LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO

P O T V A R K I S

 

DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO PRIĖMIMO

 

2013 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 2B-64

Vilnius

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 61 straipsniais,

p r i i m a m a s pareiškėjos – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ritos Babianskaitės prašymas (Nr. 1B-23/2013) išaiškinti, ar:

– Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies III skyriaus 6.5 punkto nuostata „praradimai, atsiradę dėl senatvės <...> pensijų mažinimo, <...> nebelikus minėtos ypatingos situacijos būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka“, motyvuojamosios dalies V skyriaus 5.5 punkto nuostata „šiuos sumažintų pensijų kompensavimo elementus įstatymu turi nustatyti įstatymų leidėjas; tik taip suprantamas šis teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai“, motyvuojamosios dalies V skyriaus 19.5 punkto nuostata „praradimai, atsiradę inter alia dėl senatvės pensijų mažinimo, nebelikus ypatingos situacijos, būtų per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.), kuriais remiantis turėtų būti parengta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka“ reiškia, kad tik įstatymų leidėjas, turėdamas konstitucinę pareigą laiduoti socialinę apsaugą, turi diskreciją nustatyti, kada ir kokia tvarka gali būti kompensuoti dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisės akto patirti praradimai, ar kad sprendimai, kaip išmokėti sumas, susidariusias dėl praeityje taikyto prieštaraujančio Konstitucijai teisės akto, gali būti priimami bendra tvarka, t. y. atitinkamiems teismams priėmus sprendimą kompensuoti praradimus;

– Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies III skyriaus 6.5 punkto, motyvuojamosios dalies V skyriaus 19.5 punkto nuostata „per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti, įstatymų leidėjas turi nepagrįstai nedelsdamas įstatymu nustatyti esminius sumažintų pensijų kompensavimo elementus (pagrindus, dydžius ir pan.)“ reiškia, kad nepriemokų grąžinimas gali būti atidėtas, pavyzdžiui, iki 2015 metų ir nustatant pagrindinius sumažintų pensijų kompensavimo elementus pensijų nepriemokų grąžinimas gali būti išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, siekiant užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių apsaugą ir kartu dar labiau nepabloginti esamos finansinės padėties,

ir medžiaga p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas         Romualdas Kęstutis Urbaitis

 

_________________