Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 9 D. NUTARIMO NR. 851 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. balandžio 9 d. Nr. 344
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 63-1816; 2002, Nr. 70-2886; 2004, Nr. 100-3722):
1. Išdėstyti 1 punkto pirmąją pastraipą taip:
2. Išdėstyti 2 punktą taip:
„2. Teisingumo ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.“
3. Išdėstyti 5.1 punktą taip:
4. Išbraukti 5.3 punkte žodžius „dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytą Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą politiką“.
5. Išdėstyti 5.5 punktą taip:
6. Išdėstyti 5.6 punktą taip:
7. Papildyti šiuo 51 punktu:
„51. Siekdama pagal kompetenciją dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Europos Sąjungos politiką, Teisingumo ministerija:
51.1. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministerijos valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų rengimą ir derinimą Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos;
51.2. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
8. Išdėstyti 6.1 punktą taip:
9. Išdėstyti 6.2 punktą taip:
„6.2. nustatytąja tvarka tikrina iš teismų gautus dokumentus dėl teismų pavedimų, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje, rengia ir apibendrina teismų pateikiamą informaciją, reikalingą kreipiantis dėl asmenų ekstradicijos iš atitinkamos užsienio valstybės, teikia prašymus kompetentingoms užsienio valstybės institucijoms, surinkusi reikiamą informaciją išduoda Europos arešto orderius, teikia kompetentingoms užsienio valstybės institucijoms prašymus pradėti arba perimti baudžiamąjį persekiojimą ir perduoti arba perimti nuteistuosius asmenis;“.
10. Išdėstyti 6.3 punktą taip:
11. Papildyti šiuo 6.31 punktu:
„6.31. vykdo teismų sprendimus ir taikos sutartis dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo ir kitus dokumentus įstatymų nustatytais atvejais;“.
12. Papildyti šiuo 6.32 punktu:
„6.32. nagrinėja nustatytąja tvarka prašymus atlyginti ne teismo tvarka žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, sudaro ir vykdo taikos sutartis;“.
13. Papildyti šiuo 6.33 punktu:
14. Išdėstyti 6.5 punktą taip:
17. Išdėstyti 6.12 punktą taip:
18. Papildyti šiuo 6.161 punktu:
„6.161. kaupia informaciją apie dvasinių, ezoterinių ir religinių grupių veiklą Lietuvoje, informuoja visuomenę apie Lietuvoje įsikūrusias naujas religines grupes, dalyvauja įgyvendinant visuomenės švietimo dvasinių, ezoterinių ir religinių grupių klausimais projektus, bendradarbiauja su šioje srityje dirbančiais juridiniais asmenimis;“.
19. Išdėstyti 6.18 punktą taip:
20. Išdėstyti 7 punkto pirmąją pastraipą taip:
21. Išdėstyti 8.6 punktą taip:
„8.6. organizuoja teisėjų, civilinės metrikacijos įstaigų, ministerijos valstybės tarnautojų mokymą, taip pat mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, rengia mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas, įgytų žinių patikrinimo taisykles, kitus su mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu susijusius metodinius dokumentus, koordinuoja notarų kvalifikacijos tobulinimą;“.
22. Išdėstyti 9 punkto pirmąją pastraipą taip:
23. Išdėstyti 9.1 punktą taip:
24. Išdėstyti 9.2 punktą taip:
25. Išdėstyti 10 punkto pirmąją pastraipą taip:
26. Išdėstyti IV skyrių taip:
„IV. Teisingumo ministerijos veiklos organizavimas
12. Teisingumo ministerijos veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotus teisingumo ministro patvirtintus viešai paskelbtus strateginius veiklos planus, rengiamus vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), ir derinamus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kitais strateginio planavimo dokumentais. Sutrumpintam ministerijos strateginiam veiklos planui pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ministerijos strateginio veiklos plano įgyvendinimo kontrolę atlieka ministras arba ministro sudaryta strateginio planavimo grupė.
13. Teisingumo ministerijos veikla reguliuojama teisingumo ministro tvirtinamais Teisingumo ministerijos darbo reglamentu, vidaus tvarkos taisyklėmis, ministerijos administracijos padalinių nuostatais, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymais.
14. Teisingumo ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Teisingumo ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka funkcijų, nurodytų šių nuostatų 16.6, 16.9, 16.13, 16.14, 16.15 punktuose.
15. Teisingumo ministras, vadovaudamas jam pavestai valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
16. Teisingumo ministras:
16.1. vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo priemonių, priklausančių ministerijos kompetencijai, įgyvendinimą;
16.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;
16.3. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
16.5. priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami. Ministro priimami įsakymai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Prireikus ministras gali priimti bendrus su kitais ministrais įsakymus;
16.6. tvirtina ministerijos strateginį veiklos planą, įstaigų prie ministerijos strateginius veiklos planus;
16.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos metinę veiklos ataskaitą, kurioje informuoja, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės, ministerijos ir įstaigų prie ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
16.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;
16.9. tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
16.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
16.12. koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų atlikti nepaveda ministerijos valstybės sekretoriui ir ministerijos sekretoriams ir įstatymai nenustato kitaip;
16.13. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų; juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti atlikti ministerijos valstybės sekretoriui;
16.14. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
16.16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais;
17. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
18. Viceministras:
18.1. kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;
18.3. ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas ir aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimuose;
18.4. dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis;
19. Teisingumo ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.
Teisingumo ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.
Prie Teisingumo ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas atliekančios tarnybos, inspekcijos ir kitos įstaigos.
20. Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Ministerijos valstybės sekretorius:
20.1. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
20.4. koordinuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis ministerijos strateginiu veiklos planu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;
20.6. organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
20.7. ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas;
21. Jeigu ministerijos valstybės sekretoriaus laikinai nėra, visas jo funkcijas arba dalį jų ministras paveda atlikti ministerijos sekretoriui.
22. Ministerijos valstybės sekretorius, o kai jo laikinai nėra, – ministerijos sekretorius, atliekantis ministerijos valstybės sekretoriaus funkcijas, pagal kompetenciją priima potvarkius.
Ministerijos valstybės sekretorius saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.
23. Ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui.
24. Jeigu ministerijos sekretoriaus laikinai nėra, jo funkcijas atlieka ministro paskirtas kitas ministerijos sekretorius arba įstatymų nustatyta tvarka laikinai į ministerijos sekretoriaus pareigas perkeltas ministerijos administracijos padalinio vadovas.
25. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:
25.1. organizuoja atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
25.2. organizuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą ir kontroliuoja šį darbą;
26. Teisingumo ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.
Teisingumo ministerijos kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.
27. Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, priėmimo į darbą (pareigas), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708), Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569), kiti įstatymai ir teisės aktai.“
28. Išdėstyti V skyrių taip:
„V. Finansinės veiklos kontrolė ir vidaus auditas
28. Teisingumo ministerijos buhalterinė apskaita organizuojama ir finansinė atskaitomybė tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Papildyti šiuo VI skyriumi: