LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ANYKŠČIŲ, BIRŽŲ, KREKENAVOS, PAVILNIŲ, SIRVĖTOS, VERKIŲ REGIONINIŲ PARKŲ IR JŲ ZONŲ RIBŲ PATVIRTINIMO

1998 m. gruodžio 10 d. Nr. 1416

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Anykščių, Biržų, Krekenavos, Pavilnių, Sirvėtos, Verkių regioninių parkų bei jų zonų ribas pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus planus ir pritarti Anykščių, Biržų, Krekenavos, Pavilnių, Sirvėtos ir Verkių regioninių parkų zonavimo pagrindinėms nuostatoms (pridedama).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai per mėnesį pateikti Anykščių, Biržų, Krekenavos, Pavilnių, Sirvėtos, Verkių regioninių parkų bei jų zonų ribų planus suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės valdymo institucijoms, taip pat Vilniaus miesto ir atitinkamų rajonų savivaldos institucijoms.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 150 „Dėl gamtos draustinių ir gamtos paminklų projektinės dokumentacijos rengimo tvarkos“ (Žin., 1974, Nr. 13-118);

3.2. Lietuvos Ministrų Tarybos 1984 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl Valstybinio Pavilnių gamtos parko įsteigimo“ (Žin., 1984, Nr. 9-108);

3.3. Lietuvos Ministrų Tarybos 1985 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 45 „Dėl Lietuvos valstybinių gamtos paminklų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1985, Nr. 4-44);

3.4. Sirvėtos regioninio parko zonavimo schemos pagrindines nuostatas, kurioms buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842).

4. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842) – nutarimo antraštėje ir 1 punkte išbraukti žodį „Sirvėtos“.

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

Aplinkos ministras                                                                                    Algis Čaplikas

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

ANYKŠČIŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Anykščių regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę, bendrojo naudojimo vandenų ir gyvenamąją zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Anykščių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Budragaidžio gamtinis rezervatas, Anykščių šilelio, Elnės, Storių ir Virintos kraštovaizdžio draustiniai, Gojaus, Janydžių, Judinio ir Kurklių geomorfologiniai draustiniai, Anykštos, Rubikių, Šventosios senvagių ir Variaus hidrografiniai draustiniai, Gečionių, Variaus ir Vilkatėnų botaniniai draustiniai, Vyliaudiškio telmologinis draustinis, Anykščių senamiesčio urbanistinis draustinis ir Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis.

3. Anykščių regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Budragaidžio gamtinio rezervato – išsaugoti Budragaidžio liūninio tipo ežerėlį, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių augalus bei miške esančias smiltynines ir stepines pievas;

3.2. Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Anykščių šilelį, Šventosios slėnį, slėnio atodangas, salpines pievas, intakų slėnius, Puntuko ir Puntuko brolio riedulius, šaltinį „Karalienės liūnas“, A. Vienuolio gimtinę Ažuožerių kaime;

3.3. Elnės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų Šventosios paslėnio kraštovaizdį su Elnės slėniu, šaltiniuotas upių pakrantes ir natūralių pievų bendrijas, Šeimyniškėlių piliakalnį su jį supančiomis senovinėmis gyvenvietėmis ir senkapiais;

3.4. Storių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Storių moreninio masyvo raiškų reljefą su Gegužinių, Storių, Liepkalnių, Sibiriako, Baltramo kalvomis ir Jono Biliūno kapą;

3.5. Virintos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Virintos senslėnį, jo terasas, rėvuotą, slenkstėtą, labai vingiuotą (meandrinę) upės vagą, upės krantuose atsiveriančius devono periodo smėlius ir molius, bei neogeno periodo baltus kvarcinius smėlius, upėtakių nerštavietes;

3.6. Gojaus geomorfologinio draustinio – išsaugoti moreninį kalvų lanką;

3.7. Janydžių geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų erozinio kalvyno reljefą, kuriame kaitaliojasi raguvos ir atragiai;

3.8. Judinio geomorfologinio draustinio – išsaugoti aukštus, raguvų išraižytus erozinio cirko šlaitus;

3.9. Kurklių geomorfologinio draustinio – išsaugoti aukštus, raguvų išraižytus erozinio cirko šlaitus;

3.10. Anykštos hidrografinio draustinio – išsaugoti Anykštos upės slėnį, pasižymintį unikalia vagos struktūra;

3.11. Rubikių hidrografinio draustinio – išsaugoti Rubikių–Dusyno–Liniko-Mūšėjaus ežerų sistemą su apyežeriais, taip pat gausias Rubikių ežero salas;

3.12. Šventosios senvagių hidrografinio draustinio – išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, termokarstiniais ežerėliais ir pelkutėmis;

3.13. Variaus hidrografinio draustinio – išsaugoti Variaus upės žemupio hidrografinę struktūrą;

3.14. Gečionių botaninio draustinio – išsaugoti būdingas plačialapių ir mišrių miškų bendrijas su ąžuolais, uosiais, eglėmis, klevais, taip pat augalais ir grybais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą;

3.15. Variaus botaninio draustinio – išsaugoti Šventosios slėnio retas augalų bendrijas su augalais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą;

3.16. Vilkatėnų botaninio draustinio – išsaugoti Šventosios senvages ir miško augalijos bendrijas – brandžius pušynus su eglėmis ir beržais, taip pat augalais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą;

3.17. Vyliaudiškio telmologinio draustinio – išsaugoti senklonio dalį su užpelkėjusiais Pabiržytės ir Ežerinės ežerėliais;

3.18. Anykščių senamiesčio urbanistinio draustinio – išsaugoti istoriškai susiklosčiusias Anykščių miesto planines erdvines struktūras, jų ryšį su gamtine aplinka;

3.19. Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinio – išsaugoti Burbiškio dvaro ansamblį su parku Anykštos upelio slėnyje.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ, BENDROJO NAUDOJIMO VANDENŲ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – Šventosios ir jos intakų slėnių arba jų šlaitų dalys, miškingi intarpai agrarinėse teritorijose.

5. Rekreacinė zona – bendrijų sodai Šventosios slėnyje aukščiau Anykščių, teritorijos į pietus nuo Anykščių ir prie Kavarsko vandens saugyklos, Niūronių kaimas, Rubikių, Prilino paežerės.

6. Ūkinė zona – agrarinės teritorijos Bičionių, Burbiškio, Daumantų, Fedariškio, Katlerių, Keblonių, Pavirinčių, Storių, Šeimyniškių, Šlavėnų, Vildžiūnų kaimų apylinkėse bei Burbiškio, Šilo miškai.

7. Bendrojo naudojimo vandenų zona – Kavarsko vandens saugykla.

8. Gyvenamoji zona – Anykščių miesto ir perspektyvinės plėtros teritorijos, Burbiškio miestelis.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

BIRŽŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Biržų regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę ir gyvenamąją zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Biržų regioninio parko konservacinę zoną sudaro Biržų pilies kultūrinis rezervatas, Karajimiškio, Kirkilų, Širvėnos ir Tatulos kraštovaizdžio draustiniai, Daumėnų, Drąseikių ir Padaičių geologiniai draustiniai, Apaščios ir Upytės hidrografiniai draustiniai, Daudžgirių, Kirdonių, Medamiškio ir Padaičių botaniniai draustiniai, Ąžuolynės botaninis-zoologinis draustinis, Užubalių telmologinis draustinis, Biržų urbanistinis draustinis ir Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinis.

3. Biržų regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Biržų pilies kultūrinio rezervato – išsaugoti piliavietę, 1586-1589 metais statytą bastioninio tipo tvirtovę, vienintelę tokio tipo tvirtovę Lietuvoje ir geriausiai išlikusią šiaurės rytų Europoje, ir bažnyčią;

3.2. Karajimiškio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti karstinių, sufozinių procesų veikiamą Karajimiškio kraštovaizdį su didžiausiu karstinių įgriuvų tankiu, Požemio upelio slėnį, gamtos paminklą – Karvės olą bei buvusių dvarų sodybas;

3.3. Kirkilų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti unikalų Kirkilų kraštovaizdį su karstinėmis sudėtingų konfigūracijų įgriuvomis bei Jonavos (Šilinio) ežerėlį;

3.4. Širvėnos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Širvėnos ežero, patvenkto 1575 metais gynybos funkcijoms sustiprinti, kraštovaizdį ir buvusio Astravo dvaro architektūrinį ansamblį;

3.5. Tatulos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Tatulos upės kraštovaizdį su vagoje ir slėnyje gausiomis karstinėmis įgriuvomis ir Šiaurės Lietuvos upėms būdingomis vandens augalų bendrijomis, Smardonės upelį, Ąžuolpamūšės piliakalnį bei buvusių dvarų sodybas;

3.6. Daumėnų geologinio draustinio – išsaugoti savitą kvartero nuogulų dangą ir po ja esančias viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnių gipsingas uolienas, karstinio reljefo formas: pavienes gilias įgriuvas, erdvias lomas, raguvas;

3.7. Drąseikių geologinio draustinio – išsaugoti savitą pokvarterinį substratą, kurį sudaro karstėjančios viršutinio devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksnio gipsingos uolienos su plyšiais, kavernomis, požeminėmis tuštumomis ir urvais;

3.8. Padaičių geologinio draustinio – išsaugoti po kvartero danga slūgsančius ir į žemės paviršių iškylančius viršutinio devono Tatulos svitos gipsingus Nemunėlio sluoksnius su litogeniniais plyšiais, taisyklingo piltuvo formos karstines įgriuvas, išsidėsčiusias grandinėmis;

3.9. Apaščios hidrografinio draustinio – išsaugoti Apaščios ir Rovėjos žemupio hidrografinę struktūrą ir slėnius su atodangomis bei versmėmis;

3.10. Upytės hidrografinio draustinio – išsaugoti Upytės žemupį kaip nedidelių Mūšos-Nemunėlio žemumos upelių etaloną bei vagą su karstinėmis įgriuvomis;

3.11. Daudžgirių botaninio draustinio – išsaugoti Vidurio žemumai būdingą uosyną;

3.12. Kirdonių botaninio draustinio – išsaugoti mišrų medyną ir gausią paprastųjų kardelių populiaciją;

3.13. Medamiškio botaninio draustinio – išsaugoti Mūšos-Nemunėlio žemumai būdingą minkštųjų lapuočių medyną ir gausią paprastųjų kardelių populiaciją;

3.14. Padaičių botaninio draustinio – išsaugoti brandų ąžuolyną su drebulių ir beržų priemaiša;

3.15. Ąžuolynės botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Ąžuolynės miško augaliją ir gyvūniją, būdingą Mūšos-Nemunėlio žemumai;

3.16. Užubalių telmologinio draustinio – išsaugoti Užubalių pelkinį kompleksą su Mūšos-Nemunėlio žemumai būdingomis pelkinių augalų bendrijomis;

3.17. Biržų urbanistinio draustinio – išsaugoti Biržų senamiesčio kultūrinį sluoksnį, senosios statybos fragmentus ir gamtinę aplinką, formavusią miesto struktūrą;

3.18. Pabiržės kraštovaizdžio architektūros draustinio – išsaugoti Pabiržės architektūrinio ansamblio ir buvusių Daudžgirių bei Pabiržės (Balandiškių) dvarų sodybų kraštovaizdį.

APSAUGOS, REKREACINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – intensyvaus karsto zona ir jos apsaugos rajonai Dainiūnų, Kirdonėlių, Kojeliškių, Paežerių, Peleniškių, Ripeikių, Šlepšių kaimų apylinkėse, Kirkilų, Užušilių miškai ir Bitniškių, Kirdonių bei Medamiškio miškų dalys.

5. Rekreacinė zona – Biržų bei Rinkuškio rekreacinės teritorijos prie Širvėnos ežero, Likėnų kurortas ir Bitniškių miško dalis.

6. Gyvenamoji zona – Biržų miesto, Likėnų kurorto, Kirdonių ir Raubonių miestelių dalys.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

KREKENAVOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Krekenavos regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę, gyvenamąją ir kitas zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Krekenavos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis, Upytės geomorfologinis draustinis, Linkavos hidrografinis draustinis, Gringalių botaninis-zoologinis draustinis, Ramygalos telmologinis draustinis, Krekenavos urbanistinis draustinis ir Upytės memorialinis draustinis.

3. Krekenavos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Nevėžio senslėnio su senvagėmis ir Liaudies upės slėnio kraštovaizdį, buvusių dvarų sodybas, archeologiniu požiūriu vertingas teritorijas, retuosius augalus ir gyvūnus;

3.2. Upytės geomorfologinio draustinio – išsaugoti Upytės ir Vešetos upių slėnių sistemą;

3.3. Linkavos hidrografinio draustinio – išsaugoti Linkavos žemupio hidrografinę struktūrą;

3.4. Gringalių botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Gringalių mišką su įvairia augalija ir gyvūnija;

3.5. Ramygalos telmologinio draustinio – išsaugoti pelkinį kompleksą su būdingomis Nevėžio žemumai biocenozėmis;

3.6. Krekenavos urbanistinio draustinio – išsaugoti istoriškai susiklosčiusią Krekenavos miestelio planinę erdvinę struktūrą, jos ryšį su gamtine aplinka;

3.7. Upytės memorialinio draustinio – išsaugoti istoriniu požiūriu vertingą Upytės miestelį su Augustavos ir Upytės buvusių dvarų sodybomis bei Upytės piliaviete.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ, GYVENAMOJI IR KITOS ZONOS

4. Apsaugos zona – prie Nevėžio, Upytės ir Linkavos upių slėnių prisišliejusios agrarinės teritorijos, Kalnelio, Vilnaujos ir Girelės miškų dalys.

5. Rekreacinė zona – Kalnelio, Švenčiuliškių ir Varnakalnio miško parkai.

6. Ūkinė zona – agrarinės teritorijos Čiūrų, Mučiūnų, Naujarodžių, Petriškių, Užliaušių, Vinkšnėnų kaimų apylinkėse bei Deblono, Girelės ir Ramygalos miškų dalys.

7. Gyvenamoji zona – Krekenavos miestelio dalis, Naujarodžių kaimas.

8. Kitos zonos – Pašilių stumbrynas Kunigiškių miške ir Lino muziejus Stultiškių kaime.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

PAVILNIŲ REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Pavilnių regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Pavilnių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kalnų gamtinis rezervatas, Ancučių, Iškartų, Markučių, Puškorių ir Ribiškių kraštovaizdžio draustiniai, Lyglaukių ir Tuputiškių geomorfologiniai draustiniai, Antakalnio ir Tuputiškių botaniniai draustiniai, Belmonto botaninis-zoologinis draustinis.

3. Pavilnių regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:

3.1. Kalnų gamtinio rezervato – išsaugoti tam tikru požiūriu natūraliausią Pavilnių regioninio parko gamtinę ekosistemą, apimančią raiškią šaltiniuotų erozinių vėduoklių ir atragių zoną su eglynų bei ąžuolynų bendrijomis ir gausia smulkiųjų žinduolių bei drugių fauna;

3.2. Ancučių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti stačiašlaičio giliai išraižyto raguvyno bei didžiausio Vilnios erozinio šlaito ekosistemas su eglynų bendrijomis ir retų bei nykstančių rūšių augalais;

3.3. Iškartų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis;

3.4. Markučių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškius erozinius latakus su eglynų bei baltalksnynų bendrijomis;

3.5. Puškorių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti stačiašlaičio giliai išraižyto raguvyno masyvo bei didžiausio Vilnios erozinio šlaito ekosistemą su liepynų bei ąžuolynų bendrijomis ir saugotinais augalais, Puškorių atodanga;

3.6. Ribiškių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis, botaniniu požiūriu vertingais brandžių ąžuolynų fragmentais, šaltiniuotomis pievomis su retaisiais augalais, baltišką mitologiją menančiu Kaukysos upeliu;

3.7. Lyglaukių geomorfologinio draustinio – išsaugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingą atragių sistemą;

3.8. Tuputiškių geomorfologinio draustinio – išsaugoti būdingą šlaitinę raguvų sistemą;

3.9. Antakalnio botaninio draustinio – išsaugoti eglynų bei plačialapių miškų bendrijų kompleksus su būdinga žolių danga bei miško lelijų populiacija;

3.10. Tuputiškių botaninio draustinio – išsaugoti ąžuolynų ir liepynų fragmentus, baltalksnynų bendrijos su įvairiažole danga ir šaltiniuotų upelių augmenijos kompleksą;

3.11. Belmonto botaninio-zoologinio draustinio – išsaugoti Belmonto miško masyvą stačiašlaitėje erozinėje plynaukštėje su pušynų bendrijomis, pasižyminčiomis gausia ir įvairia gyvūnija, retaisiais augalais.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – Vilnelės slėnio dalis ir teritorijos palei geležinkelį bei S. Batoro gatvę.

5. Rekreacinė zona – Šveicarijos, Sapieginės, Barsukynės, Rokantiškių miško parkai, Sakalaičių agroparkas, Ribiškių poilsio parkas bei Vilnios hidroparkas, Leoniškių jodinėjimo parkas ir Lyglaukių istorinis parkas.

6. Ūkinė zona – Kučkuriškių pramoninė zona.

7. Gyvenamoji zona – Miškinių ir Tuputiškių gyvenvietės.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

SIRVĖTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Sirvėtos regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos, rekreacinę, ūkinę, bendrojo naudojimo vandenų ir gyvenamąją zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Sirvėtos regioninio parko konservacinę zoną sudaro Kulniškės, Pailgio kaimų, Sirvėtos ir Šventos kraštovaizdžio draustiniai, Čiūlėnų geomorfologinis draustinis, Ilgio hidrografinis draustinis, Saločio telmologinis draustinis, Neversčių botaninis draustinis, Didžiasalio etnokultūrinis draustinis.

3. Sirvėtos regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Kulniškės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti architektūriniu požiūriu vertingą seną Kulniškės kaimą, Kulniškės piliakalnį ir jų gamtinę aplinką;

3.2. Pailgio kaimų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Ilgio ežerą su pakrantėse plytinčiomis kalkingomis žemapelkėmis, kuriose auga saugotinos augalų bendrijos, senus Aidukų, Aučynos, Matukų kaimus, Aučynų piliakalnį;

3.3. Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų stačiašlaitį dubaklonį su sudėtinga hidrografine Bėlio, Setikio, Sirvėtos, Staškinės, Kančiogino pratekamųjų ežerų sistema, natūralių biotopų įvairovę su saugotinais augalais (paprastaisiais kardeliais, dėmėtosiomis bei baltijinėmis gegūnėmis) ir gyvūnais (ūdromis, baltaisiais kiškiais), unikalias kalkingas paežerines žemapelkes, paežerėse gausias kalkingas atodangas bei savitos planinės struktūros Kančiogino miestelį su vertingais liaudies architektūros kompleksais;

3.4. Šventos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų Šventos dubaklonį, miškus su brandžiais eglynais, juodalksnynais ir pelkių intarpais, buvusio Šventos dvaro sodybas, Šventos pilkapius;

3.5. Čiūlėnų geomorfologinio draustinio – išsaugoti iškiliausią Švenčionių moreninės aukštumos Čiūlėnų keterą – raiškų takoskyrinį miškingą ežeringą moreninį masyvą, Mergežerio ežero kalkingą žemapelkę su retomis pelkinių laksvų bendrijomis, ūdrų gyvenamosiomis vietomis;

3.6. Ilgio hidrografinio draustinio – išsaugoti Mažerio, Ilgio, Žiauro, Vyštučio, Samanio ežerų sistemą, susiformavusią teritorijoje, iškilusioje daugiau kaip 200 metrų virš jūros lygio, Ilgio pakrančių kalkingas žemapelkes su saugotinais augalais;

3.7. Saločio telmologinio draustinio – išsaugoti Saločio ežerą ir apyežerį su didelėmis paežerinėmis pelkėmis ir biotopų įvairove, ūdrų, raudonpilvių kūmučių gyvenamąsias vietas;

3.8. Neversčių botaninio draustinio – išsaugoti natūralias uosynų bendrijas;

3.9. Didžiasalio etnokultūrinio draustinio – išsaugoti Didžiasalio gatvinį kaimą su liaudies architektūros paminklais.

APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS

4. Apsaugos zona – Didžiasalio, Gaspariškės, Krašuonos, Velykamiškio kaimų apylinkės, Beržuvio, Miškinio, Švento apyežeriai, miškingi intarpai agrarinėse teritorijose.

5. Rekreacinė zona – Beržuvio, Bėlio, Kančiogino, Miškinio paežerės.

6. Ūkinė zona – agrarinės teritorijos Busilų, Juršėnų, Naujasalio, Petruškų, Stoniūnų, Šilinių, Šutonių kaimų apylinkėse.

7. Bendrojo naudojimo vandenys – Švento, Miškinio ežerai.

8. Gyvenamoji zona – Stanislavavo miestelis.

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1416

Verkių regioninio parko zonavimo pagrindinės nuostatos

TERITORIJOS ZONAVIMAS

1. Verkių regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsaugos ir rekreacinę zonas.

KONSERVACINĖ ZONA

2. Verkių regioninio parko konservacinę zoną sudaro Turniškės ir Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustiniai, Ežerėlių geomorfologinis draustinis, Riešės hidrografinis draustinis, Verkių kraštovaizdžio architektūros draustinis, Kalvarijų memorialinis draustinis.

3. Verkių regioninio parko draustinių tikslai yra šie:

3.1. Turniškės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti sukultūrintas unikalaus dvišako Riešės-Turniškės upelio paslėnį su technikos paminklu – Naujųjų Verkių popieriaus įmone ir jos vandens įranga, senąsias Dvariškių, Verkių Riešės, Staviškių ir kitas gyvenvietes, turinčias istoriškai susiklosčiusių plano ir erdvės struktūros fragmentų;

3.2. Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti gilių ežeringų dubaklonių kraštovaizdį, retųjų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes, brandžius liepynus ir ąžuolyninius eglynus, kuriuose auga didelė plačialapių klumpaičių populiacija;

3.3. Ežerėlių geomorfologinio draustinio – išsaugoti mažų ankančių termokarstinės kilmės ežerėlių juostą, retųjų pelkinių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes;

3.4. Riešės hidrografinio draustinio – išsaugoti raiškią Riešės upelio slėnio atkarpą;

3.5. Verkių kraštovaizdžio architektūros draustinio – išsaugoti Verkių architektūros ansamblio teritoriją ir jo aplinką, Neries šlaitų senuosius ąžuolynus, užmiesčio teritorijos Nėries slėnyje istorinio vietovaizdžio visumą;

3.6. Kalvarijų memorialinio draustinio – išsaugoti Kalvarijų – Trinapolio apylinkių ir Vilniaus Verkių Kalvarijos – Kryžiaus kelio sakralinių objektų istorinę, meninę ir gamtinę visumą, Baltupio (Cedrono) upelio slėnį.

APSAUGOS IR REKREACINĖ ZONOS

4. Apsaugos zona – Verkių ir Raudondvario miškų dalys.

5. Rekreacinė zona – teritorijos Balsio ir Gulbino ežerų pakrančių atkarpose, Verkių ir Raudondvario miškų dalys, sodai Neries vingyje.

______________