LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BIODEGALŲ IR BIOALYVŲ TECHNINIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. gruodžio 29 d. Nr. 448

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1940) 3 ir 5 straipsnių nuostatas ir atsižvelgdamas į Laikinosios darbo grupės biodegalų ir bioalyvų techniniams reglamentams parengti siūlymus bei vertindamas suinteresuotų ministerijų, mokslo institucijų, biokuro gamintojų ir vartotojų pastabas,

1. Tvirtinu šiuos biodegalų ir bioalyvų techninius reglamentus:

1) Rapsų metilesterio ir rapsų etilesterio techninį reglamentą (1 priedas);

2) Biodyzelino techninį reglamentą (2 priedas);

3) Denatūruoto dehidratuoto etilo alkoholio techninį reglamentą (3 priedas);

4) Bešvinio benzino su etanolio priedu techninį reglamentą (4 priedas);

5) Bioalyvų (hidraulinių skysčių) techninį reglamentą (5 priedas).

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyti biodegalų ir bioalyvų techniniai reglamentai įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

3. Pavedu Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamentui kartu su Energetikos išteklių departamentu iki 2002 m. sausio 1 dienos rinkti ir kaupti biodegalų ir bioalyvų naudojimu ir plėtojimu suinteresuotų institucijų, gamintojų ir vartotojų pastabas ir siūlymus dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų biodegalų ir bioalyvų techninių reglamentų nuostatų ir jų taikymo galimybių, per mėnesį jas apibendrinus pateikti man suderintus pasiūlymus dėl galimų pataisų paminėtuose techniniuose reglamentuose.

 

 

Ūkio Ministras                                                                                 Eugenijus Maldeikis

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 448

1 priedas

 

RAPSŲ METILESTERIO IR RAPSŲ ETILESTERIO TECHNINIS REGLAMENTAS

 

I. PASKIRTIS

 

1. Rapsų metilesterio ir rapsų etilesterio techninis reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) skirtas Lietuvos biodegalų gamintojams ir vartotojams sudaryti galimybes gaminti degalus bei jais prekiauti vidaus ir užsienio rinkoje, užtikrinti šių degalų kokybę bei jos kontrolę, saugų jų vartojimą.

2. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/70/EB, susijusios su benzino ir dyzelino kokybe, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (1992), Kyoto protokolo (1997), Jungtinių Tautų regioninės konferencijos „Transportas ir aplinka“ (1997) Vienos deklaracijos, tarptautinės konvencijos MARPOL 73/78 bei Baltijos jūros rajono aplinkos apsaugos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernešimų konvencijų nuostatas.

 

II. ĮSIGALIOJIMO DATA, NUORODOS Į REGLAMENTĄ

 

1. Reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

2. Teikiant nuorodas į šį Reglamentą, jį cituoti – Rapsų metilesterio ir rapsų etilesterio techninis reglamentas.

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Bendras produkto pavadinimas – biodegalai.

2. Biodegalai – kuras arba degalai, skirti automobiliams, buitiniam, komerciniam arba pramoniniam naudojimui, visiškai arba iš dalies susidedantys iš komponentų, išskiriamų iš atsinaujinančios augalinės žaliavos. Pagrindiniai komponentai yra alkoholiai, eteriai ir augalinių aliejų esteriai, tačiau kartais vartojami ir neesterinti augaliniai aliejai.

3. Gaminio pavadinimas – rapsų metilesteris (RME), rapsų etilesteris (REE).

4. Rapsų metilesteris ir rapsų etilesteris – tai rapsų aliejaus (trigliceridų) (RCOOCH2)2CHOCOR ir metanolio CH3OH arba etanolio C2H5OH reakcijos produktas RCOOCH3 arba RCOO C2H5.

 

IV. RME IR REE APRAŠYMAS

 

1. Fizikinės ir cheminės savybės:

 

1.1.Virimo temperatūra, kai atmosferos slėgis 101,3 kPa

1.2.(760 mm Hg):

> 200 oC

1.2. Tankis, kg/m3:

840–900

1.3. Garų slėgis, kPa (mm Hg):

<0,27 (2)

1.4. Santykinis garų tankis (priimant, kad aplinkos oro =1):

>1

1.5. Tirpumas vandenyje, tūrio %:

netirpus

1.6. Santykinis garavimo greitis (priimant, kad butilacetato =1):

<1

1.7. Išvaizda ir kvapas:

šviesiai geltonas,

 

švelnaus kvapo skystis

2. RME ir REE paskirtis ir vartojimo sąlygos:

2.1. RME ir REE yra biologinės kilmės alternatyvūs dyzeliniai degalai, tinkantys nemodifikuotiems dyzeliniams varikliams ir kitiems techniniams energijos gamybos įrenginiams. Dėl mažo teršalų kiekio RME ir REE yra tinkamiausi degalai transportui miestuose, tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat žemės ūkio technikai.

2.2. RME ir REE yra biologinės kilmės produktas, todėl, patekus į dirvą, daugiau kaip 90% jo suyra per standartinę 21 paros trukmę. Grynas RME ir REE pradeda stingti, kai yra -31,6 oC, todėl jį vartojant ar laikant lauke būtina, kad aplinkos temperatūra nebūtų žemesnė negu anksčiau minėta.

2.3. RME ir REE yra geras tirpiklis. Dyzelinas palieka nuosėdų degalų talpyklose ir pasiskirstymo sistemose. RME arba REE gali šias nuosėdas ištirpinti, todėl vartojimo pradžioje reikia išplauti degalų bakus ir ne mažiau kaip du kartus keisti filtrus, kol neliks dyzelino nuosėdų. Vartojant RME ir REE automobilių degalų tiekimo sistemoje patartina vengti sintetinių elastinių jungčių, elastinių tiekimo vamzdelių. Nerekomenduotina, kad natūralios gumos ar butilkaučiuko detalės kontaktuotų su grynu RME arba REE.

2.4. RME ir REE pailgina dyzelinių variklių amžių dėl geresnių jo tepimo savybių už dyzeliną. Degalų suvartojimas, užvedimas, galia bei variklio sukimo momentas realiai lieka nepakitę.

2.5. Esančios standartinės degalų laikymo talpyklos bei degalų prekybos įranga tinka ir RME bei REE. Degalai turi būti laikomi švariose, sausose ir sandariose talpyklose. Talpykloms gaminti netinka varis, žalvaris, švinas, alavas ir cinkas.

3. Teršalų emisija:

3.1. RME ir REE yra alternatyvūs degalai, turintys visą teršalų emisijos rezultatų įvertinimą ir pateisinantys sveikatos apsaugos reikalavimus (JAV aplinkos saugos agentūros duomenys) bei atitinkantys Lietuvos Respublikos higienos normų HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“ reikalavimus.

3.2. Bendras smogo (aplinkos oro vietinio užteršimo kenksmingomis dujomis) susidarymo potencialas vartojant RME ir REE yra mažesnis (apie 50 %) negu vartojant dyzeliną.

3.3. Sieros oksidų ir sulfatų emisijos (pagrindiniai rūgščiojo lietaus komponentai) dėl RME ir REE vartojimo beveik nėra, palyginti su jų emisijomis vartojant dyzeliną. Kietųjų dalelių, pavojingiausių žmonių sveikatai, išmetimų kiekis vartojant RME ir REE 30% mažesnis negu vartojant dyzeliną.

3.4. RME ir REE sumažina sveikatos sutrikimų riziką, palyginti su dyzelinu. RME ir REE emisijos rodo, jog policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) ir nitratinių PAH junginių, kurie yra identifikuoti kaip potencialūs kancerogeniniai, išmetama mažiau. Testavimai rodo, jog PAH junginiai sumažėja nuo 2 iki 10 kartų, kitų – iki pėdsakų lygio.

 

V. GAMYBA

 

1. Gamybos būdai.

RME ir REE gamybai naudojami 3 pagrindiniai esterių gamybos iš aliejų ir riebalų būdai:

- aliejaus šarminis katalizinis peresterinimas alkoholiu;

- tiesioginis rūgštinis katalizinis aliejaus esterinimas metilo alkoholiu (metanoliu) arba etilo alkoholiu (etanoliu);

- aliejaus konversija į riebalų rūgštis, po to – į alkoesterius su rūgštiniais katalizatoriais.

Dauguma alkoesterių, gaminamų šiandien, pagrįsti savaimine katalizine reakcija, nes ji ekonomiškiausia dėl šių priežasčių:

- žema gamybos temperatūra (65 oC) ir slėgis (0,12 MPa);

- aukštas konversijos laipsnis (85%) ir greičiausiai vykstančios reakcijos;

- tiesioginė konversija į metilo arba etilo esterį be tarpinių stadijų.

Nepriklausomai nuo klasės rapsų sėklos pereina pro magnetinį separatorių, sietus, atskiriamos lengvos ir smulkios priemaišos. Švarios sėklos, kurių drėgmė ne didesnė kaip 8,5%, priklausomai nuo technologinės schemos gali būti pakaitinamos arba ne, ir sutraiškomos arba ne. Toliau aliejus išgaunamas dviem būdais: mechanine arba solventine ekstrakcija.

2. Aliejaus šarminis rafinavimas.

Esminiai RME ir REE kokybės rodikliai yra likęs vandens ir metanolio arba etanolio kiekis, užsiliepsnojimo taškas ir laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, kurie tiesiogiai priklauso nuo žaliojo aliejaus parametrų.

Likęs vanduo daro įtaką užsiliepsnojimo temperatūros vertei, o laisvosios riebalų rūgštys – rūgščių skaičiui.

Išvalyto rapsų aliejaus charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo technologinio proceso. Laisvosios riebalų rūgštys, esančios aliejuje, trukdo peresterifikavimui, kadangi suriša dalį katalizatoriaus:

 

RCOOH + CH3ONa → RCOONa + CH3OH arba C2H5OH

Laisvosios riebalų rūgštys                  Muilai         Metanolis     arba         etanolis

Muilų susidarymas pablogina metilesterio arba etilesterio ir glicerolio atskyrimą. Todėl aliejus prieš peresterifikavimą valomas vandeniu ir natrio šarmu, t. y. atliekamas šarminis rafinavimas.

Tam tikras aliejaus kiekis prarandamas trigliceridų muilinimo proceso metu:

 

C3H5(OOCR)3 + 3H2O 3RCOOH + C3H5(OH)3

Trigliceridai rūgštys          Laisvosios riebalų                 Glicerolis

Apie 1% aliejaus netenkama muilo pavidalu bei kartu su praplovimo vandeniu. Proceso išeiga – 96%. Iš rafinavimo talpyklų aliejus patenka į peresterifikavimo sekciją.

3. Peresterinimas.

Cheminė reakcija:

 

C3H5(OOCR)3 + 3CH3OH arba 3C2H5OH 3RCOOCH3 arba 3RCOOC2H5 + C3H5(OH)3

       Trigliceridai                    Metanolis    arba            etanolis       Metilesteris         arba        etilesteris                  Glicerolis

Reakcijos stechiometrija reikalauja trijų metanolio arba etanolio molekulių kiekvienai triglicerido molekulei. Pagal masės apskaičiavimus reikalingas metanolio arba etanolio kiekis sudaro ~10% aliejaus masės. Norint gauti maksimalią išeigą ir optimalią reakcijos trukmę yra naudojamas metanolio arba etanolio perteklius. Siūlomoje technologinėje schemoje metanolio arba etanolio perteklius yra du kartus didesnis nei apskaičiuotas stechiometriškai. Tada šešios metanolio arba etanolio molekulės atitinka kiekvieną triglicerido molekulę aliejuje. Perteklinis metanolis arba etanolis regeneruojamas ir grąžinamas į ciklą. Šiai reakcijai naudojami įvairūs katalizatoriai.

Katalizatoriaus kiekis dažniausiai sudaro 10% metanolio arba etanolio kiekio reaktoriuje.

Esant 6:1 moliniam metanolio arba etanolio ir gliceridų santykiui, katalizatoriaus koncentracija reaktoriuje turi būti 2,2 %. (Wörgetter, M., et. al.: Pilotprojekt Biodiesel. Research Reports of the BLT Wieselburg. Heft 25 und 26. A-3250 Wieselburg (1991).

Nagrinėjama dviejų pakopų schema. Galutinė išeiga yra 99%. Temperatūra reaktoriuose svyruoja nuo 50°C iki 120°C.

Reaktoriai turi užtikrinti gerą metanolio arba etanolio ir aliejinės fazių sumaišymą. Dviejų fazių produktų srautai iš kiekvieno reaktoriaus nukreipiami į nusodinimo talpyklas. Aliejinė fazė, turinti savyje esterifikuoto produkto RME arba REE, yra lengvesnė už vandeningąją, kurioje yra glicerolio ir metanolio arba etanolio. Vandeningoji fazė pašalinama nusodinimo talpyklose (dekanteriuose) ir siunčiama į metanolio arba etanolio ir glicerolio regeneravimo įrenginius. Aliejinė fazė iš pirmosios pakopos patenka į antrąją pakopą. Iš antrojo dekanterio aliejinė fazė pumpuojama į metilo ar etilo esterio išgryninimo sekciją. Gauname 99% RME arba REE iš trigliceridų skaičiuojant išeigą moliniu pagrindu. Daugiau reglamentuotų aliejaus nuostolių nėra, bet gali jų atsirasti nusodintuvų talpyklose, kai dalis aliejinės fazės pateks į vandeningąją fazę. Esterio valymas pašalina glicerolį, metanolį arba etanolį ir atsiradusį (perneštą) vandenį. Reaktorių temperatūrai pakelti naudojami garo įrenginiai.

4. RME ir REE valymas.

Metilesteris ir etilesteris pumpuojamas iš sintezės reaktorių ir plaunamas vandeniu, kad būtų pašalintas glicerolis, metanolis arba etanolis ir kiti vandenyje tirpstantys komponentai. Tai atliekama išplovimo kolonose. Vanduo paduodamas į kolonos viršų, o RME arba REE priešpriešiais į kolonos apačią.

Plovimo technologija susideda iš:

- pirmojo išplovimo (5-10% karšto vandens) ir nusodinimo;

- antrojo išplovimo (5-10 % karšto vandens);

- prireikus plaunama ir trečią kartą.

Maišant prileidžiama dar 10% karšto vandens. Nusodinama ir dekantuojama.

Plovimo procese suvartojama nuo 30 iki 40% vandens skaičiuojant nuo pagamintos metilesterio arba etilesterio masės. Esant nenutrūkstamai plovimo eigai tą galima atlikti suvartojant pusę nurodyto vandens kiekio (20%). Vanduo, ištekantis iš kolonų, yra +70°C. Iki 10% panaudoto vandens prarandama kartu su RME arba REE, bet esterio nuostolių nebūna. Vanduo iš kolonų perpumpuojamas į glicerolio regeneracijos įrenginius.

Išplautas RME arba REE patenka į nusodintuvą, kuriame atskiriama vandeningoji fazė, kuri taip pat perpumpuojama į glicerolio regeneracijos įrenginius. Toliau RME arba REE džiovinamas vakuume ir pašalinamas likęs vanduo.

Bendras glicerolio kiekis turi neviršyti 0,24%.

Laisvasis glicerolis ir metanolis (etanolis) papildomai gali būti pašalinami vakuuminiu džiovintuvu. Kondensatas iš džiovintuvo yra kanalizuojamas.

5. Technologinis vanduo.

Iš šarminio aliejaus rafinavimo, metilesterio arba etilesterio valymo ir metanolio arba etanolio regeneracijos įrengimų vanduo pumpuojamas į nuskaidrinimo talpyklą, o iš jos – į dekanterį. Atskyrus riebiąsias frakcijas ir dumblą vanduo kanalizuojamas.

Technologinio proceso metu teršalų emisijų į atmosferą nėra. Teršalų emisija priklausomai nuo vartojamo kuro yra tik garo gamyboje.

6. Grynas (100%) RME arba REE žymimas atitinkamai RME100 arba REE100.

 

VI. KOKYBINIAI RME IR REE PARAMETRAI

 

RME ir REE bendrieji kokybiniai parametrai bei jų bandymo metodai nurodyti LST 1705. Šio reglamento 1 lentelėje pateikti tie kokybiniai parametrai, kuriuos turi nustatyti pats gamintojas.

 

1 lentelė

 

Savybė

Matavimo vienetas

Vertė

 

min.

maks.

 

 

 

 

Rapsų metilesterio arba rapsų etilesterio kiekis

% (m/m)

96,5

-

Tankis, esant 15 oC temperatūrai

kg/m3

840

900

Rūgščių skaičius

mgKOH/g

-

0,5

Metanolio arba etanolio kiekis

% (m/m)

-

0,3(0,35*)

Bendrojo glicerolio kiekis

% (m/m)

-

0,25

*Galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d., jeigu teisės aktuose nenustatyta kita data.

PASTABA. Šiame Reglamente matavimo vienetai „% (m/m)“ reiškia masės dalį.

 

VII. PRIĖMIMAS, PILSTYMAS, LAIKYMAS IR GABENIMAS

 

1. RME ir REE priimamas, pilstomas, laikomas ir gabenamas pagal Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarką bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kokybės kontrolės ir kokybinių parametrų nustatymo tikslumas bei vartojimas taikomuose metoduose turi atitikti ISO 4259 reikalavimus.

3. RME ir REE kokybės kontrolę atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o prekybos, saugojimo, pilstymo paslaugų teikimo, apskaitos tvarką prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atitinkamos valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją.

4. RME ir REE laikymo garantijos trukmė – vieneri metai nuo pagaminimo datos. Laikyti uždarose talpyklose, ne žemesnėje kaip 5 oC temperatūroje. Nevartoti šalia šilumos, kibirkšties šaltinių arba liepsnos, vengti tiesioginių saulės spindulių.

5. Dirbant su RME arba REE būtina gerai vėdinti patalpas.

 

VIII. PAVOJINGUMO NUSTATYMO IR PAGALBOS PRIEMONĖS

 

1. Gaminant RME arba REE ir dirbant su jais turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbų saugos įstatyme nustatytų atitinkamų darbų saugos instrukcijų, sveikatos teisės norminių aktų bei Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarkos bei šio Reglamento reikalavimų.

2. Galimas poveikis sveikatai:

2.1. Įkvėpimas: įkaitintų degalų garai ir aerozolis dirgina akis bei kvėpavimo takus, gali sukelti galvos svaigimą ir pykinimą. Įkvėpusį degalų garų, dūmų, aerozolio nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, suteikti pirmąją pagalbą; jis privalo kreiptis į gydytoją.

2.2. Kontaktas su akimis: gali sukelti junginės uždegimą. Plauti akis vandeniu mažiausiai 15-20 minučių. Jei simptomai išlieka, kreiptis į gydytoją.

2.3. Sąlytis su oda: ilgalaikis arba pakartotinis sąlytis neturėtų sukelti žymesnio odos uždegimo. Įkaitinti degalai gali nudeginti. Pažeistas kūno vietas nuplauti vandeniu su muilu.

2.4. Nurijimas: atsitiktinai prarijus degalų, išgerti vieną arba dvi stiklines vandens. Jei atsiranda skrandžio ar žarnų uždegimo simptomų, kreiptis patarimo į gydytoją.

3. Priešgaisrinės priemonės:

3.1. Užsidegimo temperatūra – >140 oC.

3.2. Gesinimo terpė: sausi cheminiai reagentai, putos, CO2, halonai (CHB), vandens garai, vandens purslai (dulksna). Vandens srautas gali ištaškyti degantį skystį ir išplėsti gaisro ribas.

4. Specialiosios priešgaisrinės procedūros:

4.1. Ugnies paveikti statiniai aušinami vandens purslais.

4.2. Permirkę RME arba REE skudurai gali užsidegti savaime. Išplauti skudurus vandeniu su muilu ir išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.

4.3. Gaisrininkai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus, siekdami išvengti dūmų arba garų poveikio.

5. Atsitiktinai išpilto RME arba REE valymo procedūros:

5.1. Pašalinti užsidegimo šaltinius, išpiltą RME arba REE surinkti į kaip galimą mažesnį plotą, sustabdyti tekėjimą.

5.2. Nedidelį išpiltą kiekį uždengti absorbuojančia medžiaga, pavyzdžiui, popieriniais rankšluosčiais, smėliu.

5.3. Didelį kiekį surinkti regeneravimui arba neutralizuoti. Užterštus paviršius praplauti šarminiu tirpalu arba plovikliu, siekiant pašalinti išlikusią RME arba REE plėvelę. Paviršius gali būti slidus.

6. Saugos priemonės:

6.1. Naudoti respiratorius, apsaugines pirštines, akinius arba veido kaukes, atitinkančius Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.

6.2. Aprūpinti darbuotojus švariais drabužiais, gamybinės buities patalpomis pagal HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ reikalavimus.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 448

2 priedas

 

BIODYZELINO TECHNINIS REGLAMENTAS

 

I. PASKIRTIS

 

1. Biodyzelino techninis reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) skirtas Lietuvos biodegalų gamintojams ir vartotojams sudaryti galimybes gaminti degalus bei jais prekiauti vidaus ir užsienio rinkoje, užtikrinti šių degalų kokybę bei jos kontrolę, saugų jų vartojimą.

2. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB, susijusios su benzino ir dyzelino kokybe, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (1992), Kyoto protokolo (1997), Jungtinių Tautų regioninės konferencijos „Transportas ir aplinka“ (1997) Vienos deklaracijos, tarptautinės konvencijos MARPOL 73/78 bei Baltijos jūros rajono aplinkos apsaugos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernešimų konvencijų nuostatas.

 

II. ĮSIGALIOJIMO DATA, NUORODOS Į REGLAMENTĄ

 

1. Reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

2. Teikiant nuorodas į šį Reglamentą, jį cituoti – Biodyzelino techninis reglamentas.

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Bendras produkto pavadinimas – biodegalai.

2. Biodegalai – kuras arba degalai, skirti automobiliams, buitiniam, komerciniam arba pramoniniam naudojimui, visiškai arba iš dalies susidedantys iš komponentų, išskiriamų iš atsinaujinančios augalinės žaliavos. Pagrindiniai komponentai yra alkoholiai, eteriai ir augalinių aliejų esteriai, tačiau kartais vartojami ir neesterinti augaliniai aliejai.

3. Rapsų metilesteris RME ir rapsų etilesteris REE – tai rapsų aliejaus (trigliceridų) (RCOOCH2)2CHOCOR ir metanolio CH3OH arba etanolio C2H5OH reakcijos produktas RCOOCH3 arba RCOO C2H5.

4. Biodyzelinas – RME arba REE mišinys su dyzelinu, kuriame RME arba REE yra ne mažiau kaip 30 %. Biodyzelino gamybai vartojamas RME bei REE turi atitikti Rapsų metilesterio ir rapsų etilesterio techninio reglamento reikalavimus.

5. Gaminio pavadinimas – biodyzelinas.

 

IV. BIODYZELINO APRAŠYMAS

 

1. Fizikinės ir cheminės savybės:

 

1.1. Virimo temperatūra, kai atmosferos slėgis 101,3 kPa (760 mm Hg):

> 180 oC

1.2. Tankis, kg/m3:

>825

1.3. Garų slėgis, kPa (mm Hg):

<0,27 (2)

1.4. Santykinis garų tankis (priimant, kad aplinkos oro =1):

>1

1.5. Tirpumas vandenyje, tūrio %:

netirpus

1.6. Santykinis garavimo greitis (priimant, kad butilacetato =1):

<1

1.7. Išvaizda ir kvapas:

šviesiai geltonas,

 

dyzelino kvapo skystis

2. Biodyzelino paskirtis ir naudojimo sąlygos:

2.1. Biodyzelinas yra biologinės kilmės alternatyvūs dyzeliniai degalai, tinkantys nemodifikuotiems dyzeliniams varikliams ir kitiems techniniams energijos gamybos įrenginiams. Dėl mažo teršalų kiekio biodyzelinas yra tinkamiausi degalai transportui miestuose, tankiai apgyvendintose vietovėse, taip pat žemės ūkio technikai.

2.2. Biodyzelinas greičiau suyra negu dyzelinas, pavyzdžiui, kai mišinyje yra 30% RME arba REE, suyra 1,5 karto greičiau negu grynas dyzelinas. Biodyzelino stingimo pradžios tikimybė padidėja, kai temperatūra yra -18 – -20 oC. Tačiau praktiškai biodyzelinas vartojamas be jokių problemų net ir esant -300C. Biodyzelino, skirto žiemos sąlygoms, problemos yra tos pačios kaip ir dyzelino (depresanto vartojimas, variklio apšiltinimas ar degalų filtrų pašildymas, transporto priemonių laikymas prie pastatų ar juose ir t. t.).

2.3. Biodyzelinas yra geras tirpiklis. Dyzelinas palieka nuosėdų degalų talpyklose ir pasiskirstymo sistemose. Biodyzelinas gali šias nuosėdas ištirpinti, todėl vartojimo pradžioje reikia išplauti degalų bakus ir ne mažiau kaip du kartus keisti filtrus, kol neliks dyzelino nuosėdų. Vartojant biodyzeliną automobilių degalų tiekimo sistemoje patartina vengti sintetinių elastinių jungčių, elastinių tiekimo vamzdelių. Nerekomenduotina, kad natūralios gumos ar butilkaučiuko detalės kontaktuotų su biodyzelinu.

2.4. Biodyzelinas pailgina dyzelinių variklių amžių dėl geresnių jo tepimo savybių už dyzeliną. Įpylus 1% RME arba REE į dyzeliną, tepamumas pagerėja iki 30% (patikrinta pramoninio testavimo metodais). Degalų suvartojimas, užvedimas, galia bei variklio sukimo momentas realiai lieka nepakitę.

2.5. Esančios standartinės degalų laikymo talpyklos bei degalų prekybos įranga tinka ir biodyzelinui. Degalai turi būti laikomi švariose, sausose ir sandariose talpyklose. Talpykloms gaminti netinka varis, žalvaris, švinas, alavas ir cinkas.

3. Teršalų emisija:

3.1. Biodyzelinas yra alternatyvūs degalai, turintys visą teršalų emisijos rezultatų įvertinimą ir pateisinantys sveikatos apsaugos reikalavimus (JAV aplinkos saugos agentūros duomenys) bei atitinkantys Lietuvos Respublikos higienos normų HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“ reikalavimus.

3.2. Bendras smogo (aplinkos oro vietinio užteršimo kenksmingomis dujomis) susidarymo potencialas vartojant biodyzeliną yra mažesnis (apie 50 %) negu vartojant dyzeliną.

4 Sumaišymas:

4.1. RME arba REE ir dyzelinas turi būti sumaišomi tik stacionariose maišymo talpyklose. Maišoma turi būti biodyzelino gamybos įmonėse arba specialiuose maišymo terminaluose.

4.2. Maišant turi būti kontroliuojama mišinio procentinė sudėtis. Turi būti atlikta kiekvienos mišinio partijos pagrindinių parametrų nustatymo kontrolė.

5. Biodyzelinas žymimas BD00, čia skaičiai 00 turi būti pakeisti skaičiais, nurodančiais RME arba REE kiekį masės procentais mišinyje. Pavyzdžiui, BD30 nurodo, kad biodyzelino sudėtyje yra 30 masės % RME arba REE.

 

V. KOKYBINIAI BIODYZELINO PARAMETRAI

 

Biodyzelino bendrieji kokybiniai parametrai bei jų bandymo metodai nurodyti LST 1708. Šio reglamento 1 lentelėje pateikti tie kokybiniai parametrai, kuriuos turi nustatyti mišinio ruošėjas.

 

1 lentelė

 

Savybė

Matavimo

vienetas

Vertė

 

min.

maks.

 

 

 

 

Rapsų metilesterio arba rapsų etilesterio kiekis

% (V/V)

Ne mažiau

-

 

 

kaip 30

 

Cetaninis skaičius

-

51(45*)

-

Tankis, esant 15 oC

kg/m3

825

-

Sieros kiekis

mg/kg

-

50(200*)

Vandens kiekis

mg/kg

-

300

Kietųjų dalelių kiekis

mg/kg

-

20

Rūgščių skaičius

mg KOH/g

-

0,5

Šarminių metalų (Na, K) kiekis

mg/kg

-

8**

*Galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d., jeigu teisės aktuose nenustatyta kita data.

**Taikoma nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

PASTABA. Šiame Reglamente matavimo vienetai „% (V/V)“ reiškia tūrio dalį.

 

VI. PRIĖMIMAS, PILSTYMAS, LAIKYMAS IR GABENIMAS

 

1. Biodyzelinas priimamas, pilstomas, laikomas ir gabenamas pagal Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarką bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kokybės kontrolės ir kokybinių parametrų nustatymo tikslumas bei vartojimas taikomuose metoduose turi atitikti ISO 4259 reikalavimus.

3. Biodyzelino kokybės kontrolę atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o prekybos, saugojimo, pilstymo paslaugų teikimo, apskaitos tvarką prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atitinkamos valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją.

4. Biodyzelino laikymo garantijos trukmė – vieneri metai nuo pagaminimo datos. Laikyti uždarose talpyklose, ne žemesnėje kaip 5 oC temperatūroje. Nevartoti šalia šilumos, kibirkšties šaltinių arba liepsnos, vengti tiesioginių saulės spindulių.

5. Dirbant su biodyzelinu būtina gerai vėdinti patalpas.

 

VII. PAVOJINGUMO NUSTATYMO IR PAGALBOS PRIEMONĖS

 

1. Gaminant biodyzeliną ir dirbant su juo turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbų saugos įstatyme nustatytų atitinkamų darbų saugos instrukcijų, sveikatos teisės norminių aktų ir Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarkos bei šio Reglamento reikalavimų.

2. Galimas poveikis sveikatai:

2.1. Įkvėpimas: įkaitintų degalų garai ir aerozolis dirgina akis bei kvėpavimo takus, gali sukelti galvos svaigimą ir pykinimą. Įkvėpusį degalų garų, dūmų, aerozolio nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, suteikti pirmąją pagalbą; jis privalo kreiptis į gydytoją.

2.2. Kontaktas su akimis: gali sukelti junginės uždegimą. Plauti akis vandeniu mažiausiai 15-20 minučių. Jei simptomai išlieka, kreiptis į gydytoją.

2.3. Sąlytis su oda: ilgalaikis arba pakartotinis sąlytis neturėtų sukelti žymesnio odos uždegimo. Įkaitinti degalai gali nudeginti. Pažeistas kūno vietas nuplauti vandeniu su muilu.

2.4. Nurijimas: atsitiktinai prarijus degalų, išgerti vieną arba dvi stiklines vandens. Jei atsiranda skrandžio ar žarnų uždegimo simptomų, kreiptis patarimo į gydytoją.

3. Priešgaisrinės priemonės:

3.1. Užsidegimo temperatūra – >140oC.

3.2. Gesinimo terpė: sausi cheminiai reagentai, putos, CO2, halonai (CHB), vandens garai, vandens purslai (dulksna). Vandens srautas gali ištaškyti degantį skystį ir išplėsti gaisro ribas.

4. Specialiosios priešgaisrinės procedūros:

4.1. Ugnies paveikti statiniai aušinami vandens purslais.

4.2. Permirkę biodyzelinu skudurai gali užsidegti savaime. Išplauti skudurus vandeniu su muilu ir išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.

4.3. Gaisrininkai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus, siekdami išvengti dūmų arba garų poveikio.

5. Atsitiktinai išpilto biodyzelino valymo procedūros:

5.1. Pašalinti užsidegimo šaltinius, išpiltą biodyzeliną surinkti į kaip galimą mažesnį plotą, sustabdyti tekėjimą.

5.2. Nedidelį išpiltą kiekį uždengti absorbuojančia medžiaga, pavyzdžiui, popieriniais rankšluosčiais, smėliu.

5.3. Didelį kiekį surinkti regeneravimui arba neutralizuoti. Užterštus paviršius praplauti šarminiu tirpalu arba plovikliu, siekiant pašalinti išlikusią biodyzelino plėvelę. Paviršius gali būti slidus.

6. Saugos priemonės:

6.1. Naudoti respiratorius, apsaugines pirštines, akinius arba veido kaukes, atitinkančius Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.

6.2. Aprūpinti darbuotojus švariais drabužiais, skirti jiems gamybinės buities patalpas pagal HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ reikalavimus.

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 448

3 priedas

 

denatūruoto Dehidratuoto ETILO ALKOHOLIO TECHNINIS REGLAMENTAS

 

I. Paskirtis

 

1. Denatūruoto dehidratuoto etilo alkoholio techninis reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) skirtas Lietuvos biodegalų gamintojams ir vartotojams sudaryti galimybes gaminti degalus bei jais prekiauti vidaus ir užsienio rinkoje, užtikrinti šių degalų kokybę bei jos kontrolę, saugų jų vartojimą.

2. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/70/EB, susijusios su benzino ir dyzelino kokybe, Jungtinių Tautų regioninės konferencijos (1992), Kyoto protokolo (1997), Jungtinių Tautų regioninės konferencijos „Transportas ir aplinka“ (1997) Vienos deklaracijos, tarptautinės konvencijos MARPOL 73/78 bei Baltijos jūros rajono aplinkos apsaugos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernešimų konvencijų nuostatas.

 

II. Įsigaliojimo data, nuorodos į Reglamentą

 

1. Reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

2. Teikiant nuorodas į šį Reglamentą, jį cituoti – Denatūruoto dehidratuoto etilo alkoholio techninis reglamentas.

 

III. Pagrindinės sąvokos

 

1. Bendras produkto pavadinimas – biodegalai.

2. Biodegalai – kuras arba degalai, skirti automobiliams, buitiniam, komerciniam arba pramoniniam naudojimui, visiškai arba iš dalies susidedantys iš komponentų, išskiriamų iš atsinaujinančios augalinės žaliavos. Pagrindiniai komponentai yra alkoholiai, eteriai ir augalinių aliejų esteriai, tačiau kartais vartojami ir neesterinti augaliniai aliejai.

3. Gaminio pavadinimas – denatūruotas dehidratuotas etilo alkoholis (toliau vadinama – etanolis).

 

IV. ETANOLIO aprašymas

 

1. Fizikinės ir cheminės savybės:

 

1.1. Išvaizda

skaidrus skystis

1.2. Spalva

bespalvis skystis

1.3. Virimo temperatūra, kai atmosferos slėgis 101,3 kPa

78°C

1.4. Tankis (esant 15°C), kg/m3

780–800

1.5. Pliūpsnio temperatūra

13°C

1.6. Savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra

404°C

1.7. Ribinės garų sprogimo temperatūros

apatinė 11°C

 

viršutinė 41°C

1.8. Ribinės garų sprogimo koncentracijos

mažiausia 3,6%

 

didžiausia 19%

1.9. Su vandeniu maišosi bet kokiais santykiais

 

1.10. Ore dega vos pastebima melsva liepsna

 

1.11. Etilo alkoholio koncentracija iki sumaišymo su denatūrantu

>99,5 %

1.12. Denatūranto (bešvinio benzino) koncentracija

nuo 4 iki 5% tūrio

1.13. Sieros kiekis

ne >0,005 % masės

2. Etanolio paskirtis ir panaudojimo ypatumai:

2.1. Etanolis yra biologinės kilmės alternatyvūs degalai benzininiams (Otto) varikliams. Dėl mažo teršalų kiekio etanolis arba jo mišiniai su benzinu yra tinkamiausi degalai transportui miestuose, tankiai apgyvendintose vietovėse.

2.2. Benzino papildymas etanoliu padidina jo oktaninį skaičių (etanolio oktaninis skaičius 113), sumažina variklio susidėvėjimą ir pailgina variklio amžių. Degalų suvartojimas, užvedimas, galia bei variklio sukimo momentas realiai lieka nepakitę.

2.3. Vartojant etanolį vietoj MTBE (metiltretbutileteris) išvengiama vandens telkinių taršos.

2.4. Talpyklos, vamzdynai ir kiti etanolio laikymo bei perpylimo įrenginiai prieš jų naudojimą privalo būti švarūs ir sausi.

2.5. Etanolis turi būti laikomas sandariose talpyklose, toliau nuo kaitinimo ir šildymo įrenginių, vadovaujantis Bendrosiomis pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 227.

2.6. Etanolio garai yra sunkesni už orą. Jie gali kauptis žemose patalpose, rezervuaruose ir kitose riboto tūrio vietose. Būnant jose, reikia naudoti pagalbinio kvėpavimo aparatus (dujokaukes, respiratorius). Etanolio panaudojimo vietose turi būti įrengta vietinė ištraukiamoji ventiliacija.

3. Teršalų emisija:

3.1. Etanolis yra alternatyvūs degalai, turintys visą teršalų emisijos rezultatų įvertinimą ir tenkina sveikatos apsaugos reikalavimus (JAV aplinkos apsaugos agentūros duomenys). Jų vartojimas sumažins aplinkos oro taršą, reglamentuojamą Lietuvos Respublikos higienos normų HN 35:1998 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų didžiausia leidžiama koncentracija“.

3.2. Etanolio degimo produktai yra 30% mažiau toksiški nei benzino. Anglies monoksido mažiau 25%, NOx < 3%, lakių organinių junginių < 12% (JAV atsinaujinančio kuro asociacija).

 

V. Gamyba

 

1. Etilo alkoholio gamybos būdai:

1.1. Labiausiai paplitęs etilo alkoholio gavimo būdas yra cukrinių medžiagų rauginimas ir distiliavimas. Šį procesą sukelia mielių grybeliai. Vykstant rūgimui, gliukozė C6H12O6 po daugelio tarpinių produktų virsta etilo alkoholiu ir anglies dioksidu:

 

                                               C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2

 

Rūgimo procesui tinkamiausia temperatūra yra 25-30°C. Tiesioginė rūgimo priežastis yra ne mielės (vienaląsčiai organizmai – grybeliai), o jų gaminama ypatinga medžiaga – zimazė. Zimazė priklauso grupei medžiagų, vadinamų fermentais.

1.2. Etilo alkoholio gamybai rauginimo metodu naudojami grūdai, bulvės, cukriniai runkeliai. Grūduose ir bulvėse esantis krakmolas iš pradžių paverčiamas cukrinėmis medžiagomis, o po to rauginamas.

1.3. „Žalias spiritas“ gaunamas distiliuojant raugą raugo distiliavimo aparatu. Raugo distiliacija vyksta nenutrūkstamai. Į aparatą nenutrūkstamai paduodamas raugas, o iš aparato paimamas etilo alkoholis (1/3) ir žliaugtai (2/3).

Galutinis etilo alkoholio gamyklų produktas yra azeotropinis etilo alkoholio ir vandens mišinys (88 mol % arba 95 masės % etilo alkoholio). Tai yra grynumo riba, kuri pasiekiama naudojant paprastą distiliavimą 0,1 MPa slėgyje.

1.4. Aukštesnė etilo alkoholio koncentracija (dehidratuotas etilo alkoholis) gali būti pasiekta panaudojus įvairius dehidratacijos būdus: tirpiklius, kurie pakeičia mišinio azeotropinio taško lygį, membranas, kurios gerai praleidžia vandenį, bet nepraleidžia kitų mišinyje esančių medžiagų, zeolito molekuliarinius sietus ir kt.

1.5. Gamybos patalpose turi būti įrengta bendros apytakos tiekiamoji-ištraukiamoji ventiliacija. Didžiausioji leistina etanolio koncentracija darbo aplinkos ore – 1000 mg/m³.

2. Sumaišius pagal šio Reglamento reikalavimus dehidratuotą etilo alkoholį su denatūrantu gaunamas etanolis.

3. Etanolis žymimas ET 5.

 

VI. Etanolio KOKYBINIAI parametrai

 

Pagrindiniai etanolio kokybiniai parametrai pateikti 1 lentelėje. Bendrieji reikalavimai etanoliui ir jų nustatymo metodai nurodyti LST 1706.

 

1 lentelė

 

Etanolio savybės

Matavimo

vienetas

Vertė

 

min.

maks.

Absoliutaus (100 %) etilo alkoholio kiekis

tūrio %

94,5

96,0

Vandens kiekis

tūrio %

-

0,5

Bešvinio benzino denatūranto kiekis

tūrio %

4,0

5,0

Sieros kiekis

mg/kg

-

50

Fosforo kiekis

mg/l

-

0,4

Išvaizda

-

Švarus ir skaidrus

 

Etanolio tankis (esant 15°C)

kg/m3

780

800

 

VII. GAMINIMO, Priėmimo, pilstymo, laikymo ir gabenimo reglamentavimas

 

1. Etanolis gaminamas, priimamas, pilstomas, laikomas ir gabenamas pagal Alkoholio kontrolės įstatymą (Žin., 2000, Nr. 64-1939) bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kokybės kontrolės ir kokybinių parametrų nustatymo tikslumas bei vartojimas taikomuose metoduose turi atitikti ISO 4259 reikalavimus.

3. Etanolio kokybės kontrolę atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o gamybos, prekybos, laikymo, pilstymo paslaugų teikimo, apskaitos tvarką prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atitinkamos valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją.

4. Etanolio laikymo garantijos trukmė – vieneri metai nuo pagaminimo datos. Laikyti uždarose talpyklose, ne žemesnėje kaip 5°C temperatūroje. Nevartoti šalia šilumos, kibirkšties šaltinių arba liepsnos, vengti tiesioginių saulės spindulių.

5. Dirbant su etanoliu, būtina gerai vėdinti patalpas.

 

VIII. Pavojingumo nustatymo ir pagalbos priemonės

 

1. Rizikos veiksniai:

1.1. Labai degus, lengvai užsiliepsnojantis, bespalvis skystis. Pavojingas sveikatai įkvėpus.

1.2. Gaminant etanolį ir dirbant su juo turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbų saugos įstatyme nustatytų atitinkamų darbų saugos instrukcijų, sveikatos teisės norminių aktų ir šio Reglamento reikalavimų.

2. Galimas poveikis sveikatai:

2.1. Įkvėpimas: garai arba dulksnos smulkios medžiagos gali sukelti svaigulį, pykinimą, silpnumą. Gaivinant nukentėjusįjį reikia jį išnešti į gryną orą, suteikti pirmąją pagalbą; jam reikia kreiptis į gydytoją.

2.2. Kontaktas su akimis: gali sukelti junginės uždegimą. Nedelsiant plauti akis vandeniu mažiausiai 15-20 minučių. Jei simptomai išlieka, kreiptis į gydytoją.

2.3. Sąlytis su oda: ilgalaikis arba pakartotinis kontaktas nesukelia žymesnio odos uždegimo. Pažeistas kūno vietas nuplauti vandeniu.

2.4. Nurijimas: atsitiktinis (iki 50 ml) nurijimas nepavojingas. Nukentėjusiam duoti išgerti vieną arba dvi stiklines vandens. Jei atsiranda skrandžio ar žarnų uždegimo simptomų, kreiptis į gydytoją.

3. Priešgaisrinės priemonės.

Gesinimo terpė: sausi cheminiai reagentai, smėlis, vanduo, putos, CO2 halonai (CHB), vandens garai, vandens purslai (dulksna).

4. Specialios priešgaisrinės procedūros:

4.1. Talpyklos, paveiktos ugnies, aušinamos vandeniu.

4.2. Gaisrininkai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus, siekdami išvengti dūmų arba garų poveikio.

5. Atsitiktinai išpilto etanolio valymo procedūros.

Pašalinti užsidegimo šaltinius. Jei įmanoma, sustabdyti tekėjimą ir užpilti vandeniu.

6. Saugos priemonės:

6.1. Naudoti respiratorius, apsaugines pirštines, akinius arba veido kaukes, atitinkančius Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.

6.2. Aprūpinti darbuotojus švariais drabužiais, skirti jiems gamybinės buities patalpas pagal HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ reikalavimus.

 

IX. TRANSPORTAVIMAS

 

Etanolis transportuojamas laikantis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR), ratifikuotos 1998 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. VIII-788.

 

X. Reguliuojanti informacija

 

Gaminio etiketėje turi būti ši informacija

Pavojingumo ženklas:

F

Pavojingumo simboliai:

Xn

Rizikos frazės:

R-11. Labai degus

Saugos frazės:

S 2 – Saugoti nuo vaikų

 

S 7 – Tarą laikyti sandariai uždarytą

 

S 16 – Saugoti nuo karščio šaltinių. Nerūkyti.

______________

 

 

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 448

4 priedas

 

BešviniO benzinO su etanolio priedu TECHNINIS REGLAMENTAS

 

I. Paskirtis

 

1. Bešvinio benzino su etanolio priedu techninis reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) skirtas Lietuvos biodegalų gamintojams ir vartotojams sudaryti galimybes konkuruoti vidaus ir užsienio degalų rinkoje, užtikrinti šių degalų kokybę bei jos kontrolę, saugų jų vartojimą.

2. Reglamentas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB, susijusios su benzino ir dyzelino kokybe, Jungtinių Tautų regioninės konferencijos (1992), Kyoto protokolo (1997), Jungtinių Tautų regioninės konferencijos „Transportas ir aplinka“ (1997) Vienos deklaracijos, tarptautinės konvencijos MARPOL 73/78 bei Baltijos jūros rajono aplinkos apsaugos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernešimų konvencijų nuostatas.

 

II. Įsigaliojimo data, nuorodos į Reglamentą

 

1. Reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

2. Taikant nuorodas į šį Reglamentą, cituoti – Bešvinio benzino su etanolio priedu techninis reglamentas.

 

III. Pagrindinės sąvokos

 

1. Bendras produkto pavadinimas – biodegalai.

2. Biodegalai – kuras arba degalai, skirti automobiliams, buitiniam, komerciniam arba pramoniniam naudojimui, iš dalies susidedantys iš komponentų, išskiriamų iš atsinaujinančios augalinės žaliavos. Pagrindiniai komponentai yra alkoholiai, eteriai ir augalinių aliejų esteriai, tačiau kartais vartojami ir neesterinti augaliniai aliejai.

3. Gaminio pavadinimas – bešvinis benzinas su etanolio priedu.

4. Bešvinis benzinas su etanolio priedu – tai bešvinio benzino mišinys su etanoliu (iki 7% etanolio).

5. Etanolis – denatūruotas dehidratuotas etilo alkoholis, atitinkantis Denatūruoto dehidratuoto etilo alkoholio techninio reglamento reikalavimus.

 

IV. Bešvinio benzino su etanolio priedu aprašymas

 

1. Pagrindiniai benzino kokybės reikalavimai.

Bešvinio benzino kokybės reikalavimai yra nustatomi Europos standartu LST EN 228 „Automobiliniai degalai. Bešvinis benzinas. Reikalavimai ir bandymų metodai“. Standartas papildytas Lietuvos standarto išnašomis ir Lietuvos standarto nacionaliniu NA priedu.

2. Bešvinio benzino su etanolio priedu paskirtis ir vartojimo ypatumai:

2.1.    Etanolio oktaninis skaičius – 113.

2.2. Bešvinio 92 markės benzino tiriamasis oktaninis skaičius – 92,0 (TOS), RON.

2.3. 7% etanolio ir bešvinio benzino mišinio oktanų skaičius padidėja ne mažiau kaip 2,0 vienetais.

2.4. Etanolis yra mažiau šilumingesnis už benziną. Todėl bešvinio benzino su etanolio priedu kompiuterizuotose transporto priemonėse suvartojama 2-3% daugiau, bet kitose transporto priemonėse gaunama degalų ekonomija. Tai yra todėl, kad deguonis, esantis etanolyje (35%), skatina geresnį angliavandenilių sudegimą.

2.5. Vartojant bešvinį benziną su etanolio priedu degalų suvartojimas automobiliuose, užvedimas, galia ir variklio sukimo momentas realiai lieka nepakitę.

2.6. Bešvinio benzino papildymas etanoliu sumažina variklio susidėvėjimą ir pailgina variklio amžių.

2.7. Bešvinis benzinas su etanolio priedu negali absorbuoti pakankamai drėgmės iš atmosferos, kad atsiskirtų fazės. Esant santykiniam 70% drėgniui reikėtų šimtų dienų, kad iš atmosferos būtų absorbuota pakankamai drėgmės ir būtų sukeltas fazių atsiskyrimas (net jei bako dangtelis buvo paliktas atidarytas).

2.8. Teršimo vandeniu šaltiniai privalo būti tinkamai kontroliuojami. Prieš naudojant benzino talpyklas bešviniam benzinui su etanolio priedu laikyti, būtina iš jų pašalinti vandenį.

2.9. Esančios standartinės degalų saugojimo talpyklos bei degalų prekybos įranga tinka ir bešviniam benzinui su etanolio priedu.

3. Maišymas:

3.1. Bešvinis benzinas ir etanolis turi būti maišomas tik stacionariose talpyklose, aprūpintose hidrauliniais maišytuvais. Maišoma arba benzino gamybos įmonėse, arba specialiuose maišymo terminaluose.

3.2. Maišant kontroliuojamas tikslus mišinio komponentų dozavimas.

3.3. Būtina kontroliuoti pagrindinius kiekvienos mišinio partijos parametrus.

4. Bešvinis benzinas su etanolio priedu (iki 7% etanolio) žymimas mažąja „e“ raide.

 

V. kokybiniai Bešvinio benzino su etanolio priedu parametrai

 

1. Pagrindiniai bešvinio benzino su etanolio priedu kokybiniai parametrai pateikti 1 lentelėje. Bendrieji reikalavimai bešviniam benzinui su etanolio priedu ir jų nustatymo metodai nurodyti LST 1707.

1 lentelė

 

Bešvinio benzino su etanoliu savybės

Matavimo

vienetas

Vertė

 

min.

maks.

Dehidratuoto ir denaturuoto etanolio kiekis

% tūrio

-

7

Tiriamasis oktaninis skaičius (TOS), RON

-

92

-

Variklinis oktaninis skaičius (VOS), MON

-

82

-

Benzeno kiekis

% tūrio

-

1,0 (5,0*)

Tankis (esant 15oC)

kg/m3

725

775

Sieros kiekis

mg/kg

-

50(500*)

Bendras deguonies kiekis

% masės

 

3,5

Vandens kiekis

% masės

-

0,04

Išvaizda

-

Švarus ir skaidrus

*Galioja iki 2004 m. gruodžio 31 d., jeigu teisės aktų nenustatyta kita data.

 

2. Reikalavimai lakumui.

Bešvinio benzino su etanoliu lakumo savybės turi atitikti LST EN 228 4 lentelėje nurodytus reikalavimus.

Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. benzinui taikomi trečiosios klasės (vasarinė rūšis) reikalavimai.

Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. benzinui taikomi šeštosios klasės (žieminė rūšis) reikalavimai.

Kovą ir lapkritį benzinui taip pat taikomi pereinamosios rūšies (žieminės ir vasarinės rūšių mišinio) reikalavimai. Pereinamosios benzino rūšies lakumo rodiklių vertės negali būti mažesnės už mažiausiąsias vasarinės rūšies rodiklių vertes ir didesnės už didžiausiąsias žieminės rūšies rodiklių vertes.

 

VI. Priėmimas, pilstymas, laikymas, gabenimas ir apskaita

 

1. Bešvinis benzinas su etanolio priedu priimamas, pilstomas, laikomas ir gabenamas pagal Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo ir laikymo tvarką bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Bešvinio benzino su etanolio priedu prekyba ir apskaita vykdoma pagal Prekybos naftos produktais, biodegalais, bioalyvomis ir kitais skystais degiais produktais Lietuvos Respublikoje taisykles bei Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų degių produktų apskaitos taisykles.

3. Kokybės kontrolės ir kokybinių parametrų nustatymo tikslumas bei vartojimas taikomuose metoduose turi atitikti ISO 4259 reikalavimus.

4. Bešvinio benzino su etanolio priedu kokybės kontrolę atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o maišymo, prekybos, saugojimo, pilstymo paslaugų teikimo, gabenimo tvarką prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atitinkamos valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją.

5. Bešvinio benzino su etanolio priedu laikymo garantijos trukmė – vieneri metai nuo pagaminimo datos. Laikyti uždarose talpyklose, ne žemesnėje kaip 5°C temperatūroje. Nevartoti šalia šilumos, kibirkšties šaltinių arba liepsnos, vengti tiesioginių saulės spindulių.

6. Dirbant su bešvinio benzino ir etanolio mišiniu būtina gerai vėdinti patalpas.

 

VII. Pavojingumo NUSTATYMO ir pagalbos priemonės

 

1. Gaminant bešvinį benziną su etanolio priedu ir dirbant su juo turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbų saugos įstatyme nustatytų atitinkamų darbų saugos instrukcijų, sveikatos teisės norminių aktų bei Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarkos ir šio Reglamento reikalavimų.

2. Galimas poveikis sveikatai:

2.1. Įkvėpimas: garai arba dulksnos smulkios medžiagos gali sukelti svaigulį, pykinimą, silpnumą. Gaivinant nukentėjusįjį reikia jį išnešti į gryną orą, suteikti pirmąją pagalbą; jis privalo kreiptis į gydytoją.

2.2. Kontaktas su akimis: gali sukelti junginės uždegimą. Nedelsiant plauti akis vandeniu mažiausiai 15-20 minučių. Jei simptomai išlieka, kreiptis į gydytoją.

2.3. Sąlytis su oda: ilgalaikis arba pakartotinis kontaktas nesukelia žymesnio odos uždegimo. Pažeistas kūno vietas nuplauti vandeniu.

2.4. Nurijimas: atsitiktinis nurijimas nepavojingas. Nukentėjusiajam duoti išgerti vieną arba dvi stiklines vandens. Jei atsiranda skrandžio ar žarnų uždegimo simptomų, kreiptis į gydytoją.

3. Priešgaisrinės priemonės.

Gesinimo terpė: sausi cheminiai reagentai, smėlis, vanduo, putos, CO2 halonai (CHB), vandens garai, vandens purslai (dulksna).

4. Specialiosios priešgaisrinės procedūros:

4.1. Talpyklos, paveiktos ugnies, aušinamos vandeniu.

4.2. Gaisrininkai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus, siekdami išvengti dūmų arba garų poveikio.

5. Atsitiktinai išpilto bešvinio benzino su etanolio priedu valymo procedūros:

Pašalinti užsidegimo šaltinius. Jei įmanoma, sustabdyti tekėjimą ir užlieti sausais chemikalais, putomis, smėliu.

6. Saugos priemonės:

6.1. Naudoti respiratorius, apsaugines pirštines, akinius arba veido kaukes, atitinkančius Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.

6.2. Aprūpinti darbuotojus švariais drabužiais, suteikti jiems gamybinės buities patalpas pagal HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ reikalavimus.

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 448

5 priedas

 

BIOALYVŲ (HIDRAULINIŲ SKYSČIŲ) TECHNINIS REGLAMENTAS

 

I. PASKIRTIS

 

1. Bioalyvų (hidraulinių skysčių) techninis reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) skirtas Lietuvos bioalyvų gamintojams ir vartotojams sudaryti galimybes gaminti bioalyvas bei jomis prekiauti vidaus ir užsienio rinkoje, užtikrinti šių bioalyvų kokybę bei jos kontrolę, saugų jų vartojimą.

2. Reglamentas atitinka Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (1992), Kyoto protokolo (1997), Jungtinių Tautų regioninės konferencijos „Transportas ir aplinka“ (1997) Vienos deklaracijos, tarptautinės konvencijos MARPOL 73/78 bei Baltijos jūros rajono aplinkos apsaugos ir Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernešimų konvencijų nuostatas.

 

II. ĮSIGALIOJIMO DATA, NUORODOS Į REGLAMENTĄ

 

1. Reglamentas įsigalioja nuo 2001 m. kovo 1 dienos.

2. Teikiant nuorodas į šį Reglamentą, jį cituoti – Bioalyvų (hidraulinių skysčių) techninis reglamentas.

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

1. Bendras produkto pavadinimas – bioalyvos.

2. Bioalyvos – biologinės kilmės tepalai ir alyvos, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 70% biologinės kilmės žaliavų.

3. Gaminio pavadinimas – bioalyvos (hidrauliniai skysčiai) (toliau vadinama – bioalyvos).

 

IV. BIOALYVŲ APRAŠYMAS

 

1. Fizikinės ir cheminės savybės:

 

1.1. Tankis, kg/m3:

828 -932

1.2. Klampos laipsniai pagal ISO klasifikaciją:

ISO VG 22

 

ISO VG 32

 

ISO VG 46

1.3. Garų slėgis, kPa (mm Hg):

<0,27 (2)

1.4. Santykinis garų tankis (priimant, kad aplinkos oro =1):

>1

1.5. Tirpumas vandenyje, tūrio %:

netirpus

1.6. Santykinis garavimo greitis (priimant, kad butilacetato =1):

<1

1.7. Išvaizda ir kvapas:

tamsiai geltonas,

 

švelnaus kvapo skystis

2. Bioalyvų paskirtis ir vartojimo sąlygos:

2.1. Bioalyvos yra biologinės kilmės alyvos, kurios vartojamos automobilių, traktorių, žemės ūkio, statybos, komunalinės technikos ir kitokios paskirties techninės įrangos hidraulinėse sistemose.

2.2. Bioalyvos yra geras tirpiklis, todėl vartojimo pradžioje reikia keisti hidraulinės sistemos filtrus. Vartojant bioalyvas hidraulinėse sistemose vengti sintetinių elastinių jungčių. Nerekomenduotina, kad natūralios gumos ar butilkaučiuko detalės kontaktuotų su bioalyva.

2.3. Bioalyvų nevartoti hidraulinių stabdžių sistemose.

2.4. Esančios standartinės alyvų laikymo talpyklos bei alyvų prekybos įranga tinka ir bioalyvoms. Bioalyvos turi būti laikomos švariose, sausose ir sandariose talpyklose. Talpyklų gamybai netinka varis, žalvaris, švinas, alavas ir cinkas.

 

V. GAMYBA

 

1. Bioalyvos yra gaminamos oksiduojant augalinį aliejų ir gautą produktą sumaišant su kitų rūšių alyvomis.

2. Augalinis aliejus gaminamas iš rapsų sėklų. Nepriklausomai nuo švarumo klasės rapsų sėklos pereina pro magnetinį separatorių, sietus, atskiriamos lengvos ir smulkios priemaišos. Švarios sėklos, kurių drėgmė ne didesnė kaip 8,5%, priklausomai nuo pasirinkto technologinio proceso, gali būti pakaitinamos arba ne, o aliejus gaunamas mechaniniu arba ekstrahavimo būdu.

3. Aliejus valomas vandeniu ir natrio šarmu, t. y. atliekamas šarminis valymas.

4. Kaip antioksidantai, peroksidų neutralizatoriai yra naudojami fenolio junginiai ir aminai, o kaip metalų dezaktyvatoriai – organiniai sieros, fosforo ir kiti junginiai, pavyzdžiui, zinko dialkilditiofosfatas.

5. Klampos laipsniui keisti naudojami įvairūs didelės molekulinės masės polimerai ir kopolimerai – poliizobutenai, poliakrilmetakrilatai ir kt.

6. Kaip korozijos inhibitoriai naudojami plovikliai – aminosukcinatai ir šarminių metalų sulfonatai.

7. Gaminant bioalyvas, aliejus su priedais sumaišomos su to paties klampos laipsnio kitų rūšių alyvomis pagal gamintojo parengtą technologijos instrukciją.

 

VI. ŽYMĖJIMAS

 

Bioalyvos žymimos gamintojo nuožiūra, laikantis Prekybos naftos produktais, biodegalais, bioalyvomis ir kitais skystais degiais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių reikalavimų.

 

VII. KOKYBINIAI BIOALYVŲ PARAMETRAI

 

Bioalyvų bendrieji kokybiniai parametrai bei jų bandymo metodai nurodyti LST 1711. Šio Reglamento 1 lentelėje pateikti tie kokybiniai parametrai, kuriuos turi nustatyti pats gamintojas.

 

1 lentelė

 

Savybė

Matavimo vienetas

Vertė

Klampos laipsniai

 

22

32

46

Rapsų aliejaus (100 %) kiekis

% (V/V)

Ne mažiau kaip 70

Tankis, esant 15oC temperatūrai

kg/m3

928–932

928–932

928–932

Kinematinė klampa,

 

 

 

 

esant 40oC

mm2/s

19,8–22,4

28,8–35,2

41,4–50,6

100oC

 

>4,1

>5,0

>6,1

Rūgščių skaičius

mg KOH/g

<0,8

<1,2

<1,8

Vandens kiekis

mg/kg

 

<1000

 

Kietųjų dalelių kiekis

% (m/m)

<0,13

<0,18

<0,25

Peroksidų kiekis ne daugiau kaip

mmol/100 g

8

6

4

PASTABA. Šiame standarte matavimo vienetai „% (m/m)“ ir „% (V/V)“ atitinkamai reiškia masės dalį ir tūrio dalį.

 

VIII. PRIĖMIMAS, PILSTYMAS, LAIKYMAS IR GABENIMAS

 

1. Bioalyvos priimamos, pilstomos, laikomos ir gabenamos pagal Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarką bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Kokybės kontrolės ir kokybinių parametrų nustatymo tikslumas bei vartojimas taikomuose metoduose turi atitikti ISO 4259 reikalavimus.

3. Bioalyvų kokybės kontrolę atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, o prekybos, saugojimo, pilstymo paslaugų teikimo, apskaitos tvarką prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atitinkamos valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos, Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Lietuvos metrologijos inspekcija pagal savo kompetenciją.

4. Bioalyvų laikymo garantijos trukmė – vieneri metai nuo pagaminimo datos. Laikyti uždarose talpyklose ne žemesnėje kaip 5 oC temperatūroje. Nevartoti šalia šilumos, kibirkšties šaltinių arba liepsnos, vengti tiesioginių saulės spindulių.

5. Dirbant su bioalyvomis būtina gerai vėdinti patalpas.

 

IX. PAVOJINGUMO NUSTATYMO IR PAGALBOS PRIEMONĖS

 

1. Gaminant bioalyvas ir dirbant su jomis turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos darbų saugos įstatyme numatytų atitinkamų darbų saugos instrukcijų, sveikatos teisės norminių aktų ir Naftos produktų, biodegalų, bioalyvų ir kitų skystų degių produktų gabenimo, pilstymo bei laikymo tvarkos bei šio Reglamento reikalavimų.

2. Galimas poveikis sveikatai:

2.1. Įkvėpimas: įkaitintų bioalyvų garai ir aerozolis dirgina akis bei kvėpavimo takus, gali sukelti galvos svaigimą ir pykinimą. Įkvėpusį bioalyvų garų, dūmų, aerozolio nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, suteikti pirmąją pagalbą; jis privalo kreiptis į gydytoją.

2.2. Kontaktas su akimis: gali sukelti junginės uždegimą. Plauti akis vandeniu mažiausiai 15-20 minučių. Jei simptomai išlieka, kreiptis į gydytoją.

2.3. Sąlytis su oda: ilgalaikis arba pakartotinis sąlytis neturėtų sukelti žymesnio odos uždegimo. Įkaitinta alyva gali nudeginti. Pažeistas kūno vietas nuplauti vandeniu su muilu.

2.4. Nurijimas: atsitiktinai prarijus, išgerti vieną arba dvi stiklines vandens. Jei atsiranda skrandžio ar žarnų uždegimo simptomų, kreiptis patarimo į gydytoją.

3. Priešgaisrinės priemonės:

3.1. Užsidegimo temperatūra – >165–185 oC.

3.2. Gesinimo terpė: sausi cheminiai reagentai, putos, CO2, halonai (CHB), vandens garai, vandens purslai (dulksna). Vandens srautas gali ištaškyti degantį skystį ir išplėsti gaisro ribas.

4. Specialiosios priešgaisrinės procedūros:

4.1. Ugnies paveikti statiniai aušinami vandens purslais.

4.2. Permirkę bioalyva skudurai gali užsidegti savaime. Išplauti skudurus vandeniu su muilu ir išdžiovinti gerai vėdinamoje patalpoje.

4.3. Gaisrininkai privalo naudoti autonominius kvėpavimo aparatus, siekdami išvengti dūmų arba garų poveikio.

5. Atsitiktinai išpiltos alyvos valymo procedūros:

5.1. Pašalinti užsidegimo šaltinius, išpiltą bioalyvą surinkti į kaip galima mažesnį plotą, sustabdyti tekėjimą.

5.2. Nedidelį išpiltą kiekį uždengti absorbuojančia medžiaga, pavyzdžiui, popieriniais rankšluosčiais, smėliu.

5.3. Didelį kiekį surinkti regeneravimui arba neutralizuoti. Užterštus paviršius praplauti šarminiu tirpalu arba plovikliu, siekiant pašalinti išlikusią bioalyvų plėvelę. Paviršius gali būti slidus.

6. Saugos priemonės:

6.1. Naudoti respiratorius, apsaugines pirštines, akinius arba veido kaukes, atitinkančius Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų reikalavimus.

6.2. Aprūpinti darbuotojus švariais drabužiais, skirti jiems gamybinės buities patalpas pagal HN 70-1997 „Gamybinės buities patalpos“ reikalavimus.

______________