LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS MINISTERIJA
I Š A I Š K I N I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO TAIKYMO TVARKOS
1991 m. gegužės 8 d. Nr. 2(2)
Vilnius
Socialinės apsaugos ministerija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo įsigaliojimo“ 6 punktu paaiškina:
1. Kokia tvarka vidurinių bendrojo lavinimo, profesinių technikos, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai registruojami darbo biržoje ir jiems skiriama bedarbio pašalpa?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 397 „Dėl Respublikos aukštųjų mokyklų absolventų, 1991 metais baigiančių dieninius skyrius, įdarbinimo“ nustatė, kad 1991 metų aukštųjų mokyklų absolventai įsidarbina savarankiškai, išskyrus pedagoginio profilio ir žemės ūkio specialybių absolventus, kurie savarankiškai įsidarbina tik patenkinus Kultūros ir švietimo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos paraiškas. Nesudarę su darbdaviu darbo sutarties absolventai registruojasi darbo biržoje Gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.
Besikreipiantis į darbo biržą absolventas pateikia:
- mokslo baigimo pažymėjimą;
- pažymą iš atitinkamos mokyklos, kad siuntimas į darbovietę nebuvo duotas;
- pasą.
Bedarbio pašalpos skyrimas ir dydis priklauso nuo to, kada absolventas kreipiasi į darbo biržą;
- jeigu į darbo biržas kreipiasi per 6 mėnesius po mokyklos baigimo, jam 8-tą dieną po užsiregistravimo, ne daugiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta valstybės remiamų pajamų dydžio pašalpa (90 rub.).
- jeigu į darbo biržas kreipiasi praėjus ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, bet ne vėliau kaip po 12 mėnesių po mokyklos baigimo, jam bedarbio pašalpa pradedama mokėti po 6 mėnesių nuo užsiregistravimo – Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyto pajamų garantijos dydžio (40 rub.).
Jeigu absolventai, mokydamiesi dieniniuose skyriuose kartu dirbo pagal darbo sutartį ir registruodamiesi darbo biržoje nori remtis turimu darbo stažu tada jie, be nurodytų šio išaiškinimo antrojoje dalyje dokumentų, turi pateikti darbo knygelę ir jiems bedarbio pašalpa skiriama Gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsniu nustatyta tvarka, tai yra priklausomai nuo samdomo darbo trukmės ir darbo netekimo priežasties.
2. Kada ir kokio dydžio bedarbio pašalpa skiriama sulaukusiems darbingo amžiaus piliečiams nutraukusiems mokslą dieninėse bendrojo lavinimo, aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose savo noru, pašalintiems iš mokslo įstaigų, neišlaikiusiems baigiamųjų egzaminų?
Darbingo amžiaus sulaukę piliečiai, nutraukę mokslą minėtose mokyklose savo noru, pašalinti iš mokslo įstaigų ir neišlaikę baigiamųjų egzaminų prilyginami piliečiams, savo noru be svarbių priežasčių nutraukusiems samdos sutartį (Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 str. aštunta dalis). Jiems bedarbio pašalpa pradedama mokėti po 6 mėnesių nuo užsiregistravimo gyvenamosios vietos darbo biržoje ir mokama Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta pajamų garantijų dydžio pašalpa – 40 rublių, bet ne ilgiau 6 mėn. per 12 mėnesių.
3. Kaip nustatomas vienos dienos bedarbio pašalpos dydis ir jos mokėjimo trukmė?
Bedarbio pašalpa skiriama skaičiuojant ją kalendorinėmis dienomis.
Jos vienos dienos dydis nustatomas mėnesinę bedarbio pašalpą padalijus iš atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus.
Bedarbio pašalpos mokėjimo trukmė prasideda nuo paskyrimo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) per 12 mėnesių.
4. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos 1991 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 26 patvirtintu Bedarbio registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos 5 punktu apie darbdavio priimtą sprendimą ieškantis darbo pilietis per 3 dienas privalo informuoti darbo biržą, grąžindamas „Rekomendacijos įdarbinimui“ dalį „Sprendimas dėl įsidarbinimo“. Kaip nustatomas šis terminas?
Trijų dienų terminas skaičiuojamas darbo dienomis. Terminas prasideda sekančią darbo dieną po rekomendacijos įdarbinimui išdavimo.
5. Ar galima įregistruoti bedarbėmis nedirbančias moteris, turinčias medicinos įstaigos išduotą nėštumo ir gimdymo nedarbingumo pažymėjimą?
Šios moterys yra nedarbingos, todėl bedarbėmis neregistruojamos. Toks statusas joms gali būti suteiktas tik pasibaigus laikotarpiui, kuris numatytas dirbančių moterų nėštumo ir gimdymo atostogoms.
6. Kokio dydžio ir nuo kada skiriama bedarbio pašalpa moterims atleistoms iš darbo ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos 1991 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 26 patvirtintos Bedarbio registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarkos 3.1. punktas) ir ilgiau kaip 1 metai nedirbusioms ryšium su mažamečių (iki 8 metų) vaikų auginimu?
Minėtoms moterims, bedarbio pašalpa skiriama pradedant 8-ta diena po užsiregistravimo ir mokama Gyventojų pajamų garantijos įstatymo nustatyta tvarka numatyto valstybės remiamų pajamų dydžio (90 rub.).
7. Kada gali būti paskirta bedarbio pašalpa piliečiams, atleistiems iš darbo, kaip neišlaikiusiems išbandymo termino (DĮK 30 str. antra dalis)?
Minėtiems piliečiams, nustatyta tvarka skiriant bedarbio pašalpą turi būti atsižvelgta į atleidimo iš darbo priežastį iš prieš tai buvusios darbovietės.
Išbandymo laikotarpis įskaitomas į bendrąjį darbo stažą. Nustatant samdomo darbo partrauką, šis laikotarpis į ją neįskaitomas.
8. Kokio dydžio skiriama bedarbio pašalpa piliečiams, kurie darbo biržai nepateikė pažymos iš paskutiniosios darbovietės apie gautą atlyginimą?
Šiems piliečiams, iki to laiko, kol pateiks uždarbio pažymą, skiriama minimalaus dydžio bedarbio pašalpa (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka numatyta pajamų garantijos dydžio, t. y. – 40 rub.). Jiems, pateikus tokią pažymą pašalpos gavimo laikotarpiu, turi būti išmokėtas priklausantis bedarbio pašalpos skirtumas. Pašalpos mokėjimą nutraukus perskaičiavimai nedaromi.
9. Ar socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose (gydymo ir darbo profilaktoriume) buvimo laikas įskaitomas į darbo stažą, nustatant bedarbio pašalpos dydį?
Asmenų buvimo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose (gydymo ir darbo profilaktoriume) laikas įskaitomas į bendrąjį darbo stažą, išskyrus tą laiką, kai asmuo be pateisinamų priežasčių nedirbo arba nevykdė darbo užduočių. Piliečiai, grįžusieji iš šių įstaigų, papildomų užimtumo garantijų taikymo prasme, prilyginami prie asmenų grįžusių iš įkalinimo vietų (Gyventojų užimtumo įstatymo 8 str.). Pašalpos dydis nustatomas pagal gautą uždarbį iki nukreipimo į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą (gydymo ir darbo profilaktoriumą).
10. Kurioje teritorinėje darbo biržoje gali būti registruojami asmenys, grįžę iš įkalinimo vietų ir neprisiregistravę?
Šie asmenys registruojami darbo biržoje pagal jų buvusią iki įkalinimo gyvenamąją (nuolatinę prisiregistravimo) vietą.
11. Kokios turi būti taikomos priemonės, jeigu pilietis neteisėtai gavo bedarbio pašalpą (arba didesnę bedarbio pašalpą, negu priklausytų) nuslėpdamas faktinę padėtį arba pateikdamas duomenis neatitinkančius tikrovę?
Šiuo atveju žala iš piliečio išieškoma teismine tvarka. Kai darbo biržai žala padaryta dėl įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojo kaltės, žala ieškinine tvarka išieškoma iš šio darbuotojo darbovietės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 484 str.).
Kai darbo biržai žala padaroma dėl jos darbuotojo kaltės, žala iš jo išieškoma darbo įstatymų nustatyta tvarka.
12. Ar gali įgyti bedarbio statusą kolūkio, žemės ūkio bendrovės narys?
Kolūkio, žemės ūkio bendrovės narys – teisę į bedarbio statusą įgyja tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka nutraukia narystės santykius su kolūkiu, žemės ūkio bendrove.
13. Kada galima skirti bedarbio pašalpą piliečiams, kurie kreipėsi dėl įsidarbinimo į darbo biržas ir prieš tai nėra dirbę pagal darbo sutartį?
Šiems piliečiams bedarbio pašalpa neskiriama. Jie registruojami darbo biržoje kaip ieškantys darbo piliečiai.