Byla Nr. 10/2000

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. SAUSIO 20 D. NUTARIMU NR. 83 „DĖL VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS BEI PROKURATŪROS SISTEMŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO BEI MOKĖJIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO IR TARNYBOS LAIKO, KURIO REIKIA PROCENTINIAM PRIEDUI UŽ IŠTARNAUTUS METUS GAUTI, NUSTATYMO“ PATVIRTINTŲ VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS BEI PROKURATŪROS SISTEMŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO BEI MOKĖJIMO NUOSTATŲ 8 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS IR PROKURATŪROS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO 4 DALIAI

2001 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko ir Teodoros Staugaitienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovams Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento patarėjui Ryčiui Paukštei ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Teisės, personalo ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkui Vytui Rimkui,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2001 m. spalio 2 d. išnagrinėjo bylą Nr. 10/2000 pagal pareiškėjo – Aukštesniojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsniui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsniui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

Aukštesnysis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo įvykdymo. Teismas 2000 m. kovo 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (Žin., 1995, Nr. 8-173; toliau – ir Nuostatai) 8 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsniui ir Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; toliau – ir Įstatymas) 16 straipsniui.

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyti laikotarpiai, buvę iki Įstatymo įsigaliojimo, kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tuo tarpu Nuostatų 8 punkte nustatyta: „Nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybė neturi teisės įskaityti į pareigūnų tarnybos laiką Įstatyme nenurodytų laikotarpių. Todėl pareiškėjui kyla abejonių, ar Nuostatų 8 punktas neprieštarauja Įstatymo 16 straipsniui ir Konstitucijos 94 straipsniui.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovų R. Paukštės ir V. Rimkaus rašytiniai paaiškinimai.

Suinteresuoto asmens atstovai nurodė, kad Įstatymo atskiruose straipsniuose buvo numatyti įpareigojimai Vyriausybei priimti atitinkamus teisės aktus, pvz., 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė patvirtina pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus, 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad Vyriausybė nustato faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laiką, 16 straipsnio 4 dalies 6 punkte Vyriausybei numatyta pareiga nustatyti mokymosi kitų valstybių tam tikrose mokyklose laiko įskaitymą į tarnybos laiką pensijai skirti, 16 straipsnio 7 dalyje Vyriausybei numatytas įpareigojimas parengti pareigūnų ir karių, išleidžiamų į atsargą, perkvalifikavimo sistemą. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos įgyvendinti Įstatymą.

Suinteresuoto asmens atstovų manymu, Vyriausybė turėjo pareigą, nustatytą jai Įstatymo 16 straipsnyje, Nuostatuose numatyti, koks tarnybos laikas ir kokia tvarka nustatomas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šia apimtimi ji turėjo teisę nagrinėti ir spręsti klausimus dėl Įstatyme nenumatytų laikotarpių įskaitymo. Tai ir įtvirtinta Nuostatų 8 punkte.

R. Paukštės ir V. Rimkaus teigimu, Nuostatų 8 punktas turėtų būti taikomas tik kilus klausimui dėl laikotarpių, kurių prilyginimą tarnybos laikui (įskaitymą į tarnybos laiką) pagal Įstatymą turi teisę spręsti Vyriausybė, todėl vertinant šiuo požiūriu jis turėtų būti laikomas tinkamu Įstatyme Vyriausybei nurodyto pavedimo įvykdymu.

Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Nuostatų 8 punktas suformuluotas nevisiškai tiksliai, tačiau šie netikslumai negali būti pripažinti pakankamu pagrindu vertinti Nuostatų 8 punktą kaip prieštaraujantį Konstitucijos 94 straipsniui arba Įstatymo 16 straipsniui.

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovai R. Paukštė ir V. Rimkus iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

1. Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtino Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus.

Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punkte buvo nustatyta: „Nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

2. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsniui.

Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, kad jam kilo abejonė, ar Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja ne visam Konstitucijos 94 straipsniui, o tik šio straipsnio 2 punktui.

3. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsniui.

Iš pareiškėjo prašymo motyvų matyti, kad jam kilo abejonė, ar Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja ne visam nurodyto įstatymo 16 straipsniui, o tik šio straipsnio 4 daliai.

4. Vyriausybės 2000 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 61-1862) 1.1 punktu pakeistas Vyriausybės nutarimo pavadinimas ir jis išdėstytas taip: „Dėl vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“. Šio nutarimo 1.4.1 punktu Nuostatų pavadinimas taip pat buvo pakeistas – jie buvo pavadinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Vyriausybės 2000 m. liepos 18 d. nutarimo 1.4.3 punktu Nuostatų 8 punktas išdėstytas taip: „Nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Palyginus Nuostatų 1995 m. sausio 20 d. ir 2000 m. liepos 18 d. redakcijų 8 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą matyti, jog jie skiriasi tik tuo, kad Nuostatų 2000 m. liepos 18 d. redakcijos 8 punkte nurodytos dar dvi institucijos, kurių teikimais Vyriausybė nustato tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti: Teisingumo ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jokiais kitais aspektais Nuostatų (1995 m. gruodžio 13 d. redakcija) 8 punkte nustatytas teisinis reguliavimas pakeistas nebuvo.

5. Seimas 1994 m. gruodžio 13 d. priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, kurio 16 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta:

„Asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) darbo policijoje (milicijoje), vidaus tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

4) viena tarnybos diena Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitoma kaip trys tarnybos dienos;

5) pareigūnams ir kariams, pradėjusiems tarnauti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80% iki šio laiko turėto darbo stažo;

6) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.“

6. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis buvo keičiama 1996 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1640) 1 straipsniu ir 1998 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 9, 10 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 62-1777) 3 straipsniu.

Seimas 2000 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-986) 1 straipsniu pakeitė Įstatymo pavadinimą bei 6 straipsniu papildė Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį.

Seimas 2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 41-1167) 1 straipsniu papildė Įstatymo pavadinimą ir 6 straipsniu – Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį.

Seimas 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12, 16 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1923) 1 straipsniu papildė Vidaus reikalų, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimą – šis įstatymas buvo pavadintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. 2000 m. liepos 13 d. įstatymo 6 straipsniu taip pat buvo papildyta ir pakeista Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis.

Seimas 2000 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 ir 16 straipsnių papildymo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2860) 2 straipsniu papildė Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

7. Įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta:

„Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo:

2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

4) viena tarnybos ar darbo diena Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. ir Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. įskaitoma kaip trys tarnybos dienos;

5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80% iki šio laiko turėto darbo stažo;

8. Palyginus Įstatymo 1994 m. gruodžio 13 d. ir 2000 m. spalio 10 d. redakcijų 16 straipsnio 4 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą matyti, jog jis skiriasi tik tuo, kad Įstatymo 2000 m. spalio 10 d. redakcijoje nustatyta dar ir tai, kad:

a) šioje dalyje nurodyti laikotarpiai yra prilyginami tarnybos laikui (įskaitomi į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti dar ir asmenims, priimtiems tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais;

b) šioje dalyje nurodyti laikotarpiai yra prilyginami tarnybos laikui (įskaitomi į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti asmenims, priimtiems tarnauti ne prokuratūros pareigūnais ir kariais (kaip buvo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje), bet prokuratūros sistemos pareigūnais ir kariais;

c) asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti Darbo sutarties įstatymo pagrindais prilyginami ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvę tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje laikotarpiai, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

d) nustatytos tarnybos ar darbo dienų įskaitymo į tarnybos laiką proporcijos ne tik asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d., bet ir asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.;

e) nustatytas turėto darbo stažo įskaitymo dydis ne tik pareigūnams ir kariams, pradėjusiems tarnauti krašto apsaugos sistemoje iki 1991 m. gruodžio 31 d., bet ir asmenims, pradėjusiems dirbti joje iki nurodytos dienos.

Jokiais kitais aspektais Įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pakeistas nebuvo.

9. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tirs, ar Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai, taip pat ar Nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai.

Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punkto atitikties Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai ir dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punkto atitikties Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai.

1. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas iki Įstatymo įsigaliojimo buvusių laikotarpių, kurie prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais. Kadangi pagal Konstituciją Vyriausybė neturi teisės keisti įstatymų normų, tai, pareiškėjo nuomone, Įstatymu Vyriausybei nėra nustatyta teisė nurodytų asmenų tarnybos laikui prilyginti kitus, t. y. Įstatyme nenurodytus, laikotarpius, buvusius iki Įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjui kilo abejonė, ar Nuostatų 8 punktas neprieštarauja Įstatymo 16 straipsnio 4 daliai.

2. Aiškinant Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies turinį pažymėtina, kad joje nustatyta, kokie laikotarpiai, buvę iki Įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui (įskaitomi į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais.

Be to, Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas laikas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1959) 28 straipsnyje.

Įstatyme nėra kitų normų, nustatančių, kokie laikotarpiai, buvę iki Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais.

3. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas 1997 m. kovo 12 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir apsaugos priemones“.

Viena iš garantijų, užtikrinančių tinkamą teisės į socialinį aprūpinimą realizavimą, yra teisės aktų, kuriais reglamentuojamas valstybės teikiamas socialinis aprūpinimas, teisinė galia. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodyti santykiai turi būti reguliuojami įstatymais.

Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą įstatymus leidžia Seimas. Visi kiti teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, t. y. turi būti poįstatyminiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra konstatavęs, kad Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1994 m. kovo 16 d., 1994 m. liepos 15 d., 1995 m. spalio 26 d., 1997 m. gegužės 29 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 1998 m. gegužės 6 d., 2000 m. kovo 15 d., 2000 m. balandžio 5 d. nutarimai).

Konstitucijos 52 straipsnio nuostata reiškia, kad pensijas bei įvairias socialinės paramos rūšis Konstitucija garantuoja tiems subjektams ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme. Tik įstatymu gali būti nustatyti pagrindai gauti valstybines pensijas, šių pensijų dydžiai, jų skyrimo bei mokėjimo sąlygos (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 1997 m. gruodžio 3 d. ir 1998 m. gegužės 6 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytų santykių poįstatyminiu reguliavimu negalima nustatyti asmens teisės į socialinę paramą atsiradimo sąlygų, taip pat riboti šios teisės apimties.

Taigi Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustačius, kokie laikotarpiai, buvę iki Įstatymo įsigaliojimo, yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, jokiu poįstatyminiu aktu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų pakeisti pagrindai gauti šias pensijas, šių pensijų dydžiai, jų skyrimo bei mokėjimo sąlygos, taip pat nurodyti asmenys, neturintys teisės gauti šią pensiją. Kartu konstatuotina, kad poįstatyminiu teisiniu reguliavimu negalima ir išplėsti minėtos teisės apimties, palyginti su ta, kuri nustatyta įstatyme. Priešingu atveju būtų pažeidžiama teisės aktų hierarchija ir teisės sistemos darna.

Vadinasi, jokiu poįstatyminiu aktu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyti kitokie, t. y. Įstatyme nenurodyti iki Įstatymo įsigaliojimo buvę, laikotarpiai, galintys būti prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais.

4. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti iki Įstatymo įsigaliojimo buvęs faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas yra prilyginamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktą asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginamas iki Įstatymo įsigaliojimo buvęs mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas į tarnybos laiką pensijai skirti gali būti įskaitytas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 ir 6 punktuose Vyriausybei yra nustatytas įstatymų leidėjo pavedimas nustatyti tvarką, kuria iki Įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais nurodyti asmenys faktiškai tarnavo kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), yra prilyginami tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti šiems asmenims, taip pat tvarką, kuria iki Įstatymo įsigaliojimo buvę laikotarpiai, kuriais nurodyti asmenys mokėsi kitų valstybių mokyklose, analogiškose aukštosioms, specialiosioms vidurinėms, aukštesniosioms Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokykloms, gali būti įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti šiems asmenims.

Pažymėtina, kad Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nėra numatyta kokių nors pavedimų Vyriausybei priimti poįstatyminius aktus, reikalingus Įstatymui įgyvendinti.

5. Sprendžiant, ar Nuostatų 8 punktas neprieštarauja Įstatymo 16 straipsnio 4 daliai, būtina išsiaiškinti šios dalies 1 ir 6 punktuose vartojamos formuluotės „Vyriausybės nustatyta tvarka“ turinį.

5.1. Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, o šio straipsnio 7 punkte – kad Vyriausybė vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

Pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostatą, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos.

Be to, įstatymų leidėjas, matydamas, kad įstatymams įgyvendinti yra būtina priimti poįstatyminius aktus, gali tokią pareigą Vyriausybei nustatyti įstatyme arba Seimo nutarime dėl įstatymų įgyvendinimo.

Taigi Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla iš Konstitucijos, o esant įstatymų leidėjo pavedimui – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo.

5.2. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 ir 6 punktuose vartojama formuluotė „Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia, kad nurodytą tvarką turi nustatyti pati Vyriausybė. Nustatyti tos tvarkos ji negali pavesti jokiai kitai institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, minėta formuluotė reiškia, jog nurodyta tvarka turi būti nustatoma Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas turi būti norminio turinio. Jame neturi būti nuostatų, pagal kurias atskiriems asmenims būtų galima nesiremiant bendromis normomis kokius nors laikotarpius prilyginti tarnybos laikui (įskaityti į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

5.3. Konstitucinis Teismas 2001 m. birželio 28 d. nutarime konstatavo, kad Vyriausybė yra saistoma savo pačios priimtų nutarimų ir turi vykdyti savo nutarimus. Taigi Vyriausybės nustatyta tvarka yra privaloma ne tik kitiems subjektams, bet ir pačiai Vyriausybei. Kol nepakeista nustatyta tvarka, Vyriausybė negali priimti sprendimų kitaip, kaip tik savo pačios nustatyta tvarka.

Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą nustatyti tam tikrą tvarką, gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris neprieštarauja įstatymams. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustatyta įstatyme, ir konkuruojančių su įstatymų normomis.

6. Kaip minėta, pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 ir 6 punktus Vyriausybė turi įgaliojimus nustatyti tvarką, kuria tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginamas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas ir kuria į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti gali būti įskaitytas „mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose“ laikas.

Nuostatų 8 punkto formuluotė „nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais“ reiškia, kad šiame punkte Vyriausybė nustatė sau įgaliojimus priimti sprendimus prilyginti tarnybos laikui (įskaityti į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir tokius faktinės tarnybos ar mokymosi laikotarpius, kurie nenumatyti nei Nuostatuose, nei Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.

Taigi Vyriausybė ginčijamu teisiniu reguliavimu netinkamai įvykdė Įstatymo 16 straipsnyje nustatytą įstatymų leidėjo pavedimą, nes ji prisiėmė daugiau galių, negu jai pavedė įstatymų leidėjas, įsiterpė į įstatymų leidėjo kompetenciją.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai.

Remiantis tais pačiais argumentais darytina išvada, kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai.

III

Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punkto ir dėl Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punkto atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.

1. Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė „vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus“.

2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Nuostatų 8 punkto formuluotė „nenurodytais šiuose nuostatuose atvejais“ reiškia, kad šiame punkte Vyriausybė nustatė sau įgaliojimus priimti sprendimus prilyginti tarnybos laikui (įskaityti į tarnybos laiką) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir tokius faktinės tarnybos ar mokymosi laikotarpius, kurie nenumatyti nei Nuostatuose, nei Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai, taip pat kad Nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Įstatymo (2000 m. spalio 10 d. redakcija) 16 straipsnio 4 daliai.

Konstatavus, kad vykdydama Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą pavedimą Vyriausybė viršijo jai nustatytus įgaliojimus ir kad Nuostatų 8 punktas prieštarauja Įstatymo 16 straipsnio 4 daliai, kartu konstatuotina, jog Nuostatų 8 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu pažeista Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto nuostata, kad Vyriausybė vykdo įstatymus.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1995 m. sausio 20 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, taip pat kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (2000 m. liepos 18 d. redakcija) 8 punktas prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55, 56 straipsniais, 69 straipsnio 3 dalimi,

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1995 m. sausio 20 d. ir 2000 m. liepos 18 d. redakcijų) 8 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. ir 2000 m. spalio 10 d. redakcijų) 16 straipsnio 4 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai: Egidijus Jarašiūnas

Egidijus Kūris

Zigmas Levickis

Augustinas Normantas

Vladas Pavilonis

Jonas Prapiestis

Vytautas Sinkevičius

Stasys Stačiokas

Teodora Staugaitienė