LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 89:2006 „GYDYTOJAS ALERGOLOGAS IR KLINIKINIS IMUNOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2006 m. vasario 15 d. Nr. V-130

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 89:2006 „Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. 436 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 89:1996 „Gydytojas alergologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1996, Nr. 85-2027);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 382 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 38:1997 „Klinikinis imunologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1997, Nr. 68-1714).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                     ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr.

V-130

GYDYTOJAS ALERGOLOGAS IR KLINIKINIS IMUNOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma gydytojams alergologams ir klinikiniams imunologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Ši medicinos norma parengta vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.3. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069);

3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 624 „Dėl Profesinės kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo nuostatų ir Profesinės kvalifikacijos vertinimą ir pripažinimą vykdančių institucijų ir reglamentuojamų profesijų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 46-1319);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14: 2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 3-62);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Alergologija ir klinikinė imunologija – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti imuninės sistemos sandarą, funkcijas, alerginių ir įvairių imuninių reakcijų sukeltų imuninių ligų priežastis, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją, galintis gydyti alergines bei imunopatologinių reakcijų sukeltas ligas, taikyti imunoterapijos ir imunoprofilaktikos priemones.

Gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo, turinčio galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją.

Neatidėliotina alergologinė ir imunologinė pagalba – gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo teikiama skubi kvalifikuota alergologinė ir imunologinė pagalba, be kurios padidėja paciento mirties ar sunkių komplikacijų rizika.

Alerginės ligos – ligos, pasireiškiančios padidėjusiu jautrumu įvairiems aplinkos veiksniams ir audinių uždegimu, sutrikusia organų bei imuninės sistemos funkcija.

Imunopatologinių reakcijų sukeltų ligų atpažinimas – imunopatologinių reakcijų sukeltų ligų priežasčių, požymių, laboratorinių rodiklių išmanymas bei gebėjimas atpažinti konkrečią ligą ir formuluoti diagnozę.

Imunoterapija – gydymo būdai, tiesiogiai veikiantys imuninę sistemą, kuriais siekiama pašalinti (ar susilpninti) imunopatologinių reakcijų sukeltos ligos priežastį, poveikį, sugrąžinti pažeistas organizmo funkcijas, sumažinti ligos poveikį žmogaus organizmui.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs medicinos studijas bei alergologijos ir klinikinės imunologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo praktika turi gydytojas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją.

7. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas verčiasi medicinos praktika pagal gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti alergologijos ir klinikinės imunologijos paslaugas.

8. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

9. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas turi teisę:

10.1. verstis alergologijos ir klinikinės imunologijos praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie jo gydomus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomų pacientų veiklos ir gyvenamosios vietos ekologines sąlygas bei detalią informaciją apie paciento darbo sąlygas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.11. dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kuriose nagrinėjami asmens ir visuomenės sveikatos klausimai;

10.12. siūlyti sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms, mokymo ir darbo įstaigų vadovams, kaip gerinti alerginių ir imuninių ligų diagnostiką, gydymą bei profilaktiką, pacientų gyvenimo, mokymo ir darbo sąlygas;

10.13. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpas, įrangą, higienines sąlygas, apsaugos priemones, medicininius prietaisus bei jų atnaujinimą), nurodytas kiekvienos diagnostinės ar gydomosios procedūros metodikoje;

10.14. siųsti pacientus negaliai įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.15. taikyti Lietuvoje įteisintus alergologinius ir imuninius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

10.16. dalyvauti kuriant ir diegiant naujas medicinos ir informacijos technologijas;

10.17. būti draudžiamam sveikatos priežiūros įstaigos civiline atsakomybe už žalą, padarytą pacientams gydytojų teisėtais veiksmais;

10.18. sveikatos priežiūros specialistas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais (neišvardytais VII skyriuje) siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.5. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.6. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.7. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.8. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.9. paaiškinti gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.10. taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.11. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir domėdamasis nuolatine medicinos mokslo ir praktikos pažanga. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas turi žinoti:

12.1. sveikatos apsaugos ir socialinės medicinos organizavimo pagrindus;

12.2. medicininės etikos ir deontologijos reikalavimus;

12.3. medicinos pagalbos ir veiklos kokybės pagrindinius rodiklius;

12.4. darbo su dokumentais, raštvedybos ir darbo vietų racionalaus įrengimo pagrindus;

12.5. medicinos statistikos pagrindus;

12.6. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

12.7. šeimos sveikatos ir socialinės apsaugos pagrindus, moters ir vaiko sveikatos apsaugos teisines bei socialines garantijas;

12.8. paciento siuntimo negaliai ir nedarbingumui įvertinti procedūrą;

12.9. asmens fizinės ir psichinės raidos etapus bei ypatybes, šeimos psichologijos pagrindus, sveiko žmogaus ir ligonio psichologiją;

12.10. racionalios mitybos, sveikos gyvensenos principus, sveikatos mokymo principus;

12.11. pagrindinius slaugos principus, tanatologijos pagrindus;

12.12. naudojimąsi informacinėmis duomenų bazėmis.

13. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas turi išmanyti:

13.1. įvairaus amžiaus pacientų imuninės sistemos struktūrą, imuninio atsako mechanizmus, ypatybes;

13.2. alerginių ir imuninių ligų genetinius, ląstelinius ir biocheminius mechanizmus;

13.3. įvairaus amžiaus pacientų alerginių ir imuninių ligų klasifikaciją, epidemiologiją bei svarbiausių ligų etiologiją ir patogenezę, klinikinius požymius; jų ypatybes;

13.4. transplantacinę imunologiją;

13.5. dietoterapijos principus;

13.6. gydomosios aferezės principus;

13.7. imunoterapijos indikacijas, kontraindikacijas, nepageidaujamą poveikį;

13.8. aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos nuo užkrečiamųjų ligų principus;

13.9. Lietuvoje įteisintus alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo, taip pat reabilitacinio gydymo būdus;

13.10. alerginių ligų profilaktikos priemones, rekomenduoti jas taikyti pacientams;

13.11. diagnozuoti ir gydyti ligas pagal vidaus ligų gydytojo kompetenciją, o turint bazinį vaikų ligų gydytojo pasirengimą – pagal vaikų ligų gydytojo kompetenciją;

14. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir būkles (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją):

14.1. alerginę purpurą D69.0;

14.2. funkcinius segmentuotų neutrofilų sutrikimus D71;

14.3. eozinofiliją D72.1;

14.4. imunodeficitą su vyraujančiais antikūnų defektais D80:

14.4.1. paveldėtą hipoglobulinemiją D80.0;

14.4.2. nešeiminę hipoglobulinemiją D80.1;

14.4.3. išskirtinį imunoglobulino A (IgA) deficitą D80.2;

14.4.4. išskirtinį imunoglobulino G (IgG) poklasių deficitą D80.3;

14.4.5. išskirtinį imunoglobulino M (IgM) deficitą D80.4;

14.4.6. imunodeficitą su imunoglobulino M (IgM) padidėjimu D80.5;

14.4.7. kitus deficitus su normaliais imunoglobulinais ar su hiperglobulinemija D80.6;

14.4.8. praeinančią kūdikių hipoglobulinemiją D80.7;

14.4.9. kitus imunodeficitus su vyraujančiais antikūnų defektais D80.8;

14.4.10. imunodeficitą su vyraujančiais antikūnų defektais, neklasifikuojamą kitaip D80.9;

14.5. kombinuotą imunodeficitą D81:

14.5.1. įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su retikuline disgeneze D81.0;

14.5.2. įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su mažu T-ląstelių ir B-ląstelių skaičiumi D81.1;

14.5.3. įvairiai kombinuotą imunodeficitą (SCID) su mažu ar normaliu D81.2;

14.5.4. adenozino diaminazės (ADA) deficitą D81.3;

14.5.5. Nezelofo sindromą D81.4;

14.5.6. purininės nukleininės fosforidazės (PNP) deficitą D81.5;

14.5.7. pagrindinio audinių suderinamumo komplekso I klasės antigenų nepakankamumą D81.6;

14.5.8. pagrindinio audinių suderinamumo komplekso II klasės antigenų nepakankamumą D81.7;

14.5.9. kitą kombinuotą imunodeficitą D81.8;

14.5.10. kombinuotą imunodeficitą, nepatikslintą D81.9;

14.6. imunodeficitą kartu su kitais pagrindiniais defektais D82:

14.6.1. Wiskott-Aldricho sindromą D82.0;

14.6.2. Di George sindromą D82.1;

14.6.3. imunodeficitą su trumpų galūnių sindromu D82.2;

14.6.4. imunodeficitą su įgimta defektyvia reakcija į Epstein-Baro virusą D82.3;

14.6.5. hiperimunoglobulino E (IgE) sindromą D82.4;

14.6.6. imunodeficitą, susijusį su kitais patikslintais pagrindiniais defektais D82.8;

14.6.7. imunodeficitą, susijusį su pagrindiniais defektais, nepatikslintais D82.9;

14.7. įprastinį kintamą imunodeficitą D83:

14.7.1. įprastinį kintamą imunodeficitą su dominuojančiais B-ląstelių kiekio ir funkcijos nenormalumais D83.0;

14.7.2. įprastinį kintamą imunodeficitą su dominuojančiais imunoreguliacinių T-ląstelių sutrikimais D83.1;

14.7.3. įprastinį kintamą imunodeficitą su auto antikūnais B- ir T-ląstelėms D83.2;

14.7.4. kitus įprastus kintamus imunodeficitus D83.8;

14.7.5. įprastinį kintamą imunodeficitą, nepatikslintą D83.9;

14.8. kitą imunodeficitą D84:

14.8.1. limfocitų funkcinio antigeno-1 (LFA-1) defektą D84.0;

14.8.2. defektą komplemento sistemoje D84.1;

14.8.3. kitą nepatikslintą imunodeficitą D84.8;

14.8.4. imunodeficitą, nepatikslintą D84.9;

14.9. kitus imuninio mechanizmo pakenkimus, neklasifikuojamus kitur D89:

14.9.1. kitus patikslintus imuninio mechanizmo pakenkimus, neklasifikuojamus kitaip D89.8;

14.9.2. imuninio mechanizmo pakenkimus, nepatikslintus D89.9;

14.10. Chediak (-Steinbrinck) – Higashi sindromą E70.3:

4.11. konjunktyvitą H10:

4.11.1. ūminį atopinį konjunktyvitą H10.1;

4.11.2. blefarokonjunktyvitą H10.5;

14.12. ūmines viršutinių kvėpavimo takų pasikartojančias infekcijas, sukėlėjas nepatikslintas J06;

14.13. ūminį bronchitą J20;

14.14. vazomotorinį ir alerginį rinitą J30;

14.15. lėtinį rinitą, nazofaringitą ir faringitą J31;

14.16. lėtinį sinusitą J32;

14.17. nosies polipus J33;

14.18. bronchitą, nepatikslintą kaip ūminį ar lėtinį J40;

14.19. paprastą ir gleiviškai pūlingą lėtinį bronchitą J41;

14.20. nepatikslintą lėtinį bronchitą J42;

14.21. astmą J45;

14.22. astminę būklę J46;

14.23. alerginį alveolitą ir pneumonitą, sukeltą organinių dulkių J67;

14.24. plaučių eozinofiliją, neklasifikuojamą kitur J82;

14.25. grįžtamąją burnos aftą K12.0;

14.26. cheilitą K13.0;

14.27. alerginį ir diatezinį gastroenteritą ir kolitą K52.2;

14.28. vaistų sukeltą pūslinę L10.5;

14.29. herpiškąjį dermatitą L13.0;

14.30. atopinį dermatitą L20;

14.31. alerginį kontaktinį dermatitą L23;

14.32. dermatitą, sukeltą į vidų patekusių medžiagų L27;

14.33. dilgėlinę L50;

14.34. daugiaformę raudonę (erythema multiforme), Stivenso-Džonsono sindromą, Lyell’o sindromą L51;

14.35. mazginę raudonę (erythema nodosum) L52;

14.36. nepatikslintą eriteminę būklę L53.9;

14.37. kitus ūminius odos pažeidimus, sukeltus ultravioletinių spindulių L56:

14.37.1. fotoksinę reakciją į vaistus L56.0;

14.37.2. fotoalerginę reakciją į vaistus L56.1;

14.37.3. saulės sukeltą dilgėlinę L56.3;

14.38. odos vaskulitą, neklasifikuojamą kitur L95;

14.39. kitas nekrozuojančias vaskulopatijas M31

14.40. vaistų sukeltą sisteminę raudonąją vilkligę M32.0

14.41. kontakto su nuodingaisiais gyvūnais toksinį poveikį T63;

14.42. žalingus padarinius, neklasifikuojamus kitur T78:

14.42.1. anafilaksinį šoką dėl žalingos reakcijos į maistą T78.0;

14.42.2. anafilaksinį šoką, nepatikslintą T78.2;

14.42.3. angioneurozinę edemą T78.3;

14.42.4. alergiją, nepatikslintą T78.4;

14.43. komplikacijas po infuzijos, transfuzijas ir gydomąsias injekcijas T80:

14.43.1. anafilaksinį seruminį šoką T80.5;

14.43.2. kitas serumines reakcijas T80.6;

14.44. transplantuotų organų ir audinių suirimą bei atmetimo reakciją T86;

14.45. kitas chirurgines ir medicinos pagalbos komplikacijas, neklasifikuojamas kitur T88:

14.45.1. anafilaksinį šoką dėl žalingo tinkamai skirtų vaistų poveikio T88.6;

14.45.2. nepatikslintą vaistų žalingą poveikį T88.7.

15. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas turi gebėti atlikti šiuos diagnostinius tyrimus ir gydomąsias procedūras:

15.1. surinkti anamnezę ir objektyviai ištirti ligonį;

15.2. surinkti alergologinę anamnezę, nustatyti ir įvertinti paciento ekologines alergologines sąlygas darbe, namuose;

15.3. įvertinti krūtinės ląstos radiologinius duomenis (rentgenogramą, tomogramą, kompiuterinę tomogramą ir kt.);

15.4. įvertinti veido daubų radiologinius duomenis (rentgenogramą, kompiuterinę tomogramą, ultragarsinio tyrimo);

15.5. atlikti faringoskopiją;

15.6. atlikti priekinę rinoskopiją;

15.7. atlikti nosies gleivinės biopsiją;

15.8. atlikti nosies priekinę tamponadą, jei kraujuoja po gleivinės biopsijos;

15.9. įvertinti nosies gleivinės biopsinės medžiagos histologinio ir imunologinio tyrimo rezultatus;

15.10. atlikti ir įvertinti rinomanometriją;

15.11. atlikti ir įvertinti kvėpavimo takų ciliarinio aparato funkciją (sacharino mėginį);

15.12. atlikti ir įvertinti nosies ertmės endoskopinį tyrimą;

15.13. atlikti ir įvertinti otoskopiją;

15.14. paimti medžiagą pasėliui iš ryklės, nosies ertmės, nuo odos;

15.15. atlikti odos funkcijos tyrimus (dermografizmo, Nikolskio simptomo, fizinius mėginius);

15.16. atlikti odos biopsiją;

15.17. įvertinti odos bioptato histologinio, imunologinio tyrimo rezultatus;

15.18. atlikti vokų junginės apžiūrą;

15.19. atlikti ir įvertinti kvėpavimo sistemos funkcijos tyrimus: spirometriją, bronchodilatacinius, bronchų provokacinius mėginius;

15.20. atlikti ir įvertinti odos alerginius mėginius: dūrio, įodinius, aplikacinius su standartiniais ir ex tempore paruoštais alergenų tirpalais;

15.21. atlikti alergeno tirpalo skiedinius, atlikti ir įvertinti alergometriją;

15.22. atlikti ir įvertinti provokacinius mėginius su alergenu: nosies, akių junginės, paliežuvio srities, bronchų, peroralinį, įodinį;

15.23. atlikti ir įvertinti provokacinius fizinių veiksnių (šalčio, vibracijos, spaudimo, UV) mėginius;

15.24. atlikti ir įvertinti fizinio krūvio mėginį;

15.25. paimti medžiagą citologiniam nosies sekreto, akių junginės, skreplių tyrimui (įskaitant indukuotų skreplių);

15.26. citologiškai įvertinti nosies sekreto, akių junginės, bronchų sekreto, skreplių tepinėlius;

15.27. įvertinti alergologinius ir imunologinius laboratorinius tyrimus (limfocitų ir jų funkcijos, imunoglobulinų, komplemento ir kitų serumo veiksnių (citokinų, chemokinų), fagocitų, specifinių antikūnų, autoantikūnų, aloantigenų ir kt.);

15.28. įvertinti imunosupresinių vaistų koncentracijos tyrimo kraujyje rezultatus;

15.29. atlikti ir įvertinti mikroskopinį Demodex ir niežų erkių, odos grybelių tyrimus;

15.30. taikyti eliminacines dietas;

15.31. taikyti specifinę imunoterapiją alergenais;

15.32. taikyti desensibilizaciją;

15.33. taikyti imunoterapiją imunoglobulinais;

15.34. taikyti imuninės sistemos terapiją (supresiją, stimuliaciją) cheminiais, biologiniais ir rekombinantiniais preparatais;

15.35. konsultuotis ir bendradarbiauti su kitų sričių specialistais diagnozuojant ir gydant sistemines ir organų autoimunines ligas, navikines ligas, komplikacijas po transplantacijos, infekcinių ligų sukeltą imunopatologiją.

VIII. ATSAKOMYBĖ

16. Gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________