pasinaudoję juo, išplaukite dideliu kiekiu vandens.

11. Naudokitės tik individualiais stalo įrankiais ir indais, rankšluosčiais ir patalyne.

12. Nesinaudokite vienkartiniais stalo įrankiais ir indais.

13. Kiekvieną dieną iki _______________________________________________________

______________________________________________________  išgerkite po 1,5–2 litrus skysčių.

 

ĮSIDĖMĖKITE Kertant bet kurios valstybės sieną, radionuklidus, esančius jūsų organizme, gali užfiksuoti detektoriai. Būkite pasirengę paaiškinti pasienio pareigūnams, kad jums buvo atliekamos branduolinės medicinos procedūros (pateikiant tai patvirtinančius dokumentus). Kai kurios šalys gali neįsileisti į savo teritoriją tol, kol radionuklidas jūsų kūne nesuskils iki tose šalyse leistino lygio.

 

________________________________________________________________________________

(pacientą su šia instrukcija supažindinusio asmens pareigos, pavardė, vardas, telefono

numeris ir parašas)

________________________________________________________________________________

Su instrukcija susipažinau___________________________________________________________

                                                                                                  (paciento arba jo globėjo ar šeimos nario parašas ir data)

 

 

Pacientą paguldžius į ligoninę arba jam mirus, būtina nedelsiant informuoti šiuos asmenis (pavardės, vardai, pareigos, adresai, telefonai)

_______________________________________________________________________________

______________________ __________________________________________________________

________________________________________________________________________________

 

Šios instrukcijos kopija saugoma paciento ligos istorijoje arba ambulatorinėje kortelėje

(nurodyti, kur).

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 77:2002

„Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas

branduolinėje medicinoje“

4 priedas

 

REKOMENDUOJAMI MIRUSIŲ PACIENTŲ, KURIEMS BUVO TAIKOMOS TERAPINĖS BRANDUOLINĖS MEDICINOS PROCEDŪROS, LAIDOJIMO BŪDAI, MBq

 

Radionuklidas

Didžiausias aktyvumas, MBq, kuriam esant rekomenduojama

laidoti

kremuoti

131I

400

400

90Y

2000

70

198Au

400

100

32P

2000

30

89Sr

2000

200

______________

 

Lietuvos higienos normos HN 77:2002

„Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas

branduolinėje medicinoje“

5 priedas

 

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

 

1. Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumas. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1996, Saugumo serija Nr. 120. (angl. k.) = Radiation Protection and the Safety of Radiation Sources. Vienna, International Atomic Energy Agency, 1996, Safety Series No. 120.

2. Tarptautinės pagrindinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo normos. Viena, Tarptautinė atominės energijos agentūra, 1996, Saugumo serija Nr. 115. (angl. k.) = International basic safety standards for protection against ionizing radiation and for the safety of radiation sources. Vienna, International Atomic Energy Agency, 1996, Safety Series No. 115.

3. Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju. Tarybos direktyva 97/43/EURATOM, 1997 birželio 30, Nr. L 180/22. (angl. k.) = Council Directive 97/43/EURATOM of 30 June 1997 On healht protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure No L 180/22.

4. Radiacinė sauga po jodo-131 terapijos (Apšvita nuo išrašytų pacientų). Europos komisija. (angl. k.) = Radiation protection following iodine-131 therapy (Exposure due to outpatients or discharged inpatients). Radiation Protection 97, European Commission, Brussels, 1998.

5. Radiofarmakologinių preparatų kokybės laidavimas. Pasaulio sveikatos organizacija. (angl. k.) = QA of Pharmaceuticals: A Compendium of Guidelines and Related Materials. Vol 2, Good Manufacturing Practice and Inspection, World Health Organization, Geneva, 1999.

6. Europos farmakopėja (angl. k.) = European pharmacopoeia. Third Edition, 1997. Council of Europe, Strasbourg, 1996, as amended by the Supplement 2000, Council of Europe, Strasbourg, 1999.

7. Kokybės laidavimas branduolinėje medicinoje. Pasaulio sveikatos organizacija. (angl. k.) = Quality Assurance in Nuclear Medicine. A Guide Prepared Following a Workshop in Heidelberg, Germany, World Health Organization, Geneva, 1982.

8. Branduolinės medicinos įrangos kokybės kontrolė. Tarptautinė atominės energijos agentūra. TATENA Techninis dokumentas-602. (angl. k.) = Quality Control of Nuclear Medicine Instruments. Vienna, International Atomic Energy Agency, 1991, IAEA-TECDOC-602.

______________