LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ KULTŪROS IR ŠVIETIMO RĖMIMO 1998–2000 METŲ PROGRAMOS

1997 m. liepos 4 d. Nr. 723

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998–2000 metų programai (pridedama).

2. Patvirtinti Užsienio lietuvių bendruomenių kultūros ir švietimo rėmimo 1998–2000 metų programos įgyvendinimo priemones (pridedama).

3. Pavesti Finansų ministerijai, rengiant atitinkamų metų Lietuvos valstybės biudžeto projektą, pagal galimybes numatyti lėšas 1 punkte nurodytai programai vykdyti pagal institucijų pateiktus skaičiavimus.

4. Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                    ZIGMAS ZINKEVIČIUS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 723

UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ KULTŪROS IR ŠVIETIMO RĖMIMO 1998–2000 METŲ PROGRAMA

BENDROJI DALIS

1. Užsienio lietuviai – neatskiriama lietuvių tautos dalis. Ilgus dešimtmečius jie, išsaugodami tautinę savimonę ir identiškumą, gynė lietuvių tautos teisę į valstybingumą ir vietą pasaulio tautų bendrijoje, populiarino Lietuvą ir jos kultūrą valstybėse, kuriose gyveno. Tik atkūrusi valstybingumą, Lietuva galėjo pradėti glaudžiai bendradarbiauti su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Vienas svarbiausių Lietuvos valstybės uždavinių siekti, kad ryšiai su jais, jų bendruomenėmis ir organizacijomis būtų naudojami ten gyvenančių lietuvių, Lietuvos valstybės ir visuomenės interesams bei poreikiams tenkinti.

UŽSIENIO LIETUVIŲ PADĖTIS

2. Šimtai tūkstančių lietuvių per daugelį metų dėl įvairių priežasčių atsidūrė už tėvynės ribų. Praeitojo amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje mūsų protėviai dėl ekonominės ir nacionalinės caro valdžios priespaudos emigravo į kitas šalis. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui daug Lietuvos piliečių pasitraukė į Vakarus. Šimtai tūkstančių lietuvių per sovietinę okupaciją buvo ištremti iš gimtųjų vietų į Sibirą, Tolimuosius Rytus, Šiaurę, Vidurinę Aziją. Sovietų Sąjunga okupacijos dešimtmečiais sąmoningai vykdė tautų asimiliacijos politiką. Dėl vadinamojo „sąjunginio“ specialistų skirstymo, didelės darbo jėgos migracijos, tarnybos sovietinėje armijoje ir kitų priežasčių daug jaunų žmonių buvo priversti išvykti iš tėvynės. Dalis jų liko nuolat gyventi svetimuose kraštuose.

3. Už Lietuvos Respublikos ribų gyvena daugiau kaip milijonas lietuvių kilmės asmenų. Dalis jų (Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje) yra autochtonai, turintys senas tautiško gyvenimo tradicijas. Kita dalis – išeiviai ir tremtiniai. Daugiausiai lietuvių gyvena JAV (daugiau kaip 800 tūkstančių), nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių – Rusijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Australijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Uzbekijoje, Gruzijoje ir kitur. Lenkijoje šiuo metu gyvena apie 50 tūkstančių lietuvių, daugiausia jų (apie 70 procentų) Suvalkų vaivadijos Punsko, Seinų ir Suvalkų valsčiuose. Punsko valsčiuje lietuviai sudaro 80 procentų, Seinų – 30 procentų visų gyventojų. Baltarusijoje gyvena apie 18 tūkstančių mūsų tautiečių. Čia yra ištisi kaimai, kuriuose dauguma gyventojų lietuviai (Astravo rajono Girių, Mockų, Knistuškių ir kiti kaimai). Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje gyvena 19 tūkstančių lietuvių (2,4 procento srities gyventojų). Tai ketvirtoji pagal skaičių po rusų, baltarusių ir ukrainiečių šio krašto tautinė grupė.

4. Dauguma užsienyje gyvenančių lietuvių susibūrę į šalių ir kraštų lietuvių bendruomenes. Užsienio lietuvių bendruomenė – kurios nors valstybės ar krašto lietuvius jungianti organizacija, siekianti išlaikyti tautinę savimonę bei kultūrą, stiprinti įvairius ryšius su istorine tėvyne. Šiuo metu įregistruotos 28 šalių bendruomenės. Jos sudaro Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB), kurios centras yra JAV, Čikagoje. Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – padėti išlaikyti lietuviškąjį identitetą po pasaulį pasklidusiems lietuviams, stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Išeivijos jaunimas susivienijęs į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS).

5. Užsienio lietuvių socialinė, ekonominė ir kultūrinė būklė skirtinga. Dėl to jų poreikiai ir santykiai su tėvyne taip pat skirtingi. Atsižvelgiant į situaciją, parama, Lietuvos Respublikos teikiama užsienio lietuvių bendruomenėms, turėtų būti diferencijuojama.

6. Lietuvių bendruomenės, daug dešimtmečių veikiančios Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Pietų Amerikoje, Australijoje, sukūrusios nuoseklią tautinio savitumo palaikymo sistemą, turi lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, savišalpos fondus, archyvus, leidžia spaudą ir literatūrą gimtąja kalba, rengia tautinių šokių ir dainų šventes. Išeivija visapusiškai rėmė ir remia Lietuvos valstybę. Ypač naudinga jos patirtis ekonomikos, valstybės vidaus ir užsienio politikos srityse. Lietuvai reikėtų sudaryti palankias sąlygas išeivijos jaunimui susipažinti su mūsų šalimi, išmokti lietuvių kalbos, mokytis ir studijuoti Lietuvoje, aprūpinti lituanistines mokyklas ir bibliotekas vadovėliais, literatūra. Informacijai apie Lietuvą skleisti ir jos kultūrai populiarinti užsienyje turėtų būti steigiami lietuvių kultūros centrai. Mūsų valstybė turėtų skatinti ir remti jų kūrimą bei veiklą, teikti organizacinę paramą bendruomenių projektams.

7. Atkūrusi valstybingumą, Lietuva ypač daug dėmesio skiria lietuviams, gyvenantiems etninėse žemėse, esančiose už Lietuvos ribų – Punske, Seinuose, Gervėčiuose, Pelesoje, Kaliningrade, Sovetske. Remiama lietuviškų mokyklų, kultūros centrų statyba bei steigimas, kultūrinė veikla, pastangos išsaugoti lietuvybę, kalbą, kultūrą, etninį savitumą. Valstybės lėšomis pastatyta Pelesos (Baltarusija) mokykla, statomas Gervėčių krašto lietuvių kultūros ir švietimo centras Rimdžiūnų kaime (Baltarusija), Lietuvių kultūros centras Seinuose (Lenkija), Tilžės bažnyčia su lietuvių bendruomenės namais Kaliningrado srityje. Šioms bendruomenėms reikėtų teikti didžiausią finansinę paramą, kad jos stiprėtų ir bręstų.

8. Dauguma Rytų Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) kraštų lietuvių bendruomenių įsteigtos po 1990 metų. Nepaisydamos sunkumų, jos įvairiomis visuomeninės kultūrinės veiklos formomis stengiasi išsaugoti tautinę savimonę, religiją, papročius, kultūrą, mokytis gimtosios kalbos. Rytų kraštuose ir etninėse žemėse veikia 17 bendrojo lavinimo ir 20 lituanistinių mokyklų, 25 lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai. Daugiausia lietuviškų mokyklų Suvalkų krašte Lenkijoje. Čia veikia keturios pagrindinės lietuviškos, trys mišrios lietuvių bei lenkų mokyklos ir viena gimnazija. Nuosekliausia lietuviškojo švietimo sistema sukurta Punske. Čia įsteigtas vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir Kovo 11-osios gimnazija. Be to, Punsko žemės ūkio mokykloje yra grupė lietuvių dėstomąja kalba, 1996 metais atidarytas Suvalkų vaikų muzikos mokyklos filialas.

Lietuviškos bendrojo lavinimo mokyklos taip pat įsteigtos Rusijos Federacijoje (Maskvoje, Kaliningrado srityje), Latvijoje (Rygoje, Liepojoje, Daugpilyje), Baltarusijoje (Rimdžiūnuose, Pelesoje). Rimdžiūnų mokyklos moksleiviai 1996 metais persikėlė į naujas patalpas, pastatytas Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Visose minėtose mokyklose dirba daugiau kaip 80 mokytojų, siųstų iš Lietuvos.

9. Rytų Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse veikia daugiau kaip 50 meno kolektyvų, leidžiama lietuviška spauda: žurnalas „Aušra“ Lenkijoje, lietuvių kultūros žurnalas „Moscovia“ Maskvoje, laikraščiai „Lietuvių balsas“ ir „Latvijos lietuvis“ Latvijoje. Kai kuriose bendruomenėse yra bibliotekėlės, kuriose kaupiama literatūra lietuvių kalba. Plėtojama ir kitokia veikla. Lietuva turėtų teikti organizacinę ir finansinę paramą šių šalių bendruomenių ir draugijų konkretiems projektams.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia gerinti sąlygas išsaugoti užsienio lietuvių tautinį savitumą ir stiprinti ryšius su tėvyne. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 19 „Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą bei aprūpinimo butais ir darbu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metmenų“ (Žin., 1992, Nr. 11-286), kurį vykdant sudaryta vyriausybinė tremtinių grįžimo komisija, įsteigtas Tremtinių grižimo fondas. Šiais klausimais taip pat priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl paramos užsienio lietuvių studijoms Lietuvoje“ (Žin., 1992, Nr. 29(1)-877), 1993 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 123 „Dėl paramos Lenkijos lietuviams“ (Žin., 1993, Nr. 9-212), 1993 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 474 „Dėl paramos Baltarusijos lietuviams“ (Žin., 1993, Nr. 26-609), 1995 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 742 „Dėl paramos Baltarusijos lietuviams“ (Žin., 1995, Nr. 46-1122), 1996 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 1211 „Dėl paramos Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybinėse profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose, Lietuvos švietimo bei kultūros darbuotojams, vykstantiems į nurodytąsias šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse“ (Žin., 1996, Nr. 103-2351) ir kiti.

11. Lietuvos Respublika pasirašė tarpvalstybines sutartis su Rusija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Latvija, Estija ir kitomis valstybėmis. Šiose sutartyse taip pat garantuota tautiečių, kaip tautinės mažumos tose valstybėse, teisių ir laisvių apsauga.

12. Užsienio lietuvių bendruomenėms, ypač Rytų Europos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse, nelengva puoselėti lietuvybę bei lietuvių kultūros tradicijas. Tenkinti visus tautiečių poreikius neretai trukdo nepalankios sąlygos. Valstybės, kuriose jie gyvena, menkai juos remia. Bendruomenės gyvuoja iš narių įnašų arba nedidelės finansinės paramos, kurią teikia Lietuva. Stokojama lėšų lituanistinėms mokykloms steigti, tautiniams drabužiams įsigyti, kultūros dienoms bei įvairiems renginiams organizuoti. Dauguma bendruomenių neturi patalpų, muzikos instrumentų, kvalifikuotų kultūros specialistų, pedagogų lituanistinėms mokykloms. Bibliotekos negali įsigyti pageidaujamos naujausios literatūros lietuvių kalba. Dauguma bendruomenių dėl didelių pašto išlaidų negali užsisakyti lietuviškos spaudos. Tik kai kurios bendrojo lavinimo mokyklos aprūpintos kompiuterine technika. Lituanistinėms mokykloms stinga mokymo priemonių gimtajai kalbai mokyti. Rytų šalių lietuviai, stokodami lėšų, negali dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose renginiuose, įvairiose stovyklose, organizuoti ekskursijų į tėvynę, tenkinti kitų savo poreikių.

Iki šiol bendruomenėms Lietuvos parama teikiama epizodiškai. Tai netenkina užsienio lietuvių, nepadeda formuoti gero tautinės kultūros ir Lietuvos valstybės įvaizdžio užsienyje. Siekiama sukurti užsienio lietuvių bendruomenių rėmimo sistemą, padėsiančią joms spręsti savo problemas, sutvirtinti Lietuvos ir tautiečių ryšius, sudaryti geresnes sąlygas puoselėti tautinę savimonę, reprezentuoti Lietuvą užsienyje.

SVARBIAUSIEJI PROGRAMOS TIKSLAI

13. Svarbiausieji šios programos tikslai yra šie:

13.1. remti užsienio lietuvių bendruomenes, padėti joms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, identitetą;

13.2. padėti užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva;

13.3. rengti ir įgyvendinti bendrus Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių projektus, pirmiausia tuos, kurie turi visuomeninę ir kultūrinę svarbą, reprezentuoja Lietuvą užsienyje;

13.4. sudaryti galimybes užsienio lietuvių bendruomenėms visapusiškai susipažinti su šių dienų Lietuvos gyvenimu;

13.5. remti ir skatinti lietuvių bendruomenes, kad jos aktyviau formuotų teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BŪDAI

14. Lietuva teikia užsienio lietuvių bendruomenėms finansinę, organizacinę ir metodinę paramą, taip pat tariasi su valstybių, kuriose gyvena lietuviai, valdžios institucijomis dėl jų paramos lietuvių bendruomenėms.

15. Lietuvių bendruomenės kaupia ir apibendrina duomenis apie savo tautiečius, jų poreikius, parengia veiklos projektus ir pateikia atitinkamoms Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms, vykdančioms šią programą.

16. Programai įgyvendinti Lietuvos Respublika pagal Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą programų organizavimo, finansavimo bei atsiskaitymo tvarką kasmet skiria lėšų, kurios naudojamos tik konkretiems lietuvių bendruomenių projektams įgyvendinti (lituanistinėms mokykloms, kultūros centrams steigti ir remti, periodiniams leidiniams leisti, lietuviškoms radijo ir televizijos stotims remti, pedagogams ir kultūros darbuotojams skatinti, kad jie rengtų valstybinių švenčių ir datų minėjimus, bei kitoms priemonėms). Ši parama diferencijuojama atsižvelgiant į bendruomenių situaciją, problemas, įgyvendinamų projektų reikšmę. Bendruomenės atsiskaito už lėšų naudojimą. Pirmiausia bus remiamas lituanistinis švietimas, kultūros centrų veikla, leidyba.

17. Bendriems Lietuvos ir užsienio lietuvių bendruomenių projektams vykdyti pasirašomos Lietuvos pusės ir bendruomenių sutartys. Šie projektai gali būti finansuojami iš įvairių šaltinių (Lietuvos valstybės biudžeto, valstybės, kurioje yra lietuvių bendruomenė, finansinės paramos, bendruomenės narių įnašų, nevyriausybinių fondų paramos ir pan.). Projektai prireikus derinami su atitinkamų šalių valstybinėmis institucijomis.

18. Programą vykdo šios Lietuvos Respublikos institucijos: Užsienio reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitos valstybinės įstaigos.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 723

UŽSIENIO LIETUVIŲ BENDRUOMENIŲ KULTŪROS IR ŠVIETIMO RĖMIMO1998–2000 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Įvykdymo laikas	Vykdytojai
Švietimas
1. Remti bendrojo lavinimo, lituanistines mokyklas, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvus:
1.1. periodiškai rengti pedagogų tobulinimosi kursus Lietuvoje	kasmet, I–IV ketvirčiai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
1.2. skirti pašalpas lituanistinių mokyklų ir fakultatyvų mokytojams	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1.3. aprūpinti nurodytąsias mokyklas ir fakultatyvus metodine mokomąja literatūra ir mokymo priemonėmis	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
1.4. teikti paramą (stipendijos, mokestis už mokslą ir bendrabutį) Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalių lietuviams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis valstybinėse profesinėse, aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose	kasmet	Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ir miškų ūkio ministerija
1.5. teikti paramą Lietuvos švietimo darbuotojams, vykstantiems į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse	kasmet	Švietimo ir mokslo ministerija, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1.6. sudaryti galimybes užsienyje dirbantiems mokytojams būti atestuotiems Lietuvoje ir gauti kvalifikacines kategorijas	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
1.7. organizuoti užsienio lietuvių vaikams mokymą ir išlaikymą vidurinėje mokykloje „Lietuvių namai“	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
1.8. kviesti užsienyje esančių lietuviškų mokyklų moksleivius į Lietuvoje organizuojamas moksleivių olimpiadas, konkursus, varžybas ir kitus renginius	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
1.9. remti pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumus	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija
2. Teikti paramą užsienio lietuviams, atvykstantiems studijuoti į Lietuvą	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija
3. Rengti užsienio lietuvių vaikų ir jaunimo stovyklas	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
4. Rengti ekskursijas po Lietuvą bendrojo lavinimo, lituanistinių mokyklų, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų moksleiviams	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kultūra
5. Rengti užsienio lietuvių bendruomenių kultūros dienas Lietuvoje	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
6. Padėti rengti užsienio lietuvių kultūros dienas valstybėse, kuriose jie gyvena	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
7. Aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenes tautiniais drabužiais, muzikos instrumentais	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
8. Aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenių bibliotekas literatūra	kasmet, I–IV ketvirčiai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerija
9. Rengti įvairias stovyklas užsienio lietuviams	kasmet, I–IV ketvirčiai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
10. Teikti paramą kultūros darbuotojams, vykstantiems į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Rytų Europos šalis dirbti lietuvių ugdymo įstaigose ir bendruomenėse	kasmet	Kultūros ministerija, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
11. Rengti Lietuvos kultūros ir meno veikėjų, rašytojų susitikimus, parodas, koncertus užsienio lietuvių bendruomenėse	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kultūros ministerija
12. Rinkti informaciją apie išeivijos archyvus bei kultūrinį paveldą ir prireikus padėti juos tvarkyti	kasmet	Kultūros ministerija, Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Spauda ir leidyba
13. Užsakyti Lietuvoje leidžiamą spaudą užsienio lietuvių bendruomenėms Vyriausybės	kasmet, I–IV ketvirčiai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos
14. Aprūpinti užsienio lietuvių bendruomenių periodinius leidinius informacine literatūra, žinynais	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
15. Remti užsienio lietuvių bendruomenių leidinius	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kultūros centrai
16. Parengti lietuvių kultūros centrų, padedančių formuoti Lietuvos įvaizdį užsienyje, veiklos koncepciją	1999 metai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
17. Parengti lietuvių kultūros centrų užsienyje steigimo perspektyvinę programą	1999 metai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
18. Remti veikiančius lietuvių kultūros centrus	1999 metai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
Informacija
19. Rengti specialias televizijos programas užsienio lietuvių bendruomenėms	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
20. Kurti dokumentinių filmų apie užsienio lietuvių bendruomenes ciklą	kasmet	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
21. Remti užsienio lietuvių bendruomenių radijo bei televizijos stotis ir laidas	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Užsienio reikalų ministerija, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
22. Kaupti, analizuoti ir apibendrinti informaciją apie užsienio lietuvių bendruomenes	kasmet, I–IV ketvirčiai	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Užsienio reikalų ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, užsienio lietuvių bendruomenės (draugijos), kitos organizacijos
Veiklos programų rėmimas
23. Remti užsienio lietuvių bendruomenių pateiktas veiklos programas	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija
24. Naudoti bendruomenių konkretiems projektams finansuoti nevyriausybinių fondų ir kitų šaltinių lėšas	nuolat	Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

______________