LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS DĖL SEIMO STATUTO 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 138, 145, 149, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 STRAIPSNIŲ, TRISDEŠIMT AŠTUNTOJO IR TRISDEŠIMT DEVINTOJO SKIRSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 44¹ STRAIPSNIU IR DVIDEŠIMT SEPTINTUOJU-1 SKIRSNIU BEI KETURIASDEŠMTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

2004 m. lapkričio 9 d. Nr. IX-2545

Vilnius

1 straipsnis. 4 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Seimo narys, išrinktas vėliau, prisiekia artimiausiame Seimo posėdyje.“

2 straipsnis. 9 straipsnio 6 punkto pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;“.

3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo posėdžiuose ir darbas komitetuose

1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose.

2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.

3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai.

4. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

5. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose.

6. Seimo nario dalyvavimo Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžiuose kontrolę vykdo Etikos ir procedūrų komisija.“

4 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas

12 straipsnio 1 dalyje po žodžio „rinkėjais“ įrašyti žodžius „ir juos informuoti apie savo veiklą“, po žodžio „valstybės“ įrašyti žodžius „ir savivaldybių institucijų bei“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius.“

5 straipsnis. 15 straipsnio 4 dalies pakeitimas

15 straipsnio 4 dalyje po žodžio „laidoms“ įrašyti žodžius „jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.“

6 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Papildyti 44 straipsnį nauja 2 dalimi, 7 dalį pripažinti netekusia galios, buvusias 2, 3, 4, 5, 6 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7 dalimis, 5 dalyje vietoj žodžio „laikantis“ įrašyti žodį „laikydamasi“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Seimo komitetų sudarymas

1. Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Europos reikalų komitetas sudaromas šio statuto 44-1 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Gavus Seimo Pirmininko pateiktą nutarimo projektą, kiekvienoje kitoje eilinėje sesijoje tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą, sudaromas naujas komitetas arba komitetai sudaromi iš naujo.

4. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 17 (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.

5. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikydamasi proporcinio jų atstovavimo principo.

6. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos bei mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose.

7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

8. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Tuo atveju, jeigu Seimo nario pareiškime pareikštas noras tapti kokio nors komiteto nariu neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo principo, Seimas gali priimti nutarimą skirti Seimo narį į kitą komitetą, nei nurodyta jo prašyme. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo Pirmininkui, o šis per 2 savaites privalo pateikti Seimui tvirtinti komitetų sudėtį.

9. Komiteto narių pavaduotojų skaičius neribojamas. Jų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės.

10. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.“

7 straipsnis. Statuto papildymas 44¹ straipsniu

Papildyti Statutą 44¹ straipsniu:

„44¹ straipsnis. Europos reikalų komiteto sudarymas

1. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Tikslus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose.

2. Europos reikalų komiteto pirmininku skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Europos reikalų komiteto pirmininkas turi pavaduotojus, kurių vienas yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Pavaduotojų skaičių nustato Seimas.“

8 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas

46 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusia galios, išbraukti 7 dalies paskutinį sakinį, buvusias 7, 8, 9 dalis atitinkamai laikyti 6, 7, 8 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai

1. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją.

2. Seimo seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir pavaduotoju.

3. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.

4. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateikto kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą.

5. Komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys (išskyrus Europos reikalų komitetą), Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.

6. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus.

7. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo.

8. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.“

9 straipsnis. 49 straipsnio papildymas

Papildyti 49 straipsnį 14, 15, 16 ir 17 punktais:

„14) dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 3 dalyje) rengimo ir derinimo procese, prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šios pozicijos;

15) nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui, Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl šių dokumentų;

16) prireikus teikti išvadas Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180-1 straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui;

17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras.“

10 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„61 straipsnis.     Europos reikalų komiteto veiklos kryptys Europos reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) pagal savo kompetenciją nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje klausimus ir prireikus pareikšti dėl jų nuomonę;

2) padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos suvereniteto ir narystės teisių bei pareigų Europos Sąjungoje įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;

3) padėti užtikrinti deramą Lietuvos Respublikos interesų atstovavimą Europos Sąjungoje;

4) padėti Seimui vykdyti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos, susijusios su Europos Sąjungos klausimais, parlamentinę kontrolę;

5) prižiūrėti, kad įstatymų leidybos procedūros metu būtų laiku ir tinkamai priimami įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus;

6) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą svarstant Europos Sąjungos klausimus ir teikiant dėl jų išvadas;

7) pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetais;

8) atstovauti Seimui Europos reikalų komitetų konferencijoje (COSAC);

9) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 3 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šios pozicijos ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;

10) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

11) pagal savo kompetenciją prireikus teikti išvadas Seimui, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui;

12) organizuoti diskusijas svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais Seimo plenariniame posėdyje, taip pat Europos savaites Seime;

13) atlikti kitas funkcijas, susijusias su Seimo ir visuomenės informavimu apie Europos Sąjungą.“

11 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti 68 straipsnio 4 punktą, papildyti straipsnį 10, 11 ir 12 punktais ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys

Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų;

2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politika, projektus ir teikti išvadas;

3) vykdyti užsienio politiką vykdančių ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo;

4) atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus, koordinuoti Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus veiklą, svarstyti Seimo atstovavimą tarptautinėse organizacijose bei forumuose, teikti rekomendacijas dėl Seimo delegacijų veiklos, koordinuoti tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus, ne rečiau kaip kartą per metus, skaičiuojant nuo jų sudarymo dienos, išklausyti ir įvertinti Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose bei Seimo parlamentinių ryšių grupių veiklos ataskaitas;

5) kontroliuoti valstybės institucijas, vykdančias Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus;

6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;

7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo užsienyje;

9) iš anksto svarstyti užsienio reikalų ministro pasiūlymus teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose bei jų atšaukimo;

10) pagal savo kompetenciją dalyvauti Lietuvos pozicijos dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 3 dalyje) rengimo ir vertinimo procese, prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl šių pozicijų ir įvertinti pozicijos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;

11) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

12) pagal savo kompetenciją prireikus teikti Seimui išvadas, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 180¹ straipsnio 3 dalyje) neprieštarauja subsidiarumo principui.“

12 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas ir papildymas

78 straipsnio 4 punkte vietoj žodžio „jo“ įrašyti žodį „Seimo „, papildyti straipsnį nauju 6 punktu, 7 punkte išbraukti žodžius „ir nedalyvavimą iš anksto skelbtuose balsavimuose“, buvusius 6, 7, 8, 9 10, 11 punktus atitinkamai laikyti 7, 8, 9, 10, 11, 12 punktais ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys

Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;

2) vadovaujantis etinėmis nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių;

3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, jo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

4) Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;

5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;

6) kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį;

7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, teikti spaudai informaciją apie be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą;

8) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais;

9) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas, ir jas saugoti;

10) remiantis metinėmis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimais;

11) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, nutarimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir šio statuto 18 straipsnio reikalavimų, apie tai nedelsiant informuojamas Seimas;

12) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą.“

13 straipsnis. 113 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 113 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto nustatytus atvejus. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.“

14 straipsnis. 135 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 135 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„135 straipsnis. Teikiamo registruoti projekto reikalavimai

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos bei asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

2. Teikiamą Seimui svarstyti projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Kai įstatymo projektą Seimui teikia Lietuvos Respublikos piliečiai Konstitucijos suteikta teise, jį pasirašo iniciatorių įgalioti atstovai, taip pat kartu su projektu pateikiami įstatymo nustatyta tvarka surinkti piliečių parašai.

3. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma:

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą;

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;

4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama;

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai;

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;

8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;

9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus;

10) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;

11) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai);

12) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

13) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai;

14) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc;

15) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

4. Įstatymų projektų iniciatoriai prie aiškinamojo rašto prideda teikiamo įstatymo pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame išdėstoma pakeitimų esmė. Naujos redakcijos straipsnio (jo dalies ar punkto) tekste pakeitimai išryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai perbraukiami plona linija. Jeigu siūloma iš esmės pakeisti straipsnį (jo dalį ar punktą), pateikiamas buvusios (perbrauktos plona linija) ir naujos straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcijos tekstas. Jeigu siūloma pripažinti netekusiu galios visą straipsnį (jo dalį ar punktą), pakeitimų esmėje nurodomas siūlomo pripažinti netekusiu galios straipsnio (jo dalies ar punkto) numeris ir pateikiamas visas šio straipsnio (jo dalies ar punkto) tekstas (perbrauktas plona linija). Jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius.

5. Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.

6. Statuto V dalies reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje – įstatymų projektai), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.

7. Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip 6 mėnesiai po to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus Seimo statuto 181² straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.“

15 straipsnis. 136 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 136 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas, ar tas projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikiami dokumentai atitinka šio statuto reikalavimus. Jeigu projektas didelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius gali kreiptis į Seimo seniūnų sueigą dėl šio termino pratęsimo.“

16 straipsnis. 137 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 137 straipsnį 4 dalimi:

„4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“

17 straipsnis. 138 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 138 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„138 straipsnis.   Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų preliminarios išvados dėl įstatymo projekto“.

2. Pakeisti 138 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.“

18 straipsnis. 145 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis

Papildyti 145 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„145 straipsnis. Privalomos išvados dėl įstatymo projekto

1. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

2. Jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.

3. Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.“

19 straipsnis. 149 straipsnio 1 dalies pakeitimas

149 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus „3“ įrašyti skaičių „4“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Tuo pačiu metu Posėdžių sekretoriatui turi būti pateiktas pagal svarstymų klausymuose rezultatus komiteto išvadų rengėjų pataisytas ir pasirašytas įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas, kuriame nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.“

20 straipsnis. 151 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. 151 straipsnio 1 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžių „2 darbo dienos“ įrašyti skaičių ir žodį „72 valandos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Įstatymo projektas ir komiteto išvados išdalijamos Seimo nariams ne vėliau kaip 72 valandos prieš Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžią.“

2. 151 straipsnio 2 dalyje po žodžio „principai“ išbraukti žodžius „taip pat“, vietoj skaičiaus „24“ įrašyti skaičių „48“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„2. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dėl komiteto patvirtinto įstatymo projekto, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu dėl šių pataisų ir papildymų priimamas Seimo sprendimas.“

3. 151 straipsnio 3 dalies 10 punkte vietoj skaičiaus „24“ įrašyti skaičių „48“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„10) svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą Seimo posėdžio metu paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių.“

21 straipsnis. 152 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 152 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, išbraukimus bei papildymus Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti.“

22 straipsnis. 155 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 155 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„155 straipsnis. Įstatymo projekto pataisų ir papildymų pateikimas

1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų skyriaus iš naujo suredaguotą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Projektai šiems skyriams turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki jų priėmimo.

2. Suredaguotas įstatymo projektas ir Teisės departamento išvados turi būti išdalyti Seimo nariams ir įteikti Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.

3. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei išbraukimai, kuriuos, posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.

4. Posėdžių sekretoriatas pataisas, papildymus bei išbraukimus perduoda pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Seimo nariams. Iki įstatymo projekto priėmimo pagrindinis komitetas turi būti įvertinęs gautas pataisas, papildymus, išbraukimus bei Teisės departamento išvadas dėl jų.

5. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, projekto priėmime daroma ne trumpesnė kaip 24 valandų pertrauka, per kurią pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai bei Teisės departamento išvada dėl jų.

6. Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai, neatitinkantys šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepriimami.“

23 straipsnis. 156 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 156 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„156 straipsnis. Įstatymo projekto priėmimo laikas ir tvarka

1. Eilinėje sesijoje įstatymų projektai paprastai priimami tik ketvirtadieniais, rytiniame posėdyje.

2. Priėmimo metu pranešėjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

3. Po pranešėjo aptarimo balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės.

4. Straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.

5. Straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys, galima priimti visus iš karto bendru sutarimu. Balsuojama dėl kiekvieno straipsnio atskirai tik dėl tų straipsnių, dėl kurių prieštaraujama arba dėl kurių yra pasiūlymų.

6. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai, pateikti 155 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami balsuoti, jeigu, posėdžio pirmininkui juos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

7. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje minimus pasiūlymus), pranešėjui ir tiems, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų; pranešėjas neklausinėjamas.

8. Dėl pataisos ar papildymo kalbėjęs jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.“

24 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„162 straipsnis. Siūlymas svarstyti skubos tvarka

1. Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarimų, o jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai.

2. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininką pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė.

3. Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu balsavusių Seimo narių dauguma, jeigu ji yra didesnė negu 1/5 visų Seimo narių.

4. Siūlomas svarstyti skubos tvarka įstatymo ar Seimo nutarimo projektas iki jo svarstymo Seimo posėdyje turi būti suredaguotas Dokumentų skyriuje.“

25 straipsnis. 163 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimas

Pakeisti 163 straipsnio 2 ir 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„163 straipsnis. Svarstymas skubos tvarka

1. Jei taikoma skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; taip pat trumpinami ir kiti šiame statute nustatyti terminai, susiję su įstatymų leidyba.

2. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 24 valandos.

3. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju atskirai, tačiau svarstomas projektas Seimo nariams visuomet turi būti išdalytas ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame jis bus priimamas.“

26 straipsnis. 164 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 164 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka

1. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio jo pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka.

2. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių.

3. Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimamas per projekto pateikimą arba svarstymą Seimo posėdyje.

4. Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų pertraukos. Per šią pertrauką raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos, Teisės departamento išvada dėl jų, ir projektas suredaguojamas Dokumentų skyriuje. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos raštu pateikiamos likus ne mažiau kaip vienai valandai iki projekto priėmimo pradžios.

5. Kai kuriais atvejais projekto svarstymui gali būti paskirtas pagrindinis komitetas.“

27 straipsnis. Statuto papildymas dvidešimt septintuoju¹ skirsniu

Papildyti Statutą dvidešimt septintuoju¹ skirsniu:

„DVIDEŠIMT SEPTINTASIS¹ SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS

180¹ straipsnis. Europos Sąjungos reikalų svarstymas

1. Seimas Europos Sąjungos reikalus svarsto ir sprendžia šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

2. Šiame skirsnyje sąvoka „specializuotas komitetas“ reiškia bet kurį Seimo komitetą, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą.

3. Šiame skirsnyje sąvoka „pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus“ apima pasiūlymus ir iš dalies pakeistus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija ir dėl kurių rengiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikos pozicija.

4. Šiame skirsnyje sąvoka „kiti Europos Sąjungos dokumentai“ apima Europos Sąjungos dokumentus, kuriems taikoma konsultavimosi procedūra, numatyta 180²² straipsnyje, ypač:

1) Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą;

2) kitus Europos Sąjungos teisės aktų leidybos planavimo dokumentus;

3) baltąją ir žaliąją knygas;

4) Audito rūmų metinę ataskaitą;

5) kitus dokumentus, dėl kurių Vyriausybė kreipiasi į Seimą pagal šio statuto 180²⁰ straipsnio reikalavimus.

180² straipsnis.   Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto kompetencija svarstant Europos Sąjungos reikalus

1. Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus sprendimus Seimo vardu priima Europos reikalų komitetas. Šis komitetas taip pat:

1) svarsto, ar pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus atitinka subsidiarumo principą, kaip tai nustatyta 180⁶ straipsnyje, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 2 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

2) nagrinėja kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus teikia dėl jų išvadas;

3) nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir prireikus reiškia Seimo nuomonę Vyriausybei, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 2 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

4) nagrinėja Vyriausybės kreipimusis pagal 180²⁰ straipsnį ir prireikus teikia dėl jų išvadas.

2. Užsienio reikalų komitetas nagrinėja ir prireikus nuomonę Seimo vardu arba komiteto išvadą teikia:

1) dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos bei gynybos politikos reikalais;

2) dėl tam tikrų Europos Sąjungos išorės santykių aspektų, susijusių su bendrąja prekybos politika ir bendradarbiavimu su Pasauline prekybos organizacija;

3) dėl Vyriausybės nuomonės, ar pagal 180⁶ straipsnyje nurodytas sritis pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą atitinka subsidiarumo principą.

3. Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko arba Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu svarstomi klausimai gali būti perduodami svarstyti Seimo plenariniam posėdžiui.

4. Prireikus rengiami bendri Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiai.

5. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkai apie Europos Sąjungos reikalų svarstymą informuoja Seimo Pirmininką.

6. Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto, taip pat šių komitetų bendri posėdžiai svarstant Europos Sąjungos reikalus vyksta 180²⁴–180⁴⁰ straipsniuose nustatyta tvarka.

7. Kitais klausimais Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas posėdžiauja šio statuto 48–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

180³ straipsnis. Seimo informavimas apie Europos Sąjungos reikalus

1. Vyriausybė raštu arba Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacine sistema nedelsdama informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus.

2. Įslaptinta informacija, ypač gauta iš ES COREU ir iš ESDP-NET tinklų, teikiama įstatymų nustatyta tvarka.

3. Seimo komitetai ir jų nariai gali bet kuriuo metu prašyti Vyriausybės pateikti papildomą informaciją apie Europos Sąjungos institucijose, Vyriausybėje, Europos Sąjungos reikalų darbo grupėse svarstomus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus arba kitus Europos Sąjungos dokumentus.

4. Jeigu Vyriausybė nustato, kad pasiūlymui dėl Europos Sąjungos teisės akto įgyvendinti reikės priimti įstatymą, ji kuo anksčiau atkreipia į tai Seimo dėmesį.

5. Seimo atstovas Europos Parlamente reguliariai informuoja Lietuvos Respublikos Seimą, Seimo komitetus, Seimo valdybą apie Europos Parlamento veiklą, ypač dėl labai aktualių arba aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat apie kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymą Europos Parlamente.

6. Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, Seimo nariai, vykstantys į komandiruotes svarstyti Europos Sąjungos reikalų, informuoja apie jas Seimą, Seimo Europos reikalų komitetą, Užsienio reikalų komitetą ir pateikia ataskaitas.

180⁴ straipsnis. Prioritetų nustatymas

1. Seimui gavus Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, Seimo posėdžių sekretoriatas perduoda ją Seimo komitetams. Seimo komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį apsvarsto Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą ir pateikia Seimo Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje pateiktų pasiūlymų aktualumo Lietuvai.

2. Atsižvelgdami į programoje numatomo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą aktualumą Lietuvai, komitetai savo išvadose priskiria jį vienai iš trijų kategorijų:

1) labai aktualūs;

2) aktualūs;

3) nelabai aktualūs.

3. Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę Seimo komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir perduoda Vyriausybei.

4. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, nusprendęs, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kitas Europos Sąjungos dokumentas, neįtrauktas į Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, yra labai aktualus arba aktualus, gali tokį dokumentą priskirti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

5. Vyriausybė, teikdama Lietuvos Respublikos pozicijas pagal 180⁷ straipsnį, atkreipia Seimo dėmesį į labai aktualius ir aktualius pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus, pažymėdama juos specialiomis žymomis.

6. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali siūlyti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui pakeisti Europos Sąjungos teisės akto priskyrimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms kategorijoms.

7. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į Europos Komisijos metinę teisėkūros ir darbo programą, gali pasiūlyti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui priskirti juos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

180⁵ straipsnis. Pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitų Europos Sąjungos dokumentų, tiesiogiai gautų iš Europos Sąjungos institucijų, svarstymas

1. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai, kuriuos Seimas gauna tiesiogiai iš Europos Sąjungos institucijų, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui bei specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Tokia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų 180² straipsnio 2 dalyje, perduodami pagal kompetenciją Užsienio reikalų komitetui bei specializuotiems komitetams.

2. Seimas teikia Vyriausybei informaciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

3. Tiesiogiai gauti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete, nelaukiant Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo pagal 180⁷ straipsnį. Sprendimą dėl tokių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę, raštu pareikalavus 1/3 komiteto narių. Tokių dokumentų svarstymas vyksta šio skirsnio 180¹¹–180¹² straipsniuose nustatyta tvarka, taikant svarstymo procedūrą, numatytą specializuotiems komitetams.

180⁶ straipsnis. Subsidiarumo principo kontrolė

1. Specializuoti komitetai pagal savo kompetencijos sritis yra atsakingi už tinkamą ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę.

2. Specializuotas komitetas prireikus pateikia išvadą dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus galimo prieštaravimo subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 3 savaites nuo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba per 3 dienas nuo Vyriausybės nuomonės (pateikiamos 180⁷ straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka) dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui gavimo. Teisės departamentas specializuoto komiteto posėdžiui parengia išvadą dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

3. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, savo (jų pirmininkų) iniciatyva, gavę Seimo Pirmininko prašymą, specializuoto komiteto išvadą, pateiktą pagal šio straipsnio 2 dalį, Vyriausybės nuomonę dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui, šį klausimą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Tokiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuoto komiteto, Teisės departamento, pateikusių išvadas dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą prieštaravimo subsidiarumo principui, atstovai.

4. Svarstant subsidiarumo klausimus, prireikus rengiami bendri Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir specializuoto komiteto, pateikusio tokią išvadą, posėdžiai.

5. Nusprendus, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą gali prieštarauti subsidiarumo principui, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada perduodama svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.

6. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui turi būti teikiama svarstyti Seimo plenariniame posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate, bet, esant galimybei, ne vėliau kaip likus 3 savaitėms iki 6 savaičių termino, skaičiuojamo nuo Europos Sąjungos teisės akto gavimo Lietuvoje momento, pabaigos.

7. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo prieštaravimo subsidiarumo principui svarstoma Seimo plenariniame posėdyje ypatingos skubos tvarka. Posėdžio metu pristatomos specializuoto komiteto bei Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados, ar pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą atitinka subsidiarumo principą.

8. Seimo plenariniame posėdyje pareiškimu patvirtinta Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada perduodama Vyriausybei. Seimo pareiškimas patvirtinti Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto išvadas neskelbiamas „Valstybės žiniose“, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

9. Europos reikalų komitetas yra atsakingas, kad apie tokį Seimo pareiškimą kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jo priėmimo, būtų informuoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentai ir atitinkamos Europos Sąjungos institucijos.

10. Šiame straipsnyje numatyti laiko terminai specializuotų komitetų, Europos reikalų komiteto, Užsienio reikalų komiteto (jų pirmininkų), Seimo Pirmininko sprendimu gali būti keičiami pagal poreikį.

180⁷ straipsnis. Pozicijos pateikimas

1. Už Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą (toliau – pozicijos) rengimą atsakinga institucija pateikia Seimui poziciją tuoj pat ją parengus, ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pozicijos svarstymo Europos Sąjungos institucijose. Informacinėje sistemoje atsispindi pozicijos pakeitimai per visą jos rengimo laikotarpį.

2. Pozicijoje nurodoma:

1) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą pavadinimas ir numeris;

2) nuomonė, ar pasiūlymas dėl Europos Sąjungos teisės akto atitinka subsidiarumo principą;

3) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą esmė ir jo svarstymo eiga;

4) esamas teisinis reglamentavimas Lietuvoje;

5) bazinis poveikio įvertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką;

6) siūloma pozicija ir jos svarstymo eiga: tikslas; minimalus būtinas derybų rezultatas; konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; konkretus kalbos tekstas; valstybės institucijų ir įstaigų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai;

7) kitų Europos Sąjungos valstybių narių pozicijos;

8) pasiūlymai dėl nacionalinių teisės aktų pakeitimo;

9) pridedama papildoma informacija;

10) pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);

11) už pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

3. Dėl labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą gavimo pateikia Seimui poziciją su užpildytais šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 9, 10, 11 punktais.

4. Pozicija užregistruojama Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodama Seimo specializuotam komitetui, taip pat Europos reikalų komitetui, o pozicija dėl klausimų, numatytų 180² straipsnio 2 dalyje, perduodama Užsienio reikalų komitetui.

5. Specializuoto komiteto, Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prireikus gali paskirti, o jeigu pozicija arba pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą su pozicijos informacija žymimas labai aktualaus arba aktualaus klausimo žyma – privalo paskirti komiteto narį, atsakingą už dalyvavimą pozicijos rengimo ir derinimo procese.

180⁸ straipsnis. Klausymai dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą

1. Specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali rengti klausymus dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus.

2. Klausymų tikslas – informuoti visuomenę apie Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas, išsiaiškinti visuomenės, specialistų, suinteresuotų grupių požiūrį į pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir jų galimą įtaką Lietuvai, išsiaiškinti jų pozicijas ir argumentus.

3. Klausymai dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus yra vieši. Klausymų data ir laikas skelbiami visuomenės informavimo priemonėse.

4. Klausymuose, be komitetų narių, taip pat gali dalyvauti ekspertai, Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai, įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių, socialinių partnerių, valstybės institucijų ir kiti atstovai.

180⁹ straipsnis. Klausymai dėl pozicijos

1. Specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali organizuoti klausymus dėl pozicijos.

2. Klausymai rengiami po to, kai pozicija informacinėje sistemoje pažymima žyma „suderinta“.

3. Į klausymus gali būti kviečiami už pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovas arba atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto kviečiami ekspertai, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto atstovai, Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai.

4. Specializuoto komiteto klausymai svarstant poziciją yra uždari. Pasirengimo klausymams ir klausymų metu turi būti užtikrinamas konfidencialumas.

180¹⁰ straipsnis. Seimo nuomonės pateikimas

1. Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus į Europos Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui bei į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams gali pateikti Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas.

2. Priimdamas sprendimą dėl Seimo nuomonės, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas įvertina specializuoto komiteto pateiktą išvadą.

3. Ypač svarbūs klausimai Seimo Pirmininko sprendimu ar vieno iš 1 dalyje nurodytų komitetų pirmininkų teikimu gali būti svarstomi Seimo uždarame plenariniame posėdyje. Jame Seimas gali priimti rekomendaciją. Ši rekomendacija „Valstybės žiniose“ neskelbiama.

4. Jeigu specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas likus 3 dienoms iki Europos Vadovų Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos posėdžio nenusprendžia kitaip, laikoma, kad dėl klausimų, kurie 180⁴ straipsnyje nustatyta tvarka priskirti nelabai aktualiems, Seimas pritaria Vyriausybės pateiktai pozicijai.

180¹¹ straipsnis. Pozicijos svarstymas specializuotame komitete

1. Specializuotas komitetas, nusprendęs pateikti išvadą dėl pozicijos, apsvarsto poziciją komitete.

2. Europos Sąjungos reikalams specializuotuose komitetuose suteikiama pirmenybė.

3. Pozicijos svarstymui specializuotas komitetas paskiria atsakingus specializuoto komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus. Numatoma, kokių ekspertų nuomonės turėtų būti išklausytos. Gali būti paprašyta kitų specializuotų komitetų, valstybės institucijų išvadų ar papildomos informacijos, Teisės departamento išvados dėl siūlomo Europos Sąjungos teisės akto galimos įtakos nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Numatoma, iki kada pastabos ir pasiūlymai gali būti pateikiami specializuotam komitetui, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti pirmąjį išvadų projektą, kada turi būti priimami kiti parengiamieji sprendimai.

4. Apie pozicijos svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta komiteto nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio.

5. Į svarstymą specializuotame komitete gali būti kviečiami už pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovas arba atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto atstovai.

6. Specializuoto komiteto posėdžiai ar jų dalys svarstant poziciją yra uždari. Pasirengimo svarstymui ir pozicijos svarstymo proceso metu turi būti užtikrinamas konfidencialumas.

7. Svarstant specializuoto komiteto posėdyje daromas garso įrašas, o kalbos protokoluojamos.

8. Pasiūlymo dėl Europos Sąjungos teisės akto, dėl kurio svarstoma pozicija, svarstymas komitete yra viešas. Į tokį komiteto posėdį ar jo dalį taip pat gali būti kviečiami ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių ir kiti suinteresuoti atstovai.

9. Skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu gali būti nesilaikoma šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytų reikalavimų.

10. Ypatingos skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu pozicija gali būti apsvarstyta komitete apklausiant komiteto narius, bet nerengiant oficialaus posėdžio.

180¹² straipsnis. Specializuoto komiteto išvados dėl pozicijos pateikimas

1. Svarstant poziciją specializuotame komitete, turi būti nuspręsta:

1) pritarti pozicijai;

2) siūlyti pozicijos pakeitimus ir patikslinimus.

2. Po svarstymo specializuotame komitete, paprastai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną iki Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžių, specializuoto komiteto išvados perduodamos Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, taip pat už pozicijos rengimą atsakingos institucijos arba pozicijos rengimo darbo grupės vadovui.

3. Jeigu svarstant poziciją specializuotame komitete ne mažiau kaip 3 komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali pateikti savo atskirąją nuomonę. Ši nuomonė privalo būti įtraukta į komiteto išvadas ir kaip alternatyvi apsvarstyta Europos reikalų komitete, Užsienio reikalų komitete arba Seimo plenariniame posėdyje.

180¹³ straipsnis. Pakartotinis išvadų derinimas specializuotame komitete ir pozicijos derinimo perdavimas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui

1. Specializuotas komitetas gali pakartotinai svarstyti pateiktas pozicijas 180¹¹–180¹² straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Iškilus esminiams nesutarimams tarp specializuotų komitetų arba pozicijos rengėjų ir specializuoto komiteto, specializuotas komitetas kreipiasi į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

180¹⁴ straipsnis. Pozicijos derinimas Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete

1. Poziciją, perduotą Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui 180¹³ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šie komitetai svarsto 180¹¹–180¹² straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose priimami sprendimai 180² straipsnio 2 dalyje nurodytais klausimais, Respublikos Prezidento nuomonę prireikus pateikia pats Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo. Prireikus svarstomas klausimas gali būti pateiktas Valstybės gynimo tarybai.

180¹⁵ straipsnis. Seimo pasiūlymų nepateikimas

Išskyrus Seimo nuomonės pateikimo atvejus, kai Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas arba specializuotas komitetas per 15 darbo dienų nuo pozicijos pateikimo informacinėje sistemoje, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pozicijos pateikimo Europos Sąjungos Tarybos, jos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose, nepateikia pasiūlymų dėl pozicijos, laikoma, kad Seimas pozicijai pritaria.

180¹⁶ straipsnis. Pasirengimas pozicijos svarstymui, nusprendus Seimo vardu pareikšti nuomonę Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete

1. Komiteto sekretoriatas iki posėdžio, kuriame planuojama pareikšti Seimo nuomonę į Europos Vadovų Tarybą ir Europos Sąjungos Tarybą vykstančiam Ministrui Pirmininkui ir (arba) ministrui, perduoda komiteto nariams poziciją ir, jeigu yra, specializuoto komiteto išvadą.

2. Pozicija gali būti svarstoma komiteto posėdyje ir negavus specializuoto komiteto išvados, jeigu Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto ar Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu arba Vyriausybės prašymu poziciją reikia apsvarstyti skubiai arba jei specializuotas komitetas išvados nepateikė.

180¹⁷ straipsnis. Pozicijos svarstymas Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete

1. Pozicija Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstoma tokia tvarka:

1) Ministras Pirmininkas arba ministras komiteto posėdyje pristato poziciją ir atsako į komiteto narių klausimus;

2) posėdžio pirmininkas supažindina komitetą su specializuoto komiteto išvada;

3) vyksta bendra diskusija pozicijos esminėms nuostatoms aptarti: komiteto narių, Ministro Pirmininko, ministro, kviestinių ekspertų, specializuoto komiteto atstovų, kitų posėdžio dalyvių kalbos ir nuomonės.

2. Komiteto posėdžio darbotvarkėje bendrai diskusijai skirtas laikas dalijamas proporcingai Seimo frakcijų atstovams. Jeigu Seimo frakcijų atstovai iki galo nepanaudoja savo diskusijų laiko, diskusija baigiama pirma numatyto laiko.

3. Aptarus poziciją, bendru sutarimu sprendžiama, ar komitetas Seimo vardu turėtų dėl jos išreikšti nuomonę. Nepasiekus bendro sutarimo dėl šio klausimo, balsuojama atvirai.

4. Nusprendus išreikšti nuomonę, posėdžio pirmininkas pasiūlo nuomonės formuluotę. Nuomonė priimama atviru balsavimu.

5. Komiteto nuomonė Seimo vardu Ministrui Pirmininkui ir (ar) ministrui paprastai išreiškiama žodžiu ir užprotokoluojama.

180¹⁸ straipsnis. Parlamentinė išlyga

1. Parlamentinė išlyga – Vyriausybės ar jos atstovo pareiškimas Europos Sąjungos institucijose, kad Lietuvos Respublika nepareikš savo pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, kol ši pozicija nebus suderinta su Lietuvos Respublikos Seimu.

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas klausimais, kurie pažymėti žymomis „labai aktualus“ arba „aktualus“, gali įpareigoti ministrą pareikšti parlamentinę išlygą.

3. Vyriausybė turi teisę Europos Sąjungos institucijose pareikšti parlamentinę išlygą. Vyriausybė gali iš anksto kreiptis į Europos reikalų komitetą ar Užsienio reikalų komitetą su prašymu įpareigoti pareikšti parlamentinę išlygą.

180¹⁹ straipsnis. Vyriausybės atsiskaitymas už dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose

1. Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas pateikia žodžiu ir raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje.

2. Dėl labai svarbių Europos Sąjungos klausimų Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto (pirmininkų), Ministro Pirmininko, ministrų siūlymu Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas gali pateikti Seimo plenariniame posėdyje.

180²⁰ straipsnis. Vyriausybės kreipimasis į Seimą savo nuožiūra

1. Vyriausybė, nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus, išskyrus tuos, kurie nurodyti 180¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali savo nuožiūra kreiptis į Seimą, prašydama pateikti išvadą ar pasiūlymus dėl pozicijos.

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas savo nuožiūra poziciją svarsto pagal 180¹⁷ straipsnyje nurodytą procedūrą. Komitetas gali kreiptis į specializuotą komitetą, prašydamas pateikti išvadą dėl pozicijos pagal 180¹¹–180¹² straipsniuose nustatytą procedūrą. Prireikus komitetas pateikia išvadas ar pasiūlymus dėl pozicijos.

180²¹ straipsnis. Europos Sąjungos klausimų svarstymas skubos tvarka

Vyriausybės prašymu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas svarsto 180⁷ straipsnyje nustatytus klausimus 180²⁰ straipsnyje nustatyta tvarka.

180²² straipsnis. Konsultavimasis dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų

1. Vyriausybė konsultuojasi su Seimu dėl labai aktualių ir aktualių kitų Europos Sąjungos dokumentų.

2. Kiti Europos Sąjungos dokumentai, apie kuriuos Vyriausybė informuoja Seimą, registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir perduodami Europos reikalų komitetui bei specializuotiems komitetams pagal kompetenciją. Tokia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų 180² straipsnio 2 dalyje, perduodami Užsienio reikalų komitetui bei specializuotam komitetui pagal kompetenciją.

3. Kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete. Sprendimą dėl tokių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę, raštu pareikalavus 1/3 komiteto narių. Tolesnis tokio dokumento svarstymas vyksta 180¹¹–180¹² straipsniuose nustatyta tvarka, visiems komitetams taikant svarstymo procedūrą, nustatytą specializuotiems komitetams.

4. Kito Europos Sąjungos dokumento svarstymo išvados perduodamos Vyriausybei. Vyriausybė įvertina šias išvadas ir informuoja Seimą apie jų vykdymą.

180²³ straipsnis. Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, kandidatūrų svarstymas

1. Seimas svarsto šių pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras:

1) Europos Komisijos nario;

2) Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjų;

3) Audito Rūmų nario.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų kandidatūras Seimas svarsto pagal Statuto 200–202 straipsniuose nustatytą procedūrą, netaikydamas 202 straipsnio 4 dalies.

3. Seimas, apsvarstęs pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, priima protokolinį nutarimą dėl pritarimo ar nepritarimo tokiai kandidatūrai. Šis protokolinis nutarimas su Seimo nuomone perduodamas Vyriausybei.

180²⁴ straipsnis. Bendrosios Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdžių taisyklės svarstant ir sprendžiant Europos Sąjungos klausimus

1. Statuto 180²⁴–180⁴⁰ straipsniuose sąvoka „komitetas“ reiškia tik Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

2. Komiteto posėdžiai vyksta Lietuvos Respublikos valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio apie tai praneša komiteto sekretoriatui. Sekretoriatas turi pasirūpinti vertimu.

180²⁵ straipsnis. Komiteto posėdžių periodiškumas

1. Europos reikalų komitetas paprastai posėdžiauja du kartus per savaitę – trečiadieniais ir penktadieniais.

2. Užsienio reikalų komitetas, spręsdamas Europos Sąjungos reikalus, posėdžiauja pagal poreikį.

3. Komiteto posėdžio darbotvarkę tvirtina komiteto pirmininkas.

180²⁶ straipsnis. Neeilinis komiteto posėdis

1. Neeilinis komiteto posėdis turi būti sušauktas, jeigu to raštu reikalauja Seimo Pirmininkas, 1/3 komiteto narių, Seimo ar Seimo valdybos pavedimu arba motyvuotu komiteto pirmininko sprendimu.

2. Neeiliniame komiteto posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

180²⁷ straipsnis. Komiteto posėdžių organizavimas

1. Komiteto posėdžiai paprastai yra uždari.

2. Posėdžio pirmininkas arba komiteto nariai balsų dauguma esant pagrįstoms priežastims gali nuspręsti rengti atvirą komiteto posėdį.

3. Komiteto nariui nedalyvaujant komiteto posėdyje, šiame posėdyje turi dalyvauti komiteto nario pavaduotojas.

4. Ypatingais atvejais ir dėl labai svarbių priežasčių komiteto pirmininkui sutikus komitetų nariai arba jų pavaduotojai gali pateikti nuomonę apie svarstomą Europos Sąjungos klausimą raštu.

5. Komitetų nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš kiekvieną balsavimą.

6. Komiteto posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja, o ypatingos skubos atvejais – nuomonę pareiškia ne mažiau kaip pusė komiteto narių.

7. Už posėdžių nelankymą be svarbios priežasties posėdžio pirmininkas gali teikti komiteto nario elgesį svarstyti Seimo etikos ir procedūrų komisijai.

8. Atsižvelgdamas į svarstomo klausimo pobūdį, posėdžio pirmininko sprendimu komitetas gali posėdžiauti nesilaikydamas visų ar dalies komiteto posėdžių taisyklių, išdėstytų šio skirsnio 180²⁴–180⁴⁰ straipsniuose. Tokiu atveju taikomos bendros komitetų posėdžių taisyklės, nurodytos Statuto 48–57 straipsniuose.

9. Komitetai prireikus gali surengti išvažiuojamuosius posėdžius.

180²⁸ straipsnis. Komiteto posėdžio pirmininkas

1. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas.

2. Komiteto posėdžio pirmininkas:

1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

2) rūpinasi komiteto posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka komiteto sekretoriatas;

3) suteikia komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams žodį, vadovauja svarstymams, gali komiteto narių paklausti patikslindamas pasiūlymų esmę;

4) stebi kalbų trukmę; jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

5) jeigu komitetas neprieštarauja, kalbėjimo laiką gali pratęsti;

6) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antro įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

7) jeigu komitetas neprieštarauja, gali suteikti žodį ir kitiems asmenims;

8) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus priimti bendru sutarimu arba balsuoti; vadovaudamasis šiuo statutu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią, skelbia balsavimo rezultatus;

9) įspėja komiteto narius, jeigu šie nesilaiko statuto, triukšmauja posėdžių salėje, viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, Seimo Pirmininką, Europos reikalų komitetą, jo pirmininką, narius, Užsienio reikalų komitetą, jo pirmininką, narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką, ministrą ar ministrus, ir gali teikti pasiūlymus įspėjimą įrašyti į protokolą, komiteto narį apsvarstyti Etikos ir procedūrų komisijoje arba pašalinti iš posėdžių salės;

10) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestus asmenis, jeigu šie trukdo posėdžiui;

11) priimdamas sprendimus komiteto narių reikalavimu paskelbia, kokiu Statuto straipsniu remiasi;

12) pasirašo komiteto posėdžio protokolą, taip pat vizuoja posėdžio protokolus ir kitus aktus.

180²⁹ straipsnis. Komiteto posėdžių dalyviai

1. Komiteto posėdžiuose, be komiteto narių arba jų pavaduotojų, taip pat dalyvauja:

1) Respublikos Prezidentas savo nuožiūra;

2) Seimo Pirmininkas savo nuožiūra;

3) Ministras Pirmininkas, ministrai ir jiems padedantys valstybės institucijų atstovai – kai pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

2. Posėdžio pirmininkas gali pakviesti kalbėti posėdžiuose kitų valstybės institucijų vadovus arba atstovus, kurių dalyvavimas būtų susijęs su svarstomo klausimo pobūdžiu.

3. Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai turi teisę dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose patariamojo balso teise, žodžiu ir raštu pateikti pastabas bei pasiūlymus.

4. Komiteto posėdžiuose posėdžio pirmininko kvietimu be balsavimo teisės gali dalyvauti ir kalbėti kitų Seimo komitetų nariai, kurie nėra Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nariai.

180³⁰ straipsnis. Pranešimai, kalbos ir atsakymai į klausimus

1. Per posėdį kalbėti galima tik su posėdžio pirmininko leidimu. Teisę kalbėti be eilės ir be išankstinio leidimo turi Seimo Pirmininkas.

2. Svarstant kiekvieną klausimą paprastai daromas vienas pagrindinis ir vienas papildomas pranešimas.

3. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 30 minučių.

4. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar specializuoto komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu – iki 7 minučių, o savo vardu – iki 5 minučių. Jeigu prieš prasidedant komiteto diskusijai yra priimamas nutarimas apriboti diskusijos trukmę, frakcijoms skirtas diskusijos laikas yra dalijamas proporcingai frakcijų dydžiui ir frakcijų atstovai informuoja posėdžio pirmininką, kas iš frakcijos narių ir kiek laiko kalbės.

5. Atsakymai į komiteto narių klausimus trunka ne ilgiau kaip 10 minučių. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę.

6. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausėjas iš naujo sulaukia eilės.

7. Atsakymus į klausimus, komitetui nutarus, galima nutraukti pirma laiko, jeigu pasiūlymą paremia dar bent vienas komiteto narys.

180³¹ straipsnis. Diskusijų organizavimo tvarka

1. Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai prieš posėdį, o baigiama iki atitinkamo klausimo svarstymo pradžios. Posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančių kalbėtojų sąrašą. Kalbėti užsirašoma komiteto sekretoriate.

2. Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, specializuotiems komitetams, argumentuojama už ir prieš. Be eilės žodis suteikiamas Seimo Pirmininkui jo pageidavimu.

3. Komiteto narys gali atsisakyti kalbėti. Jeigu jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nedalyvauja posėdyje, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti. Komiteto narys negali kitam komiteto nariui perduoti kalbėti skirto laiko.

180³² straipsnis. Kalbos dėl procedūros ir kitais klausimais

1. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje komiteto nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą. Išimtį sudaro klausimai, replikos, kalbos dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atidėti svarstomą klausimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu komiteto narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą.

3. Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.

4. Kalbos dėl procedūros, diskusijos nutraukimo trukmė neturi viršyti 2 minučių.

5. Posėdžio pirmininkas gali minėtas kalbas nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis.

6. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės ir apribojimai netaikomi Seimo Pirmininkui.

180³³ straipsnis. Kalbos dėl balsavimo motyvų

1. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kalbos trukmė negali viršyti 2 minučių.

2. Kai balsuojama dėl viso klausimo, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti už ir prieš ne daugiau kaip po 2 komiteto narius. Posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia tiems, kurie kalba frakcijų vardu.

3. Kitais atvejais dėl balsavimo motyvų gali kalbėti už ir prieš po vieną komiteto narį.

180³⁴ straipsnis. Diskusijų nutraukimas ir apribojimas

1. Diskusija nutraukiama komiteto nutarimu, išskyrus atvejus, kai šio statuto numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka.

2. Pasiūlymas nutraukti diskusiją gali būti pateiktas kalbėjus ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas komiteto narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek asmenų buvo užsirašiusių kalbėti ir kiek jau kalbėjo.

3. Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti kalbėti pagal eilę dar vienam komiteto nariui, Seimo Pirmininkui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio straipsnio 4 dalį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

4. Jeigu Vyriausybės nariai, taip pat Seimo frakcijos ar komiteto atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša komiteto sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę kalbėti net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.

5. Komitetas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.

6. Jeigu opozicinių frakcijų atstovai nepritaria diskusijų nutraukimui, ir jų siūlymą paremia 1/3 posėdyje dalyvaujančių komiteto narių, diskusija tęsiama toliau.

180³⁵ straipsnis. Sprendimų priėmimas

Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis teikiamas balsuoti.

180³⁶ straipsnis. Balsavimas

1. Komiteto sprendimai priimami balsavimu komiteto posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

2. Sprendimai dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų priimami balsavusių komiteto narių dauguma.

3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl sprendimo pasitikrina dalyvaujančių komiteto narių skaičių.

4. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.

5. Kol balsavimas nebaigtas, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų.

6. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas.

7. Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji įrašoma į protokolą.

180³⁷ straipsnis. Balsų skaičiavimas

1. Balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja komiteto sekretoriatas.

2. Komiteto sekretoriatas taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek komiteto narių dalyvauja posėdyje.

180³⁸ straipsnis. Balsavimo rezultatų skelbimas

1. Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis sekretoriato pateiktais balsų skaičiavimo duomenimis.

2. Balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys komiteto nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.

180³⁹ straipsnis. Komiteto posėdžių protokolai

1. Komiteto posėdžių protokolus ir jų išrašus rašo komiteto sekretoriatas. Komiteto posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas.

2. Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai, balsavimų rezultatai. Protokole pateikiamas visas priimtų protokolinių nutarimų tekstas.

3. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: komiteto narių pareiškimai, atskiroji nuomonė.

4. Komiteto posėdžių protokolų išrašuose, skelbiamuose visuomenei ir žiniasklaidai, nurodomi šie duomenys: posėdžio data, dalyviai, svarstytų klausimų sąrašas.

5. Komiteto nariai pretenzijas dėl protokolo gali pareikšti kitą komiteto posėdžių dieną. Jei yra ginčytinų klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo komitetas priima sprendimą paprasta balsavusių asmenų dauguma.

180⁴⁰ straipsnis. Komiteto posėdžių garso įrašai ir stenogramos

1. Komiteto sekretoriatas daro komiteto posėdžių garso įrašus. Garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas.

2. Dokumentų skyrius rengia komiteto posėdžių stenogramas. Stenogramos įrašomos į kompiuterines laikmenas. Jų originalai saugomi komiteto sekretoriate, o vėliau perduodami į Seimo archyvą.

3. Uždarų komiteto posėdžių garso įrašai ir stenogramos neskelbiamos.

4. Komiteto nariai ir kiti posėdyje kalbėję asmenys turi teisę per 2 darbo dienas po komiteto posėdžio patikrinti parengtą savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę tekstą pagal garso įrašą. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis su tekstu sutinka.

5. Iškilus ginčams ir nesusipratimams dėl parengto stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.“

28 straipsnis. Trisdešimt aštuntojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti trisdešimt aštuntąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„TRISDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

APKALTOS PROCESO PRADŽIA IR PARENGIAMIEJI APKALTOS PROCESO VEIKSMAI

227 straipsnis. Apkaltos proceso sąvoka

Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.

228 straipsnis. Pagrindai pradėti apkaltos procesą

1. Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė.

2. Teikimas pradėti apkaltos procesą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją;

2) asmuo sulaužė priesaiką;

3) asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą.

3. Generalinis prokuroras, nustatęs, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

4. Jeigu įtariamas padaręs nusikaltimą Respublikos Prezidentas, Seimas šio statuto 232 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro specialiąją tyrimo komisiją.

5. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl kitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar šio statuto 232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto siūlymas.

6. Seimui gavus įsiteisėjusio išteisinamojo teismo nuosprendžio nuorašą arba sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą, Seimas artimiausiame posėdyje priima nutarimą nutraukti apkaltos procesą.

7. Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, apkaltos procesas vyksta šio statuto 239–242 straipsnių nustatyta tvarka.

229 straipsnis. Teikimo pradėti apkaltos procesą senatis

1. Teikimui pradėti apkaltos procesą tuo pagrindu, kad asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą, galioja Baudžiamajame kodekse nustatyti senaties terminai.

2. Teikimui pradėti apkaltos procesą tuo pagrindu, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, senaties terminai netaikomi.

230 straipsnis. Teikimo pradėti apkaltos procesą forma

1. Teikimas pradėti apkaltos procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių grupę sudarančių asmenų.

2. Teikime pradėti apkaltos procesą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti apkaltos procesą bent vienu iš šio statuto 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.

231 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija

Seimas, susipažinęs su šio statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą, sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti bei išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. Ši komisija savo darbe vadovaujasi šio statuto dvyliktojo skirsnio nuostatomis.

232 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka

1. Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių.

2. Komisijoje paprastai neturi būti daugiau kaip 12 narių.

3. Komisijos narius šio statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka siūlo Seimo dauguma ir Seimo mažuma.

4. Sudarydamas komisiją, Seimas kartu paskiria komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją, nustato tyrimo atlikimo terminus.

233 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai

1. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari.

2. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai protokoluojami. Juos rašo komisijos paskirtas sekretorius. Posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

3. Posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami kiti įrodymai, prireikus kviečiami ekspertai bei specialistai.

4. Posėdžiuose gali dalyvauti ir asmens, kuriam taikoma apkalta, advokatas.

234 straipsnis. Informacija apie specialiosios tyrimo komisijos darbą

Apie tyrimo eigą visuomenės informavimo priemonėms praneša komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys.

235 straipsnis. Liudytojų ir ekspertų apklausa

1. Liudytojai ir ekspertai prieš apklausą įspėjami dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, ir apie įspėjimą patvirtinama jų parašais.

2. Apklausus liudytoją surašomas liudytojo apklausos protokolas. Liudytojui perskaičius, jis gali būti papildomas ar pataisomas ir po to turi būti liudytojo pasirašytas.

3. Ekspertai savo išvadas pateikia raštu ir pasirašo.

236 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados turinys

1. Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą, surašo išvadą. Joje išdėstoma:

1) siūlymų pradėti apkaltos procesą esmė;

2) konkrečių veiksmų faktinės aplinkybės;

3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai;

4) įrodymai ir motyvai, kuriais grindžiama išvada.

2. Jeigu siūlymai pradėti apkaltos procesą pripažįstami nepagrįstais, konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime.

3. Jeigu siūlymai pradėti apkaltos procesą pripažįstami pagrįstais, konstatuojama, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seime.

237 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados tvirtinimas

1. Išvadai patvirtinti reikia daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų daugumos. Balsavimo rezultatai nurodomi posėdžio protokole. Patvirtintą išvadą pasirašo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.

2. Pagal patvirtintą išvadą komisija parengia Seimo nutarimo projektą.

3. Patvirtintą išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais specialioji tyrimo komisija įteikia Seimo Pirmininkui, o šis teikia Seimui šiuos dokumentus svarstyti artimiausiame posėdyje.“

29 straipsnis. Trisdešimt devintojo skirsnio pakeitimas

Pakeisti trisdešimt devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

„TRISDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

APKALTOS PROCESAS SEIME

238 straipsnis. Nepritarimas pradėti apkaltos procesą

1. Seimas, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, arba nepritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priima nutarimą apkaltos procesą nutraukti.

2. Jei Seimas nepritaria specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, jis turi nuspręsti, kam pavesti atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą – tai pačiai ar naujai specialiajai tyrimo komisijai.

239 straipsnis. Apkaltos proceso Seime pradžia

1. Seimas, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

2. Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.

240 straipsnis. Apkaltos procedūra Seime įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai

1. Apkaltos procesas Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

2. Apkaltos procesas Seime yra viešas. Jis transliuojamas per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

3. Apkaltos proceso Seime posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Posėdžio pirmininkas:

1) sprendžia procesinius klausimus;

2) prireikus gali pasiklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams.

4. Seimo nariai gali klausinėti proceso dalyvius tik su posėdžio pirmininko leidimu.

5. Kalbėti dėl bylos esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsavimu jį atmesti.

6. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, arba išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, posėdžio pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje su ja supažindina Seimo narius.

7. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutarimą nutraukti apkaltos procesą, jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad nė vienas asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprieštarauja Konstitucijai.

8. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimą iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimą:

1) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, bent vienu konkrečiu veiksmu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, arba

2) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, arba

3) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.

9. Priėmęs šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą, Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.

241 straipsnis.     Asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymas

1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.

2. Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

3. Šio straipsnio nustatyta tvarka vykdant apkaltos procedūrą, Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.

4. Seimo posėdis yra pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė.

5. Kai posėdžio pirmininkas suteikia žodį, posėdžio sekretorius praneša Seimui, kas iš apkaltos proceso Seime dalyvių atvyko, taip pat nesančių asmenų neatvykimo priežastis.

6. Posėdžio pirmininko sprendimu dėl svarbių priežasčių gali būti daroma posėdžio pertrauka.

7. Po šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų procedūrų žodis suteikiamas asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Paskui asmeniui, kuriam taikoma apkalta, klausimus užduoda posėdžio pirmininkas ir advokatai. Šie asmenys savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai minėtam asmeniui ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik su posėdžio pirmininko leidimu.

8. Apkaltos bylos nagrinėjimas baigiamas posėdyje dalyvaujančio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju žodžiu.

9. Po baigiamojo žodžio šio statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka žodis suteikiamas Seimo nariams.

10. Apkaltos proceso posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rašo Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo paskirtas sekretorius. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

242 straipsnis.     Nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą priėmimas

1. Pasibaigus asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo svarstymui, dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, ar dėl kiekvieno konkretaus nusikaltimo Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas pateikia atskirą Seimo nutarimo projektą. Projekte nurodoma Konstitucinio Teismo išvados esmė, sprendimas asmenį, kuriam taikoma apkalta, pašalinti iš pareigų (ar panaikinti jo Seimo nario mandatą), taip pat kad Seimo nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

2. Nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Nuo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse momento asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato. Už padarytus nusižengimus jam taip pat įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos nustatytą neliečiamybės teisę praranda ir savo noru atsistatydinę iš pareigų arba atsisakę Seimo nario mandato asmenys, o už padarytus nusižengimus jiems taip pat bendra tvarka gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

4. Jei balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė. Tai Seimo posėdyje viešai paskelbia posėdžio pirmininkas ir tai įrašoma posėdžio protokole.

243 straipsnis. Atsistatydinimo pareiškimas

1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.

2. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas.

3. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“

30 straipsnis. Keturiasdešimtojo skirsnio pripažinimas netekusiu galios

Keturiasdešimtąjį skirsnį pripažinti netekusiu galios.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                         ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________