Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO IR VERTĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2009–2012 METŲ programos patvirtinimo

2009 m. birželio 3 d. Nr. 550

Vilnius

Įgyvendindama Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programą (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 550

LIETUVIŲ GESTŲ KALBOS VARTOJIMO IR VERTĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2009–2012 metŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos (toliau vadinama – ši programa) paskirtis – užtikrinti Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 896 (Žin., 2005, Nr. 101-3745), tęstinumą, siekiant integruoti kurčiuosius į visuomenę ir mažinti jų socialinę atskirtį.

2. Ši programa parengta įgyvendinant Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), priedo 6.3.1 punktą, numatantį 2003–2012 metais įgyvendinti gestų kalbos vartojimo programą, teikti žmonėms su negalia vertėjų paslaugas.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ (Žin., 1995, Nr. 38-948) įteisino gestų kalbą kurčiųjų gimtąja kalba.

4. Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 8636 kurtieji, iš jų turintys invalidumo grupes 7677 suaugusieji (I grupės – 700, II grupės – 4500, III grupės – 2400) ir 959 vaikai iki 15 metų. 2005–2008 metais, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį, išryškėjo kurčiųjų skaičiaus mažėjimo tendencija Lietuvoje. Lietuvos kurčiųjų draugijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje gyveno 8276 kurtieji, iš jų šis neįgalumas nustatytas 7379 suaugusiesiems ir 897 vaikams iki 15 metų. Šie asmenys negali naudotis girdintiesiems prieinama informacija ir bendrauti su girdinčiais visuomenės nariais, nes techninėmis priemonėmis nepavyksta reabilituoti klausos, o neturintieji klausos sutrikimų nemoka lietuvių gestų kalbos. Šios priežastys lemia kurčiųjų socialinę atskirtį, žemą išsilavinimo lygį, ribotas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes kurtieji negali įprastomis sąlygomis įgyti profesijos, įsidarbinti ir dirbti, savarankiškai spręsti buitinių ir asmeninių problemų.

5. Gestų kalba turi erdvės ir veido išraiškos vartojimu pagristą gramatiką ir žodinėms kalboms nebūdingų darybos priemonių. Ši kalba turi visus kalboms būdingus bruožus, liudijančius jos savarankiškumą, lygiavertiškumą su kitomis pasaulio kalbomis. Lietuvoje ji yra pagrindinė kalbinės mažumos – kurčiųjų bendruomenės – bendravimo, informacijos gavimo ir perteikimo aplinkiniams priemonė. Girdinčiųjų žinių apie gestų kalbos gramatiką, žodžių ir sakinių darybą stoka lemia klaidingą požiūrį į gestų kalbą – daugelis žodinės kalbos vartotojų mano, kad gestų kalba yra primityvi, ja neįmanoma apibūdinti sudėtingų gamtos ar visuomenės gyvenimo reiškinių. Esama manančių, kad gestų kalba – tai tik lietuvių kalbos forma.

6. Lietuvių gestų kalbos tyrimai pradėti tik 1998 metais, todėl kol kas nepakankamai sukaupta patirties ir metodikų, kaip mokyti gestų kalbos gramatikos, trūksta šios srities specialistų. Tik 2004 metais buvo išleistas pirmasis lietuvių gestų kalbos vadovėlis „Lietuvių gestotyros pagrindai“. Šis vadovėlis palengvino lietuvių gestų kalbos mokytojų darbą ir iš dalies patenkino girdinčiosios visuomenės informavimo apie lietuvių gestų kalbą poreikį. Tiriant lietuvių gestų kalbą, iki 2005 metų parengtas ir išleistas penkiatomis Lietuvių gestų kalbos žodynas, į kurį sudėta ir aprašyta apie 3 tūkstančiai leksinių vienetų. Parengta įvairaus formato lietuvių gestų kalbos žodynų, iš jų 10 – teminių ir vienas – aiškinamasis teminis lietuvių gestų kalbos žodynėlis.

7. Įgyvendinant Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programą ir siekiant plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą ir norminimą, 2006 metais Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre buvo įsteigtas Gestotyros ir metodinių priemonių rengimo skyrius, kuris šiuo metu atlieka lietuvių gestų kalbos tyrimo, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimo darbus. Iki 2008 metų pabaigos sukaupta lietuvių gestų kalbos 8000 leksinių vienetų aprašų kompiuterinė duomenų bazė, jos pagrindu pradėta kurti aiškinamojo žodyno versija, kuri tiek kurtiesiems, tiek girdintiesiems lietuvių gestų kalbos vartotojams bus prieinama internetu nuo 2009 metų. Iki 2009 metų parengti ir išleisti 8 kompiuteriniai teminiai aiškinamieji žodynai lietuvių gestų kalba (geografijos, chemijos, dailės, fizikos, istorijos, biologijos, politologijos ir tikybos). Parengta ir išleista 17 priemonių kurčiųjų neformaliajam švietimui lietuvių gestų kalba – vaizdajuosčių ir skaitmeninių vaizdo diskų.

8. Gestų kalbos tyrėjas turi būti įgijęs išsilavinimą humanitarinių mokslų studijų srityje, mokėti gestų kalbą ir išmanyti gestų kalbos tiriamąjį darbą. Tokios srities ir išsilavinimo specialistus, galinčius tirti gestų kalbą ar taikyti ją praktikoje ir rengti specialiąsias mokymo priemones, Lietuvoje pradėta rengti tik 2006 metais, įgyvendinant Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programą. 2006–2007 mokslo metais pagal 384 valandų trukmės studijų programą 9 lituanistai įgijo lietuvių gestų kalbos tyrėjų specializaciją. Daugelis šių specialistų dirba kurčiųjų švietimo sistemoje ar gestų kalbos tyrimų srityje. 2009 metais numatyta tęsti šį projektą – sudaryti galimybę studijuojantiesiems lietuvių kalbą rinktis dar vieną specializaciją – lietuvių gestų kalbą ir gestotyrą.

9. Sustiprinta mokyklų kurtiesiems metodinė bazė. Išleistas lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlis kompiuterine laikmena, 9 mokymo priemonės, parengti 8 leidiniai – lietuvių gestų kalbos mokymo vadovai girdintiems ir apkurtusiems suaugusiesiems mokyti. Parengta Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-65 (Žin., 2007, Nr. 10-411), parengtos ir išleistos 9 specialiosios mokymo priemonės ir 3 metodinės rekomendacijos mokytojams ir tėvams.

10. Daug dėmesio skiriama lietuvių gestų kalbos vertėjų, mokytojų kvalifikacijai tobulinti. 2005–2008 metais lietuvių gestų kalbos įgūdžius patobulino 350 surdopedagogų ir 91 lietuvių gestų kalbos vertėjas. Parengta 32 valandų kvalifikacijos tobulinimo programa lietuvių gestų kalbos mokytojams. Girdintiems vartotojams parengta lietuvių gestų kalbos pagrindų vizualinė mokymosi programa, integruota į universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę duomenų bazę (www.unriis.lt). Kompiuterinėmis šios programos laikmenomis aprūpinta 60 savivaldybių, 10 apskričių socialinių paslaugų ir kitų įstaigų. Parengta 30 specialistų, turinčių įgūdžių dirbti lietuvių gestų kalbos mokymo kursuose, 407 girdintys ir apkurtę asmenys mokėsi lietuvių gestų kalbos.

11. 2005–2008 metais pagerinta mokyklų kurtiesiems materialinė bazė ir įrengta 10 lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų. Lietuvos kurčiųjų draugijos kurčiųjų teritoriniuose reabilitacijos centruose (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje) įsteigti ir įrengti 5 lietuvių gestų kalbos kabinetai, 1 leksikos ir gramatikos kabinetas.

12. 2005–2008 metais padidėjo lietuvių gestų kalbos (toliau dažniausiai vadinama – gestų kalba) vertėjų paslaugų prieinamumas kurtiesiems visoje Lietuvoje. Iki 2008 metų buvo įsteigti 94 gestų kalbos vertėjų etatai, daugėjo gestų kalbos vertėjų centrų. Iki 2005 metų buvo įsteigta ir veikė 2 gestų kalbos vertėjų centrai, teikiantys paslaugas Vilniaus ir Kauno apskrityse gyvenantiems kurtiesiems. 2005–2008 metais tokie centrai įsteigti dar 5 apskrityse: Panevėžio, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Alytaus. Siekiant užtikrinti vertimo paslaugų prieinamumą Utenos, Tauragės ir Telšių apskrityse, šių specialistų etatai buvo įsteigti apskričių viršininkų administracijose. Gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems taip pat buvo teikiamos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centruose ir viešojoje įstaigoje Surdologijos centre (toliau vadinama – Surdologijos centras), kuriuose kasmet gestų kalbos vertimo paslaugas teikė ne mažiau kaip 6 gestų kalbos vertėjai.

13. 2005–2008 metais padaugėjo gestų kalbos vertėjų ir dėl demografinės situacijos pokyčių sumažėjo paslaugų gavėjų, todėl 55 procentais padidėjo gestų kalbos vertėjų paslaugų prieinamumas: 2004 metais vienam gestų kalbos vertėjui vidutiniškai teko 160 kurčiųjų, o 2008 metais vidutiniškai – 88. Kurčiųjų skaičiaus, tenkančio vienam gestų kalbos vertėjui, pasiskirstymą apskrityse rodo 1 lentelė.

1 lentelė

Eil. Nr.	Apskrities pavadinimas	Vidutinis kurčiųjų skaičius vienam gestų kalbos vertėjui
Eil. Nr.	Apskrities pavadinimas	2005 metais	2008 metais
1.	Alytaus	405	96
2.	Kauno	179	105
3.	Klaipėdos	127	58
4.	Marijampolės	335	99
5.	Panevėžio	215	81
6.	Šiaulių	154	83
7.	Tauragės	162	141
8.	Telšių	128	88
9.	Utenos	302	148
10.	Vilniaus	115	83
	Iš viso	160	88

14. 2005–2008 metais gerėjo vertimo paslaugų kokybė, gestų kalbos vertėjai tobulino vertimo įgūdžius, naudojosi parengtomis metodikos priemonėmis. Tačiau išliko vertėjų išsilavinimo ir kvalifikacijos tobulinimo problema. Gestų kalbos vertėjų išsilavinimą ir skaičių 2008 metais rodo 2 lentelė.

2 lentelė

Gestų kalbos vertėjų išsilavinimas	Gestų kalbos vertėjų skaičius 2008 metais, procentais
Aukštasis universitetinis	14
Aukštasis neuniversitetinis	25
Aukštesnysis ar specialusis vidurinis, įgytas po 1995 metų	4
Aukštesnysis ar specialusis vidurinis, įgytas iki 1995 metų	17
Vidurinis	39
Pagrindinis	1

15. Trūksta vertėjų, verčiančių į tarptautinę gestų kalbą, mokančių anglų, prancūzų, vokiečių, lietuvių gestų kalbas. Pagal neuniversitetinę studijų programą Vilniaus kolegijoje studijuojantys gestų kalbos vertėjo specialybę studentai dažniausiai praktiką atlieka Vilniuje, nes dėl materialinių priežasčių atsisako vykti į kituose miestuose veikiančius gestų kalbos vertėjų centrus. Neužtikrinamas gestų kalbos vertėjų regioninis pasiskirstymas ir praktikos kokybė. Lietuvių gestų kalbos vertėjų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo užmokestis skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655), taikant kitų biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientus. Gestų kalbos vertėjų darbo užmokestį nustato darbdaviai (apskričių viršininkai) ir jis yra daug mažesnis, palyginti su švietimo ir socialinės apsaugos sričių darbuotojų darbo užmokesčiu, nors jį reglamentuoja tas pats teisės aktas. Tai iš dalies sąlygoja gestų kalbos vertėjų kaitą, motyvacijos dirbti ir tobulintis stoką ir netolygų gestų kalbos vertėjų pasiskirstymą regionuose.

16. Būtina toliau gerinti gestų kalbos vertimo paslaugų kokybę, tobulinti šias paslaugas teikiančių specialistų profesinę kvalifikaciją, didinti kvalifikacijos tobulinimo programų įvairovę ir užtikrinti specialistų dalyvavimą jose. Šiuo metu Surdologijos centras, kurio steigėja yra Lietuvos kurčiųjų draugija, rengia gestų kalbos mokymo programas įvairioms vartotojų grupėms ir turi ilgametės darbo patirties. Tikslinga išplėsti Surdologijos centro funkcijas, kad jis taptų ir metodologijos centru, kuris galėtų ne tik rengti, vykdyti, koordinuoti gestų kalbos mokymo programas įvairioms vartotojų grupėms ir kartu su kitomis institucijomis, atsakingomis už mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir įgyvendinimą, vykdyti gestų kalbos vertėjų, surdopedagogų kvalifikacijos tobulinimo, viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų ir kitų vartotojų grupių mokymo programas, bet ir dalyvauti rengiant teisės aktus, reglamentuojančius gestų kalbos vertėjų darbo turinį, kvalifikacijos tobulinimą ir atestavimą.

17. Išskiriamos dvi lietuvių gestų kalbos vartotojų grupės: pirmoji – tai asmenys, kurti nuo vaikystės, kuriems lietuvių gestų kalba yra pirmoji, jos pagrindu jie mokosi lietuvių kalbos. Antroji grupė – apkurtę asmenys, kurčiųjų artimieji, girdintys pedagogai, kiti specialistai, kurių pirmoji išmokta kalba yra lietuvių, jos pagrindu jie mokomi lietuvių gestų kalbos. Todėl lietuvių gestų kalbos mokymo metodologija šioms grupėms yra skirtinga.

18. 2007–2008 mokslo metais ikimokyklines ugdymo programas vykdančiose 6 mokyklose buvo ugdomi 56 kurti vaikai, 2004 metais tokių vaikų buvo daugiau – 76. 2007–2008 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 472 mokiniai, 2003–2004 mokslo metais – 600 mokinių ir atitinkamai jose dirbo 170 mokytojų. 2007–2008 mokslo metais 317 kurčiųjų mokėsi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo klasėse, o 2003–2004 mokslo metais tokių mokinių buvo daugiau – 414.

19. Nuo 2001 metų Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre (iki 2005 metų buvusioje Vilniaus kurčiųjų internatinėje mokykloje) pradėjus vykdyti vidurinio ugdymo programą 71 kurčiasis įgijo vidurinį išsilavinimą. Kurčiuosius ugdančių mokyklų, kurios vykdo pagrindinio arba vidurinio ugdymo programas, bendruosiuose ugdymo planuose numatytos lietuvių gestų kalbos pamokos, tačiau šiuo metu šalyje yra tik keletas mokytojų, kuriems lietuvių gestų kalba yra gimtoji, o neformaliojo suaugusiųjų švietimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų, kurių dalyviai galėtų mokytis lietuvių gestų kalbos, pasiūla nepakankama.

20. 2003–2008 mokslo metais Lietuvoje veikė 10 kurčiųjų ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų, o 10 mokyklų veikė integruotos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo klasės arba grupės. Veikia specializuotas Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras. Jame rengiama 11 profesijų specialistų, veikia 16 grupių, dirba 33 mokytojai.

21. 2008 metais 11 šalies aukštųjų mokyklų studijavo 35 kurtieji. Šie studentai pagal savo pomėgius yra pasirinkę įvairias studijų programas, siekia įgyti skirtingas specialybes, tačiau lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų prieinamumas studijuojantiesiems vis dar nepakankamas.

22. Daugelis suaugusiųjų kurčiųjų dėl iki 1991 metų diegtų mokymo metodų ir informacijos teikimo būdų nesugebėjo įgyti pagrindinio išsilavinimo (yra įgiję tik pradinį), kaimo vietovėse vis dar esama neraštingų.

23. Mokyklose, kuriose ugdomi kurtieji, įrengti lietuvių gestų kalbos kabinetai, tačiau juose dar trūksta lietuvių gestų kalbos mokymosi įrangos, nepakankama specialiųjų mokymo priemonių pasiūla, mokytojų ir kitų specialistų (surdopedagogų, lietuvių gestų kalbos vertėjų, socialinių darbuotojų) kvalifikacija nepakankama, kad kurtieji gautų gerą išsilavinimą, todėl šalyje daugelio kurčiųjų išsilavinimo lygis išlieka žemas.

24. Nuo 2002 metų pradėta rengti gestų kalbos vertėjus Vilniaus kolegijoje. Antai gestų kalbos studijų programą baigė tiek absolventų: 2005 metais – 24, 2006 metais – 17, 2007 metais – 16. Šiuo metu studijuoja 28 būsimieji gestų kalbos vertėjai.

25. Viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose dar mažai esama darbuotojų, mokančių lietuvių gestų kalbą. Prireikus kurtieji be kitų asmenų tarpininkavimo ne visada gali gauti reikiamą pagalbą. Būtina sudaryti geresnes sąlygas girdintiesiems mokytis lietuvių gestų kalbos.

26. Lietuvoje kurčiųjų teises gina ir juos vienija asociacijos – Lietuvos kurčiųjų draugija, Lietuvos neprigirdinčiųjų asociacija, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava“, Lietuvos kochlearinių implantų naudotojų asociacija ir kitos.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

27. Šios programos tikslas – integruoti kurčiuosius į visuomenę ir mažinti jų socialinę atskirtį.

28. Šios programos uždaviniai:

28.1. plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimą;

28.2. gerinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę;

28.3. plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems, gerinti šių paslaugų ir informacijos prieinamumą.

IV. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai

29. Šios programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal:

29.1. papildytus ir patikslintus lietuvių gestų kalbos leksinių vienetų aprašus, prieinamą internetu elektroninę aiškinamojo lietuvių gestų žodyno versiją, parengtų ir išleistų teminių žodynų lietuvių gestų kalba skaičių, parengtų specialiųjų mokymo priemonių ir metodinių rekomendacijų skaičių;

29.2. parengtų lietuvių gestų kalbos tyrėjų skaičių;

29.3. įrengtų gestų kalbos tyrėjams darbo vietų skaičių;

29.4. lietuvių gestų kalbos įgūdžius tobulinusių surdopedagogų, lietuvių gestų kalbos vertėjų, viešąsias paslaugas teikiančių tarnybų darbuotojų, girdinčiųjų ir sutrikusios klausos vartotojų skaičių;

29.5. parengtų gestų kalbos mokymo programų įvairioms vartotojų grupėms skaičių;

29.6. parengtų profesionalių gestų kalbos vertėjų skaičių;

29.7. kurčiųjų mokyklų ir kurčiųjų reabilitacijos centrų, gestų kalbos tyrimo kabinetų, kuriuose pagerinta lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetuose įranga, skaičių, įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų skaičių;

29.8. įsteigtų gestų kalbos vertėjų etatų skaičių;

29.9. kurčiųjų, kuriems 2012 metais vienas gestų kalbos vertėjas teikė paslaugas, skaičių, paslaugų prieinamumo didėjimo procentą;

29.10. parengtų ar patikslintų teisės aktų skaičių;

29.11. surengtų informacinių šviečiamųjų renginių visuomenei ir kurtiesiems skaičių;

29.12. parengtų ir išleistų leidinių kurtiesiems ir girdintiesiems skaičių;

29.13. gestų kalbos vertėjų, teikiančių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems, skaičių;

29.14. veikiantį metodinės pagalbos gestų kalbos vertėjams centrą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

30. Numatoma, kad įgyvendinus šią programą bus:

30.1. papildyta ir patikslinta lietuvių gestų kalbos 8000 leksinių vienetų aprašų, parengta ir paskelbta internete elektroninė aiškinamojo lietuvių gestų kalbos žodyno versija, parengti ir išleisti 8 teminiai žodynai lietuvių gestų kalba, parengta 14 specialiųjų mokymo priemonių ir metodinių rekomendacijų mokytojams;

30.2. parengta 10 lietuvių gestų kalbos tyrėjų;

30.3. įrengtos 3 darbo vietos lietuvių gestų kalbos tyrėjams;

30.4. lietuvių gestų kalbos įgūdžius patobulins: 50 surdopedagogų, 60 lietuvių gestų kalbos vertėjų, 150 viešąsias paslaugas teikiančių tarnybų darbuotojų (policijos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, medicinos darbuotojų), 400 girdinčiųjų ir sutrikusios klausos vartotojų (kurčiųjų šeimos narių, socialinių darbuotojų, studentų ir kitų visuomenės socialinių grupių);

30.5. parengta 11 gestų kalbos mokymo programų įvairioms vartotojų grupėms;

30.6. 2009–2012 metais parengti 28 profesionalūs lietuvių gestų kalbos vertėjai, turintys aukštąjį išsilavinimą;

30.7. 10 kurčiųjų mokyklų, 5 kurčiųjų reabilitacijos centruose ir 1 gestų kalbos tyrimo kabinete pagerinta lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų įranga; įrengtos 56 kompiuterizuotos darbo vietos;

30.8. įsteigti 25 gestų kalbos vertėjų etatai;

30.9. 2012 metais vienas gestų kalbos vertėjas teiks paslaugas vidutiniškai 70 kurčiųjų, paslaugų prieinamumo procentas padidės iki 20,5 procento;

30.10. pakeistas 1 teisės aktas ir parengti 2 nauji teisės aktai;

30.11. surengta 11 informacinių šviečiamųjų renginių visuomenei ir kurtiesiems;

30.12. parengti ir išleisti 5 leidiniai kurtiesiems ir girdintiesiems;

30.13. pasiekta, kad lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems 2012 metais teiktų 119 gestų kalbos vertėjų;

30.14. išplėstos Surdologijos centro funkcijos ir veikla taip, kad jis taptų metodinės pagalbos centru, vykdančiu gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos tobulinimo programas.

VI. Programos ĮGYVENDINIMAS, finansavimas, STEBĖSENA IR ATSISKAITYMAS UŽ REZULTATUS

31. Šios programos įgyvendinimo priemonės, preliminarus lėšų poreikis ir laukiami rezultatai nurodyti jos priede.

32. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuoja šios programos įgyvendinimą.

33. Šią programą įgyvendinančios institucijos (atsakingi vykdytojai) kasmet iki vasario 1 d. pateikia koordinuojančiajai institucijai praėjusių metų priemonių, numatytų šios programos priede, įvykdymo ataskaitas.

34. Ši programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir apskričių viršininkams patvirtintų bendrųjų asignavimų, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes.

––––––––––––––––

Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų

paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos

priedas

Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2009–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės

Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas (metai)	Atsakingi vykdytojai	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)					Laukiamas rezultatas
Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas (metai)	Atsakingi vykdytojai	iš viso	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	Laukiamas rezultatas
Tikslas – integruoti kurčiuosius į visuomenę ir mažinti jų socialinę atskirtį
1. Uždavinys – plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą, leksikos ir gramatikos pavyzdžių kaupimą			išlaidoms – 1114 turtui įsigyti – 31	258	335 turtui įsigyti – 31	276	245
1.1. Tobulinti aiškinamąjį lietuvių gestų kalbos žodyną ir plėtoti lietuvių gestų kalbos tyrimą	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgaliųjų reikalų departamentas), Švietimo ir mokslo ministerija	išlaidoms – 554 turtui įsigyti – 11	120	144 turtui įsigyti – 11	140	150	Bus papildyta ir patikslinta lietuvių gestų kalbos 8000 leksinių vienetų aprašų, ir parengta internetu prieinama elektroninė žodyno versija. Bus papildyta gestų kalbos tyrimams skirta materialinė techninė bazė: įrengtos 3 naujos darbo vietos, 3 darbuotojams pagerintos darbo sąlygos
1.2. Rengti lietuvių gestų kalbos tyrėjus	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	išlaidoms –210 turtui įsigyti – 20	58	106 turtui įsigyti – 20	46		Bus parengta 10 lietuvių gestų kalbos tyrėjų
1.3. Rengti ir leisti teminius žodynus lietuvių gestų kalba	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	išlaidoms – 350	80	85	90	95	Bus parengti ir išleisti 8 temi-niai žodynai lietuvių gestų kalba (kompiuterinės laikmenos forma)
2. Uždavinys – gerinti kurčiųjų švietimo paslaugų kokybę			išlaidoms –2887 turtui įsigyti – 454	išlaidoms – 367	išlaidoms –890	išlaidoms – 863 turtui įsigyti – 304	išlaidoms – 767 turtui įsigyti – 150
2.1. Gerinti mokyklų kurtiesiems metodinę bazę	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	išlaidoms –827	167	200	220	240	Bus parengtos 4 specialiosios mokymo priemonės (kompiuterinės laikmenos forma); parengtas ir išleistas Lietuvių literatūros vadovėlis lietuvių gestų kalba (kompiuterinės laikmenos forma); parengtos ir išleistos 9 mokymo priemonės ir metodinės rekomendacijos mokytojams
2.2. Rengti lietuvių gestų kalbos mokymo programas įvairioms suaugusių vartotojų grupėms, metodinę medžiagą ir mokyti suaugusiuosius	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos kurčiųjų draugija	išlaidoms – 1964	42	85	40		Bus parengtos 6 neformaliojo švietimo programos viešąsias paslaugas teikiantiems specialistams, 3 neformaliojo švietimo programos gestų kalbos vertėjams.
				–	15	15	15	Bus parengta surdopedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa, jos pagrindu mokoma 50 surdopedagogų.
				158	300	300	300	Bus rengiami lietuvių gestų kalbos kursai šioms vartotojų grupėms: policijos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams – 100; sveikatos priežiūros darbuotojams – 50; socialiniams darbuotojams, kurčiųjų šeimų nariams, studentams ir kitiems visuomenės nariams – 400; lietuvių gestų kalbos vertėjams – 60; kurčiųjų mokytojams – 50.
					130	60	40	Bus parengta girdintiems vartotojams lietuvių gestų kalbos mokymosi programa, skirta pažengusiesiems (interneto svetainėje ir kompiuterinės laikmenos forma).
					160	152	152	Bus išplėstos viešosios įstaigos Surdologijos centro (toliau vadinama – Surdologijos centras) funkcijos ir veikla. Jis taps metodinės pagalbos centru, vykdančiu gestų kalbos vertėjų kvalifikacijos tobulinimo programas
2.3. Gerinti lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų kurčiųjų mokyklose materialinę bazę	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija	išlaidoms – 56 turtui įsigyti – 144			išlaidoms – 56 turtui įsigyti – 144		Bus pagerinta 10 lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų kurčiųjų mokyklose materialinė bazė, įrengta 40 kompiuterizuotų darbo vietų
2.4. Gerinti lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų kurčiųjų reabilitacijos centruose materialinę bazę	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Lietuvos kurčiųjų draugija	išlaidoms – 40 turtui įsigyti – 310			20	20	Bus pagerinta materialinė bazė:
						turtui įsigyti – 60		5 lietuvių gestų kalbos mokymo kabinetų kurčiųjų reabilitacijos centruose;
						turtui įsigyti – 100		įrengtas 1 lietuvių gestų kalbos leksikos ir gramatikos tyrimo kabinetas Surdologijos centre;
						turtui įsigyti – 100	turtui įsigyti – 150	įrengta 16 kompiuterizuotų darbo vietų
2.5. Rengti lietuvių gestų kalbos vertėjus	2009–2012 metai	Švietimo ir mokslo ministerija						Iki 2012 metų bus parengti 28 lietuvių gestų kalbos vertėjai
2.6. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ (Žin., 1993, Nr. 28-655), siekiant pakoreguoti mėnesinius tarnybinių atlyginimų koeficientus, taikomus gestų kalbos vertėjams, ir patobulinti gestų kalbos vertėjų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, darbo apmokėjimo tvarką	2010 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas						Bus pakeistas 1 teisės aktas
2.7. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius gestų kalbos vertėjų darbo turinį, kvalifikacijos tobulinimą ir atestavimą	2011 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas						Bus parengti 2 nauji teisės aktai
3. Uždavinys – plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems, gerinti šių paslaugų ir informacijos prieinamumą			išlaidoms – 18424 turtui įsigyti – 690	išlaidoms – 2636 turtui įsigyti – 120	išlaidoms – 4921 turtui įsigyti – 190	išlaidoms – 5313 turtui įsigyti – 190	išlaidoms – 5554 turtui įsigyti – 190
3.1. Didinti informacijos prieinamumą lietuvių gestų kalba šviečiant visuomenę ir kurčiuosius	2010–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Lietuvos kurčiųjų draugija	išlaidoms –248	–	10	28	10	Surengta 1 konferencija apie bilingvizmą ir teritoriniu principu 10 seminarų kurtiesiems apie gestų kalbą, kurčiųjų istoriją ir kultūrą.
					50	50	100	Bus parengti ir išleisti 5 nauji leidiniai kurtiesiems ir girdintiesiems DVD formatu: Lietuvos kurčiųjų istorija (2 dalys), Pasaulio kurčiųjų istorija, Kurčiųjų ugdymo istorija, Kurčiųjų kultūra
3.2. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Klaipėdos apskrityje	2009–2012 metai	Klaipėdos apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –1702 turtui įsigyti – 75	328 turtui įsigyti – 15	458 turtui įsigyti – 20	458 turtui įsigyti – 20	458 turtui įsigyti – 20	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 10 vertėjų, dirbančių gestų kalbos vertėjų centre
3.3. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Panevėžio apskrityje	2009–2012 metai	Panevėžio apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –1869 turtui įsigyti – 60	303	522 turtui įsigyti – 20	522 turtui įsigyti – 20	522 turtui įsigyti – 20	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 11 vertėjų, dirbančių gestų kalbos vertėjų centre
3.4. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Šiaulių apskrityje	2009–2012 metai	Šiaulių apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms – 1880 turtui įsigyti – 80	245 turtui įsigyti – 20	545 turtui įsigyti – 20	545 turtui įsigyti – 20	545 turtui įsigyti – 20	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 11 vertėjų, dirbančių gestų kalbos vertėjų centre
3.5. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Telšių apskrityje	2009–2012 metai	Telšių apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms – 591 turtui įsigyti – 30	83	142 turtui įsigyti –10	183 turtui įsigyti – 10	183 turtui įsigyti – 10	Bus nuolat teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 5 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje
3.6. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Tauragės apskrityje	2009–2012 metai	Tauragės apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –313 turtui įsigyti – 30	46	48 turtui įsigyti – 10	89 turtui įsigyti – 10	130 turtui įsigyti – 10	Bus nuolat teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 4 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje
3.7. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Utenos apskrityje	2009–2012 metai	Utenos apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –718 turtui įsigyti – 30	91	168 turtui įsigyti – 10	209 turtui įsigyti – 10	250 turtui įsigyti – 10	Bus nuolat teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 6 vertėjai, dirbantys apskrities viršininko administracijoje
3.8. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Alytaus apskrityje	2009–2012 metai	Alytaus apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –853 turtui įsigyti – 60	101	237 turtui įsigyti – 20	237 turtui įsigyti – 20	278 turtui įsigyti – 20	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 5 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre
3.9. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugas kurtiesiems Marijampolės apskrityje	2009–2012 metai	Marijampolės apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –904 turtui įsigyti – 100	118 turtui įsigyti – 40	262 turtui įsigyti – 20	262 turtui įsigyti – 20	262 turtui įsigyti – 20	Bus nuolat teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 4 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre
3.10. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas kurtiesiems kurčiųjų socialinės reabilitacijos centruose	2009–2012 metai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, Lietuvos kurčiųjų draugija	išlaidoms –920	108	225	271	316	Bus nuolat teikiamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems Respublikiniame, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio kurčiųjų socialinės reabilitacijos centruose ir Surdologijos centre; paslaugas teiks 9 šiuose centruose dirbantys gestų kalbos vertėjai
3.11. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Vilniaus apskrityje	2009–2012 metai	Vilniaus apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms –4639 turtui įsigyti – 105	680 turtui įsigyti – 15	1265 turtui įsigyti – 30	1347 turtui įsigyti – 30	1347 turtui įsigyti – 30	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 28 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre
3.12. Teikti ir plėtoti lietuvių gestų kalbos vertėjų centro paslaugas kurtiesiems Kauno apskrityje	2009–2012 metai	Kauno apskrities viršininkas, o perskirsčius apskričių viršininkų vykdomas funkcijas tarp valstybės ir savivaldybių institucijų – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija	išlaidoms – 3787 turtui įsigyti – 120	533 turtui įsigyti – 30	989 turtui įsigyti – 30	1112 turtui įsigyti – 30	1153 turtui įsigyti – 30	Bus nuolat teikiamos ir plėtojamos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos apskrityje gyvenantiems kurtiesiems: paslaugas teiks 26 vertėjai, dirbantys gestų kalbos vertėjų centre
			išlaidoms –22425 turtui įsigyti – 1175	išlaidoms – 3261 turtui įsigyti – 120	išlaidoms – 6146 turtui įsigyti – 221	išlaidoms – 6452 turtui įsigyti – 494	išlaidoms – 6566 turtui įsigyti – 340
Iš viso			23600	3381	6367	6946	6866

_________________