LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AZERBAIDŽANO RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

SUSITARIMAS

DĖL TARPUSAVIO PAGALBOS MUITINĖS VEIKLOS SRITYJE

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Azerbaidžano Respublikos Vyriausybė, toliau – Susitariančiosios Šalys,

pripažindamos, kad muitų teisės aktų pažeidimai daro žalą jų atitinkamų valstybių ekonominiams, komerciniams, fiskaliniams, socialiniams ir kultūriniams interesams;

pripažindamos tikslaus muitų ir kitų mokesčių, taikomų prekių importui ar eksportui, nustatymo ir šių mokesčių surinkimo, taip pat tinkamo draudimų, ribojimų ir kontrolės nuostatų įgyvendinimo užtikrinimo svarbą;

suprasdamos tarptautinio bendradarbiavimo Susitariančiųjų Šalių valstybių muitų teisės aktų taikymo ir priežiūros srityje būtinumą;

nepaprastai susirūpinusios dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo mastų ir tendencijų didėjimo ir atsižvelgdamos į tai, kad tas kelia grėsmę visuomenei ir jos sveikatai;

įsitikinusios, kad pastangos užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams ir neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimui būtų veiksmingesnės glaudžiai bendradarbiaujant jų muitinių administracijoms;

atsižvelgdamos į atitinkamus tarptautinius dokumentus dėl dvišalio tarpusavio bendradarbiavimo, ir ypač į Muitinių bendradarbiavimo tarybos 1953 m. gruodžio 5 d. Rekomendaciją dėl administracinės tarpusavio pagalbos,

susitarė:

SĄVOKOS

1 straipsnis

Šiame Susitarime:

1) „Muitinės administracija“ – Lietuvos Respublikoje: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; Azerbaidžano Respublikoje: Valstybinis muitinės komitetas;

2) „Muitų teisės aktai“ – Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijose taikomos galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios prekių importą, eksportą, tranzitą ir susijusios arba su muitais, mokesčiais ir rinkliavomis, arba su draudimų, ribojimų ir kontrolės priemonėmis;

3) „Prašančioji Šalis“ – muitinės administracija, pateikusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos klausimais;

4) „Prašomoji Šalis“ – muitinės administracija, gavusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos klausimais;

5) „Pažeidimas“ – bet kuris muitų teisės aktų pažeidimas ar kėsinimasis juos pažeisti;

6) „Narkotinės medžiagos“ – bet kurios gamtinės ar sintetinės medžiagos, išvardytos 1961 metų Bendrosios konvencijos dėl narkotinių medžiagų (su atitinkamais pakeitimais) I ir II sąrašuose;

7) „Psichotropinės medžiagos“ – bet kurios gamtinės ar sintetinės medžiagos, išvardytos 1971 metų Konvencijos dėl psichotropinių medžiagų (su atitinkamais pakeitimais) I, II, III ir IV sąrašuose;

8) „Pirmtakai (prekursoriai)“ – kontroliuojamos cheminės medžiagos, naudojamos gaminti narkotines ir psichotropines medžiagas, išvardytas 1988 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta I ir II sąrašuose;

9) „Kontroliuojamasis pristatymas“ – metodas, kurį taikant leidžiama iš Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijų išvežti, per jas vežti arba į jas įvežti neteisėtas ar tokiomis įtariamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų siuntas, kai jų kompetentingos valstybės institucijos žino ir prižiūri, siekdamos nustatyti asmenis, susijusius su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu.

SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

2 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys pagal šio Susitarimo nuostatas teikia viena kitai tarpusavio pagalbą:

a) siekdamos užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų laikymąsi;

b) siekdamos užkirsti kelią muitų teisės aktų pažeidimams, juos tirti ir su jais kovoti;

c) pasikeisdamos dokumentais, susijusiais su muitų teisės aktų taikymu;

d) siekdamos užkirsti kelią ir tirti neteisėtą narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų gabenimą.

2. Pagalba pagal šį Susitarimą teikiama pagal prašomosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į jos kompetenciją ir išteklius. Prireikus muitinės administracija gali imtis priemonių, reikalingų organizuojant pagalbos iš kitų kompetentingų institucijų gavimą, pagal prašomosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus. Šis Susitarimas neturi įtakos kitiems Susitariančiųjų Šalių susitarimams.

INFORMACIJOS PERDAVIMAS

3 straipsnis

1. Muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, teikia viena kitai visą informaciją, kuri gali būti naudinga užtikrinant teisingą:

a) muitų, kitų muitinės administracijų renkamų mokesčių ir rinkliavų surinkimą vadovaujantis muitų teisės aktais, ypač informaciją, galinčią būti naudinga nustatant prekių muitinę vertę ir jų tarifinę klasifikaciją;

b) importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą;

c) nacionalinių prekių kilmės taisyklių taikymą, jeigu tai nenustatyta kituose susitarimuose, pasirašytuose vienos ar abiejų Susitariančiųjų Šalių.

2. Jeigu prašomoji Šalis neturi prašomos informacijos, ji imasi priemonių šią informaciją gauti pagal jos valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus. Prašomoji Šalis imasi tokių priemonių šiai informacijai gauti, kokių imtųsi veikdama savo interesais.

4 straipsnis

Muitinių administracijos, savo iniciatyva arba gavusios prašymą, teikia viena kitai visą informaciją, patvirtinančią, kad:

1) prekės, importuotos į vienos Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją, buvo teisėtai eksportuotos iš kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijos;

2) prekės, eksportuotos iš vienos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijos, buvo teisėtai importuotos į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją.

5 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, savo iniciatyva arba gavusi prašymą, teikia kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai visą informaciją, susijusią su:

1) asmenimis, apie kuriuos žinoma, kad jie yra arba įtariami pažeidę kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius muitų teisės aktus;

2) prekėmis, apie kurias žinoma, kad jos yra muitų teisės aktų pažeidimo objektas;

3) transporto priemonėmis, apie kurias žinoma arba įtariama, kad jos buvo naudotos pažeidžiant muitų teisės aktus, galiojančius kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje;

4) naujomis priemonėmis ir būdais, naudojamais pažeidžiant muitų teisės aktus.

6 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija, gavusi prašymą, pateikia kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijai ataskaitas, protokolus ar patvirtintas dokumentų kopijas, kuriuose yra visa turima informacija apie atskleistus arba planuojamus veiksmus, kuriais yra ar gali būti pažeidžiami šios Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojantys muitų teisės aktai.

7 straipsnis

Šiame Susitarime nurodyti dokumentai gali būti pakeisti bet kokios formos kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui. Kartu turėtų būti pateikta visa informacija šiai medžiagai aiškinti ar naudoti.

ASMENŲ, PREKIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ SEKIMAS

8 straipsnis

Vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija pagal savo kompetenciją ir turimus išteklius savo iniciatyva arba kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos prašymu vykdo:

1) asmenų, pažeidusių arba įtariamų pažeidus vienos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius muitų teisės aktus, įvažiavimo į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją ir išvažiavimo iš jos, sekimą;

2) prekių judėjimo, apie kurį žinoma ar įtariama, kad jis susijęs su stambaus masto neteisėtu gabenimu į kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritoriją arba iš jos, sekimą;

3) transporto priemonių, apie kurias žinoma ar įtariama, kad jos buvo naudotos pažeidžiant kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančius muitų teisės aktus, sekimą.

KONTROLIUOJAMASIS PRISTATYMAS

9 straipsnis

1. Muitinių administracijos bendradarbiauja tarpusavyje taikydamos kontroliuojamojo pristatymo metodą.

2. Sprendimas taikyti kontroliuojamojo pristatymo metodą turi būti priimtas kiekvienu konkrečiu atveju ir atsižvelgiant į Susitariančiųjų Šalių valstybių teritorijose galiojančius teisės aktus.

TYRIMAI

10 straipsnis

1. Jei vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija prašo, kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija pradeda visus oficialius tyrimus, susijusius su veiksmais, pažeidžiančiais ar galinčiais pažeisti prašančiosios Šalies muitų teisės aktus.

2. Šie tyrimai atliekami remiantis prašomosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančiais teisės aktais.

3. Prašomoji Šalis gali leisti prašančiosios Šalies pareigūnams dalyvauti tokiuose tyrimuose. Šie pareigūnai turėtų turėti jų muitinių administracijų išduotą rašytinį įgaliojimą.

4. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi, vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos pareigūnas, būdamas kitos Susitariančiosios Šalies valstybės teritorijoje, vykdo tik patariamąją funkciją ir jokiomis aplinkybėmis neturi aktyviai dalyvauti tyrime ar atlikti procesinių veiksmų. Jam negalima dėvėti uniformos ir su savimi turėti ginklo.

SPECIALISTAI IR LIUDYTOJAI

11 straipsnis

1. Kai vienos Susitariančiosios Šalies teisminėms arba kompetentingoms institucijoms pateikiamas prašymas, susijęs su jų nagrinėjamu muitų teisės aktų pažeidimu, kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija gali įgalioti savo pareigūnus dalyvauti šiose teisminėse arba kompetentingose institucijose kaip liudytojus ar specialistus.

2. Šie pareigūnai duoda parodymus dėl faktų, kurie buvo nustatyti, kai jie ėjo pareigas.

3. Prašyme dalyvauti turi būti aiškiai nurodyta, kokioje byloje pareigūnas dalyvaus ir koks jo bus statusas.

4. Prašymas atvykti muitinės pareigūnams kaip specialistams ir liudytojams turi būti pateiktas pagal Susitariančiųjų Šalių valstybių teisės aktus.

INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ NAUDOJIMAS

12 straipsnis

1. Informacija, dokumentai ir kiti pranešimai, gauti pagal šį Susitarimą, yra naudojami tiktai šiame Susitarime numatytais tikslais. Jie gali būti perduoti ar naudojami kitais tikslais tik turint šiuos dokumentus pateikusios muitinės administracijos rašytinį sutikimą.

2. Informacija ir dokumentai apie narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų neteisėtą gabenimą, gauti vienos iš Susitariančiųjų Šalių, gali būti perduoti teisminėms arba kitoms kompetentingoms institucijoms, tiesiogiai kovojančioms su narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų neteisėta apyvarta.

3. Pagal šį Susitarimą vienos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos bet kokia forma pateiktiems prašymams, informacijai, ekspertizės aktams ir kitiems pranešimams juos gavusioji kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracija taiko tokią pačią apsaugą, kokią ji taiko panašaus pobūdžio dokumentams ir informacijai pagal savo nacionalinės teisės aktus.

4. Muitinių administracijos pagal šio Susitarimo tikslus ir mastą, Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionalinės teisės aktus bei tarptautines sutartis ir konvencijas, kurių Šalimis yra abi Susitariančiosios Šalys, savo protokoluose, dokumentuose, liudytojų parodymuose, taip pat teisminių bei administracinių nagrinėjimų metu gali naudoti kaip įrodymus pagal šį Susitarimą gautą informaciją ir dokumentus.

5. Šios informacijos ir dokumentų kaip įrodymų naudojimą teismuose bei jų įrodomąją galią nustato Susitariančiųjų Šalių valstybių nacionalinės teisės aktai.

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

13 straipsnis

Prašomoji Šalis pagal jos valstybės teritorijoje galiojančius teisės aktus pateikia fiziniams ar juridiniams asmenims, gyvenantiems ar įsteigtiems jos valstybės teritorijoje, visus dokumentus ir sprendimus, atitinkančius šio Susitarimo taikymo sritį, gautus iš prašančiosios Šalies.

PRAŠYMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ FORMA IR TURINYS

14 straipsnis

1. Prašymai pagal šį Susitarimą pateikiami raštu. Prie prašymo pridedami dokumentai, būtini įvykdyti tokius prašymus. Skubiais atvejais gali būti priimami ir žodiniai prašymai, tačiau jie nedelsiant turi būti patvirtinti raštu.

2. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, pateikiamuose prašymuose turi būti pateikta ši informacija:

a) prašymą pateikusios muitinės administracijos pavadinimas;

b) priemonės, kurių prašoma imtis;

c) prašymo objektas ir priežastis;

d) su prašymu susiję įstatymai, taisyklės, nuostatai ir kiti teisės aktai;

e) kiek įmanoma, tikslesni ir išsamesni fizinių ir juridinių asmenų bei prekių, dėl kurių atliekamas tyrimas, duomenys,

f) pagrindinių faktų suvestinė, išskyrus 13 straipsnyje numatytus atvejus.

3. Prašymai turi būti pateikiami oficialia prašomosios Šalies valstybine kalba arba kita prašomajai Šaliai priimtina kalba.

4. Jeigu prašyme nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, gali būti paprašyta jį pataisyti arba papildyti.

ĮSIPAREIGOJIMŲ SUTEIKTI PAGALBĄ IŠIMTYS

15 straipsnis

1. Jeigu prašomoji Šalis mano, kad prašymo įvykdymas galėtų pakenkti prašomosios Susitariančiosios Šalies valstybės suverenitetui, viešajai tvarkai, saugumui ar bet kokiam kitam svarbiam interesui, arba mano, kad tai galėtų atskleisti valstybės ar kitą įstatymo saugomą paslaptį, ji gali atsisakyti suteikti prašomą pagalbą pagal šį Susitarimą visiškai ar iš dalies arba ją suteikti pagal tam tikras sąlygas ar reikalavimus.

2. Jeigu prašymas suteikti pagalbą negali būti įvykdytas, sprendimas ir atsisakymo priežastys nedelsiant pateikiami raštu prašančiajai Šaliai.

3. Jeigu muitinės administracija prašo pagalbos, kurios ji, gavusi kitos Susitariančiosios Šalies muitinės administracijos prašymą, negalėtų suteikti, ji savo prašyme nurodo šį faktą. Toks prašymas tenkinamas prašomosios Šalies nuožiūra.

IŠLAIDOS

16 straipsnis

1. Nė viena muitinės administracija nereikalauja padengti išlaidų, susijusių su šio Susitarimo įgyvendinimu, išskyrus išlaidas specialistams, liudytojams, vertėjams žodžiu ir raštu.

2. Jei prašymui įvykdyti reikia ar reikės didelių ir ypatingo pobūdžio išlaidų, Susitariančiosios Šalys tariasi, kad nustatytų terminus ir sąlygas, kuriomis bus įvykdytas prašymas, taip pat būdą, kuriuo bus atlygintos išlaidos.

SUSITARIMO ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS TERITORIJOMS

17 straipsnis

1. Šį Susitarimą įgyvendinti pavedama Susitariančiųjų Šalių muitinių administracijoms, kurios jį tiesiogiai vykdo. Muitinių administracijos, vadovaudamosi šiuo Susitarimu, priims sprendimus dėl tolesnių detalesnių susitarimų, palengvinančių šio Susitarimo įgyvendinimą.

2. Susitariančiųjų Šalių muitinių administracijos gali pavesti savo tyrimų tarnyboms palaikyti tiesioginius tarpusavio ryšius.

3. Susitariančiųjų Šalių muitinių administracijos siekia tarpusavio susitarimu išspręsti bet kokį ginčytiną klausimą, iškilusį aiškinant ar taikant šį Susitarimą. Neišspręsti ginčai sprendžiami diplomatiniais kanalais.

18 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijai ir Azerbaidžano Respublikos teritorijai.

19 straipsnis

Nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos bet kokią su Bendrijos muitų teisės aktų pažeidimais susijusią informaciją, kurią Azerbaidžano muitinės administracija gali perduoti Lietuvos muitinės administracijai, pastaroji gali perduoti Europos Komisijai, prieš tai informavusi Azerbaidžano muitinės administraciją.

SUSITARIMO ĮSIGALIOJIMAS IR NUTRAUKIMAS

20 straipsnis

1. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui.

2. Susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais raštu praneša viena kitai, jog visos vidaus procedūros, būtinos šiam Susitarimui įsigalioti, atliktos. Šis Susitarimas įsigalioja trisdešimt dienų po to, kai gaunamas paskutinis pranešimas.

3. Šio Susitarimo nuostatos bet kuriuo metu gali būti pakeistos ir papildytos rašytiniu abiejų Susitariančiųjų Šalių susitarimu. Visi pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Susitarimas nustoja galioti praėjus trims mėnesiams po to, kai viena iš Susitariančiųjų Šalių gauna rašytinį pranešimą apie kitos Susitariančiosios Šalies ketinimus nutraukti šį Susitarimą.

Pasirašytas 2004 m. balandžio 2 d. Vilniuje dviem egzemplioriais lietuvių, azerbaidžaniečių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Iškilus nesutarimų aiškinant šio Susitarimo nuostatas, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	AZERBAIDŽANO RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________