TARPTAUTINĖS JŪRŲ TYRINĖJIMO TARYBOS KONVENCIJA

PREAMBULĖ

Valstybių, šios Konvencijos Šalių, Vyriausybės,

dalyvavusios Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos, įkurtos 1902 m. tarptautinių jūros tyrinėjimų programai vykdyti 1899 m. Stokholme ir 1901 m. Kristianijoje įvykus konferencijoms, darbe,

norėdamos pirmiau minėtai Tarybai pateikti naują konstituciją, kad jai būtų lengviau įgyvendinti savo programą,

susitarė:

1 straipsnis

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – Taryba) pareiga:

a) skatinti ir remti mokslinius jūros tyrinėjimus ir mokslines studijas, ypač susijusias su gyvaisiais ištekliais;

b) sudaryti šiam tikslui skirtas programas ir, Susitariančiosioms Šalims pritariant, organizuoti tokius mokslinius tyrinėjimus, kurie atrodo esą reikalingi;

c) skelbti ir kitais būdais platinti savo remiamų tiriamųjų darbų rezultatus ar skatinti jų spausdinimą.

2 straipsnis

Tarybos veiklos objektas – Atlanto vandenynas ir gretimos jūros, o svarbiausia – Šiaurės Atlantas.

3 straipsnis

1. Tarybos veikla tvarkoma pagal šios Konvencijos nuostatas.

2. Tarybos būstinė ir toliau lieka Kopenhagoje.

4 straipsnis

Taryba stengiasi užmegzti ir palaikyti darbo santykius su kitomis panašių tikslų siekiančiomis tarptautinėmis organizacijomis ir kuo artimiau su jomis bendradarbiauja, ypač keisdamasi pageidaujama moksline informacija.

5 straipsnis

Susitariančiosios Šalys įsipareigoja teikti Tarybai visą įmanomą informaciją, kuri padėtų pasiekti šios Konvencijos tikslus, ir, kai tai įmanoma, padėti įgyvendinti Tarybos koordinuojamas mokslo tiriamojo darbo programas.

6 straipsnis

1. Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai Taryboje atstovauja ne daugiau kaip du delegatai.

2. Tarybos posėdyje nedalyvaujantį delegatą gali pakeisti pakaitinis asmuo, kuris tame posėdyje turi visus delegato įgaliojimus.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo nuožiūra gali skirti ekspertus ir patarėjus Tarybai padėti.

7 straipsnis

1. Taryba į eilinius posėdžius renkasi kartą per metus. Jei Taryba nenusprendžia kitaip, posėdžiai vyksta Kopenhagoje.

2. Neeilinius Tarybos posėdžius gali šaukti biuras jo nustatytoje vietoje ir nustatytu laiku – neeiliniai posėdžiai šaukiami ne mažiau kaip vieno trečdalio Susitariančiųjų Šalių prašymu.

8 straipsnis

1. Taryboje kiekviena Susitariančioji Šalis turi vieną balsą.

2. Išskyrus šioje Konvencijoje numatytus ypatingus atvejus, Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų už arba prieš dauguma. Jei kuriuo nors klausimu, dėl kurio sprendimas turi būti priimtas paprasta balsų dauguma, balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad pasiūlymas nepriimtas.

9 straipsnis

1. Pagal šios Konvencijos nuostatas Taryba parengia savo darbo tvarkos taisykles, kurios priimamos Susitariančiųjų Šalių dviejų trečdalių balsų dauguma.

2. Tarybos darbo kalbos – anglų ir prancūzų.

10 straipsnis

1. Taryba iš delegatų renka pirmininką, pirmąjį pavaduotoją ir penkis kitus pavaduotojus. Dviejų trečdalių balsų dauguma Tarybos priimtu sprendimu pastarųjų skaičių galima padidinti.

2. Pirmininkas ir jo pavaduotojai yra renkami trejiems metams ir išrinkti savo pareigas pradeda eiti nuo artimiausio lapkričio 1 dienos. Pagal darbo tvarkos taisykles jie gali būti renkami kitai kadencijai.

3. Pradėjęs eiti pirmininko pareigas, asmuo nustoja buvęs delegatu.

11 straipsnis

1. Pirmininkas ir jo pavaduotojai sudaro Tarybos biurą.

2. Biuras yra Tarybos vykdomasis komitetas, kuris vykdo Tarybos sprendimus, rengia darbotvarkę ir šaukia posėdžius. Jis taip pat rengia biudžetą. Jis investuoja rezervines lėšas ir vykdo Tarybos jam pavestas užduotis. Už savo veiklą jis yra atskaitingas Tarybai.

12 straipsnis

Sudaromas patariamasis komitetas, finansų komitetas ir kiti, Tarybos manymu, jos užduotims atlikti būtini komitetai, kurių pareigos nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

13 straipsnis

1. Taryba skiria generalinį sekretorių ir savo nuožiūra nustato jo darbo sąlygas ir pareigas.

2. Laikydamasis bendrų Tarybos gairių, biuras savo nuožiūra nustatytomis sąlygomis skiria kitus darbuotojus, būtinus Tarybos užduotims atlikti, ir nustato jų pareigas.

14 straipsnis

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo paskirtų delegatų, ekspertų ir patarėjų išlaidas, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

2.^* Siūlomų Tarybos išlaidų metinį biudžetą tvirtina Taryba.

3. Pirmaisiais ir antraisiais finansiniais metais nuo šios Konvencijos įsigaliojimo dienos pagal jos 16 straipsnį Susitariančiosios Šalys Tarybos išlaidoms įmoka tokią sumą, kokią jos įmokėjo arba įsipareigojo įmokėti prieš šios Konvencijos įsigaliojimą buvusiais metais.

4. Trečiaisiais ir vėlesniais finansiniais metais Susitariančiosios Šalys įmoka sumas, apskaičiuotas pagal Tarybos parengtą ir visų Susitariančiųjų Šalių priimtą schemą. Šią schemą visoms Susitariančiosioms Šalims pritariant Taryba gali keisti.

5. Prisijungdama prie šios Konvencijos, Susitariančiosios Šalies vyriausybė kiekvienais finansiniais metais Tarybos išlaidoms įmoka tokias sumas, dėl kurių ta vyriausybė ir Taryba yra susitarusios, tol, kol šio straipsnio 4 dalyje minėtoje schemoje bus nustatytos tos vyriausybės įmokos.

6. Susitariančioji Šalis, dvejus metus iš eilės neįmokėjusi savo įnašų, negali naudotis šioje Konvencijoje nustatytomis teisėmis iki to laiko, kol neįvykdo savo finansinių įsipareigojimų.

15 straipsnis

1. Susitariančiųjų Šalių teritorijose Taryba turi tokį teisnumą, dėl kurio Taryba ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies vyriausybė yra susitarusios.

2. Susitariančiųjų Šalių teritorijose Taryba, delegatai ir ekspertai, generalinis sekretorius ir kiti pareigūnai turi tokias jų pareigoms atlikti būtinas teises ir neliečiamybę, dėl kurių Taryba ir atitinkamos Susitariančiosios Šalies vyriausybė yra susitarusios.

16 straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti visų valstybių, dalyvaujančių Tarybos darbe, Vyriausybėms iki 1961 m. gruodžio 31d.

2. Šią Konvenciją pasirašiusios vyriausybės ją ratifikuoja arba patvirtina savo konstitucijose nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Danijos Vyriausybei, kuri yra vyriausybė depozitarė.

3. Ši Konvencija įsigalioja liepos 22 d. po to, kai visos pasirašiusios vyriausybės deponuoja savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus. Tačiau, jei 1968 m. sausio 1 d. šios Konvencijos nebus ratifikavusios visos pasirašiusios vyriausybės, bet trys ketvirtadaliai pasirašiusių vyriausybių bus deponavusios savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus, pastarosios vyriausybės gali specialiu protokolu susitarti dėl dienos, kurią ši Konvencija įsigalios, ir dėl kitų atitinkamų klausimų; tokiu atveju kitoms pasirašiusioms vyriausybėms, kurios šią Konvenciją ratifikuoja arba patvirtina vėliau, ji įsigalioja jos ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentų deponavimo dieną.

4. Įsigaliojus šiai Konvencijai, pagal šio straipsnio 3 dalį bet kurios valstybės vyriausybė, raštu pateikusi prašymą Danijos Vyriausybei, gali prašyti, kad jai būtų leista prisijungti prie šios Konvencijos. Prisijungimo dokumentą deponuoti Danijos Vyriausybei leidžiama po to, kai apie trijų ketvirtadalių valstybių vyriausybių, kurios jau yra deponavusios savo ratifikavimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus, pritarimą yra pranešama Danijos Vyriausybei. Ši Konvencija kiekvienai prisijungiančiai prie jos vyriausybei įsigalioja jos prisijungimo dokumento deponavimo dieną.

17 straipsnis

Bet kuriuo metu, praėjus dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo, bet kuri Susitariančioji Šalis gali ją denonsuoti apie tai raštu pranešusi Danijos Vyriausybei. Toks pranešimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo jo gavimo.

18 straipsnis

Kai ši Konvencija įsigalioja, vyriausybė depozitarė ją registruoja Jungtinių Tautų sekretoriate pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

BAIGIAMASIS SKYRIUS

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

PRIIMTA 1964 metų rugsėjo dvyliktą dieną Kopenhagoje anglų ir prancūzų kalbomis, abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Danijos Vyriausybės, kuri patvirtintas kopijas nusiunčia visoms pasirašiusioms ir prisijungusioms vyriausybėms, archyvuose.

______________

---

^* 1970 m. pasirašytu protokolu, kurį turėjo ratifikuoti visos Susitariančiosios Šalys, ši pastraipa buvo pakeista taip: „Metinis Tarybos biudžetas tvirtinamas dviejų trečdalių visų Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma.“