LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO IR LIKVIDAVIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1992 m. birželio 10 d. Nr. 451

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 25 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo nuostatus (pridedama).

2. Nustatyti, kad iki 1992 m. spalio 1 d. nevalstybinės švietimo įstaigos, įsteigtos be Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Kultūros ir švietimo ministerijos) sutikimo, turi gauti leidimus (licencijas) veikti nurodytųjų nuostatų numatyta tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 451

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO

IR LIKVIDAVIMO NUOSTATAI

Bendroji dalis

1. Šie nuostatai taikomi visoms vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimo ir tęstinio ugdymo įstaigoms (išskyrus aukštąsias mokyklas) nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir veiklos formų.

2. Švietimo įstaiga – tai nuolat (ne trumpiau nei 9 mėnesius per metus) veikianti ugdymo institucija, organizuojanti ugdymo procesą pagal atitinkamas programas. Valstybinės švietimo įstaigos dirba pagal Kultūros ir švietimo ministerijos patvirtintas arba jos nustatyta tvarka suderintas ugdymo programas, laiduojančias valstybinius standartus atitinkantį išsimokslinimą, o nevalstybinės švietimo įstaigos – pagal valstybines arba savarankiškai parengtas programas, kurios nustatytąja tvarka derinamos su Kultūros ir švietimo ministerija.

Valstybinės švietimo įstaigos

Valstybinių švietimo įstaigų steigimas

3. Ikimokyklinės įstaigos – tai lopšeliai-darželiai (1,5–6–7 metų vaikams), vaikų darželiai (3–6–7 metų vaikams), darželiai-mokyklos (3–10 metų vaikams), ypatingieji darželiai (vaikams su nukrypimais nuo vystymosi normos), specializuotieji darželiai (vaikų sveikatai stiprinti, psichologinei pagalbai teikti, meniniams gabumams ugdyti), valstybiniai mažieji darželiai (vieno namo vaikams). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos steigiamos laikantis šios tvarkos:

3.1. ikimokyklinio ugdymo įstaigas pagal demografinius poreikius steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavusios raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;

3.2. ikimokyklinės įstaigos steigiamos tipiniuose ar pritaikytuose pastatuose, taip pat gyvenamuosiuose pastatuose, įrengus vaikų priežiūrai ir ugdymui tinkamas patalpas ir gavus vietos higienos tarnybos leidimą;

3.3. visose ikimokyklinėse įstaigose grupių skaičius ribojamas iki 6; lopšelio grupėje maksimalus vaikų skaičius – 10, darželio grupėje – 15. Maksimalus mokinių skaičius darželio-mokyklos klasėje – 24 vaikai.

4. Pradinės, pagrindinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos laikantis šios tvarkos:

4.1. pradines, pagrindines ir vidurines bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavusios raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;

4.2. pradinė, pagrindinė ir vidurinė bendrojo lavinimo mokyklos gali būti steigiamos kartu arba kaip atskiri administraciniai padaliniai;

4.3. pagal mokinių skaičių 4.2 punkte nurodytos mokyklos yra pilnosios arba mažakomplektės. Mažakomplektė mokykla nuo pilnosios skiriasi tuo, kad joje nėra kai kurių klasių arba klasėse mokosi nuo 5 iki 12 mokinių;

4.4. pradinės mokyklos steigiamos gyvenvietėse ir kaimuose nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus;

4.5. mažakomplekčių pagrindinių ir vidurinių bendrojo lavinimo mokyklų 5–12 klasės tarpusavyje nejungiamos. Kai kuriais atvejais gali būti jungiamos 5–6, 7–8, 10–11 klasės, kai jose yra ne daugiau kaip 10 mokinių;

4.6. pagrindinės ir vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos paprastai steigiamos ne didesniu kaip 10 kilometrų nuotoliu viena nuo kitos, atsižvelgiant į demografines sąlygas ir keleivinio transporto maršrutus.

Maksimalus mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklos klasėje yra 24.

Maksimalus mokinių skaičius pradinėje mokykloje (1–4 klasės) – 400, pagrindinėje mokykloje (1–9 klasės) – 700, vidurinėje mokykloje (1–12 klasės) – 900;

4.7. bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos individualiuose, tipiniuose arba šioms švietimo įstaigoms pritaikytuose pastatuose. Pradinės mokyklos gali būti steigiamos vaikų darželiuose ir gyvenamuosiuose namuose;

4.8. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės. Paprastai jos steigiamos kaip bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų struktūriniai padaliniai. Jeigu mieste yra 100 ir daugiau moksleivių, kaime – 80 ir daugiau moksleivių, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos steigiamos kaip atskiri administraciniai padaliniai. Savarankiškas suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, ministerijos ir departamentai, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;

4.9. paraiškas steigti bendrojo lavinimo mokyklas aukštesniosios pakopos savivaldybės teikia Kultūros ir švietimo ministerijai iki kiekvienų metų birželio 1 dienos. Prie paraiškos pridedamas mokyklos higieninio įvertinimo aktas;

4.10. leidžiama steigti valstybinę bendrojo lavinimo mokyklą, jeigu:

4.10.1. patalpų plotas atitinka bendrojo lavinimo mokyklų patalpų normatyvus;

4.10.2. vietos higienos tarnyba duoda sutikimą;

4.10.3. mokyklos teritorijoje galima įsteigti mokomąjį bandymų sklypą, ūkinę zoną, sporto aikštyną, perskaičiuotus atsižvelgiant į mokinių skaičių (arba mokykla gali naudotis kitos mokyklos aikštynu);

4.10.4. mokyklos pastate yra 1–4, 5–9, 10–12 klasių sekcijos (korpusai, aukštai) su atskiromis poilsio patalpomis;

4.10.5. yra įrengti (arba įmanoma juos įrengti) būtiniausi mokymo kabinetai;

4.10.6. yra metalo ir medžio darbų dirbtuvės;

4.10.7. yra sporto ir aktų salės (arba galima naudotis kitos organizacijos aktų sale), valgykla, biblioteka, medicinos punktas;

4.10.8. mokyklos klasės, mokymo kabinetai, dirbtuvės ir kitos patalpos aprūpintos (arba bus aprūpintos) būtiniausiais baldais, įranga, aparatūra, mokymo priemonėmis;

4.11. suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokykla gali būti steigiama, jeigu įvykdyti 4.10.1, 4.10.2 ir 4.10.8 punktų reikalavimai;

4.12. į valstybines bendrojo lavinimo mokyklas priimama pagal gyvenamąją vietą. Teritorijų ribas nustato aukštesniosios pakopos savivaldybės priklausomai nuo mokyklų vietos ir tipo;

4.13. kai kuriais atvejais bendrojo lavinimo mokyklas gali steigti Kultūros ir švietimo ministerija ir palikti jas savo reguliavimo sferoje;

4.14. ypatingojo ugdymo įstaigos (vaikams su fiziniais bei psichikos sutrikimais) ir specialiosios mokyklos asocialaus elgesio vaikams steigiamos Kultūros ir švietimo ministerijos sprendimu. Steigiamos šios ypatingojo ugdymo įstaigos: mokyklos-internatai, mokyklos, atskiros klasės bendrojo lavinimo mokyklose. Maksimalus mokinių skaičius ypatingojo ugdymo įstaigoje – 280, o maksimalus (skliausteliuose nurodytas minimalus) mokinių skaičius klasėse:

4.14.1. su intelekto sutrikimais:

lengvi sutrikimai – 12 (5);

vidutinio laipsnio sutrikimai – 10 (5);

4.14.2. su regėjimo sutrikimais:

akli – 8 (3);

silpnaregiai – 12 (5);

4.14.3. su klausos sutrikimais:

kurti – 8 (3);

neprigirdintys – 10 (4);

4.14.4. su sunkiais kalbos sutrikimais – 12 (5);

4.14.5. persirgusieji poliomielitu ar cerebraliniu paralyžiumi – 10 (4);

4.14.6. su įvairiais sutrikimais – 6 (4).

5. Papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigos – tai dailės, muzikos, choreografijos, sporto, kalbų, kraštotyros, turizmo ir orientacinio sporto, jaunųjų gamtininkų, techninės kūrybos mokyklos, centrai, stotys, klubai, studijos ir kitos panašios įstaigos. Jos steigiamos laikantis šios tvarkos:

5.1. papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigos steigiamos atsižvelgiant į mokinių, jų tėvų ar visuomenės pageidavimus ir galimybes. Jas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, pateikusios Kultūros ir švietimo ministerijai šio pobūdžio įstaigos steigimo pagrindimą ir gavusios raštišką jos sutikimą;

5.2. į papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigas paprastai priimami 6 – 18 metų vaikai ir jaunuoliai. Pradėti lankyti šias įstaigas galima įvairaus amžiaus.

Minimalus vaikų (jaunuolių) skaičius šių įstaigų būreliuose – 5;

5.3. suaugusiųjų papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigos (centrai, kursai ir kt.) steigiamos suaugusiesiems lavinti ir mokyti.

Jas steigia aukštesniosios pakopos savivaldybės, ministerijos ir departamentai, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.

6. Profesinės ir aukštesniosios mokyklos steigiamos kvalifikuotiems darbininkams ir vidurinės grandies specialistams rengti. Profesinės ir aukštesniosios mokyklos steigiamos laikantis šios tvarkos:

6.1. profesines ir aukštesniąsias mokyklas steigia ministerijos ir departamentai, aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą;

6.2. steigiamos keturių pakopų profesinės mokyklos:

6.2.1. pirmosios pakopos – mokiniams, nebaigusiems pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat baigusiems ypatingojo ugdymo įstaigas;

6.2.2. antrosios pakopos – mokiniams, baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įsigyti profesiją;

6.2.3. trečiosios pakopos – mokiniams, baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą ir norintiems įsigyti profesiją bei gauti vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos brandos atestatą;

6.2.4. ketvirtosios pakopos – mokiniams, baigusiems vidurinę mokyklą (gavusiems brandos atestatą ir jo negavusiems);

6.3. į profesines ir aukštesniąsias mokyklas stojama savarankiškai. Moksleivis turi teisę rinktis mokymo instituciją, profesiją, amatą ir mokymosi būdą;

6.4. profesinių mokyklų grupėse yra po 15–20 mokinių. Maksimalus mokinių skaičius aukštesniosios mokyklos grupėje – 25;

6.5. suaugusieji mokomi specialybės, tobulinami ir perkvalifikuojami profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose, turinčiose raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą organizuoti šią veiklą;

6.6. profesines mokyklas, rengiančias, tobulinančias ir perkvalifikuojančias suaugusiuosius pagal specialybes, neįrašytas į Valstybinį specialybių registrą, steigia ministerijos, departamentai ir aukštesniosios pakopos savivaldybės, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.

7. Kitos švietimo įstaigos (licėjai, kolegijos, gimnazijos, liaudies universitetai, kvalifikacijos centrai ir t. t.) steigiamos laikantis šiuose nuostatuose atitinkamoms švietimo įstaigoms nustatytos tvarkos.

Valstybinių švietimo įstaigų steigimo tvarka

8. Paraiškas dėl valstybinių švietimo įstaigų steigimo kasmet iki birželio 1 d. (dėl profesinių ir aukštesniųjų mokyklų steigimo – kasmet iki gegužės 1 d.) Kultūros ir švietimo ministerijai pateikia rajonų (miestų) savivaldybės, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų, papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigų steigėjai.

Paraiškose nurodoma įstaigos steigimo vieta, steigimo motyvai, įstaigos darbo pradžia, įstaigos nuostatų projektas arba nuoroda, kuriais įstatais bus vadovaujamasi, taip pat ugdymo programos arba nuoroda, kuriomis programomis bus vadovaujamasi.

9. Profesinių, aukštesniųjų mokyklų ir suaugusiųjų papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigų steigėjai prie paraiškos prideda mokyklos ar ugdymo įstaigos įstatus (nuostatus), mokymo planus, mokymo programas, mokykloje ar ugdymo įstaigoje įgyjamo išsilavinimo cenzą, specialistų (pareigų) sąrašus bei duomenis apie jų išsimokslinimą (arba specialistų konkurso sąlygas), mokymo patalpų bei mokymo bazės sąrašus, vietos higienos tarnybos bei vietos savivaldybės leidimus dirbti mokyklai ar ugdymo įstaigai skirtose (nuomojamose) patalpose.

10. Kultūros ir švietimo ministerija, atlikusi steigiamos valstybinės švietimo įstaigos ekspertizę, per 30 dienų nuo paraiškos su visais reikalaujamais dokumentais gavimo išduoda steigėjams leidimą (licenciją), patvirtintą ministerijos įsakymu.

Nepatenkinusi steigėjų paraiškos, Kultūros ir švietimo ministerija per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos pateikia motyvuotą atsakymą pareiškėjams.

Valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimas

11. Valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimą inicijuoja ir vykdo jų steigėjai, gavę raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.

Valstybinės švietimo įstaigos reorganizavimas – pedagoginės ar organizacinės veiklos pertvarka, įstaigos pavaldumo ar struktūrų keitimas, naujų grupių (klasių) su kita dėstomąja kalba steigimas.

Kultūros ir švietimo ministerija gali siūlyti steigėjui reorganizuoti valstybinę švietimo įstaigą.

12. Rajonų (miestų) savivaldybės, profesinių bei aukštesniųjų mokyklų steigėjai paraiškas mokykloms bei papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigoms reorganizuoti pateikia Kultūros ir švietimo ministerijai ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius iki numatomo reorganizavimo. Paraiškoje nurodomas valstybinės švietimo įstaigos pavadinimas, reorganizavimo tikslas, etapai, laikas, vykdytojai, reorganizuotos įstaigos struktūra.

13. Per 30 dienų po paraiškos gavimo, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d., Kultūros ir švietimo ministerija priima sprendimą dėl valstybinių švietimo įstaigų reorganizavimo.

14. Aukštesniosios pakopos savivaldybė, profesinės bei aukštesniosios mokyklos steigėjai, nesutinkantys su Kultūros ir švietimo ministerijos sprendimu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydami papildomai išnagrinėti priimtą sprendimą.

Valstybinių švietimo įstaigų likvidavimas

15. Valstybinės švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva ir gavus raštišką Kultūros ir švietimo ministerijos sutikimą.

Švietimo įstaigos likvidavimas – tai jos veiklos nutraukimas.

16. Aukštesniosios pakopos savivaldybė pateikia Kultūros ir švietimo ministerijai paraišką dėl valstybinės švietimo įstaigos likvidavimo ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Paraiškoje nurodomas švietimo įstaigos pavadinimas, dokumentai, pagrindžiantys likvidavimo motyvus.

17. Kultūros ir švietimo ministerija, gavusi paraišką dėl valstybinės švietimo įstaigos likvidavimo, per 30 dienų, bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d., raštu atsako pareiškėjui. Atsakius neigiamai, pateikiami motyvai dėl priimto sprendimo.

18. Steigėjas, nesutinkantis su Kultūros ir švietimo ministerijos sprendimu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydamas papildomai išnagrinėti priimtą sprendimą.

Nevalstybinės švietimo įstaigos

Nevalstybinių švietimo įstaigų steigimas

19. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia juridiniai asmenys (tarp jų ir konfesijos) arba pavieniai Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją).

20. Nevalstybines švietimo įstaigas gali steigti ar būti bendros nevalstybinės švietimo įstaigos steigėjai kitų valstybių juridiniai arba fiziniai asmenys, gavę įstatymų nustatyta tvarka Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją) ir įregistravę ją Ekonomikos ministerijoje.

21. Kultūros ir švietimo ministerija išduoda leidimus (licencijas) steigti:

21.1. aukštesniąsias mokyklas;

21.2. profesines mokyklas, kai numatomos specialybės yra Valstybiniame specialybių registre arba atitinka Tarptautinės darbo organizacijos standartus;

21.3. bendrojo lavinimo mokyklas ir papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigas, kuriose mokoma pagal valstybines ugdymo programas ir išduodami valstybiniai šių įstaigų baigimo dokumentai;

21.4. papildomo (saviraiškos) ugdymo įstaigas, kuriose dirbama pagal Kultūros ir švietimo ministerijos aprobuotas ne mažiau kaip 72 valandų per metus apimties programas;

21.5. ikimokyklines įstaigas 3–6 (7) metų vaikams, kuriose būtų dirbama pagal Kultūros ir švietimo ministerijos aprobuotas programas, garantuojant valstybinį ugdymo programų minimumą ir vaikų pedagoginį bei psichologinį parengimą mokyklai;

21.6. šių nuostatų 21.1–21.4 punktuose nurodytas nevalstybines švietimo įstaigas, kurios dirba pagal savarankiškai parengtas ugdymo programas ir kurių baigimo dokumentams pripažinti skiriama papildoma ekspertizė.

Nevalstybinių švietimo įstaigų reorganizavimas

22. Nevalstybinės švietimo įstaigos reorganizuojamos steigėjų iniciatyva, suderinus su Kultūros ir švietimo ministerija.

Nevalstybinių švietimo įstaigų likvidavimas

23. Nevalstybinės švietimo įstaigos likviduojamos steigėjų iniciatyva, prieš 2 mėnesius pranešus apie tai Kultūros ir švietimo ministerijai.

24. Nevalstybinei švietimo įstaigai šiurkščiai pažeidus pedagoginės veiklos reikalavimus, Lietuvos Respublikos įstatymus, aukštesniosios pakopos savivaldybė, suderinusi su Kultūros ir švietimo ministerija (kai kuriais atvejais – ministerija savo iniciatyva) sustabdo tokios įstaigos veiklą.

Nevalstybinių švietimo įstaigų registravimas

25. Nevalstybinių švietimo įstaigų steigėjai, gavę Kultūros ir švietimo ministerijos leidimą (licenciją), registruoja įstaigas tose aukštesniosios pakopos savivaldybėse, kurių teritorijoje yra šios įstaigos, jeigu kitaip nenustatyta įstatymų.

26. Nevalstybinių švietimo įstaigų steigėjai raštu praneša aukštesniosios pakopos savivaldybėms apie jų teritorijoje veikiančius įregistruotų nevalstybinių švietimo įstaigų filialus, skyrius, mokymo punktus ir kitus nuolatinius šių švietimo įstaigų padalinius.

______________