LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTO

Į S A K Y M A S

DĖL ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINĖJE ZONOJE BALTIJOS JŪROJE TAISYKLIŲ

1992 m. gegužės 1 d. Nr. 42

Vilnius

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. ir Aplinkos apsaugos departamento įstatymo 13 straipsnį,

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti pridedamas Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisykles ir nustatyti, jog jos įsigalioja nuo patvirtinimo dienos.

2. Pavesti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai organizuoti šių taisyklių laikymosi kontrolę ir įgyvendinti papildomas priemones, būtinas žuvų ištekliams saugoti.

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                      E. VĖBRA

Lietuvos Respublikos

Aplinkos apsaugos departamento

1992 m. gegužės 1 d. įsakymo Nr. 42

priedas

ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINĖJE ZONOJE BALTIJOS JŪROJE

T A I S Y K L Ė S

I. Bendroji dalis

1. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklės (toliau vadinamos „Taisyklėmis“) galioja Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos ekonominės zonos (toliau vadinamos „ekonomine zona“) akvatorijoje.

Ekonominės zonos ribos nustatomos susitarimais su kaimyninėmis valstybėmis.

Ekonominė zona yra 26 parajonyje (pagal Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos (ICES) priimtą Baltijos jūros padalijimą) ir skirstoma į verslines zonas bei kvadratus.

2. Šiomis Taisyklėmis reguliuojamas Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ir fizinių asmenų (toliau vadinamų „žuvų išteklių naudotojais“), žuvų ir kitų gyvūnijos išteklių naudojimas (toliau vadinamas „žvejyba“).

3. Žuvų sugavimo limitus kasmet nustato ir žūklę reguliuoja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamentas.

Išnaudojus nustatytą kokios nors rūšies žuvų sugavimo limitą, jų specializuota žūklė nutraukimą, o šių žuvų priegauda specializuotos kitų rūšių žuvų žvejybos metu neturi viršyti 5 proc. laimikio svorio.

4. Žuvų išteklius saugo, leidimus (licencijas) žūklei išduoda Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra.

5. Žūklė yra specializuota, jei kurios nors rūšies sugaunamos žuvys sudaro virš 50 proc. bendro laimikio svorio.

6. Žuvų išteklių naudotojai privalo:

6.1. Žvejoti neviršijant limito arba kvotos, nustatytos naudotojui atskiroms žuvų rūšims ir žūklės rajonams;

6.2. Ženklinti žūklės įrankius jų priklausomybei nustatyti;

6.3. Vykdyti žuvų sugavimo ir priėmimo apskaitą atskirai rūšimis, nurodant rūšių svorio santykius laimikiuose ir žvejybos vietą (verslinė zona, kvadratas) ir teikti nustatytos formos duomenis Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai(1 priedas):

- respublikos naudotojai ne vėliau kiekvieno mėnesio 10-tos dienos už laikotarpį nuo metų pradžios iki prieš tai einančio mėnesio paskutinės dienos;

- užsienio naudotojai ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui arba tais metais užbaigus žvejybą už laikotarpį nuo metų pradžios;

6.4. Aplinkos apsaugos inspektoriams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvinius duomenis, charakterizuojančius žvejybą ekonominėje zonoje;

6.5. Aplinkos apsaugos departamentui pareikalavus, savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai ir pateikti atitinkamą dokumentaciją;

6.6. Įgyvendinti priemones, siekiant išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

6.7. Paaiškėjus, kad aplinkai gręsia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus ir institucijas;

6.8. Vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

7. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą vykdančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo:

7.1. Aplinkos apsaugos inspektoriams pareikalavus priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;

7.2. Suteikti aplinkos apsaugos inspektoriams galimybę daryti arba, jiems pareikalavus, pateikti paruoštus išrašus iš žvejybinių ir laivų žurnalų bei kitų susijusių su žvejyba dokumentų;

7.3. Perduoti nemokamai per laivo radijo stotį aplinkos apsaugos inspektorių tarnybines radiogramas ir pranešimus;

7.4. Užtikrinti, kad ant žvejybinių laivų būtų ryškūs borto numeriai (pavadinimai);

7.5. Užsienio žvejybinių organizacijų laivų kapitonai privalo išsiųsti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros Klaipėdos jūrinei inspekcijai pranešimus apie įplaukimą ir išplaukimą iš ekonominės zonos pagal nustatytą formą (2 priedas).

8. Kapitonai, o jiems neesant budintys jų padėjėjai, privalo turėti laive ir, aplinkos apsaugos inspektoriams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste):

8.1. Leidimą (licenciją) žvejybai, o respublikos laivų kapitonai ir nustatyto pavyzdžio galiojantį žvejybos bilietą;

8.2. Žvejybinį ir technologinį žurnalus, pildomus pagal šių žurnalų pildymo taisykles.

Užsienio laivų, žvejojančių ekonominėje zonoje, žvejybiniai žurnalai turi būti pildomi ir duomenys jame pateikiami pagal Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) rekomendacijas (3 priedas);

8.3. Žuvų atidavimo kvitus ar jų patvirtintas kopijas. Kapitono patvirtintos priėmimo – pridavimo kvitų kopijos turi būti saugomos laive vieną mėnesį, o žvejybiniai žurnalai – vienus metus nuo jų pildymo užbaigimo.

9. Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra turi teisę:

9.1. Laikinai uždrausti arba apriboti žūklę atskirose ekonominės zonos dalyse;

9.2. Paankstinti arba pavėlinti terminus (išskurus IBSFC nustatytus draudžiamus laikotarpius) iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, nepakeičiant bendros draudžiamos laikotarpio trukmės.

Žūklės draudimas galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną;

9.3. Žuvivaisai ir tyrimams leisti žvejoti įrankiais ir būdais, nenumatytais šiose taisyklėse, ir, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, nustatyti leidžiamų žūklei ekonominėje zonoje žvejybinių laivų ir žūklės įrankių kiekį ir tipus;

9.4. Suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, nustatyti žuvų išteklių apskaitos tvarką ir limitų naudojimo sąlygas (lėšų skyrimą žuvivaisai, kitas išteklių apsaugos ir reprodukcijos priemones).

II. Draudimai

Bendrieji draudimai

10. Ekonominėje zonoje draudžiama:

10.1. Priimant (atiduodant) žuvų laimikį keisti rūšinį žuvų pavadinimą ar visai nenurodyti rūšies;

10.2. Vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas apie laimikį, neteisingai nurodant sugavimo kiekį, rajoną ir žvejybos būdą;

10.3. Naudoti žvejybos laivus, ilgesnius kaip 32 m arba turinčius galingesnius kaip 600 AJ variklius;

10.4. Turėti laivo denyje paruoštus darbui žūklės įrankius, kurių naudojimas tame rajone ar tuo metu uždraustas.

Tralai laikomi neparuoštais darbui, jei:

- tralo lentos stipriai pritvirtintos prie išorinės ar vidinės falšborto pusės ar tralo lankų;

- lynai ir kabeliai nepritvirtinti prie tralo lentų ar svarsčių (gruntropų).

Traukiamasis tinklas laikomas neparuoštu darbui, jei apatinė (dugninė) virvė nepritvirtinta prie tinklo.

Žūklės įrankiai lašišų gaudymui laikomi neparuoštais darbui, jei:

- tinklai apvilkti;

- ūdos ir kabliukai uždaryti dėžėse.

Leistini atsarginiai žūklės įrankiai turi būti saugomi atskirai nuo naudojamų žūklės įrankių;

10.5. Naudoti žūklės įrankius, nepažymėtus nustatyto pavyzdžio ženklais;

10.6. Žvejoti techninėms reikmėms ir gyvūnų šėrimui. Atskirais atvejais (dalis žuvies pagal kokybę netinka maistui, jūrų muziejaus, zoologijos sodų gyvūnų šėrimui ir t. t.) šiems tikslams galima panaudoti ne daugiau kaip 10 proc. strimėlių, bretlingių (Baltijos šprotų) bendro laimikio svorio;

Siekiant išvengti laimikio kokybės pablogėjimo, statomieji žūklės įrankiai turi būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per 2 paras.

10.7. Nesuderinus su Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra, naudoti iš principo naujas žūklės įrankių konstrukcijas ir naujus gaudymo būdus;

10.8. Naudoti žvejyboje sprogstamąsias, nuodingąsias ir narkotines medžiagas;

10.9. Išmesti laimikį, jo dalį arba laimikio apdorojimo atliekas už borto.

Draudžiamas laikas ir rajonai

11. Draudžiama žvejoti arba turėti laive:

11.1. Plekšnes – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.;

Žvejojant menkes plekšnių žūklės draudimo laikotarpiu, leidžiamą plekšnių priegaudą nustato Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra;

11.2. Uotus ir lygiuosius uotus – nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

12. Draudžiama gaudyti lašišas ir šlakius jūroje dreifiniais tinklais ir statomaisiais tinklaičiais – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., o dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.

Žūklės įrankiai

13. Draudžiama naudoti:

13.1. Tralavimo įrankius, kurių vidinis akių dydis ne mažesnis nei nurodyta žemiau, vykdant specializuotą žūklę:

- menkės........................................103 mm

Šis akių dydžio apribojimas galioja ir žvejybai naudojamiems žiauniniams tinklams.

- plekšnės......................................110 mm

13.2. Dreifinius tinklus lašišų žvejybai, kurių vidinis akių dydis nurodytas žemiau:

- iš natūralaus pluošto........................163 mm

- iš dirbtinio pluošto...........................157 mm

Vidinis akies dydis nustatomas panaudojant plokščią pleišto formos 2 mm storio matuoklį, padarytą iš bet kokios nedylančios medžiagos, su 2 cm nuolydžiu kiekvienai jo 8 cm ilgio atkarpai su pažymėtomis jame padalomis. Matuoklis įstatomas į drėgno tinklo akį statmenai tinklo plokštumai ir pastovia rankos jėga stumiamas tol, kol tinklas jį sulaiko. Vidinis akies dydis nustatomas, imant 20 vienoje eilėje bent per 10 akių (bet ne mažiau 50 cm) nuo siūlų ir užpakalinio maišo krašto esančių ir einančių lygiagrečiai išilginei maišo ašiai akių vidurkį.

13.3. Tralavimo įrankius, padarytus iš tinklinės medžiagos, kurios akių žingsnis mažesnis nei nustatyta, vykdant specializuotą žūklę:

- strimėlės.......................................18 mm

- stintos...........................................16 mm

- bretlingio (Baltijos šproto)...........10 mm

13.4. Tinklaičius, pagamintus iš tinklinės medžiagos su akių žingsniu mažesniu nei nurodyta žemiau, vykdant specializuotą žūklę:

- strimėlės ir stintos.................................16 mm

- bretlingio (Baltijos šproto)....................11 mm

Akių žingsnis žūklės įrankiuose, numatytuose šių taisyklių 13.3 ir 13.4 punktuose, nustatomas matuojant atstumus tarp į žiužį surinkto drėgno tinklinio audinio 11 mazgų ir padalinus gautą dydį iš dešimties.

14. Draudžiama tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį.

Siekiant išvengti priešlaikinio tinklinės tralų medžiagos susidėvėjimo, leidžiama:

- prie tralo maišo apatinės dalies pritvirtinti brezentą, tinklinį audinį, odą arba kitą medžiagą;

- panaudoti tralų maišus sustiprinančius padengimus iš tos pačios ar storesnės nei tralo maišo konusinė ir cilindrinė dalys medžiagos su akimis bent dvigubai didesnėmis už maišo akis, bet ne mažesnėmis kaip 80 mm, jei maišo akis mažesnė kaip 40 mm.

Maišo padengimas gali būti tvirtinamas išilgai priekinio ir užpakalinio maišo krašto, apsiuvamas aplink visą maišą arba prisiuvamas išilgai maišo.

Taip pat leidžiama panaudoti traluose ir poriniuose traukiamuosiuose tinkluose uždaromąjį tinklą (vožtuvą) su mažesnėmis nei tralo maišo akimis, pritvirtintą maišo viduje arba prieš jį. Atstumas nuo priekinės vožtuvo tvirtinimo linijos iki maišo galo turi būti bent tris kartus didesnis už vožtuvo ilgį.

15. Vykdant specializuotą lašišų ir šlakių žūklę draudžiama:

15.1. Vienu metu statyti iš vieno žvejybinio laivo daugiau kaip 600 dreifinių tinklų bei naudoti ilgesnius kaip 35 m tinklus, matuojant pagal viršutinę pavarą;

15.2. Naudoti laive vienu metu dreifines arba inkarines ūdas, kurių bendras kabliukų skaičius viršija 2000 vienetų;

15.3. Turėti žvejybiniuose laivuose daugiau 100 atsarginių dreifinių tinklų arba daugiau 200 atsarinių kabliukų ūdoms;

15.4. Naudoti mažesnio kaip 19 mm dydžio (mažiausias atstumas tarp koto ir smaigalio) kabliukus.

Versliniai žuvų dydžiai

16. Draudžiama žvejoti, priimti, perdirbti ar laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės nei (cm):

- menkė	30	33
- jūrinė ir upinė plekšnė	18	21
- uotas ir lygusis uotas	25	30
- lašiša ir šlakis	50	60
- strimėlė	14	-
- stinta	10	-
- bretlingis (Baltijos šprotas)	8	-
- ungurys	-	35

Verslinis žuvies dydis (a) – nustatomas matuojant žuvį nuo snukio pradžios (užčiaupta burna) iki uodegos peleko vidurinių spindulių pagrindo; (b) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios (užčiaupta burna) iki uodegos peleko galo.

III. Neverslinio dydžio žuvų priegauda

17. Žvejojant ekonominėje zonoje leidžiama tokia neverslinio dydžio žuvų priegauda:

17.1. Menkės – ne daugiau 5 proc. bendro šių žuvų svorio po kiekvieno žūklės įrankių patikrinimo;

17.2. Stimėlės ir bretlingio (Baltijos šproto) – ne daugiau 15 proc. nuo bendro kiekvienos rūšies žuvų skaičiaus;

Jeigu kuriame nors rajone sugaunama daugiau kaip 15 proc. šių žuvų jauniklių, Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros pareigūnai turi uždrausti verslinę žūklę šiame rajone;

18. Jeigu atsitiktinai sugauta daugiau neverslinio dydžio žuvų negu leidžiama šiomis Taisyklėmis, kapitonas privalo nedelsiant apie tai informuoti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros Klaipėdos jūrinę inspekciją.

Atsitiktinis laimikis atiduodamas bendra tvarka.

IV. Atsakomybė už Taisyklių pažeidimą

19. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

20. Pakartotinai arba šiurkščiai pažeidus Šias Taisykles, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali atimti žvejybos bilietą ar žūklės leidimą (licenciją).

Pažeidimas laikomas pakartotinu, jeigu jis padarytas antrą kartą nepraėjus metams nuo pirmojo pažeidimo. Šiurkštus pažeidimas – tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ir limito, arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams.

21. Pareigūnai, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių taisyklių pažeidimą, o taip pat laiku nesiėmę priemonių užkirsti kelią pažeidimui, traukiami atsakomybėn nustatyta tvarka.

22. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams reikalaujant, pažeidėjas privalo išimti iš vandens naudotas pažeidžiant šias taisykles žvejybos priemones ir jas bei neteisėtai sugautas žuvis ar vandens bestuburius arba įsigytą produkciją savo lėšomis pristatyti į nurodomą vietą arba tai atliekama jo sąskaita.

23. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant ar įsigyjant ekonominės zonos žuvis, pažeidėjai atlygina pagal nustatytas taksas (4 priedas). Lėšos sumokamos į gamtos apsaugos fondą.

24. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nežiūrint to, kur jos aptiktos, konfiskuojamos ir atiduodamos žuvų priėmimo punktams arba prekybos organizacijoms realizacijos kainomis. Lėšos, gautos už parduotą žuvį, pervedamos į gamtos apsaugos fondą.

25. Pažeidėjai, jų plaukiojimo priemonės, žvejybos įrankiai ir dokumentai gali būti sulaikomi ir nulydimi į uostą. Laivo nuplukdymo į uostą užtikrinimui jame gali pasilikti valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Apie sulaikytus užsienio fizinius asmenis arba sulaikytus užsienio laivus būtina informuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją. Sulaikytą laivą į uostą nuplukdę pareigūnai apie tai informuoja uosto viršininką, kuris turi priimti jį apsaugai. Uosto viršininkas privalo nedelsiant informuoti laivą sulaikiusius aplinkos apsaugos pareigūnus apie laivo mėginimą be leidimo palikti uostą.

Plaukiojimo priemonės ir žvejybos įrankiai gali būti konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą arba pateikus raštišką garantiją.

______________

1 priedas

Ataskaitos apie žuvų sugavimą ekonominėje zonoje formos

Žiūr. c:\LENT1\92apa042

Pastaba: Žvejybos efektyvumas – žuvų kiekis, sugautas vienu statomu įrankiu per parą; vienu traukiamu tinklu – per vieną traukimą; vienu tralu – per tralavimo valandą.

______________

2 priedas

Ataskaitos apie užsienio žvejybinių laivų, turinčių leidimą žvejoti ekonominėje zonoje, įplaukimą ir išplaukimą

Ataskaita apie laivo įplaukimą

1. Valstybinė priklausomybė, registracijos numeris, pavadinimas, radijo šaukinys.

2. Įplaukimo į ekonominę zoną vietos koordinatės.

3. Metai, mėnuo, diena, laikas (pagal Grinvičą).

4. Žuvies kiekis laive prieš įplaukiant į ekonominę zoną rūšimis (kg).

Ataskaita apie laivo išplaukimą

1. Valstybinė priklausomybė, registracijos numeris, pavadinimas, radijo šaukinys.

2. Išplaukimo iš ekonominės zonos vietos koordinatės.

3. Metai, mėnuo, diena, laikas (pagal Grinvičą).

4. Ekonominėje zonoje sugautos žuvies kiekis ir neišvengiama atsitiktinė priegauda rūšimis (kg).

______________

3 priedas

Informacija, kuri turi būti pateikta užsienio laivų žvejybiniuose žurnaluose

1. Laivo tipas, pavadinimas ir borto numeris.

2. Valstybinė priklausomybė ir laivo registravimo uostas.

3. Metai, mėnuo, diena.

4. Įplaukimo į Lietuvos Respublikos ekonominę zoną vietos koordinatės.

5. Žvejybos įrankių pastatymo koordinatės.

6. Žvejybos įrankių pastatymo laikas.

7. Žvejybos įrankių charakteristika:

a) žvejybos įrankių tipas;

b) medžiaga, iš kurios pagamintas žvejybos įrankis;

c) tinklo akies dydis.

8. Laimikio rūšinė sudėtis ir atskirų rūšių santykis procentais laimikyje.

9. Žuvų sugavimas atskirai rūšimis per parą.

10. Žuvų svoris atskirai rūšimis, skirtų:

a) maisto produkcijai;

b) techninėms reikmėms.

11. Duomenys apie žuvį, perduotą į kitą laivą arba priimtą perdirbimui iš kito laivo.

12. Ekonominėje zonoje sugautos žuvies kiekis kiekvieno įplaukimo metu nuo žvejybos pradžios.

______________

4 priedas

Žalos, padarytos neteisėtai gaudant, naikinant ar įsigyjant ekonominės zonos žuvis, atlyginimo dydžio apskaičiavimo taksos

Žuvų rūšys	Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (rub.)
Lašiša, šlakis	500
Menkė, plekšnė, uotas, ungurys	40
Strimėlė	20
Bretlingis (Baltijos šprotas), stinta	4

Pastabos: 1. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys žalą atlygina laisvai konvertuojama valiuta oficialiu kursu.

2. Taksos gali būti indeksuojamos, atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka.

______________