LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL TESTAVIMO NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS BENDRŲJŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. spalio 11 d. Nr. 133
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos banko valdybos 2001 m. spalio 25 d. posėdyje (protokolas Nr. 24) priimtą protokolinį nutarimą dėl Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrųjų nuostatų.
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos 2007 m. spalio 11 d.
nutarimu Nr. 133
TESTAVIMO NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS BENDROSIOS NUOSTATOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis bendrosios nuostatos (toliau – nuostatos) reglamentuoja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis vykdymo bendrąją tvarką, siekiant įgyvendinti Kapitalo pakankamumo bendrąsias nuostatas (patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 138, Žin., 2006, Nr. 142-5442), Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrąsias nuostatas (patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145, Žin., 2006, Nr. 143-5456), Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso bendrąsias nuostatas (patvirtintas Lietuvos banko valdybos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 145, Žin., 2006, Nr. 143-5456).
2. Nuostatos parengtos atsižvelgus į Europos bankų priežiūros institucijų komiteto (angl. Committee of European Banking Supervisors – CEBS) išleistus Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pagal priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą techninius aspektus (angl. Technical aspects of stress testing under the supervisory review process).
3. Nuostatos taikomos visiems Lietuvos banko licenciją turintiems bankams ir Lietuvos centrinei kredito unijai (toliau – bankai).
4. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress-testing) – tai rizikos valdymo priemonė (technika), naudojama vertinant galimą įtaką banko finansinei būklei, įvykus tam tikram (apibrėžtam) įvykiui (įvykiams) ir (ar) pakitus (esant nepastoviai) finansinei ar ekonominei aplinkai.
5. Pagrindinis testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslas – nustatyti, ar banko ir banko finansinės grupės kapitalo pakanka galimiems nuostoliams, kurie gali atsirasti dėl banko finansinės būklės pablogėjimo, padengti.
II. VIDAUS KAPITALO PAKANKAMUMO VERTINIMO PROCESO IR TESTAVIMO SĄVEIKA
7. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – testavimas) yra banko Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. Internal Capital Adequacy Assessment Process, toliau – ICAAP) sudėtinė dalis.
8. Testavimas turi atitikti banko ICAAP, t. y. turi būti rengiamas ir vykdomas vadovaujantis veiklos proporcingumo principu, atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas.
9. Bankas turi naudoti testavimą kaip priemonę, leidžiančią numatyti ir įvertinti galimų įvykių poveikį bankui ateityje, t. y. testavimas turi būti susietas su banko veiklos strateginiu planavimu, apimti ICAAP numatytą kapitalo ir rizikos struktūros planavimą.
10. Testavimas, kaip ICAAP sudėtinė dalis, taip pat naudojamas kaip banko rizikos valdymo diagnostinė priemonė, kuri turi padėti banko vadovybei suprasti ir įvertinti su banko veikla susijusią riziką, užtikrinti tinkamą jos valdymo procesą banke ir padėti parengti banko veiksmų tęstinumo planus krizės ar kitų nenumatytų įvykių atveju.
11. Testavimas turėtų padėti bankui įvertinti šiuos veiklos aspektus:
11.2. ar banko kapitalas ir jo paskirstymas užtikrina pakankamą rizikos padengimą galimų įvykių atveju;
12. Testavimas turi apimti visas vykstant ICAAP nustatytas reikšmingas rizikos rūšis ir kitas pažeidžiamas veiklos sritis.
13. Atlikęs į testavimą įtraukiamų rizikos rūšių ir veiklos sričių įvertinimą, bankas turi nusistatyti ir aiškiai įvardinti konkrečius rizikos faktorius, kurių pokyčiai gali neigiamai paveikti banko veiklą ir kurie iš jų bus naudojami atliekant testavimą.
III. TESTAVIMO BŪDAI
15. Testavimo būdą pasirenka pats bankas. Rekomenduojama atliekant testavimą naudoti scenarijaus analizę ar (ir) jautrumo testą.
15.1. Scenarijaus analizė apima vienu metu vykstančių keleto rizikos faktorių pokyčių įvertinimą ir atspindi įvykius, kurie, banko požiūriu, galimi ateityje. Scenarijaus analizė gali būti grindžiama praeities (istoriniais) įvykiais, kurie darė reikšmingą poveikį rinkai (istorinis scenarijus), arba tikėtinais (spėjamais) įvykiais, kurie gali įvykti rinkoje ateityje (hipotetinis scenarijus).
IV. TESTAVIMO ORGANIZAVIMAS BANKE
17. Už testavimo organizavimą ir atlikimą banke yra atsakingi banko valdymo organai. Banko valdymo organai nustato testavimo dažnumą ir mastus banke, svarsto testavimo rezultatus, nustato priemones ir laikotarpį testavimo metu nustatytiems trūkumams pašalinti, priima sprendimus dėl veiksmų plano banko veiklos tęstinumui užtikrinti.
18. Testavimo atlikimo banke tvarka turi būti aprašyta banko vidaus dokumentuose, kurie turi būti patvirtinti banko valdymo organų.
19. Šalinant testavimo metu nustatytus trūkumus, banko valdymo organai turi atkreipti dėmesį ir įvertinti šias banko veiklos sritis:
19.1. rizikos ribojimo (kredito, rinkos, koncentracijos rizikos ir kt.) peržiūrą, jeigu šios ribos nepakankamai konservatyvios ir neužtikrina tinkamo rizikos ribojimo;
19.2. rizikos mažinimo priemonių peržiūrą ir pakeitimą, jeigu šios priemonės neveiksmingos ir neužtikrina norimo rizikos mažinimo laipsnio;
19.3. banko turimų pozicijų, susijusių su tam tikrais skolininkais, tarpusavyje susijusiais skolininkais, ūkio šakomis, geografiniais regionais ir kt. sumažinimą ir diversifikacijos laipsnio peržiūrą, jeigu šios pozicijos yra gana jautrios galimiems neigiamiems įvykiams;
19.5. ICAAP peržiūrą, jeigu rizikai padengti kapitalo nepakanka ir (ar) jis netinkamai apskaičiuotas ir paskirstytas;
19.6. veiklos tęstinumo planų peržiūrą ir koregavimą, atsižvelgiant į naujus testavimo metu paaiškėjusius duomenis;
20. Testavimo atlikimo tvarka turi būti peržiūrima periodiškai, ne rečiau kaip vieną kartą per metus, jeigu banko valdymo organai nenustato dažniau, ir, jeigu būtina, atnaujinama, papildoma ar kitaip koreguojama.
21. Peržiūrėdamas testavimo tvarką, bankas turi atkreipti dėmesį į šias pagrindines sritis ir įvertinti jų aktualumą testavimo procesui:
21.1. ar testavimo procesas apima visas reikšmingas banko prisiimtas rizikos rūšis ir pažeidžiamas veiklos sritis, ar nebūtina į testavimą įtraukti naujų veiklos procesų;
21.3. ar tinkama valdymo organų informavimo sistema rengiantis testavimui, testavimo metu ir jam pasibaigus;
22. Banko informacinės technologijos turi užtikrinti kokybišką ir patikimą duomenų apdorojimo ir informacijos pateikimo banko valdymo organams procesą, ypač tai svarbu bankams, kurie turi teisę naudoti pažangius kapitalo pakankamumo skaičiavimo metodus.
V. PAGRINDINIAI TESTAVIMO REIKALAVIMAI
24. Testavimo dažnumas turi priklausyti nuo to, su kokiomis rizikos rūšimis susiduria bankas savo veikloje ir koks testavimo būdas yra taikomas. Testavimas gali būti atliekamas taip dažnai, kaip, banko nuomone, to reikia, tačiau bendras banko ir banko finansinės grupės testavimas (toliau – bendras banko testavimas) turi būti atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Rinkdamasis testavimo dažnumą, bankas turi atsižvelgti į:
24.2. rizikos faktorių, kurie naudojami atliekant testavimą, prigimtį ir ypač į jų jautrumą (nepastovumą);
24.3. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis atlikimo techninius aspektus: reikia atsižvelgti į tai, kad, kuo labiau yra kompleksiškas testavimas (t. y. apimantis daugelį rizikos faktorių), tuo didesnis duomenų kiekis jį atliekant yra naudojamas, todėl sudėtingi scenarijai, ypač tie, kurie remiasi hipotetiniais duomenimis ir prielaidomis, turėtų būti taikomi tik užtikrinus duomenų kokybę;
25. Testavimo metu bankas turi vertinti ir išorinę aplinką, t. y. veiksnius, vykstančius ar galinčius įvykti nepaisant banko veiklos, tačiau galinčius turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei. Tuo tikslu bankas turi nustatyti, kokie specifiniai ekonominiai, ūkio sektoriaus duomenys ar makroekonominiai rodikliai gali turėti įtakos jo veiklai ir kokie bus naudojami atliekant testavimą.
26. Jeigu bankas, atlikdamas testavimą, nusprendžia scenarijaus analizei naudoti istorinius duomenis, jis turi įvertinti po šių įvykių rinkoje buvusius pokyčius, naujai atsiradusius finansinius produktus, rizikos mažinimo priemones ir kt.
27. Kadangi testavimas yra sudėtinė ICAAP dalis, bankui rekomenduojama įvertinti, kaip jį ir jo finansinę grupę paveiktų ūkio nuosmukis. Bankas turi atskleisti, kaip (kokiomis priemonėmis) numato šį etapą išgyventi, kaip numato plėtoti savo veiklą ir valdyti kapitalą, siekdamas vykdyti veiklos riziką ribojančius normatyvus. Pateikiamos banko prognozės 3–5 metams, ypatingą dėmesį skiriant kapitalo pakankamumo rodikliui.
28. Atlikdamas testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, bankas nusistato testavimo laiko horizontą, kuris priklauso nuo testuojamų pozicijų pobūdžio (pvz., vertinant rinkos riziką, banko prekybos knygoje taikomi trumpi laikotarpiai, o kredito rizikai ilgesni). Nustatydamas testavimo laiko horizontą, bankas taip pat turėtų vadovautis savo galimybėmis (laiko atžvilgiu) restruktūrizuoti ar diversifikuoti testuojamas pozicijas.
29. Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu Lietuvos bankas turi teisę pareikalauti, kad bankas visiškai ar iš dalies atnaujintų vėliausiai atlikto testavimo rezultatus, taip pat atliktų papildomus specialius testavimus, jeigu:
29.1. bankas, atlikdamas testavimą, neįtraukė, Lietuvos banko nuomone, svarbių pozicijų ir neįvertino visų faktorių, galinčių turėti įtakos banko veiklai ir finansinei būklei;
29.2. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu nustatoma, kad banko testavimo scenarijuose naudojamos prielaidos netinkamai pagrįstos;
VI. BENDRASIS BANKO TESTAVIMAS IR ATSKIRŲ RIZIKOS RŪŠIŲ TESTAVIMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI
30. Atliekant bendrąjį banko testavimą, turi būti įtraukiamos šios rizikos rūšys:
31. Bendrasis banko testavimas atliekamas įvertinant visas pagrindines rizikos rūšis. Sudarant scenarijų ar testą, nustatomos prielaidos, kaip galėtų kisti rizikos augimo veiksniai (rizikos faktoriai) ir modeliuojamos kelios galimos skirtingo griežtumo situacijos (scenarijai).
32. Atliekant testavimą, rekomenduojama naudoti standartinį, labiausiai tikėtiną ir blogiausią scenarijus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas blogiausiam scenarijui. Šis scenarijus turi būti siejamas su krize ar šoku, kurio poveikis galėtų labai reikšmingai sutrikdyti banko veiklą. Standartinis scenarijus turėtų remtis pasirenkamo kintamo dydžio šoku, kuris būtų taikomas visoms testuojamoms rizikos rūšims. Labiausiai tikėtinas scenarijus nustatomas analizuojant ilgojo laikotarpio (5–10 metų) banko veikos įvykusius.
33. Atsižvelgiant į banko veiklos mastą ir pobūdį, rekomenduojami tokie bendrojo banko testavimo būdai:
33.1. Parengiami atskiri kiekvienos rizikos rūšies testavimo scenarijai ir, baigus testuoti visas rizikos rūšis, apibendrinami rezultatai.
34. Testuodamas atskiras rizikos rūšis, bankas turi įvertinti ir į testavimo scenarijus (laikydamasis veiklos proporcingumo principo) įtraukti 34.1–34.4 punktuose nustatytus aspektus.
34.1. Su kredito rizika susiję aspektai:
34.1.1. Testuojant kredito riziką, bankui rekomenduojama vertinti konsoliduotą savo skolininkų kredito riziką, t. y. visi individualūs banko skolininko įsipareigojimai bankui būtų traktuojami kaip viena visuma.
34.1.2. Vertindamas konsoliduotą skolininkų kredito riziką, bankas gali ją sumažinti banko įsipareigojimų skolininkui suma, tačiau turi įvertinti būsimų pinigų srautų suderinamumą pagal laiką.
34.1.3. Bankui rekomenduojama nusistatyti testuojamą konsoliduotos kliento kredito rizikos lygį, t. y. apibrėžti įsipareigojimų bankui sumą, kurią viršijęs klientas tampa testavimo proceso objektu. Pageidautina, kad būtų testuojama daugiau kaip 70 procentų banko paskolų.
34.1.4. Atliekant testavimą, bankui rekomenduojama klientų mokumą vertinti neatsižvelgiant į kredito riziką mažinančias priemones (užstatą, garantijas ir pan.).
34.1.5. Testuodamas bankas turi stengtis įvertinti paskolų portfelio koncentracijos riziką, t. y. įvertinti tarpusavyje susijusių klientų kredito riziką.
34.1.6. Rekomenduojama įvertinti ne tik bendrą kredito rizikos poveikį, bet ir kredito rizikos poveikį atskiriems paskolų portfelio segmentams. Tuo tikslu bankas turi segmentuoti paskolų portfelį, atsižvelgdamas į jo sudėtį, pvz., pagal ekonominės veiklos sektorius, nes kiekvienam sektoriui būdingi skirtingi rizikos faktoriai.
34.1.7. Testuojant kredito riziką, bankui rekomenduojama įvertinti galimą ekonominį nuosmukį tiek šalies ekonomikoje bendrai, tiek atskiruose ekonominiuose sektoriuose (pvz., gyvenamojo būsto kainų kritimas) ir atitinkamai koreguoti skolininkų mokumo prielaidas bei kredito riziką mažinančių priemonių vertę.
34.1.8. Testuodamas kredito riziką, bankas turi įvertinti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos skolininko mokumui (palūkanų normų augimas, valiutos kurso pokyčiai ir kt.);
34.2. Su rinkos rizika susiję aspektai:
34.2.1. Testuodamas rinkos riziką, bankas turi testuoti tiek banko prekybinę, tiek ir bankinę knygas.
34.2.2. Rinkos rizika testuojama pagal kiekvieną jos sudedamąją dalį atskirai (pvz., palūkanų normos rizika, užsienio valiutos kurso rizika ir kt.) arba testuojamos kelios rizikos rūšys iš karto.
34.2.3. Testuojant palūkanų normos riziką, rekomenduojama išskirti palūkanų normos svyravimams jautriausias finansines priemones.
34.2.4. Testuojant ilgojo laikotarpio palūkanų normos pokyčio poveikį, bankinėje ir prekybos knygose rekomenduojama naudoti spragos analizę.
34.2.5. Testuojant užsienio valiutos kursų riziką, rekomenduojama segmentuoti užsienio valiutas pagal galimą kurso pokyčio laipsnį, kurį galima įvertinti remiantis istoriniais duomenimis.
34.2.6. Rinkos rizikos testavimas turi atskleisti prekybinės knygos reikšmingą pozicijų jautrumą įvairioms neigiamoms situacijoms rinkose, taip pat parodyti, ar banko pasirinkta prekybinės veiklos politika yra saugi, ar tinkamai veikia banko naudojamos prekybinių sandorių apsidraudimo priemonės ir per kiek laiko bankas sugebės jomis pasinaudoti įvykus rinkos šokui.
34.2.7. bankai, rinkos rizikai vertinti naudojantys rizikos vertės (VaR) modelius, be kitų Lietuvos banko teisės aktuose šiems modeliams nustatytų reikalavimų, turi pasirinktu dažnumu stebėti modelių veiklos patikimumą ir testuoti modelį naudodami įvairius faktorius, pavyzdžiui:
34.2.7.1. nelikvidžių pozicijų atsiradimas arba kainų nesuderinamumas, dėl kurių tikėtini nuostoliai;
34.3. Su operacine rizika susiję aspektai:
34.3.1. Testuodamas operacinę riziką, bankas turi išskirti veiklos sritis, kuriose jis tikisi patirti nuostolių, pavyzdžiui: mažmeninė bankininkystė, įmonių bankininkystė, turto valdymas, mokėjimai ir atsiskaitymai ir kt.
34.3.2. Operacinės rizikos testavimo scenarijaus prielaidos gali apimti tokius pagrindinius veiksnius:
34.4. Su likvidumo rizika susiję aspektai:
34.4.1. Likvidumo rizikos testavimas turi apimti einamąjį ir ilgalaikį banko likvidumą. Testuojant likvidumo riziką, turi būti išskirti vidiniai, t. y. banko generuojami pinigų srautai, ir išoriniai, rodantys banko gebėjimą skolintis rinkoje arba iš globojančio banko.
34.4.2. Likvidumo rizikos testavimo scenarijaus prielaidos gali apimti tokius pagrindinius veiksnius:
34.4.2.1. susijusius su rinkoje vykstančiais pokyčiais:
VII. TESTAVIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR VEIKSMŲ PLANO PARENGIMAS
35. Bendrojo banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai turi parodyti:
35.2. koks testuojant banką ir banko grupę naudotas griežčiausias scenarijus, kurio metu imituoti rimti galimi banko veiklos sutrikimai;
35.3. ar banko ir banko grupės kapitalo pakanka nuostoliams padengti, jeigu pasitvirtintų įvairaus griežtumo scenarijuose (ir ypač blogiausiame scenarijuje) numatyti įvykiai;
36. Įvertinęs testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir nustačius bankui nepriimtiną rizikos tikimybę, padalinys, atsakingas už bendrą banko ir banko grupės rizikos valdymą, turi parengti (koreguoti) veiklos tęstinumo planą ir nurodyti veiksmus, kurių imsis bankas susiklosčius kiekviename scenarijuje sumodeliuotai situacijai.
37. Banko valdymo organai ir atitinkamų struktūrinių padalinių (kurių veikla susijusi su rizika, vertinama atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) vadovai turi būti informuoti apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, nurodant numatomą kiekvieno scenarijaus tikimybę.
38. Banko valdymo organai turi:
38.2. įsitikinti, kad turimo kapitalo pakaks blogiausio scenarijaus nuostoliams padengti ir banko veiklos stabilumui užtikrinti;
38.3. jeigu standartinio ar labiausiai tikėtino scenarijaus rezultatai rodo neproporcingai didelį rizikos augimą tam tikrose veiklos srityse, būtina imtis atitinkamų veiksmų tai rizikai sumažinti (peržiūrėti tam tikrą skolinimo ir prekybos politiką, sumažinti nustatytus limitus, labiau diversifikuoti banko veiklą);
38.4. užtikrinti, kad atitinkamų struktūrinių padalinių, kurių veikla susijusi su tos rizikos augimu, vadovai būtų informuoti apie valdymo organų sprendimus ir nedelsiant imtųsi veiksmų jiems įgyvendinti;
38.5. patvirtinti veiklos tęstinumo planą, nurodant priemones, kurių imsis bankas susiklosčius scenarijuje sumodeliuotai situacijai. Šiame plane turi būti numatyta:
38.7. alternatyvūs lėšų gavimo šaltiniai tam atvejui, jeigu neužtektų turimų kapitalo arba dėl piniginių srautų nesubalansuotumo susidarytų likvidaus turto stygius;
38.8. procedūros, užtikrinančios glaudų atsakingų padalinių veiksmų koordinavimą ir nenutrūkstamus informacinius srautus, kurie sudarytų galimybę tiksliai informuoti valdymo organus apie susidariusią padėtį ir nedelsiant priimti sprendimus;
38.9. aiškus atsakingų padalinių ir darbuotojų atsakomybės pasidalijimas priimant sprendimus ekstremaliomis aplinkybėmis;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39. Pasibaigus finansiniams metams, kartu su metine finansine atskaitomybe bankai Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikia informaciją apie bendrojo banko testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus: