VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS

Į S A K Y M A S

DĖL GRYNAVEISLIŲ AVIŲ IR OŽKŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS BEI JŲ GENETINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODŲ PATVIRTINIMO

2003 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1A-43

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veislininkystės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023; 2000, Nr. 61-1806):

1. Tvirtinu Grynaveislių avių ir ožkų produktyvumo kontrolės bei genetinės vertės nustatymo metodus (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyti metodai įsigalioja nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvėrininkystės, paukštininkystės ir kitų gyvūnų rūšių veislininkystės skyriui.

VIRŠININKAS                                                                        KĘSTUTIS JUOZAS SAIKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

viršininko 2003 m. rugpjūčio 22 d.

įsakymu Nr. 1A-43

grynaveislių avių ir ožkų produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodai

1. Grynaveislių avių ir ožkų produktyvumo bei genetinės vertės nustatymo metodai (toliau – Metodai) parengti vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) 1990 m. gegužės 10 d. Komisijos sprendimu 90/256/EEB, nustatančiu grynaveislių avių ir ožkų produktyvumo kontrolės bei jų genetinės vertės nustatymo metodus.

2. Avių ir ožkų genetinę vertę galima apskaičiuoti taikant vieną arba kelis iš toliau nurodytų metodų. Visi duomenys, sukaupti iš pirminių tyrimų, taip pat ir galutiniai rezultatai turi būti prieinami kompetentingoms institucijoms.

I. PRODUKTYVUMO TYRIMAS

3. Produktyvumo tyrimas kontrolinio auginimo stotyje (toliau – Stotyje):

3.1. turi būti nurodytas už stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas bei pavadinimas kompetentingos institucijos, atsakingos už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą;

3.2. turi būti suformuluota produktyvumo tyrimo metodika;

3.3. turi būti aiškiai apibrėžiama:

3.3.1. priėmimo į Stotį sąlygos, ypač maksimalus jaunų veislinių gyvulių amžius ir masė kontrolės pradžioje, bei gyvulių skaičius;

3.3.2. kontrolės laikotarpio trukmė arba gyvulių masė kontrolės pabaigoje;

3.3.3. raciono tipas ir šėrimo sistema;

3.4. nurodomos tiriamosios savybės (pvz., gyvo gyvulio masė, pašarų sąnaudos, kūno sudėjimas, pieningumas, pieno sudėtis, vilnos kokybė arba bet kurie kiti svarbūs duomenys);

3.5. genetinės vertės nustatymo metodas turi būti moksliškai priimtinas pagal zootechnikos principus. Genetinis gyvulio vertinimas išreiškiamas veisline verte arba palyginimu su bendraamžių gyvulių tais pačiais požymiais.

4. Ūkyje produktyvumas gali būti tiriamas tuo atveju, jei tyrimo pabaigoje pagal zootechnikos principus bus galima apskaičiuoti genetinę vertę.

II. PATELIŲ GENETINĖS VERTĖS NUSTATYMAS PAGAL PIENO PRODUKTYVUMO KONTROLĖS POŽYMIUS

5. Turi būti nurodytas už Stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas bei pavadinimas kompetentingos institucijos, atsakingos už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą.

6. Stotyje turi būti suformuluota produktyvumo tyrimo bei genetinės vertės nustatymo metodika.

7. Kontroliuojami požymiai turi atitikti Tarptautinio pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės komiteto nustatytus standartus (pvz., pieningumas, pieno sudėtis arba bet kurie kiti susiję duomenys).

8. Pieno produktyvumo tyrimas patelių genetinei vertei nustatyme turi būti:

8.1. atliekamas tam tikrą laiko tarpą, atitinkantį Tarptautinio pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės komiteto nustatytas normas;

8.2. koreguojamas pagal svarbius aplinkos (negenetinius) faktorius.

9. Genetinės vertės nustatymo metodas turi būti moksliškai priimtinas pagal zootechnikos principus. Genetinis gyvulio vertinimas išreiškiamas veisline verte arba palyginimu su bendraamžių gyvulių tais pačiais požymiais.

III. PALIKUONIŲ IR (ARBA) TOLESNIŲ KARTŲ GYVULIŲ TYRIMAS

10. Turi būti nurodytas už Stotį atsakingos organizacijos arba institucijos pavadinimas bei pavadinimas kompetentingos institucijos, atsakingos už skaičiavimus bei rezultatų paskelbimą.

11. Veislinio gyvulio genetinė vertė turi būti apskaičiuota įvertinus reikiamo skaičiaus palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių savybes, susijusias su jų produktyvumu:

11.1. mėsines savybes arba veislines charakteristikas:

11.1.1. turi būti pateiktas arba nurodytas išsamus tyrimo metodo aprašas;

11.1.2. palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai negali būti tiriami atrankiniu būdu;

11.1.3. turi būti pripažinti trys palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių tyrimo tipai:

11.1.3.1. centralizuotas palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių tyrimas stotyje;

11.1.3.2. planinis palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių tyrimas ūkyje. Palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai turi būti paskirstyti po bandas taip, kad būtų galima veiksmingai palyginti veislinius gyvulius;

11.1.3.3. apie identifikuotas palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių skerdenas surinkti duomenys;

11.2. pienines charakteristikas:

11.2.1. turi būti pateiktas arba nurodytas išsamus kontrolės metodo aprašas;

11.2.2. patelės negali būti kontroliuojamos atrankiniu būdu;

11.2.3. apskaičiuojant genetinę vertę turi būti įtraukta pieningumas ir pieno sudėtis;

11.3. palikuonys ir (arba) tolesnių kartų gyvuliai turi būti pasirenkami objektyviai. Vertinant veislinių gyvulių genetinę vertę, turi būti naudojami visi reikalingi duomenys. Nustatant veislinę vertę, atitinkamomis procedūromis turi būti atmesti visi kiti veiksniai, išskyrus genetinę vertę;

11.4. turi būti nurodytos tiriamosios savybės (pvz., palikuonių ir (arba) tolesnių kartų gyvulių priesvoris, pašarų įsisavinimas, skerdenų kokybė, pieningumas, pieno sudėtis, vilnos kokybė, reprodukcinės savybės, vaisingumas, vislumas, palikuonių gyvybingumas arba bet kurie kiti susiję duomenys);

11.5. genetinės vertės apskaičiavimo metodas turi būti moksliškai priimtinas pagal zootechninius principus.

______________