LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS ŪKIO OBJEKTUOSE NAUDOJAMŲ PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ RIBINIŲ KIEKIŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. liepos 19 d. Nr. 221

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 1090 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“:

1. Tvirtinu Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius (pridedama).

2. Įmonių vadovai, vadovaudamiesi pavojingų medžiagų sąrašu bei patvirtintais šių medžiagų ribiniais kiekiais, nustato, ar projektuojamas arba veikiantis objektas priskiriamas prie pavojingų objektų.

3. Lietuvos ūkio objektuose naudojami pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai skelbiami oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „cheminės medžiagos“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 07 19 įsakymu Nr. 221

 

Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai

 

Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai yra nustatytieji pavojingų medžiagų ir preparatų (toliau – pavojingos medžiagos) kiekiai, kuriuos viršijus objektas priskiriamas prie pavojingųjų. Šių ribinių kiekių nustatymas yra sudėtinė Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1090, dalis. Pavojingų medžiagų ir preparatų ribiniai kiekiai nustatyti vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, Civilinės saugos įstatymu, Žmonių saugos darbe įstatymu, Pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio konvencija, Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos direktyva 67/548EEC dėl įstatymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikacija, pakavimu ir žymėjimu, derinimo bei jos papildymais, Europos Sąjungos Tarybos direktyva 96/82/EC dėl stambių avarijų, susijusių su pavojingomis medžiagomis, pavojaus kontrolės, Lietuvos Respublikos, kitų valstybių bei tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais pramoninių avarijų prevenciją ir likvidavimą.

Ribiniai kiekiai nustatomi tų pavojingų medžiagų, kurios yra objekte ar numatytos projektinėje dokumentacijoje, taip pat pavojingų medžiagų, kurios gali susidaryti, jei pramoninis cheminis procesas taptų nebevaldomas. Nustatant objekto pavojingumą, objektas vertinamas pagal maksimalius naudojamų ar esančių objekte pavojingų medžiagų kiekius. Jeigu objekte pavojingų medžiagų yra 2% ir mažiau atitinkamo ribinio kiekio, jos neįtraukiamos į visą objekto pavojingumui įvertinti naudojamų pavojingų medžiagų kiekį su sąlyga, kad jos bus laikomos saugiai ir nekels avarijos grėsmės kitoje objekto vietoje.

Pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai šiame dokumente klasifikuojami pagal tris medžiagų reagavimo lygius, kuriais nustatomi objektų vadovų reikalavimai saugiam objekto darbui užtikrinti ir avarijoms jame veiksmingai likviduoti. Objekto vadovas, vadovaudamasis aukščiau išvardytais Lietuvos Respublikos teisės aktais, kai objekte pavojingų medžiagų kiekis yra arba viršija:

Pirmąjį (I) ribinių kiekių lygį:

1) atlieka objekto pavojaus ir rizikos analizę;

2) planuoja prevencines priemones, kad būtų išvengta avarijų ar būtų mažesni jų padariniai, bei rengia personalą galimų avarijų atveju;

3) rengia avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planus;

4) nustatytąja tvarka teikia informaciją Lietuvos ūkio pavojingų objektų registrui.

Antrąjį (II) ribinių kiekių lygį:

1) atlieka objekto pavojaus ir rizikos analizę;

2) prognozuoja ekstremalias situacijas objekte, analizuoja avarinių situacijų tikimybę, imasi prevencinių priemonių;

3) planuoja prevencines priemones, siekiant išvengti avarijos ar sumažinti jos neigiamus padarinius;

4) apmoko personalą galimų avarijų atveju, organizuoja avarinių situacijų lokalizavimo ar likvidavimo pratybas;

5) rengia avarinių situacijų lokalizavimo ir likvidavimo planus;

6) nustatytąja tvarka teikia informaciją Lietuvos ūkio pavojingų objektų registrui.

Trečiąjį (III) ribinių kiekių lygį:

1) vykdo visus II lygio atveju numatytus reikalavimus;

2) rengia ir pateikia savivaldybei ir valstybės institucijoms pagal kompetenciją pranešimus apie pavojingą objektą ir jo saugą.

Žemiau pateikti medžiagų ribinių kiekių nustatymo kriterijai taikomi visiems be išimties Lietuvos Respublikoje esantiems objektams.

 

1 lentelė. Pavojingų medžiagų ribiniai kiekiai

 

Eil. Nr.

Pavojingos medžiagos pavadinimas

Kvalifikaciniai ribiniai kiekiai

(tonomis)

 

 

I lygis

II lygis

III lygis

 

 

 

 

 

1

Acetilenas

1

5

50

2

Acetoncianhidrinas

1

25

100

3

Acetonitrilas

10

50

250

4

Akrilnitrilas

1

10

50

5

Akroleinas

1

10

50

6

Amoniakas

1

10

250

7

Amonio nitratas *

100

350

2500

8

Amonio nitratas **

500

1250

5000

9

Anglies disulfidas

1

10

100

10

Arseno trihidridas (arsanas)

0,1

0,2

1

11

Azoto rūgštis

5

50

150

12

Automobilių benzinas ir kt. Lengvieji degalai

50

5000

50 000

13

Bromas

0,5

20

100

14

Brommetanas

0,5

25

100

15

Chloras

0,1

10

25

16

Chlorcianas

0,2

10

25

17

Chlormetanas

5

50

250

18

Chlorpikrinas

0,2

10

50

19

Deguonis

50

200

2000

20

Diarseno oksidas, arsenito (III) rūgštis ir (ar) druskos

 

 

0,1

21

Diarseno pentoksidas, arseno (V) rūgštis ir (ar) druskos

0,1

1

2

22

Dimetilaminas

10

50

200

23

Dyzelinis ir krosninis kuras, žibalas

500

5000

50 000

24

Etileniminas (aziridinas)

0,5

10

20

25

Etilenoksidas

0,5

5

50

26

Etilensulfidas

0,5

5

50

27

Etantiolis

1

10

50

28

Fluoras

0,5

10

20

29

Fosgenas

0,01

0,3

0,75

30

Formaldehidas koncentracijos >90 %

1

5

50

31

Formaldehido tirpalai

5

25

250

32

Fosforo oksichloridas

0,1

1

10

33

Fosforo trichloridas

1

10

100

34

Metanolis

50

500

5000

35

Metantiolis

1

10

50

36

Metilizocianatas

0,15

0,15

0,15

37

Metilakrilatas

50

250

2500

38

Metilaminas

10

50

200

39

Propilenoksidas

0,5

5

50

40

Sieros dichloridas

0,1

1

1

41

Sieros trioksidas

5

15

75

42

Suskystintos labai degios dujos (įskaitant suskystintas benzino

5

50

200

 

ir gamtines dujas)

 

 

 

43

Tamsūs naftos produktai

1000

10 000

50 000

44

Tetraetilšvinas ir kiti alkilšvinai

0,2

5

50

45

Tolueno diizocianatas

0,5

10

100

46

Trimetilaminas

10

25

100

47

Vandenilis

1

5

50

48

Vandenilio bromidas

0,5

20

100

49

Vandenilio cianidas

0,1

0,5

1

50

Vandenilio chloridas (suskystintos dujos)

0,5

25

250

51

Vandenilio fluoridas

0,5

20

100

52

Vandenilio fosfidas (fosfanas)

0,1

0,2

1,0

53

Vandenilio sulfidas

0,1

10

50

54

Kancerogenai:

 

 

 

 

4-aminobifenilas ir/arba jo druskos, benzidinas ir/arba druskos,

 

 

0,001

 

bis(chlormetil)eteris, chlormetilmetileteris, dimetilkarbamoilo chloridas,

 

 

 

 

dimetilnitrozoaminas, heksametilfosforo triamidas, 2-naftilaminas ir/arba

 

 

 

 

druskos 1,3 propansultonas ir 4-nitrodifenilas

 

 

 

55

4,4 – metilenbis(2 – chloranilinas) ir /arba druskos (miltelių formos)

 

 

0,01

56

Polichlordibenzofuranai ir polichlordibenzodioksinai (įskaitant TCDD

 

 

0,001

 

tetrachlordibenzodioksiną), apskaičiuojant TCDD ekvivalentu

 

 

 

PASTABOS:* Taikoma amonio nitratui, kai azoto kiekiai dėl esamo amonio nitrato sudaro daugiau kaip 28 % svorio (junginiams, išskyrus nurodytuosius ** pastraipoje), ir amonio nitrato vandens tirpalams, kuriuose amonio nitrato koncentracija sudaro daugiau kaip 90% svorio.

** Taikoma paprastoms amonio nitrato turinčioms trąšoms, kurios atitinka Direktyvą 80/876/EEC, ir sudėtinėms trąšoms, kuriose azoto kiekis dėl esamo amonio nitrato sudaro daugiau kaip 28 % svorio (sudėtinėse trąšose amonio nitratas yra su fosforu ir/ar potašu).

Objektų, kuriuose pavojingų medžiagų kiekiai yra nuolat kintantys (pavojingų geležinkelio krovinių rūšiavimo, paskirstymo stotys ir t. t.), vadovai nustatytąja tvarka teikia informaciją Lietuvos ūkio pavojingų objektų registrui, prognozuoja ekstremalias situacijas objekte, analizuoja avarinių situacijų tikimybę, planuoja prevencines priemones, kad būtų išvengta avarijų ar mažesni jų padariniai, rengia avarinių situacijų lokalizavimo ir likvidavimo planus, apmoko personalą galimų avarijų atveju, atsižvelgdami į galimus pavojingų medžiagų maksimalius kiekius.

Jeigu objekte esanti 1 lentelėje nurodyta pavojinga medžiaga patenka ir į 2 lentelės pavojingų medžiagų vieną ar kelias grupes, vadovaujamasi 1 lentelėje nurodytais ribiniais kiekiais.

Tuo atveju, kai pavojinga medžiaga nenurodyta 1 lentelėje, naudojamasi 2 lentele, pagal kurią pavojingos medžiagos ribinis kiekis nustatomas įvertinus jos klasifikacinę grupę. Pavojingos medžiagos ir preparatai klasifikuojami pagal direktyvas su papildymais: 1967 m. birželio 27 d. Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos direktyvą 67/548EEC dėl įstatymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikacija, pakavimu ir žymėjimu, įvertinant ją papildančią Direktyvą 92/32/EEC; 1988 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvą 88/379/EEC dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų norminių aktų ir administracinių nuostatų derinimo.

 

2 lentelė. Ribinių kiekių nustatymas pagal pavojingų medžiagų savybes

 

Pavojingų medžiagų charakteristikos

 

Ribiniai pavojingų medžiagų

kiekiai (tonomis)

Pavojingų medžiagų ir preparatų grupės pavadinimas

Žymėjimas pagal pav. medžiagų klasifikaciją

Rizikos frazės

I lygis

II lygis

III lygis

 

 

 

 

 

 

1. Sprogstamosios

E

R2

1,0

50

200

 

E

R3

0,1

10

50

 

 

 

 

 

 

2. Oksiduojančios

O

R7, R8, R8/9

1

50

200

 

 

 

 

 

 

3. Ypač degios

F+

R12, R13

1

10

50

 

 

 

 

 

 

4. Labai degios

F

R17

10

50

200

 

F

R11

50

5000

50 000

 

 

 

 

 

 

5. Degios

F

R10

500

5000

50 000

 

 

 

 

 

 

6. Labai toksiškos medžiagos

T+

R26, R27, R28

0,2

5

20

 

 

 

 

 

 

7. Toksiškos medžiagos

T

R23, R24, R25

2

50

200

 

 

 

 

 

 

8. Kenksmingos medžiagos

Xn

R20, R21, R22

20

500

2000

 

 

 

 

 

 

9. Ardančios (ėsdinančios) medžiagos

C

R34, R35

10

100

500

 

 

 

 

 

 

10. Dirginančios medžiagos

Xi

R36, R37, R38

50

500

5000

 

 

 

 

 

 

11. Pavojingos aplinkai medžiagos

N

R50

20

200

500

 

N

R51, R53

50

500

2000

 

 

 

 

 

 

12. Kitos pavojingos medžiagos,

 

 

 

 

 

nepaminėtos pagal išvardytas kategorijas:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.1. Smarkiai reaguojančios su vandeniu ir

 

R14, R15, R14/15

50

100

500

išskiriančios degias dujas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.2. Dėl sąveikos su vandeniu išskiriančios

 

R29

1

10

100

toksiškas dujas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.3. Uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai

 

 

1

10

100

PASTABA. Jeigu pavojingos medžiagos savybės priklauso kelioms grupėms, parenkant ribinius kiekius, reikia vadovautis mažiausiais kiekiais.

Cheminės medžiagos laikomos pavojingomis (kartais vartojamas apibrėžimas – stipriai veikiančios nuodingos medžiagos arba SVNM), jeigu bent pagal vieną savybę jos gali būti priskirtos kuriai nors vienai ar kelioms grupėms, nurodytoms 2 lentelėje.

 

Bendro pavojingų medžiagų kiekio objekte įvertinimas. Tuo atveju, kai objekte yra daugiau nei viena pavojinga medžiaga, tačiau jų kiekiai yra mažesni už 1 ir 2 lentelėse nurodytus jų ribinius kiekius, objekto pavojingumas įvertinamas sudedant pavojingų medžiagų kiekius pagal šią formulę:

 

q1 /Q1 + q2/Q2 + q3/Q3 + q4/Q4 … qn/Qn > 1,

 

čia     qx – pavojingų medžiagų kiekis (arba tos pačios kategorijos pavojingų medžiagų kiekis) pagal 1 ir 2 lenteles;

Qx – atitinkamai jų ribinis kiekis pagal 1 ir 2 lenteles.

 

Objektas laikomas pavojingu, jeigu bent vienu iš žemiau išvardytų atvejų suma yra didesnė už vienetą, taikant minėtą formulę:

1. pavojingoms medžiagoms ir preparatams, išvardytiems 1 lentelėje, ir tos pačios grupės pavojingoms medžiagoms, nustatytoms pagal 2 lentelę;

2. 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 klasifikacinių grupių pavojingoms medžiagoms (2 lentelė), esančioms objekte tuo pačiu metu;

3. 1, 2, 3, 4 ir 5 klasifikacinių grupių pavojingoms medžiagoms (2 lentelė), esančioms objekte tuo pačiu metu.

______________


1 priedas

 

PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ ŽENKLINIMAS (SIMBOLIAI)


2 priedas

 

Indikaciniai pavojingų medžiagų ir preparatų kriterijai

 

Indikaciniai pavojingų medžiagų ir preparatų kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant ribinius kiekius pagal 2 lentelę, yra:

1. Sprogstamosios medžiagos (E)tai tokios medžiagos, kurios gali sprogti veikiamos ugnies, smūgių ar trinties. 2 lentelėje jos skirstomos į dvi grupes:

1.1. pavojingos medžiagos, atitinkančios rizikos frazę R2:

1.1.1. medžiagos ar preparatai, kurios kelia sprogimo pavojų jas sukrėtus, patrynus, uždegus ar paveikus kitais ugnies šaltiniais;

1.1.2. pirotechnikos medžiagos (ar medžiagų mišinys), skirtos karščiui, šviesai, garsui, dujoms, dūmams ar tokių efektų deriniui gauti, sukeliant nedetonuojamas, savaime palaikančias, egzotermines chemines reakcijas;

1.1.3. sprogstamosios ar pirotechnikos medžiagos arba sprogstamieji ar pirotechnikos mišiniai, esantys gaminiuose;

1.2. pavojingos medžiagos, atitinkančios rizikos frazę R3, kurios kelia ypatingą sprogimo pavojų jas sukrėtus, patrynus, uždegus ar paveikus kitais ugnies šaltiniais.

2. Oksiduojančios medžiagos (O) – tai tokios medžiagos (rizikos frazė R7, R8, R8/9), kurios, reaguodamos su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, sukelia smarkią egzoterminę reakciją.

3. Ypatingai degios medžiagos ir preparatai (F+):

3.1. skystos medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R12, pirma pastraipa), kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 0°C, o virimo temperatūra (virimo metu arba tik užvirus), esant normaliam slėgiui, mažesnė arba lygi 35° C;

3.2. dujinės medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R12, antra pastraipa), užsiliepsnojantys ore, esant normaliai aplinkos oro temperatūrai ir slėgiui, nepriklausomai nuo to, ar jos laikomos suslėgtos skystos, ar dujų būvio, išskyrus suskystintąsias, ypač lengvai užsiliepsnojančias dujas ir gamtines dujas, nurodytas 3.1 punkte;

3.3. skystos medžiagos ir preparatai, laikomi temperatūroje, viršijančioje jų virimo temperatūrą.

4. Labai degios medžiagos ir preparatai (F):

4.1. medžiagos ir preparatai, atitinkantys rizikos frazę R17:

4.1.1. galintys be papildomo energijos šaltinio įkaisti ir galiausiai užsidegti esant normaliai aplinkos oro temperatūrai dėl sąlyčio su oru;

4.1.2. medžiagos, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 55° C, išliekančios skystos, kai ypatingos apdorojimo sąlygos, tokios kaip aukštas slėgis ir aukšta temperatūra, gali sukelti didelės avarijos pavojų;

4.2. skystos medžiagos ir preparatai, atitinkantys rizikos frazę R11 (antra pastraipa), kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė nei 21° C, tačiau jos nėra ypač lengvai užsiliepsnojančios;

4.3. pavojingos medžiagos ir preparatai, aktyviai reaguojančios su vandeniu (R14) ir išskiriančios degias (R15, R14/15) ar(ir) toksiškas dujas (R29) – tai tokios medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu metu susidaro aukšta temperatūra, palaikanti reakciją, arba(ir) išsiskiria labai dideli kiekiai degių, toksiškų ir labai toksiškų dujų.

5. Degios medžiagos ir preparatai (rizikos frazė R10) – tai medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra – 21–55° C ir palaikantys degimą.

6. Labai toksiškos medžiagos ir preparatai (T+) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus.

7. Toksiškos medžiagos ir preparatai (T) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus.

 

3 lentelė. Pavojingų medžiagų toksiškumo kriterijai

 

Pavojingų medžiagų kvalifikacinė grupė

LD50 (poveikis per virškinamąjį traktą)1, mg/kg kūno svorio

LD50 (poveikis prasiskverbus per odą)2, mg/kg kūno svorio

LC50 (poveikis per kvėpavimo takus)3, mg/l

Diskriminuojanti dozė4, mg/kg kūno svorio

 

 

 

 

 

Labai toksiškos

≤25

≤50

≤0,5

<5

 

 

 

 

 

Toksiškos

25<LD50≤200

50<LD50≤400

0,5<LC50≤2

=5

PASTABOS: 1. LD50 (mirtina dozė) žiurkėms, patekus į virškinamąjį traktą.

2. LD50 (mirtina dozė) žiurkėms arba triušiams, prasiskverbus per odą.

3. LC50 (mirtina dozė) žiurkėms keturių valandų laikotarpiui, patekus į kvėpavimo takus.

4. Tais atvejais, kai gyvūnams nustatytas stiprus fiksuotos dozės toksiškas poveikis, patekus į virškinamąjį traktą.

8. Kenksmingos medžiagos ir preparatai (Xn) – tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazės R20, R21, R22), kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus.

9. Ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai (C)tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazės R34 ir R35), kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti.

10. Dirginančios medžiagos ir preparatai (Xi) – tai medžiagos ir preparatai (rizikos frazės R36, R37, R38), kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivinėmis gali sukelti uždegimą.

11. Jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius.

12. Kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus arba padidinti jų dažnumą:

12.1. I kategorijos kancerogenai – tai medžiagos, žinomos kaip žmogaus vėžinius susirgimus sukeliančios medžiagos;

12.2. II kategorijos kancerogenai – tai medžiagos, kurios turi būti priskiriamos kancerogenams, nes atlikti eksperimentai su gyvūnais ir kita atitinkama informacija leidžia daryti prielaidą, jog žmogui šios medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.

13. Mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus arba padidinti jų dažnumą:

13.1. I kategorijos mutageninės medžiagos – tai medžiagos, žinomos kaip mutageninės, nes yra pakankamai įrodymų, kad žmogui šios medžiagos gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus;

13.2. II kategorijos mutageninės medžiagos – tai medžiagos, kurios turi būti priskiriamos prie mutageninių, nes atlikti eksperimentai su gyvūnais ir kita atitinkama informacija leidžia daryti prielaidą, kad žmogui šios medžiagos gali sukelti paveldimus genetinius pakitimus.

14. Toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti nepaveldimus genetinius pakitimus arba padidinti jų dažnumą, arba pakenkti žmogaus lytiniam pajėgumui ar vaisingumui, arba padidinti genetinius pakitimus.

15. Pavojingos aplinkai medžiagos ir preparatai (N) – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų, t. y.:

15.1. labai toksiški vandens organizmams (rizikos frazė R50);

15.2. toksiški vandens organizmams (rizikos frazė R51) ir medžiagos, galinčios turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vandens aplinkai (rizikos frazė R53).

Pavojingų aplinkai medžiagų toksiškumo kriterijai tais atvejais, kai medžiagos beveik netirpios, yra šie:

1. LC50 ≤ 10 mg/l (mirtina koncentracija) žuvims per 96 valandas;

2. EC50 ≤ 10 mg/l (efektyvi koncentracija) dafnijoms per 48 valandas;

3. IC50 ≤ 10 mg/l (inhibicinė koncentracija) vandens augmenijai per 72 valandas.

______________


3 priedas

 

Literatūros sąrašas

 

1. Aplinkos apsaugos įstatymas.

2. Civilinės saugos įstatymas.

3. Žmonių saugos darbe įstatymas.

4. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1090.

5. Pramoninių avarijų tarpvalstybinio poveikio konvencija.

6. Europos Ekonominės Bendrijos Tarybos direktyva 67/548EEC dėl įstatymų, nutarimų ir administracinių nuostatų, susijusių su pavojingų medžiagų klasifikacija, pakavimu ir žymėjimu, derinimo bei jos papildymai.

7. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 96/82/EC dėl stambių, susijusių su pavojingomis medžiagomis avarijų pavojaus kontrolės.

8. Informacinis leidinys „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų žymėjimas“, Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinis visuomenės sveikatos centras, V., 1995.

______________