LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO

Į S T A T Y M A S

1993 m. liepos 16 d. Nr. I-242

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažinta nuostata, kad žmonių naikinimas bet kuriuo tikslu suvokiamas kaip nusikaltimas,

prisijungdamas prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai,

konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų genocidas buvo vykdomas Lietuvos okupacijų laikotarpiais,

siekdamas ištirti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą okupaciniams režimams bei prieš Lietuvos gyventojus vykdytą genocidą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn jo vykdytojus,

pripažindamas, jog didelė Lietuvos gyventojų dalis žuvo nuo genocido ir turi būti atmenama bei įamžinama,

remdamasis 1992 m. balandžio 9 d. priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-2477 „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“ (Žin., 1992, Nr. 13-342),

priima šį įstatymą.

1 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paskirtis

Lietuvos gyventojų žudymams, kankinimams, trėmimams, persekiojimams ir pasipriešinimui okupaciniams režimams Lietuvos okupacijų metais tirti bei žuvusių ir nukankintų Lietuvos gyventojų atminimui įamžinti Vilniuje steigiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras).

2 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido tyrimas

Centras tiria valstybių, jų organizacijų bei karinių grupuočių, vykdžiusių Lietuvos gyventojų genocidą Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpiais, taip pat joms talkinusių okupuotos Lietuvos organizacijų ar asmenų veiklą.

Turėdamas šį tikslą, Centras:

1) renka medžiagą, atskleidžiančią genocido doktriną ir mechanizmą, teikia medžiagą apie genocido vykdytojus valstybės teisingumo institucijoms;

2) aiškina ir sistemina genocido faktus;

3) dalyvauja tarptautinių organizacijų, tiriančių genocido procesus, veikloje:

4) kaupia medžiagą apie genocido padarinius, aukas, jo vykdytojus bei pasipriešinimą okupaciniams režimams;

5) nustato ir analizuoja pasipriešinimą okupaciniams režimams;

6) Lietuvos ir užsienio archyvuose ieško medžiagos, susijusios su Lietuvos gyventojų genocidu;

7) ieško informacijos, susijusios su genocidu Lietuvoje, ir atsako į juridinių ir fizinių asmenų pareiškimus;

8) skelbia mokslinę, informacinę ir analitinę medžiagą bei leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą ir pasipriešinimą okupaciniams režimams;

9) sudaro genocido aukų vardynus;

10) teikia informaciją ir talkina okupacijų laikotarpiu dingusių Lietuvos piliečių paieškoms.

3 straipsnis. Genocido aukų atminimo įamžinimas

Centras įamžina visų Lietuvos gyventojų, kurie tapo Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpiais vykdyto genocido aukomis, atminimą.

Turėdamas šį tikslą, Centras:

1) steigia memorialą Vilniuje ir inicijuoja paminklų ar jų kompleksų kitose Lietuvos gyventojų žudymo, kalinimo, kankinimo ar deportavimo vietose statybą bei konsultuoja šiais klausimais;

2) renka ir skelbia medžiagą apie Lietuvos gyventojų genocido, kitų žudynių bei pasipriešinimo kovų aukas, pasipriešinimo kovas ir jų dalyvius;

3) ugdo pasipriešinimo kovotojų atminimo tradicijas;

4) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos garbės piliečio vardo suteikimo žuvusiems nuo genocido;

5) skatina ir remia projektus Lietuvos gyventojų genocido aukų ir pasipriešinimo dalyvių atminimui įamžinti, bendradarbiauja tokiuose projektuose;

6) rengia ir dalyvauja Lietuvos bei kitų šalių ekspedicijose į trėmimų ir žudynių vietas;

7) dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;

8) rengia konferencijas ir seminarus genocido klausimais;

9) buvusius politinius kalinius ir tremtinius, o nesant jų gyvų - jų šeimų narius supažindina su jų archyvinėmis bylomis;

10) teikia informaciją Lietuvos piliečiams jų artimųjų ir giminių - genocido aukų ir pasipriešinimo dalyvių klausimais;

11) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl pasipriešinimo dalyvių apdovanojimų po mirties;

12) kartu su Lietuvos muziejais rengia ekspozicijas apie Lietuvos gyventojų trėmimus ir žudymus.

4 straipsnis. Centro teisinė padėtis

Centras yra juridinis asmuo, turi antspaudą ir sąskaitą banke.

Jis dalyvauja tarptautinėse organizacijose, tiriančiose genocido procesus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais įamžinamas genocido aukų atminimas.

5 straipsnis. Centro struktūra ir valdymas

Centras susideda iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo instituto ir Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo instituto.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo institutas tiria Lietuvos gyventojų genocidą kaip numatyta šio įstatymo 2 straipsnyje. Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo institutas įamžina pasipriešinimo dalyvių ir genocido aukų atminimą kaip numatyta šio įstatymo 3 straipsnyje.

Centrui vadovauja Centro taryba.

Centro tarybą sudaro Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijos, Kultūros ir švietimo ministerijos, Lietuvos archyvų generalinės direkcijos, Lietuvos istorijos instituto, Kultūros paveldo inspekcijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Pasaulio lietuvių bendruomenės bei Teisingumo ministerijoje įregistruotų nukentėjusių nuo genocido tautinių mažumų visuomeninių organizacijų, Lietuvos teisininkų draugijos atstovai bei Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu Seimo tvirtinamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius, kuris yra Centro tarybos pirmininkas.

Centro tarybos narius, deleguotus turinčių šią teisę institucijų ir organizacijų, tvirtina Centro tarybos pirmininkas.

Centras turi direkciją, kurią sudaro: Centro generalinis direktorius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo bei Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo institutų direktoriai bei šių institutų padalinių vadovai.

Direkcijos darbui vadovauja Centro tarybos pirmininkas – Centro generalinis direktorius.

Centro taryba steigia Genocido aukų atminimo fondą ir skiria šio fondo vadovą.

Centro kompetenciją nustato Centro nuostatai, kuriuos rengia Vyriausybė ir tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

6 straipsnis. Centro finansavimas

Lietuvos gyventojų genocido tyrimo institutas finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Leidybos ir paslaugų pajamos nenaudojamos darbo užmokesčiui.

Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo instituto darbų išlaidos bei leidybos nuostoliai finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat valstybinių ir visuomeninių organizacijų labdaros fondų, palikimų, dovanų ir kitų šaltinių.

Papildomo biudžetinio finansavimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas.

7 straipsnis. Centro darbo organizavimas

Centro tarybos pirmas posėdis kviečiamas per 10 dienų nuo centro vadovo paskyrimo ir nuostatų priėmimo. Jį kviečia Centro vadovas.

Centro taryba renkasi ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Centro tarybos pirmininkas – Centro generalinis direktorius.

Centro direkcijos posėdžius kviečia ir jiems pirmininkauja Centro tarybos pirmininkas – Centro generalinis direktorius.

Centro direkcija yra atskaitinga Centro tarybai.

8 straipsnis. Centro nuostatai.

Centro nuostatuose turi būti nurodyta:

1) Centro paskirtis ir tikslas;

2) Centro tarybos įgaliojimai ir darbo reglamentas;

3) Centro funkcijos;

4) Centro struktūra ir valdymas;

5) Centro teisės ir pareigos;

6) Centro darbo organizavimas;

7) Centro tarybos ir vadovo teisės bei pareigos;

8) Centro reorganizavimas ar likvidavimas.

9 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti genocidą

Lietuvos gyventojų genocidas tiriamas naudojant ir analizuojant visą su genocidu susijusią archyvinę medžiagą. Genocido tyrimas negali būti stabdomas jokia dingstimi.

Jeigu ypatingos reikšmės archyvų medžiaga, reikalinga tyrimui, dar neaprašyta, ji turi būti skubiai archyvus perduodančios ir priimančios organizacijos atstovų surasta, be eilės aprašyta ir pateikta tyrimui.

Už Lietuvos gyventojų genocido tyrimo vilkinimą ir turimos medžiagos nuslėpimą juridiniai ir fiziniai asmenys atsako pagal įstatymą.

10 straipsnis. Centro atsakomybė

Centras atsakingas už spaudoje jo publikuojamą medžiagą apie genocidą ir genocido aukas.

Genocido tyrimo rezultatai tarnauja tik tiesai ir teisingumui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________