LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ ANYKŠČIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, ROKIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS, UKMERGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS, ZARASŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, RASEINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO IR TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO

 

2009 m. gruodžio 31 d. Nr. D1-884

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 ir 24 punktus,

T v i r t i n u:

1. Valstybės įmonės Anykščių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

2. Valstybės įmonės Rokiškio miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

3. Valstybės įmonės Ukmergės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

4. Valstybės įmonės Zarasų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

5. Valstybės įmonės Trakų miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

6. Valstybės įmonės Raseinių miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą (nepridedama)*.

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

______________________

* Dokumentų originalai saugomi ir su jais susipažinti galima Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

 

_________________


VĮ ANYKŠČIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS

VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo, miško žemių tvarkymo darbai ir rengiamas visoms miško valdoms ar jų grupėms. Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Anykščių miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2009–2018 metais. Projektas parengtas naudojant 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008-06-30 užsakymu SBMŪRP-8-2-VP, naudojant 2006 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2008 m. gamybos spalvotas spektrines aerofotonuotraukas.

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Privačiuose miškuose  inventorizacija vykdyta taksaciniais sklypais, neskaidant jų valdų ribomis.

Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 55879 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės – 17583 ha (31,5 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 80 ha (0,1 proc.), privačių – 27683 ha (49,5 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 10299 ha (18,5 proc.) ir kitų – 234 (0,4 proc.) miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai Anykščių rajono savivaldybėje patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LR Vyriausynės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1308 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į penkias girininkijas: Svėdasų, Troškūnų, Pavarių, Mickūnų ir Kavarsko. Vidutinis girininkijos plotas – 11176 ha (3525 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje – 9 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės miškuose) – 1259 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 42,9 ha (valstybinės reikšmės miškų – 28,0 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,4 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1,7 ha). Urėdijos miškai yra išsidėstę vien Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje. Urėdijos teritorijos miškingumas – 31,6 proc.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos veiklos teritorijoje, įvertinus persidengimą, užima 22597 ha (miško žemė) arba 40,9 proc. bendro viso miško žemės ploto, iš jo: valstybiniai  draustiniai – 1570 ha arba 2,8 proc., Anykščių regioninis parkas – 6135 ha (11,1 proc.), Šimonių girios biosferos poligonas – 12394 ha arba 22,5 proc. viso miško žemės ploto.

Urėdijos veiklos teritorijoje išskirta: 8 valstybiniai draustiniai, Anykščių regioninis parkas, Šimonių girios biosferos poligonas, paprastosios pušies genetinis draustinis, taip pat – Natura 2000 teritorijos: paukščių apsaugai svarbi teritorija – Šimonių giria, 12 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Anykščių šilelis, Šimonių giria, Girelės miškas, Šventosios  upė žemiau Andrioniškio, Variaus upelio slėnis, Vyliaudiškio pelkė, Vilkatėnų miškas, Virintos upė, Žaliosios pievos, Užuraisčių kaimo apylinkės, Rubikių ežeras ir jo apyežerės, Žalioji giria). Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojama 56 paveldo objektai, esantys miško žemėje.

 

Valstybinio draustinio pavadinimas

Saugomos teritorijos plotas (ha)

- Baldono geomorfologinis dr.

197

- Gykių botaninis dr.

96

- Pelyšos geologinis dr.

60

- Plaštakos hidrografinis dr.

406

- Šventosios ichtiologinis dr.

667

- Šventosios kraštovaizdžio dr.

1222

- Žaliųjų pievų botaninis-zoologinis dr. (kuriamas)

40,5

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LR Vyriausybės 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro 107 ha.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai (miško žemė) urėdijos teritorijoje užima 45 ha (0,2 proc.), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, – 1002 ha (5,8 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1037 ha (6,0 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 15236 ha (88,0 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (LR Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 547 redakcija). 2008 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 17966 ha (98,6 proc.). Medynai dengia 94,4 proc. (16952 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 4479 ha arba 27,4 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 529 ha (3,0 proc. viso miško žemės ploto), iš jos – kirtavietės – 336 ha (1,9 proc. visos miško žemės).

Ne miško žemė užima 263 ha (1,5 proc. bendro miškų ploto) plotą, iš jos: pelkės – 133 ha (0,8 proc.), vandenys – 111 ha (0,6 proc.), kita – 19 ha (0,1 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 11723 ha (71,7 proc.)  plote vyrauja spygliuočių medynai, iš jų: 41,5 proc. sudaro pušynai, 30,2 proc. – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 4319 ha arba sudaro 26,4 proc. urėdijos medynų ploto: beržynai – 15,5 proc., drebulynai – 6,0 proc., juodalksnynai – 4,3 proc., baltalksnynai – 1,5 proc. Kietieji lapuočiai sudaro 1,9 proc. viso medynų ploto (305 ha), iš jų:  ąžuolynai – 1,2 proc.,  uosynai – 0,7  proc.

Bendras medynų tūris – 3593,7 tūkst. m3 medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 220 m3, brandžių – 277 m3, einamasis prieaugis – 6,47 m3. Vidutinis medynų skalsumas – 0,72, bonitetas – 1,7, amžius – 57 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 29 proc., pusamžiai – 40 proc., bręstantys – 12 proc. ir brandūs – 19 proc.

Urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkusios (L hidrotopas – 42,3 proc.) derlingos (c trofotopas – 41,0 proc.) ir normalaus drėgnumo (N – 37,6 proc.) nederlingos (b – 37,2 proc.) augavietės bei mėlyninis-kiškiakopūstinis (mox – 21 proc.) ir brukninis-mėlyninis (vm – per 20 proc.) miško tipai.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 51,1 proc.

 

Išvados apie urėdijos ūkinę veiklą

 

Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos ir kitus darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.

Pagal 1997 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 64,4 tūkst. m3 likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 34 proc., minkštųjų lpuočių – apie 64 proc., kietųjų lapuočių – apie 2 proc. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,7 m3, o visų rūšių kirtimais – po 4,0 m3 likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 82 proc. einamojo prieaugio.

Miško kirtimai. Per  projekto galiojimo (1998–2007 m.) laikotarpį pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta daugiau kaip 103 proc., ugdymo kirtimų – apie 77 proc., sanitarinių – 130 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių ir mažesnę ugdymo kirtimų apimtis sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (liemenų kenkėjai, 2005 m. ir 2007 m. vėjavartos, uosių džiūtis), kai atskirais metais priverstiniais sanitariniais kirtimais buvo iškertama vidutiniškai po 18,6–25,9 tūkst. m3 (1,4–2 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.

Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė daugiau kaip 65 proc. (panašiai kiek ir projektuota – 66 proc.), ugdymo – apie 10 proc. (projektuota per 13 proc.), sanitariniais – apie 25 proc. (projektuota – 20 proc.).

Neplyni pagrindiniai kirtimai  sudarė apie 9 proc. (projektuota 13 proc.) pagal iškertamos medienos kiekį ir apie 19 proc. (projektuota 26 proc.) visų pagrindinių kirtimų pagal plotą. Apie 75 proc. visų neplynų pagrindinių kirtimų –  nebaigti neplyni kirtimai. Medynuose, kuriuose įvykdytas neplynų kirtimų paskutinis atvejis, kirtimų efektyvumas gana didelis – apie 97 proc. ploto, susiformavo tikslinių medžių rūšių jaunuolynai.

Ugdymo kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu iš vertintų 1113 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai)  patenkinamai įvertinta daugiau kaip 96 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro apie 4 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą, yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 85 proc., per didelis – 15 proc.). 2008 m. inventorizuotas mažas (apie 6 proc.) nedelsiant ugdytinų  medynų plotas.

Miško atkūrimas ir įveisimas. Per vykmetį plynai iškirsta apie 1745 ha medynų. Želdinta apie apie 60 proc. kirtaviečių, miškas savaime atsikūrė apie 21 proc. buvusių kirtaviečių. Dar neatkurtos kirtavietės užima 19 proc. ploto. Miškotvarkos metu inventorizuota 1561 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būkę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 58,7 proc. (917 ha), patenkinami – 40,2 proc. (627 ha), blogi – 0,7 proc. (10 ha), žuvę – 0,4 proc. (7 ha). Želdinimo darbų kokybė, lyginant su dar ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi.

Kiti žymesni teigiami ūkinės veiklos ir miško rodiklių pokyčiai:

- pagerėjo žemės naudmenų struktūra 4,2 proc.: 969 ha (5,9 proc.) padidėjo miško žemės (iš jos – 470 ha – 2,9 proc. medynų) plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams;

- pagerėjo III–IV miškų grupių  medynų amžiaus struktūra: 6 proc. padidėjo jaunuolynų ir 2 proc. brandžių medynų plotai;

- tiksliniai medynai IV grupės miškuose sudaro 90 proc., toleruotini – 7 proc., netiksliniai – tik 3 proc.;

- brandžių medynų tūris, vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, padidėjo vidutiniškai 16 m3/ha (nuo 261 m3/ha iki 277 m3/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 186,7 tūkst. m3;

- padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 31,6 proc. (1997 m. – 30,6 proc.);

- didėja miško genetinių išteklių ir selekcinės sėklininkystės objektų plotas (117 ha) – išplėstas paprastosios pušies genetinio draustinio plotas, atrinkti nauji sėkliniai medynai, rinktiniai medžiai, įveistos juodalksnio, miškinės obels ir kriaušės sėklinės plantacijos;

- per vykmetį rekonstruota ir nutiesta 18,7 km naujų kelių, kasmet pataisoma ir prižiūrima vidutiniškai po 272 km kelių;

- visuomenės poreikiams urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 6 stovyklavietės, 12 poilsiaviečių, 28 atokvėpio vietos, 2 transporto stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelė, miško pažintinis takas, 5 kiti rekraciniai objektai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

- urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti – 2008 m. Tai garantuojama, kad miškininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas.

Medžioklės ūkio rodikliai vertinami nevienareikšmiškai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams, todėl sumažėjo eglynų stabilumas, neplynų kirtimų galimybė (dėl pažeisto eglių II ardo). Elninių žvėrių dabartinė gausa (pagal preliminarų žvėrių skaičių) daugiau negu 3 kartus viršija leistiną teritorijos talpą. Elniniai žvėrys valstybinės reikšmės miškuose nukandžiodami medelių ūglius pažeidė apie 155 ha miško želdinių ir žėlinių. Paskutiniųjų metų (2008) pažeidimai nustatyti 12 ha plote. Medžių žievė medynuose nulaupyta 489 ha plote, nors paskutiniųjų metų pažeidimai nustatyti tik 2 ha plote.

Urėdijos miškuose bebrai patvenkė apie 15 ha medynų, užtvenkė daugiau kaip 31 km melioracijos griovių, dėl užtvankų nudžiūvo apie 360 m3 medžių, o pašarui ir užtvankų statybai bebrai „iškirto“ apie 640 m3 medienos.

Siekiant sumažinti briedžių, elnių, stirnų ir bebrų daromą žalą, būtina sureguliuoti šių žvėrių skaičių.

 

Miško ūkinių priemonių projektas 2009–2018 metams

 

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

 Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai 67,5 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti daugiau kaip 70 proc. likvidinės medienos, ugdymo – per 12 proc., sanitariniais – 16 proc. ir kitais kirtimais – daugiau kaip 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,1 m3 (4,1 m3 likvidienės) medienos.

Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 79 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti apie 82 proc., III – apie 90 proc., II – daugiau kaip 34 proc. medienos einamojo prieaugio.

 

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšis

Metinė apimtis

Iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m3)

 

plotas (ha)

tūris

(tūkst. m3)

likvidinės medienos proc. nuo bendro tūrio

 

bendras

likvidinis

1. Pagrindiniai kirtimai

204

56,5

47,6

85

233

 

2. Brandžių minkštųjų lapuočių medžių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose

x

2,2

1,9

85

 

3. Ugdymo kirtimai, iš viso

309

10,1

6,6

65

 

 

– šviesinimai ir valymai

153

2,1

0,3

11

2

 

– retinimai

95

3,7

2,6

72

27

 

– einamieji kirtimai

61

4,3

3,7

86

61

 

4. Sanitariniai kirtimai

x

13,4

10,7

80

 

 

5. Kiti kirtimai

x

1,2

0,7

60

 

 

Iš viso

513

83,4

67,5

81

132

 

 

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

 

R o d i k l i a i

Bendri

Miškų grupė

II

III

IV

1. Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3):

 

 

 

 

– stiebų

5,1

2,3

4,7

5,3

– likvidinė

4,1

1,7

3,9

4,3

iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų)

3,6

0,2

3,5

3,8

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamos stiebų medienos

29,7

90,9

25,0

28,1

iš jo – ugdymo kirtimais

12,2

9,1

0,7

12,6

3. Bendro prieaugio naudojimas

78,8

34,5

89,6

81,6

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio

2,3

0,7

2,3

2,5

5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.)

3,1

0,6

2,7

3,3

6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto

1,2

 

1,0

1,3

 

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 164,2 ha (68 proc.), žėlimo – 78,6 ha (32 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2015–2019 metams.

Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių, dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 47 proc., 2 (vidutinio) – 25 proc., 3 (mažo) – 28 proc. Vidutinė degumo klasė – 1,8. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 51 briedį, 347 tauriuosius elnius, apie 424 stirnas ir apie 645 šernus. Miškų urėdijai priklauso ir profesionalios medžioklės plotai.

Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija projektuojamu laikotarpiu turėtų dirbti pelningai. Tačiau bendrasis pelningumas galėtų siekti 4,2 proc.

Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindinius miško ūkio tikslus ir uždavinius bei daugiatikslį miško naudojimo principą, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams.

 

_________________


VĮ ROKIŠKIO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Rokiškio miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2009–2018 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2008 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006), sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2006 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2008 m. spalvotas spektrines fotonuotraukas. Natūroje nustatyta:

– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

– pomiškio ir trako įvairovė;

– miškų sanitarinė būklė.

Taksacija vykdyta sklypais, neskaidant jų pagal privačių valdų ribas. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės kitam vykmečiui (2009–2018 m.). Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Rokiškio miškų urėdijos veiklos teritorijoje (180,6 tūkst. ha) inventorizuotas 53460 ha miško plotas (teritorijos miškingumas 28,1 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 21500 ha (39 %), kiti urėdijos žemės plotai – 95 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai –31700 ha (60 %) ir kitų valdytojų ir naudotojų miškai (savivaldybės ir kt.) – 240 ha (1 %).

Rokiškio miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybės formų miškai.

 

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

 

Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas (21500 ha) paskirstytas 7 girininkijoms: Juodupės, Kamajų, Obelių, Pandėlio, Rokiškio, Sėlynės ir Vyžuonos. Girininkijų plotas svyruoja nuo 1,9 tūkst. ha (Obelių g-ja) iki 3,9 tūkst. ha (Pandėlio g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,1 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 707 kvartalus, o juose – į 12280 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 30 ha, taksacinio sklypo – 1,8 ha (privačiuose miškuose – 1,1 ha).

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatinių) miškų yra 0,4 % (79 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 8,3 % (1770 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 4 % (863 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 87 % (18707 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 19160 ha. 30 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 941 ha (4,5 % miško žemės ploto), iš jų 659 ha kirtavietės, 234 ha – miško aikštės, 41 ha – žemė skirta miškui veisti ir 7 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 724 ha (3,4 % bendro ploto), iš jų pelkių 521 ha, melioracijos griovių 194 ha.

Bendras medynų tūris yra 4,01 mln.m3. Vidutinis medynų tūris hektare – 209 m3, brandžių medynų – 302 m3, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,3 m3. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,73, vidutinis visų medynų amžius – 55 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai – eglynai užima 36 %, pušynai 32 %. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai 20 %, juodalksnynai – 6 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga tik 144 ha plote (0,7 %).

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumo grupes: jaunuolynai užima 35 %, pusamžiai – 30 %, pribręstantys – 14 % ir brandūs – 21 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkusios (33 %), derlingos (54 %) augavietės. Nemažai pelkinių augaviečių (32 %), iš jų 17 % nusausintos.

Urėdijos teritorijoje yra Sartų regioninis parkas (dalis teritorijos), šeši valstybiniai draustiniai – Petriošiškio, Suvainiškio ir Notigalės telmologiniai draustiniai, Čedaso ornitologinis draustinis, Junkūnų geomorfologinis draustinis, Kampuolio hidrografinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos: paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – Čedaso ežeras ir jo apyežerės, Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai, Nemunėlio upės slėnis bei vietovės atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST) – Dusetų giria, Petriošiškio pelkė, Notigalės pelkė, Baršėnų pelkė, Konstantinavos pelkė, Zalvės upės slėnis, Gaidžiabalės samanynė, Bradesių kadagynas.

Saugomose teritorijose miškai užima 3606 ha (6,6 % visos urėdijos veiklos teritorijos), iš jų urėdijos valdomuose miškuose – 2093 ha (9,7 % urėdijos valdomų miškų ploto).

 

Išvados apie ūkinę veiklą

 

Miškotvarkos projekte pateikta 1997 m. miškotvarkos suprojektuotų ūkinių priemonių apimtis 1998–2008 metams, jos įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Taip pat panaudoti 1990 ir 2003 m. autorinės priežiūros rezultatai. Valstybinių miškų plotas kito. Todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutino vykmečio duomenų analizei, ją atliekant 2008 m. inventorizuotame miško žemės plote (20700 ha). Išvados suformuluotos remiantis valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus.

 

1. Miško plotų kaita. 1997 m. atskiriant urėdijos valdomus miškus, urėdijos miško žemės plotas sumažėjo 25 %. Iki 2008 m. urėdijos plotas padidėjo apie 2000 ha, perduodant žemes skirtas miško veisimui, želdant urėdijos žemės naudmenas. Ilgą laiką buvęs stabilus neapaugusios miško žemės plotas (400–500 ha), 2008 m. inventorizacijos duomenimis padidėjo iki 940 ha. Kirtaviečių plotas padidėjo vykdant didesnės apimties pagrindinius kirtimus, miško aikštėmis pavadinta dalis želdytinų žemės ūkio naudmenų. Dėl tos pačios priežasties padidėjo ir kitos miško žemės plotas (miško laukymės, poilsiavietės, pašarų aikštelės, medienos sandėliai). Medynų plotas padidėjo 1400 ha (8 %).

 

2. Miškų rūšinės sudėties kaita. Sygliuočių medynų plotas padidėjo 1194 ha arba 10 % nuo buvusio jų ploto. Tai ženklus rūšinės sudėties pagerėjimas spygliuočių naudai. Eglynai buvo želdomi tiek kirtavietėse, tiek žemėje, skirtoje miškui įveisti. Tuo tarpu pušynų plotas padidėjo daugiau inventorizavus medynais buvusias pelkes (5A,5B bonitetų pušynai). Beržynų plotas, nors ir nežymiai, sumažėjo ugdant bei kirtavietes atkuriant kitomis medžių rūšimis. Juodalksnynų plotas padidėjo 33 %, želiant juodalksniams L, U ir P hidrotopų augavietėse. Drebulynų ir baltalksnynų plotas beveik nepakito. Medynų rūšinė sudėtis kinta vertingesnių medžių rūšių linkme.

 

3. Brandžių medynų tūris, kaip vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, kiekvieną vykmetį pastoviai didėjo po 11 % ir per 40 metų padidėjo hektare 79 m3 arba 35 %, iš jų paskutiniame vykmetyje 34 m3 (11 %), pagal vyraujančias medžių rūšis – pušynų 26 m3, eglynų 22 m3, beržynų 12 m3, drebulynų 31 m3, juodalksnynų 45 m3 hektare. Urėdija medienos naudojimą vykdė pagal miškotvarkos projektą, visais laikotarpiais buvo kertama mažiau tūrio prieaugio, todėl vyko tolydus medienos tūrio kaupimas.

 

4. Miško atkūrimas. Per vykmetį (1998–2007 m.) plynai iškirsta 2510 ha medynų. Želdinta 46 % kirtaviečių, savaime atžėlė 28 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 26 % ploto. Įveista 1910 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 77 %, patenkinami – 23 %, blogi – tik 0,1 %. Žuvusių želdinių nėra. Želdintos rūšys vyrauja 98 % plote. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, pagerėjusi. Plynose kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais 61 %, juodalksniais 18 %, drebulėmis 11 %, spygliuočiais 8 %. Netikslinės rūšys (D,Bt) sudaro apie 12 %. Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai. Pagal jaunuolynų rūšinę struktūrą daugiau reikia atkurti pušynų.

 

5. Geri rezultatai miško genetikos ir sėklininkystės srityje – įveistos 4 sėklinės plantacijos, išskirti 3 genetiniai draustiniai, 7 sėkliniai medynai, 59 rinktiniai medžiai, iš kurių ruošiama sodinamoji medžiaga, modernizuotas medelynas, nemažai išaugintų sodmenų realizuojama kitiems miško naudotojams ir savininkams.

 

6. Miško naudojimas vykdomas technologiškai sutvarkytuose miško masyvuose. Pagrindimių kirtimų biržių sekomis formuojama laiptiška miško struktūra. 100 ha miško tenka 1,93 km kelių, iš jų 0,90 km su dirbtine danga. Nusausintos žemės užima 19 % visų miškų. Tarp pelkinių augimviečių nusausinta 80 % jų ploto.

 

7. Visuomenės poreikiams Rokiškio miškų urėdijos valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengtos 5 poilsiavietės, 22 atokvėpio vietos, 3 pažintiniai takai. 2007–2008 m. urėdija atnaujino daugumą rekreacijos objektų, yra gerai prižiūrimi, nors intensyviai lankomi, bet yra tvarkingi. Miškų urėdija dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius. 2008 m. visuomenei pristatytas videofilmas, apžvelgiantis urėdijos miškų vertybes ir populiarinantis poilsį gamtoje.

 

8. Miškų sanitarinė būklė per vykmetį pablogėjo, dėl nepalankių veiksnių – nemažai pažeistų medynų, taksacijos metu rasta 24 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,6 % nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis tūrio atkritimas sudaro 10 tūkst. m3. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.

 

9. Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumas 1970–1990 metais padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, ko pasekmės jaučiasi dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). Jau keturis dešimtmečius elninių žvėrių kiekis 2–3 kartus viršija ūkiškai leistiną. 2008 m. elninių žvėrių dabartinė gausa sąlyginiais elniais apie 3 kartus viršija leistiną paskaičiuotą pagal teritorijos talpą. Užfiksuota eglių kamienų pažeidimai 926 ha plote, nukandžioti ūgliai 69 ha plote, tačiau dauguma pažeidimų ankstesnių metų. Didėja bebrų žala miškams (patvenkta 15 ha medynų ir 43 km melioracijos griovių). Siekiant sumažinti elninių žvėrių ir bebrų daromą žalą miškams, būtina sureguliuoti žvėrių skaičių.

 

10. Urėdijos miškai sertifikuoti 2004 m., tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

 

Ūkinių priemonių projektas 2009–2018 metams

 

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (2008), o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus (2003). Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems penkeriems vykmečio metams (2010–2014 m.), po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems penkeriems metams (2015–2019 m.). Suprojektuotas brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles (2003), kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas sudaro 78,1 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir brandžių medžių kirtimui tenka 83 %, tarpiniam – 17 % nuo bendro naudojimo.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 5,1 m3 bendro arba 4,1 m3 likvidinio tūrio. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3,3 m3/ha likvidinio tūrio.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje vykdomi nedidele apimtimi, išimtinai neplynais kirtimais. III grupėje neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 16%, IV miškų grupėje – 9%. 2010–2014 m. plynais kirtimais bus iškirsta 1176 ha, iš jų 92% ploto ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

 

Kirtimų rūšys

M e t i n ė a p i m t i s

Plotas,

ha

tūris tūkst. m3

likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio

likvidinis tūris tūkst.m3 pagal miškų grupes

bendras

likvidinis

II

III

IV

Pagrindiniai kirtimai

249

75,1

63,3

84

-

1,8

61,5

Brandžių miškų kirtimas

x

1,9

1,5

80

-

0,1

1,4

Ugdymo kirtimai

365

8,5

5,1

60

0,1

0,2

4,8

Sanitariniai kirtimai

x

10,0

8,0

80

0,4

0,3

7,3

Kiti kirtimai

x

0,3

0,2

70

0,1

 

0,1

Iš viso

 

95,8

78,1

 

0,5

2,4

75,1

 

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,3 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 40 % bendro prieaugio, III – 79 %, IV miškų grupių miškuose – 81 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,95 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,2 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 941 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1176 ha suprojektuotų kirsti plynai 2010–2014 metais. Iš viso 2137 ha. Želdinti numatoma apie 51%, paliekama želti – 49% visų penkmečio želdaviečių ir želviečių. Pagal želdomas medžių rūšis apie 75 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui 180 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos (2002) ir ąžuolynų atkūrimo programos (2005) vykdymas.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (33 % miškų), vidutinio degumo (33 %) ir žemo degumo (34 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 90–100 km per metus), operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, miškai priskirti tauriųjų elnių veisimui. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 604 sąlyginiai elniai: 20 briedžių, 423 taurieji elniai ir 484 stirnos. Leistina šernų banda – 652 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis. Numatytos biotechninės priemonės, želdinių apsaugos priemonės, išskirta 43 ha pašarinių laukelių.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 2400 ha arba 32 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 900 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 417 ha miškų (0,8 % viso miškų ploto), iš jų 180 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, regioninio parko rekreacinės zonos miškai, Rokiškio, Pandėlio, Obelių ir Juodupės miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Įrengta arti 30 rekreacijos objektų (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti, rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 2 poilsiavietės, 6 atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas.

Gamtosauginių priemonių planas, kurį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M1:50 000, girininkijoms 1:20000. Jame parodytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radimvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar sienmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Gamtosauginis planas bus naudingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

 

_________________


VĮ UKMERGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miško atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2008 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Ukmergės miškų urėdijos miškai 2009–2018 metais.

Miškų inventorizacija (sklypinė miškotvarka) atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, naudojant aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (įtaksuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, augalų, gyvūnų) ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 objektų radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikšmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Jo turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M 1:10000, medynų planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinėje medžiagoje ir taksoraščiuose informacija pateikta apie visų nuosavybių formų miškus. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir skirtų nuosavybės teisių atkūrimui miškų, kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal šių miškų savininkų užsakymus.

 

BENDRA MIŠKŲ URĖDIJOS MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA

 

Miškotvarka 2008 metais inventorizavo 82121 ha miškų, iš jų 37223 ha miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų ir 173 ha nevalstybinės reikšmės žemių (miškų urėdijos keliai su danga ir žemė po miškų urėdijai priklausančiais pastatais).

Visas miškų urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 15 girininkijų: Balelių, Čiobiškio, Deltuvos, Giedraičių, Kernavės, Krikštėnų, Pašilės, Siesikų, Šešuolėlių, Šešuolių, Širvintų, Taujėnų, Užulėnio, Žaliosios, Želvos. Vidutinis girininkijos plotas (visi miškai) – 5475 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2480 ha). Miškų urėdijoje yra 26 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 1940 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1430 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas (visi miškai) – 37 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 28 ha), taksacinio sklypo – 1,5 ha (1,9 ha).

Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 32,2 proc.

Miškai saugomose teritorijose užima per 24900 ha arba 30 proc. visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų biosferos poligonų ir visų draustinių miškai – 17503 ha arba 70 proc. visų saugomų teritorijų ploto. Mažiau pusės (44 proc.) miškų saugomose teritorijose yra valstybinės reikšmės miškai.

Miškų urėdijos teritorijoje yra kultūrinis rezervatas, biosferos poligonas, 15 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai:

 

 

Saugomos teritorijos pavadinimas

Miškų plotas miškų urėdijos veiklos teritorijoje (ha)

Miškų urėdijos valdomuose miškuose (ha)

1.

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas

69

 

2.

Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonas

12242

6352

3.

Budelių valstybinis kraštovaizdžio draustinis

132

 

4.

Siesarties valstybinis kraštovaizdžio draustinis

435

128

5.

Širvintos valstybinis kraštovaizdžio draustinis

282

 

6.

Žuvintės valstybinis kraštovaizdžio draustinis

191

54

7.

Armonos valstybinis geologinis draustinis

95

65

8.

Plaštakos valstybinis hidrografinis draustinis

247

98

9.

Alionių valstybinis telmologinis draustinis

1937

1620

10.

Barnėnų valstybinis telmologinis draustinis

24

24

11.

Bartkuškio valstybinis telmologinis draustinis

197

197

12.

Laukėnų valstybinis telmologinis draustinis

213

113

13.

Lygiaraisčio valstybinis telmologinis draustinis

427

418

14.

Šešuolėlių valstybinis telmologinis draustinis

504

465

15.

Šventosios valstybinis ichtiologinis draustinis

286

62

16.

Dukstynos valstybinis entomologinis draustinis

40

29

17.

Kazimieravo valstybinis ornitologinis draustinis

15

 

18.

Deltuvos botaninis draustinis

16

 

19.

Vaisgėliškio botaninis draustinis

2

 

20.

Antakalnio kraštovaizdžio draustinis

3

 

21.

Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis

82

 

22.

Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis

28

 

23.

Lyduokių kraštovaizdžio draustinis

2

 

24.

Rizgonių kraštovaizdžio draustinis

14

1

25.

Kryto ornitologinis draustinis

miškų nėra

 

Iš viso

17483

9626

 

Liepų genetinis draustinis Giedraičių girininkijoje užima 20 ha plotą.

Toliau santraukoje miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I miškų grupės (rezervatinių) miškų nėra. II grupės (specialiosios paskirties – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miško žemė užima 4222 ha (11,6 proc.), III grupės (apsauginiai) – 1284 ha (3,6 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 30737 ha (84,8 proc.). Kiekvienai miškų grupei nustatytas atitinkamas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas.

Miško žemė užima 36243 ha (97 proc.), o apaugusi mišku žemė (medynai) – 91,5 proc. bendro miškų urėdijos valdomų miškų ploto. Medynai dengia 94 proc. miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro per 12 proc. medynų ploto, o sukultūrinti medynai – beveik 20 proc. Neapaugusi mišku miško žemė užima 1290 ha (3,5 proc.), iš jos – kirtavietės – 905 ha. Ne miško žemės yra 980 ha (beveik 3 proc.), iš jos: pelkės – 608 ha (1,6 proc.), vandenys – 338 ha (0,9 proc.), kita ne miško žemė – 34 ha (0,1 proc.).

Bendras medynų tūris – 6549 tūkst. m3 medienos, iš jo brandžių – 2560 tūkst. m3. Vidutinis medynų amžius – 53 metai, skalsumas – 0,72, bonitetas – I,8. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 192 m3, brandžių medynų – 290 m3, bendras einamasis prieaugis – 6,03 m3/ha. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 24 proc., bręstantys – 11 proc. ir brandūs – 29 proc. Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose daugiau sunkių mineralinių dirvožemių – 36 proc., dažniau sutinkamos laikinai užmirkusios labai derlinga (Ld) ir derlinga (Lc) augavietės – atitinkamai 23 proc. ir 16 proc., garšvinė ir mėlyninė–kiškiakopūstinė miško tipų serijos – atitinkamai 19 proc. ir 16 proc.

 

MIŠKOTVARKOS PROJEKTO ĮVYKDYMO ANALIZĖ

 

Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti miško valdoje efektyvumą. Analizės rezultatai naudojami valdos ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti. Analizės uždaviniai yra nustatyti:

– atliktų ūkinių priemonių atitiktį projektiniams bei nuokrypių priežastims pagal priemonių rūšį, apimtį ir kokybę;

– miško išteklių pokyčius, jų priežastis, atitiktį tvaraus miškų ūkio kriterijams bei rodikliams;

– ekonominius veiklos rezultatus;

– įvykius ir procesus, turėjusius esminės įtakos ūkininkavimui.

Per praėjusį vykmetį (1998–2008 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal miškotvarkos projektuotą tūrį iškirsta beveik 98 proc., ugdymo kirtimų – 63 proc., sanitarinių kirtimų – per 153 proc. projektuotos. Didesnę sanitarinių kirtimų apimtį nulėmė atskirais metais pasitaikančios vėjavartos, kenkėjų pažeidimai ir ypač uosynų ir ąžuolynų džiūvimas. Pagrindiniai miško kirtimai sudarė 70 proc. (projektuota 71 proc.), ugdymo – 7 proc. (12 proc.), sanitariniai – 22 proc. (14 proc.), kiti kirtimai – 1 proc. visos projektuotos miško kirtimų apimties. Spygliuočiai pagrindiniuose miško kirtimuose sudarė 24 proc. (projektuota 27 proc.), kietieji lapuočiai – 16 proc. (5 proc.), minkštieji lapuočiai – 60 proc. (68 proc.). Iš 1 ha medynų buvo iškertama po 5,2 m3 likvidinės medienos. Neplynais kirtimais buvo iškertama beveik per 9 proc. viso pagrindiniais miško kirtimais iškertamo tūrio (projektuota 12 proc.). Šviesinimų ir valymų apimtis pagal plotą įvykdyta 103 proc.

Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta penkerių paskutiniųjų metų ugdymo kirtimų kokybė beveik 3800 ha plote. Tik 2,5 proc. plote ši ūkinė priemonė įvertinta nepatenkinamai.

Miškotvarka inventorizavo 3860 ha paskutinio vykmečio želdinių. Gerų želdinių rasta beveik 56 proc. (2143 ha), patenkinamų – per 43 proc. (1659 ha), blogų ir žuvusių – 1 proc. (58 ha).

 

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą:

 

1. Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 2540 ha (7 proc.) padidėjo miško žemės plotas. Sumažėjo pelkių plotas 1048 ha. Medynų plotas padidėjo 1483 ha. Padaugėjo kultūrinės kilmės ir sukultūrintų medynų – jų yra 32 proc. viso medynų ploto.

2. Eglynų plotas padidėjo 1681 ha, pušynų – 804 ha, beržynų – 623 ha, o sumažėjo uosynų – 1310 ha, ąžuolynų – 223 ha, drebulynų – 210 ha, juodalksnynų – 16 ha, baltalksnynų – 13 ha. Tiksliniai medynai užima 85 proc. viso IV miškų grupės ploto, toleruotini – 11 proc.

3. Medynų vidutinis tūris 1 ha sumažėjo 4 m3 ir šiuo metu yra 192 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 290 m3 (padidėjo 32 m3).

4. Padidėjo III ir IV miškų grupių brandžių medynų plotas 2 proc.

5. Gera paskutinio vykmečio želdinių būklė – geros būklės želdinių yra 56 proc., patenkinamos – 43 proc.

6. Pagerėjo ugdymo kirtimų kokybė – nepatenkinamai įvertinta tik 2,5 proc. 2004–2008 metais atliktų kirtimų.

7. Gana tiksliai prisilaikyta miškotvarkos nustatytos miško kirtimų apimties. Bendra jų apimtis per vykmetį įvykdyta 99,6 proc., o pagrindinių miško kirtimų – beveik 98 proc.

8. Elninių žvėrių yra per daug, dabartinė jų gausa sąlyginiais elniais 2 kartus viršija leistiną, paskaičiuotą pagal teritorijos talpą.

9. Padidėjo teritorijos miškingumas – jis dabar siekia 32,2 proc.

10. Per vykmetį nutiesta arba rekonstruota 68 km kelių.

 

MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

 

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas, vadovaujantis Miškų įstatymu, Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, aplinkos ministro patvirtintais ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas.

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai teritorijoje išdėstyti vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimais. Šių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui (2010–2014 metams). Pavienių medžių ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas projektuotas nedidelės apimties. Ugdymo kirtimai projektuoti prisilaikant patvirtintų Miško ugdymo kirtimų taisyklių, kirtimų būtinumas miško sklypams nustatytas pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant V amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą.

Ateinančiam vykmečiui projektuojama metinė kirtimų apimtis yra 146,6 tūkst. m3 likvidinės medienos, iš jos pagal kirtimų rūšis:

 

– pagrindiniai miško kirtimai

458 ha

112,6 tūkst. m3

– brandžių minkštųjų lapuočių medžių nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose ir pavienių medžių kirtimai

x

1,5 tūkst. m3

– ugdymo kirtimai, iš viso

1030 ha

15,0 tūkst. m3

iš jų:

 

 

šviesinimai ir valymai

700 ha

1,0 tūkst. m3

retinimai

242 ha

8,0 tūkst. m3

einamieji kirtimai

88 ha

6,0 tūkst. m3

– sanitariniai kirtimai

x

16,0 tūkst. m3

– kiti kirtimai

x

1,5 tūkst. m3

 

Miško naudojimo rodikliai:

 

Eil. Nr.

R o d i k l i a i

II miškų grupėje

III miškų grupėje

IV miškų grupėje

Bendri

 

 

 

 

 

 

1.

Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m3):

 

 

 

 

 

– bendras

1,5

5,7

6,0

5,4

 

– likvidinis

1,0

4,5

4,8

4,3

2.

Pagrindinių miško kirtimų (bendras tūris) dalis bendrame naudojime (proc.)

10

73

79

77

3.

Bendro einamojo prieaugio naudojimas (proc.)

30

95

96

90

4.

Miško naudojimo proc. nuo bendro medynų tūrio

0,8

2,6

3,1

2,8

5.

Miško kirtimais apimtas plotas (be pavienių medžių, brandžių medžių nebrandžiuose medynuose, sanitarinių ir kitų kirtimų) (proc.)

1,0

3,5

4,9

4,4

6.

Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto

 

1,5

1,5

1,3

 

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose yra apie 4,5 karto mažesnis už naudojimą III ir IV grupių miškuose ir sudaro tik 30 proc. bendro einamojo prieaugio.

Miškų atkūrimas. Miško atkūrimo darbai projektuoti prisilaikant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Suprojektuota metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui yra 357 ha, žėlimui pirmame penkmetyje palikta 1056 ha. Želdinti numatoma apie 63 proc., miškui želti paliekama 37 proc. visų miško atkūrimui skirtų plotų. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus pagrindinių miško kirtimų biržes 2015–2019 metams.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynams nustatyta selekcinė grupė, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių, rinktinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (16 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Miško priešgaisrinės apsaugos projektas parengtas visiems miškams. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: didelio degumo (27 proc. miškų), vidutinio degumo (26 proc.) ir mažo degumo (47 proc.). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 200–250 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, vadovaujantis normatyvais nustatyta leistina žvėrių gausa, apskaičiuotas reikalingas pašarų kiekis, suprojektuoti biotechniniai įrenginiai. Rekomenduotinas žvėrių skaičius miškuose toks: 32 briedžiai, 679 elniai, 776 stirnos, 1073 šernai. Realus elninių žvėrių skaičius miškuose yra apie 2 kartus didesnis už leistiną šių žvėrių skaičių, todėl reikia didinti sumedžiojimo apimtį.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus neprojektuotas. Rekomenduojama sausinti užmirkusius ir pelkinius IV grupės miškus (apie 1500 ha), taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Pateikta rekreacinių miškų (jų yra 1142 ha) charakteristika, miškuose esama rekreacinė įranga, pateiktos rekomendacijos dėl jų tvarkymo. Poilsio ir miškų lankymo sąlygų pagerinimui miškuose (ne tik rekreaciniuose) projektuojama tvarkyti esamas poilsiavietes ir įrengti apie 20 įvairaus dydžio ir su įvairia rekreacine įranga rekreacijos objektų. Išlaidos rekreacijai neturėtų būti mažesnės už dabartinį dydį – apie 140 tūkst. Lt.

 

PROJEKTINIŲ SPRENDINIŲ VERTINIMAS

 

Ekologinis vertinimas. Miškotvarkos projektas parengtas tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes. Tai rodo šie rodikliai:

– miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkinį rėžimą;

– miško kirtimų projektavimas pagal kirtimų normos nustatymo metodikoje ir kirtimų taisyklėse numatytas nuostatas;

– atkūrimo būdo parinkimas atsižvelgiant į miškų paskirtį, augavietes;

– ūkinių priemonių projektavimo pagrindimas normatyvais, parengtais pagal augavietes, t. y. įvertinant ekosistemų ryšį su aplinka;

– ūkinių priemonių projektavimas, atsižvelgiant į esamų saugomų teritorijų nuostatus, ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentus;

– miškų tvarumo ir biologinės įvairovės įvertinimas pagal Europos kriterijų sistemą.

Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuojamų darbų apimtis bei faktinius miškų urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, miškų urėdija vykmetyje dar galėtų dirbti pelningai, tačiau bendrasis pelningumas siektų tik 0,9 proc., o pelnas apie 193 tūkst. Lt.

Socialinis vertinimas. Miškai – tai ne vien tik gaunama mediena ir pajamos už ją. Ne mažiau svarbi jų socialinė reikšmė – tos miškų funkcijos, kurias jie suteikia aplinkai ir žmogui. Tai grynas ir švarus oras, vanduo, gyvūnijos ir augalijos biologinė įvairovė, poilsis miške, grybai, uogos ir kt.

VĮ Ukmergės miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų sertifikavimas atliktas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo programą. Sertifikatas suteiktas 2005–2010 metų laikotarpiui. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, įpareigojančius vykdyti tausojantį miško naudojimą, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

 

_________________


VĮ ZARASŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

S A N T R A U K A

 

Siekiant užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, atliekama valstybinė miškų inventorizacija. Pagrindiniai uždaviniai – atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Miško išteklių inventorizacijos tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant 2008 m. aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (2006 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymu (sutartis SBMŪRP-8-12VP).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos. Sklypai suskirstyti pagal funkcinę paskirtį, augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.). Inventorizacijos duomenys sudaro Lietuvos miškų išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

Miškų urėdijos teritorijoje inventorizuota 50019 ha miškų, iš jų – valstybinės reikšmės 14548 ha (29 proc.). Urėdijos teritorijos miškingumas – 37,2 proc.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas naudojant valstybinės miškų inventorizacijos duomenis (2008 m.). Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Zarasų miškų urėdijos miškai 2009–2018 metais. Miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M1:50000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga parengta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų juridinių asmenų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijoje, Generalinėje miškų urėdijoje, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje.

Miškų urėdijos teritorijoje yra Gražutės ir Sartų regioniniai parkai bei 8 valstybiniai draustiniai: Smalvo kraštovaizdžio draustinis, Kampuolio hidrografinis draustinis, Dūburio hidrografinis draustinis, Smalvos hidrografinis draustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis, Vaiskūnų geomorfologinis draustinis, Pratkūnų geomorfologinis draustinis, Balčių telmologinis draustinis. Urėdijos teritorijoje yra Vasaknų biosferos poligonas.

Toliau santraukoje pateikiami duomenys tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Urėdijos teritorija suskirstyta į šešias girininkijas ir vienuolika eiguvų.

 

Eil.

Girininkija

Valstybinės reikšmės miškų plotas (ha)

Nr. 

bendras

miško žemės

medynų

1.

Antazavės

1589

1523

1401

2.

Zarasų

1646

1599

1503

3.

Dusetų

1691

1670

1536

4.

Salako

2898

2854

2703

5.

Gražutės

3657

3608

3402

6.

Smalvų

3067

2675

2510

 

Iš viso

14 548

13 929

13 055

 

Vidutinis kvartalo plotas – 28 ha, taksacinio sklypo – 1,7 ha.

Miško žemė užima 13 929 ha (96 proc.), iš jos medynai – 13 055 ha (94 proc.). Kultūrinės kilmės medynų ir miško želdinių yra 3552 ha (27 proc. medynų ploto). Neapaugusios mišku miško žemės yra 370 ha – 2,7 proc. miško žemės ploto. Kirtavietės sudaro daugiau kaip pusę (52 proc.) neapaugusios mišku miško žemės ploto. Ne miško žemė užima 619 ha, iš jos pelkės – 582 ha (94 proc. ne miško žemės).

Miškai į miškų grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miško grupėms tvarką ir normatyvus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais Nr. 1171 (2001 m.) ir Nr. 547 (2008 m.). Vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos išskirtos vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-98 (2007 m.).

I grupės (rezervatinių) miškų urėdijos teritorijoje nėra. II grupės miškai užima 23 proc. miško žemės ploto, III – 22 proc., IV – 55 proc. Ekosistemų apsaugos miškai II grupės miškuose sudaro 88 proc. Draustiniai III grupės miškuose užima 65 proc. Kiekvienai miškų grupei yra nustatytas ūkinis režimas.

Urėdijos miškuose vyrauja pušynai – 56 proc. Eglynai užima penktadalį medynų ploto, beržynai – 16 proc., juodalksnynai – 4 proc., drebulynai – 2 proc., baltalksnynai – 1 proc. Nedideli kietųjų lapuočių medynų plotai: ąžuolynų yra 92 ha, uosynų – 39 ha.

Bendras medynų tūris – 3008,7 tūkst .m3. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 230 m3, brandžių medynų – 301 m3. Vidutinis medynų skalsumas – 0,74, vidutinis bonitetas – 1,9, einamasis prieaugis – 6,0 m3/ha.

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemiai – 72 proc. Beveik pusė (49 proc.) dirvožemių yra nederlingi, 42 proc. – derlingi. Pagal granuliometrinę sudėtį vyrauja lengvi dirvožemiai (smėlis, žvyras) – 63 proc.

1999–2008 m. ūkinės veiklos analizė.

1998 m. miškotvarka projektavo kasmet kirsti po 61,8 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais buvo numatyta iškirsti 63 proc., ugdymo – 12 proc., sanitariniais – 19 proc., kitais kirtimais – 6 proc. visos naudojimo apimties. Iš 1 ha miškų apaugusio ploto projektuota kirsti 5,1 m3 likvidinės medienos. Miško naudojimas – 111 proc. prieaugio.

Per dešimt metų pagrindinių kirtimų metinė biržė (pagal tūrį) iškirsta 87 proc., ugdymo – 64 proc., sanitarinių – 86 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta 3,8 m3 likvidinės medienos. Pagrindiniai kirtimai sudarė 69 proc., ugdymo – 9 proc., sanitariniai – 21 proc., kiti kirtimai – 1 proc.

Per vykmetį neplynais kirtimais projektuota iškirsti 427 ha medynų plotą – 25 proc. pagrindinių kirtimų apimties. 1999–2008 metais neplyni kirtimai vykdyti 509 ha plote. Kirsta 19 proc. didesniame plote nei projektavo miškotvarka.

Ugdymo kirtimų kokybė vertinta 973 ha plote. Nepatenkinamai įvertinta tik 2,4 proc. ugdymo kirtimų.

2008 m. miškotvarka inventorizavo 1033 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Geri želdiniai sudaro apie tris ketvirtadalius (75,6 proc.), patenkinami – 24 proc., blogi – 0,1 proc., žuvę – 0,3 proc.

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą.

1. Medynų plotas padidėjo 382 ha (3 proc.).

2. Eglynų plotas padidėjo 16 proc., ąžuolynų – 19 proc.

3. Beveik trečdaliu (31 proc.) sumažėjo drebulynų.

4. Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai.

5. Geri paskutiniojo vykmečio želdiniai.

Miško ūkinių priemonių projektas.

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2008, Nr. 79-3135), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2007, Nr. 42-1596), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671) ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

 

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

 

Kirtimų rūšis

Metinė apimtis

Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha (m3)

plotas (ha)

tūris (tūkst. m3)

likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio

bendras

likvidinis

1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso

131

38,4

32,8

85

250

2. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose

x

1,8

1,6

89

 

3. Ugdymo kirtimai, iš viso

221

6,8

4,3

63

19

– šviesinimai ir valymai

120

1,6

0,2

13

2

– retinimai

60

2,4

1,7

71

29

– einamieji

41

2,8

2,4

86

59

4. Sanitariniai kirtimai

x

10,0

8,0

80

 

5. Kiti kirtimai

x

1,6

1,0

62

 

Iš viso

352

58,6

47,7

81

 

 

Kasmet projektuojama iškirsti 69 proc. likvidinės medienos.

Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 69 proc. likvidinės medienos, ugdymo – 9 proc., sanitariniais – 17 proc. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose sudarys 3 proc., kiti kirtimai – 2 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 4,5 m3 (3,7 m3 likvidinės) medienos.

1999–2008 metais miškų urėdija kasmet vidutiniškai kirto 49,7 m3 likvidinės medienos (4 proc. daugiau).

 

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI

 

R o d i k l i a i

Bendri

Pagal miškų grupes

Pagal  medynus

II

III

IV

P

E

B

J

D

1. Iškertamas tūris iš 1 ha (m3):

 

 

 

 

 

 

 

 

 

– bendras

4,5

2,0

5,0

5,4

4,1

4,9

5,0

3,2

13,9

– likvidinis

3,7

1,4

4,0

4,5

3,4

3,8

4,1

2,3

12,1

iš jo – pagrindiniais kirtimais

2,5

0,1

2,9

3,4

1,9

2,8

3,6

2,0

11,2

2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio

31

93

26

23

40

31

14

22

10

iš jo – ugdymo kirtimais

12

21

9

11

9

23

7

11

3

3. Einamojo prieaugio naudojimo proc.

75

32

98

96

65

91

88

63

183

4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio

1,9

0,7

2,0

2,6

1,5

3,1

3,0

2,1

5,4

5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas proc.

2,7

1,2

2,1

3,5

1,6

5,2

3,4

2,1

5,4

6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto

0,9

 

0,9

1,3

0,5

1,0

1,7

0,9

4,4

II grupės miškuose projektuojama kirsti ženkliai mažiau nei priauga (32 proc.). Medienos tūrio prieaugio naudojimas III grupės miškuose sudarys 98 proc., IV – 96 proc.

Mažiausias miško naudojimo intensyvumas yra juodalksnynuose ir pušynuose – 63 proc. ir  65 proc. medienos tūrio prieaugio. Tik drebulynuose naudojimas viršys prieaugį.

Miško atkūrimo ir įveisimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2008 m.). Pirmąjį penkmetį projektuojama želdinti 76 proc. esamų neapaugusių mišku miško žemės plotų ir būsimų pirmojo penkmečio biržių, paliekama želti 24 proc. Metinė apimtis – 118 ha.

Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 – 30 proc. (aukšto degumo), 2 – 21 proc. (vidutinio degumo), 3 – 49 proc. (žemo degumo). Vidutinė degumo klasė – 2,2. Valstybinės reikšmės miškai pagal degumo klases: I – 55 proc., II – 21 proc., IV – 24 proc. Vidutinė degumo klasė – 1,7.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių ribos patvirtintos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti komisijos. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 184 briedžius, 2204 stirnas, 597 šernus.

Miško ūkinė veika saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus, numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Ūkinių priemonių apimtis ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis ir perimvietėmis žiniaraščiai, pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina vykdyti saugomų gamtos objektų stebėjimą (monitoringą), t. y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Inventorizuotos kertinės miško buveinės, nors jų teisinis statusas ir ūkinės veiklos apribojimai dar nenustatyti. Projekte į tai atsižvelgta, išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų bei apribojant kitas ūkines priemones. Kertinės miško buveinės – tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos bus įtrauktos į esamą saugomų teritorijų sistemą, pagerins jos struktūrą kaip vienas iš jos elementų. Projektuojant ūkines priemones, atsižvelgta į paukščių apsaugai svarbias teritorijas bei į vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Zarasų miškų urėdijos miškuose 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC). NEPcon kompanijos ekspertų grupė pagal Smart Wood programą. Sertifikavimo tikslas – įvertinti, kaip miško ūkinė veikla atitinka ekologinio, ekonominio ir socialinio principų reikalavimus. Kasmet atliekamas miškų tvarkymo auditas. Miškotvarkos projekte atsižvelgta į sertifikavimo išvadas ir rekomendacijas.

_________________


VĮ TRAKŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO

S A N T R A U K A

 

Trakų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas vadovaujantis 2008 metų spalio 20 d. Miškų urėdijų miškotvarkos projektų tikslinimo paslaugų atlikimo sutartimi tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto. Trakų miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas, patvirtintas aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 662 (Žin., 2003, Nr. 4-151), tikslinamas atsižvelgiant į Spindžiaus miško gamtotvarkos plane, patvirtintame aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-172 (Žin., 2008, Nr. 39-1434), numatytas gamtotvarkos priemones.

Tikslinant miškotvarkos projektą vadovautasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 95-371), Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Žin., 2007, Nr. 11-479), Pagrindinių miško kirtimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284, Nr. 54-1853; 2005, Nr. 150-5515; 2006, Nr. 90-3546), Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778, Nr. 166-6082), Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572) bei kitais galiojančiais dokumentais ir teisės aktais.

 

1. OBJEKTO CHARAKTERISTIKA

 

Trakų miškų urėdijos 2001–2010 metų miškotvarkos projektas koreguojamas atsižvelgiant į Spindžiaus miško gamtotvarkos plane, patvirtintame aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 dieną įsakymu Nr. D1-172, numatytas gamtotvarkos priemones.

Kadangi Spindžiaus miško gamtotvarkos planas galioja nuo 2008 iki 2017 metų, todėl rengiant eilinės Trakų miškų urėdijos miškotvarkos projektą projektinė dalis galios iki 2017 metų.

Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų patvirtinimo“, ir yra įtraukta į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302. Ji yra Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Spindžiaus miškas patenka į Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinį. 2008 metų vasario 27 dienos generalinio miškų urėdo įsakymu Nr. 1B-57 buvusi Strėvos girininkija panaikinta, perduodant Spindžiaus mišką Aukštadvario girininkijai kvartalų numeriams prie buvusio skaičiaus priekyje pridedant vienetą.

Teritorijoje išskirta gėlųjų vandenų (3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis), pievų buveinių (6220 Stepinės pievos), pelkių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais) ir miškų (9010 Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 Pelkėti lapuočių miškai, 91DO Pelkiniai miškai, 7230 Šarmingos Žemapelkės ir 91EO Aliuviniai miškai). Keturių simbolių derinys nurodo buveinės tipo kodą, kuris atitinka Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove.

Spindžiaus miško gamtotvarkos plano pagrindžiamojoje informacijoje teritorijos plotas po ribų koregavimo yra 1293 ha. Toliau projekto patikslinime visi duomenys bus pateikiami šiam plotui. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Spindžiaus miško gamtotvarkinio plano plotas sutapatintas su Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio riba, todėl dar 89 ha privačių žemės ūkio naudmenų patenka į šią teritoriją, ir bendras plotas yra 1382 ha.

Valstybinės reikšmės miškai su valstybiniais ežerais užima 1023 ha, arba 79 proc. Spindžiaus miško saugomos teritorijos ploto, likusi dalis, t. y. 270 ha, arba 21 proc., yra žemės ūkio naudmenos (45 ha) ir privatūs bei rezervuoti privatizavimui miškai (220 ha). Valstybinės reikšmės miško plotų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų lapkričio 3 dieną nutarimu Nr. 1370.

 

2. MIŠKŲ GRUPĖS, KATEGORIJOS IR KITA SAUGOMOS TERITORIJOS CHARAKTERISTIKA

 

Miškai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į kategorijas, o pagal nustatytą ūkinį rėžimą priskirti atitinkamoms miškų grupėms pagal Miškų įstatymo reikalavimus. Saugomose teritorijose išskiriamos funkcinės zonos laikomos atskiromis kategorijomis. Didžioji dalis Spindžiaus miško buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST) yra II grupės (specialios paskirties) miškai – 907 ha (91 proc.) ir likęs plotas (91 ha, 9 proc.) – III grupės (apsauginiai) miškai.

Medynų plotų ir tūrių pasiskirstymas vyraujančiomis medžių rūšimis yra sekantis: 72 proc. (719 ha) visų medynų užima pušynai, 11 proc. (110 ha) – eglynai, 10 proc. (97 ha) – beržynai, 4 proc. (42 ha) – juodalksnynai. Likusiame plote auga ąžuolynai (14 ha), drebulynai (14 ha), baltalksnynai (2 ha).

Jaunuolynai sudaro 4 proc. (40 ha), pusamžiai – 31 proc. (309 ha), pribręstantys – 16 proc. (157 ha), brandūs – 49 proc. (492 ha).

Saugomoje teritorijoje vyrauja 2 boniteto medynai, šiek tiek mažiau – 41 proc. bendro ploto yra 1A, 1 boniteto.

0,8 ir didesnio skalsumo medynai sudaro 50 proc., 0,6–0,7 – 46 proc.

Spindžiaus miško BAST vyrauja normalaus drėgnumo dirvožemiai (91,4 proc.). Beveik 53 proc. medynų auga nederlinguose (b trofotopas) ir 45 proc. derlinguose (c trofotopas) dirvožemiuose.

 

3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Remiantis tvarkymo priemonių pobūdžio ir kitais fiziniais bei biologiniais faktoriais, Spindžiaus miško BAST padalyta į 16 tvarkymo plotų.

Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti projekto patikslinimas daromas tik valstybinės reikšmės miškams. Privačioje žemėje esantiems tvarkymo plotams saugomų augalų augimviečių ir natūralių buveinių apsaugos priemonės yra išvardytos gamtotvarkos plane.

Valstybinės reikšmės miškuose gamtotvarkos plane rekomenduojamos ūkinės priemonės atskiriems tvarkymo plotams yra sugrupuotos pagal saugomų augalų augimviečių ir augimo sąlygų atkūrimui ir išsaugojimui pobūdį ir pavadinta uždaviniais.

1 uždavinys apima tvarkymo plotus, esančius privačioje žemėje, todėl šiame projekte rekomenduojamos ūkinės priemonės nebus nagrinėjamos.

2 uždavinys – tai Trakų miškų urėdijos miškotvarkos projekto pakeitimas, tikslu įgyvendinti gamtotvarkos plano uždavinius.

3 uždavinys. Atkurti pelkių buveinių (7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelkės) plotus su dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės ir kitų saugomų augalų populiacijomis būdingą struktūrą.

Taksoraščiai pagal tvarkomus plotus ir projektuojamų ūkinių priemonių pagal gamtotvarkos planą (kraštovaizdžio formavimo kirtimai, trako kirtimas, neperspektyvaus pomiškio iškirtimas) žinialapiai yra 6, 7, 8, 9, 10 prieduose.

3.1. Organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (5, 8, 9, dalis 14 tvarkymo ploto 8,9 ha). Tvarkymo plotai pagal kvartalus ir sklypus valstybiniams miškams parodyti 4.1 lentelėje.

Apaugančiuose plotuose reikia iškirsti želiančius medžius ir krūmus. Pavieniai pelkėms būdingi žemaūgiai medžiai ir seni stambūs medžiai bei kadagiai turi būti palikti, tačiau jų padengimas neturi viršyti daugiau kaip 10 proc. tvarkomo ploto. Nupjauti medžiai ir krūmai iš teritorijos turi būti išvežti arba sudeginti sukrovus į stambias krūvas, jei transportavimas iš teritorijos būtų per daug sudėtingas. Deginant atliekas, rekomenduojama sukrauti kuo mažiau laužaviečių, taip pat, jeigu įmanoma, pašalinti iš teritorijos pelenus (turi būti imtasi visų apsaugos priemonių, kad neužsidegtų durpių sluoksnis). Darbai turi būti vykdomi įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.

3.2. Organizuoti naujai ataugusių atžalų kirtimą (5, 8, 9, dalis 14 tvarkymo ploto 8,9 ha).

Plotuose iškirtus medžius ir krūmus šalinamos iškirstų sumedėjusių augalų atžalos kas 3 metai. Nupjautas atžalas iš teritorijos reikia pašalinti. Darbai atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.

4 uždavinys. Atkurti ir išsaugoti plačialapės klumpaitės augavietę su kitų saugomų augalų (tamsialapio skiautalūpio, raudonojo garbenio) populiacijomis.

4.1. Organizuoti šakų krūvų ir rąstų pašalinimą svarbiausiose saugomų augalų augavietėse (6 tvarkymo plotas 0,5 ha).

Plačialapės klumpaitės augimvietėje pašalinti šakų krūvas ir rąstus, neištrypiant ir nepažeidžiant dirvožemio.

4.2. Antro ardo eglės iškirtimas, išimant apie 75 proc., kad bendras medyno skalsumas liktų apie 0,6. Kraštovaizdžio formavimo kirtimus atlikti įšalus gruntui, medieną ir kirtimo atliekas iš teritorijos pašalinti iki vegetacijos sezono pradžios.

4.3. Trako ir neperspektyvaus pomiškio iškirtimas ir išvežimas (6, 7 tvarkymo plotai).

Trakas ir pomiškis turi būti iškirsti, kad jų bendras padengimas liktų ne didesnis kaip 10 proc., darbai atliekami įšalus gruntui, iškirstas trakas ir pomiškis pašalinamas iš ploto iki vegetacijos sezono pradžios.

4.4. Naujai ataugusių atžalų kirtimas (6, 7 tvarkymo plotai).

Iškirtus traką ir dalį antro ardo, sumažinus medyno skalsumą iki 0,6, gali atželti trakas ir lapuočiai, kuriuos kas keli metai reikia iškirsti ir išvežti iš teritorijos. Darbai atliekami įšalus gruntui, naudojama technika neturi pažeisti dirvožemio paviršiaus.

4.5. Šienavimas ir nušienautos biomasės pašalinimas (7 tvarkymo plotas).

Siūloma šienauti kas 2 metai antroje vegetacijos sezono pusėje (liepos mėn. pabaigoje, rugpjūčio mėn.). Nupjautą žolę reikia pašalinti iš teritorijos.

5 uždavinys. Išsaugoti vėjalandės šilagėlės augimvietes su kitų saugomų augalų (smiltyninio gvazdiko) populiacijomis.

5.1. Trako ir neperspektyvaus pomiškio kirtimas. Kirsti vėlai rudenį arba žiemą, kirtimo atliekas pašalinti.

5.2. Organizuoti dirvožemio suardymą potencialių vėjalandės šilagėlės augimviečių sudarymui (16 tvarkymo plotas).

Greta augančių vėjalaudės šilagėlės augalų grupių siūloma pažeisti dirvožemį, kad susidarytų naujos, potencialios jų augimvietės. Pažaidų plotas turi būti 1–3 m2 ir jie turi būti nutolę per 5–10 metrų nuo augančių augalų grupių. Dirvožemis ardomas mechaniškai. Nuimtą paklodę reikia išvežti, kadangi jos susidarys nemažas kiekis, šis plotas yra prie kelio ir kad piktavaliui lankytojui nekiltų pagunda sukelti gaisro. Prieš pradedant darbus, paklotės ardymui skirti plotai turi būti pažymėti iš anksto, siekiant išvengti esančių augalų grupių sunaikinimo. Darbai atliekami anksti pavasarį (kovo mėn. pradžioje) arba vėlai rudenį.

6 uždavinys. Pagerinti 9010 Vakarų taigos buveinės būdingą struktūrą (10, 11 ir 15 tvarkymo plotai – 164,7 ha).

6.1. Apžiūrint natūroje (2009 metų kovo 10 dienos protokolas) 10-tą tvarkymo plotą, atsižvelgiant į gamtotvarkos plano rekomendacijas, tikslu pagerinti saugomų augalų augimvietes, reikia kirsti iki 60 proc. egles iš pirmo ir antro ardų, be to kirsti neperspektyvų pomiškį ir traką. Šiame tvarkymo plote nutarta išimti iki 50 proc. beržo. Po kirtimo skalsumas turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Dalis (apie 30–40 m3/ha) kirtimo atliekų reikia palikti sklype kaip gulinti negyva mediena. Darbus vykdyti vėlyvą rudenį ar anksti pavasarį.

11-tame tvarkymo plote iškirsti iki 60 proc. eglės, pagrinde iš antro ardo, taip pat kirsti neperspektyvų pomiškį ir traką. Visi kiti reikalavimai – tie patys kaip ir 10-tam tvarkymo plotui.

15-tame tvarkymo plote kirsti iki 60 proc. eglės iš pirmo ir antro ardo, be to kirsti neperspektyvų pomiškį ir traką. Visi kiti reikalavimai – tie patys kaip ir 10-tam tvarkymo plotui.

7 uždavinys. Informuoti visuomenę apie teritorijoje esančias gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius, įskaitant taikomus apribojimus.

7.1. Pažintinio tako lankytojams įrengimas.

Šiuo metu Spindžiaus miško BAST yra dvi pažintines trasos – tai yra taip vadinamas „Žaliasis takas“, kurio bendras ilgis 7,5 km ir „Protėvių takas“ – 9,5 km ilgio. Projektuojame take pagal Strėvos upę, kurio ilgis 1,7 km, į „Šaltinių kalnelį“ numatytą įrengti 30 metrų taką su medine danga (2008 m. kovo 10 d. protokolas).

Taip pat prie pažintinių takų siūloma įrengti 5 didelius ir 6 mažus informacinius stendus apie Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines.

7.2. Pateikti Trakų rajono savivaldybei pasiūlymą dėl lankymosi miškuose apribojimų ir užtverti per teritoriją einančius miško kelius, kurie nebūtini vietos gyventojams ir pastatyti automobilių eismą draudžiančius ženklus. Atrakinami užtvarai (10 vnt.) 2008 m. pastatyti prieš savavališkai įrengtus keliukus Spindžiaus miške.

Drėgnesnėse vietose pagal taką, kur auga meldai ar kitos aukštos žolės, aplinkos sutvarkymui ir nušienavimui ARPD jau keli metai šiems darbams atlikti sudaro sutartį su Trakų miškų urėdija. Ši praktika pasiteisina, todėl reikia tęsti ją ir toliau.

7.3. Organizuoti aplinkos sutvarkymą kraštovaizdžio formavimo kirtimais šalia įrengto tako ir lankomų objektų.

7.4. Organizuoti informacinio lankstinuko parengimą ir išleidimą 2000 egzempliorių tiražu su trumpa informacija apie Spindžiaus BAST aptinkamas vertybes.

7.5. Apie Lausgenių pilkapius projektuojama pastatyti medinę apsauginę tvorelę (20 metrų).

 

_________________


VĮ RASEINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TIKSLINIMO

S A N T R A U K A

 

Raseinių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas vadovaujantis 2008 metų spalio 20 d. Miškų urėdijų miškotvarkos projektų tikslinimo paslaugų atlikimo sutartimi tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto.

Raseinių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-64 (Žin., 2005, Nr. 24-782), tikslinamas atsižvelgiant į Blinstrubiškio miško gamtotvarkos plane, patvirtintame aplinkos ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. D1-242 (Žin., 2007, Nr. 53-2054), numatytas gamtotvarkos priemones.

Tikslinant miškotvarkos projektą vadovautasi Miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174), Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (Žin., 2006, Nr. 95-371). Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Žin., 2007, Nr. 11-479), Pagrindinių miško kirtimo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284, Nr. 54-1853; 2005, Nr. 150-5515; 2006, Nr. 90-3546), Miško ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778, Nr. 166-6082), Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 2004, Nr. 39-1280; 2005, Nr. 3-51, Nr. 80-2911; 2006, Nr. 120-4572) bei kitais galiojančiais dokumentais ir teisės aktais.

 

1. TERITORIJOS CHARAKTERISTIKA

 

Raseinių miškų urėdijos 2005–2014 metų miškotvarkos projektas koreguojamas atsižvelgiant į Blinstrubiškio miško gamtotvarkos plane, patvirtintame aplinkos ministro 2007 m. gegužės 2 dieną įsakymu Nr. D1-242, numatytas gamtotvarkos priemones.

Blinstrubiškio miško paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – PAST) sutampa su Blinstrubiškio miško biosferos poligonu, kurio ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 (Žin., 2005, Nr. 134-4836). Blinstrubiškio miško biosferos poligonui paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Blinstrubiškio miško PAST plotas yra 2215 ha. Jis priklauso Raseinių miškų urėdijai Viduklės girininkijai.

Blinstrubiškio miške ir šalia esančiuose žuvininkystės tvenkiniuose buvo užregistruota 17 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą. Svarbiausia čia gyvenanti rūšis yra jūrinis erelis (Haliaetus albicilla), kurio apsaugai yra įsteigtas biosferos poligonas. Pastaraisiais metais Blinstrubiškio miške gyvena 3 jūrinių erelių poros. Nors kitų šešiolikos I priedo rūšių populiacijos yra palyginus mažos, tačiau griežlių (Crex crex) (10 griežiančių patinų), gervių (Grus grus) (iki 10 porų) ir juodųjų meletų (Dryocopus martius) (iki 5 perinčių porų) vietinės populiacijos yra svarbios jų nacionalinių populiacijų palankaus apsaugos statuso užtikrinimui.

Pagrindinės grėsmės saugomoms paukščių rūšims yra įprasta miškų ūkio veikla, ypač miško kirtimas pavasario ir vasaros laikotarpiu, trikdymas ar net baidymas lizdavietėse ir maitinimosi vietose, galima rekreacijos plėtra.

Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Dubysos regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Blinstrubiškio miško biosferos poligono palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą. VĮ Raseinių miškų urėdija atsako už valstybinių miškų išteklių tvarkymą ir naudojimą. Įgyvendinant Gamtotvarkos plano priemones dalyvauja Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris atsakingas už valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę.

Blinstrubiškio miško juostai, 200 metrų atstumu nutolusiai nuo abiejų Paupio žuvininkystės tvenkinių kompleksų, yra suteiktas vandens telkinių apsaugos zonos statusas ir šioje miško teritorijoje yra nustatyta III miškų grupė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335) 10 punkte reikalaujama, kad paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai turi būti papildomi rengiant saugomų teritorijų planus, kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Pagal miškotvarkos projekto tikslinimo sutarties techninę užduotį, koreguojant Raseinių urėdijos vidinės miškotvarkos projektą, reikia atlikti:

1) miško charakteristikų ir ūkinių priemonių gamtotvarkos planu apimtoje teritorijoje  analizę ir vertinimą;

2) miško naudojimo ir atkūrimo apimčių apskaičiavimą, miško ūkinių priemonių projektavimą gamtotvarkos planu apimtoje teritorijoje, atsižvelgiant į šio plano sprendinius;

3) miškotvarkos duomenų bazės pataisymas ir papildymas, atsižvelgiant į gamtotvarkos plano sprendinius, ir perduoti šiuos pataisymus į Miškų valstybės kadastrą.

Raseinių rajono valstybinės reikšmės miško plotų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų gruodžio 19 dieną nutarimu Nr. 1409. Valstybinės reikšmės miškai užima 1706 ha (77 proc.) Blinstrubiškio miško saugomos teritorijos ploto, likusi dalis, t. y. 509 ha (23 proc.) yra privati žemė.

 

2. MIŠKŲ GRUPĖS, KATEGORIJOS IR KITA SAUGOMOS TERITORIJOS CHARAKTERISTIKA

 

Miškai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į kategorijas, o pagal nustatytą ūkinį rėžimą priskirti atitinkamoms miškų grupėms pagal Miškų įstatymo reikalavimus. Saugomose teritorijose išskiriamos funkcinės zonos laikomos atskiromis kategorijomis. Didžioji dalis – 1653 ha (74 proc.) Blinstrubiškio miško PAST yra IV grupės ūkiniai miškai, III grupės vandens apsauginiai miškai sudaro 545 ha (25 proc.) ir II grupės specialios paskirties A ekosistemų apsaugos miškai užima 17 ha (1 proc.).

Medynų plotų pasiskirstymas vyraujančiomis medžių rūšimis yra toks: eglynai auga 953 ha (45 proc.) plote, beržynai – 550 ha (26 proc.), pušynai – 353 ha (17 proc.), juodalksnynai – 145 ha (7 proc.), baltalksnynai – 45 ha (2 proc.), drebulynai – 43 ha (2 proc.). Ąžuolynai užima tik 6 ha Blinstrubiškio miško PAST.

Jaunuolynai sudaro 31 proc. (641 ha), pusamžiai – 27 proc. (558 ha), pribręstantys – 19 proc. (392 ha) ir brandūs – 23 proc. (488 ha).

Aukščiausio 1a, 1 boniteto medynai užima 955 ha (46 proc.), 2 boniteto – 667 ha (32 proc.), 3–425 ha (20 proc.).

Pagal skalsumą vyrauja normalaus skalsumo (0,6–0,7) medynai, pagal plotą jie užima 1182 ha (57 proc.), 0,8 ir didesnio skalsumo – 626 ha (30 proc.).

 

3. GAMTOTVARKINIO PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Blinstrubiškio miškas ir Paupio žuvininkystės tvenkiniai kartu sudaro svarbią perėjimo ir sankaupų vietą daugeliui retų ir pažeidžiamų paukščių rūšių. Atskiros retos paukščių rūšys peri miške, o maitinasi žuvininkystės tvenkinių teritorijoje. Pastaraisiais metais Blinstrubiškio miške ir jo ribose užregistruotos 7 Lietuvos raudonosios knygos (RK) rūšys bei 14 rūšių, įrašytų į ES Paukščių direktyvos I priedą.

Teritorijoje gyvena Lietuvoje ir ES saugomos paukščių rūšys. Blinstrubiškio miškas paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija (PAST) jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) apsaugai. Ši rūšis taip pat įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Blinstrubiškio miške reguliariai peri 2–3 jūrinių erelių poros. Šios rūšies paukščiai maitinasi Paupio žuvininkystės tvenkiniuose ir perėjimo, ir kitu metu.

Blinstrubiškio miškas yra pakankamai natūralus ir tipiškas jūriniams ereliams gyventi ir perėti.

Teritorija apie Blinstrubiškio mišką nėra plačiai naudojama rekreacijai, nes joje nėra didesnių natūralių vandens telkinių, o pačią teritoriją supantys miškai (vyrauja eglynai ir mišrūs miškai su eglėmis) nelabai tinka rekreacijai.

Šalia Blinstubiškio miško esančių Paupio žuvininkystės tvenkinių bendras plotas – apie 600 ha. Paupio žuvininkystės tvenkiniai yra privatūs, juose auginamos pramoninės žuvų rūšys, vykdoma verslinė žvejyba. Privatus žuvininkystės ūkis savo reikmėms nuomoja valstybinę žemę, o pamiškės žemės daugiausia yra privačios.

Blinstrubiškio miško populiacijos gausa, kuri yra lygi minimaliam PAST steigimo kriterijui, negali užtikrinti ilgalaikio rūšies gyvybingumo šioje teritorijoje. Kitas neigiamas veiksnys yra galimas greitas rūšies perėjimo buveinių pasikeitimas ar net išnykimas (greitas tinkamiausių perėti medynų ir medžių iškirtimas – ypatingai privačiuose miškuose). Taigi palankios apsaugos būklės ilgalaikis užtikrinimas didele dalimi priklausys nuo perėjimui tinkamų medynų apsaugojimo nuo iškirtimo visoje teritorijoje. Miškų urėdija įprastinių miško tvarkymo darbų metu turėtų palaikyti tinkamų perėjimui medynų rūšinę ir amžiaus sudėtį bei tinkamų lizdams krauti medžių kiekį. Viena iš pagrindinių priemonių turėtų būti palankaus hidrologinio režimo ir ūkinės veiklos palaikymas Paupio žuvininkystės tvenkiniuose.

Visa Blinstrubiškio miško PAST yra suskirstyta į tris tvarkymo plotus. Tvarkymo plotas Nr. 1, tai jūrinių erelių veisimosi vieta, jos plotas yra 80 ha. Tvarkymo plotas Nr. 2, tai jūrinių erelių veisimosi vietos apsaugos zona ir jos plotas – 507 ha. Likęs Blinstrubiškio miško PAST plotas priskiriamas tvarkymo plotui Nr. 3.

Pagrindinio naudojimo kirtimai pirmam penkmečiui suprojektuoti atsižvelgiant į gamtotvarkinio plano reikalavimus. Veisimosi vietos zonoje pagrindiniai kirtimai neprojektuojami. Veisimosi vietos apsaugos zonoje kirtimai projektuoti, bet juos negalima vykdyti vasario–liepos mėnesiais.

Ruošiant miško sklypą ar jo dalį iškirtimui, reikia atrinkti potencialiai vertingus ir tinkamus lizdams ateityje krauti medžius, juos pažymėti (tvarkymo plotas Nr. 3). Plynų ar kitokių kirtimų metu palikti nenukirstus pažymėtus kaip tinkamus jūrinių erelių perėjimui pavienius brandžius medžius. Potencialius erelių perėjimui tinkamus medžius tikslinga nustatyti ir pažymėti ir miško sklypuose, kuriuose artimiausiu laiku dar nenumatyti jokie kirtimai.

 

_________________