LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 5 d. Nr. 1395
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 17 straipsnio 5 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
2. Nustatyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimalią metinę įmoką už vieną apdraustąjį – 1,5 procento draudimo sumos.
3. Nustatyti, kad Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse vartojama sąvoka „draudėjas“ apima ir antstolį, kuris savarankiškai draudžiasi antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2043) 14 straipsnyje nurodytu atveju.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. rugsėjo 5 d. nutarimu
Nr. 1395
ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės reglamentuoja antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas.
2. Draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, privalo pasirašytinai supažindinti apdraustuosius su jų teisėmis ir pareigomis, numatytomis draudimo sutartyje, ir užtikrinti jų įvykdymą. Apdraustajam neįvykdžius nustatytųjų pareigų, draudėjas pats privalo įvykdyti pareigas ar atlikti kitus veiksmus ir atlyginti draudiko patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl apdraustojo pareigų neįvykdymo. Antstolio kontoroje turi būti saugomos draudimo liudijimo (poliso) ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.
3. Sudarius draudimo sutartį, šiose taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos išduotą leidimą verstis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sudariusi su draudėju draudimo sutartį.
Draudėjas – Lietuvos antstolių rūmai, sudarę draudimo sutartį su draudiku. Draudėju taip pat laikomas antstolis, kuris pats papildomai draudžiasi antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Apdraustasis – draudimo sutartyje draudėjo nurodytas antstolis, kurio civilinė atsakomybė draudžiama.
Tretysis asmuo – asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris šiose taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kurio turtui padaryta žala dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
6. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas.
7. Draudimo objektas nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais atliekant antstolio funkcijas, jų pačių ir jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su antstolio funkcijomis.
III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS
8. Draudiminis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas atsirasti žalai, ir reikalavimo atlyginti šią žalą pateikimas apdraustajam, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą nurodytą šių taisyklių 6 punkte;
8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą nurodytą šių taisyklių 6 punkte, dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas;
9. Jeigu trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas, padidėjo po to, kai tretysis asmuo pareiškė apdraustajam šių taisyklių 8 punkte numatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas 8.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS
10. Nedraudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas:
10.2. padarytą tyčiniais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose nustatyta kitaip;
10.3. atsiradusią dėl veikos, kuri užtraukia antstoliui, jo atstovui, padėjėjui ar antstolio darbuotojui baudžiamąją atsakomybę;
10.4. dėl antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;
10.5. dėl draudėjo, antstolio, jo atstovo, padėjėjo, antstolio darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
10.7. kurią antstolis, jo atstovas, padėjėjas ar antstolio darbuotojas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
10.8. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotą toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusią, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
10.8.1. karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
10.8.2. bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį).
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
11. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200000 litų vienam draudiminiam įvykiui.
12. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties ir draudiminės apsaugos termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
13. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą maksimalią draudimo įmoką. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
15. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudiko prievolės įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Sudaroma raštiška draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat:
16.1. įrašas: „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)“;
17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą raštišką prašymą, kurio turinį ir formą nustato draudikas.
18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas ir, jeigu draudikas reikalauja, apdraustasis privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudimo įmonė, turinti Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos išduotą leidimą verstis antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas ir (ar), jeigu ši draudimo įmonė reikalauja, apdraustasis neįvykdo šių taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos. Draudimo įmonės atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
20. Jeigu draudėjas ir, jeigu draudikas reikalauja, apdraustasis neįvykdo šių taisyklių 18 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
24. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga (kalendorinė data), taip pat šalių nustatytas ne trumpesnis negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos laikotarpis, per kurį atsiranda žala tretiesiems asmenimis dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas, nurodomi draudimo liudijime (polise).
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS
25. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, apdraustasis privalo tuoj pat raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais. Draudėjas privalo galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus raštu nurodyti apdraustajam.
26. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su minėtąja tvarka susipažino.
IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS
27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. APDRAUSTOJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ
XI. APDRAUSTOJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI
29. Įvykus draudiminiam įvykiui ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, apdraustasis privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
30. Be raštiško draudiko sutikimo apdraustasis neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
31. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai apdraustajam duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
32. Draudikas privalo šių taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka atlyginti apdraustajam būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių taisyklių 29 punkte.
33. Jeigu apdraustajam pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis apie tai nedelsdamas privalo informuoti draudiką.
34. Draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo apdraustojo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad apdraustasis įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti apdraustojo interesams teisme. Jeigu apdraustojo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šių taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti apdraustajam patirtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
XII. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS
MOKĖJIMO NUOSTATOS
36. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir tretysis asmuo.
37. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
38. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį apdraustajam dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
39. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
40. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytos sumos – 1000 litų arba lygus šiai sumai, žalą trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytą sumą – 1000 litų, draudikas privalo visiškai atlyginti trečiojo asmens patirtą žalą.
41. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
XIII. APDRAUSTOJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS
IŠMOKĖJIMO TRETIESIEMS ASMENIMS
42. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, apdraustasis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
42.2. dokumentus apie neteisėtus antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmus atliekant antstolio funkcijas, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
43. Draudikas draudimo išmoką moka, kai konstatuojamas draudiminio įvykio faktas ir nustatomas žalos dydis, fiziniams asmenims – ne vėliau kaip per 7 dienas, juridiniams asmenims – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kurią gaunama visa informacija, svarbi nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes, padarinius ir draudimo išmokos dydį.
44. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka apdraustajam ar trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
45. Jeigu praėjus šių taisyklių 43 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti apdraustąjį, trečiąjį asmenį ir nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis. Tai draudiko neatleidžia nuo delspinigių ir (ar) palūkanų, nurodytų šių taisyklių 44 punkte, mokėjimo.
XIV. TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
47. Tretysis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, tretysis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
48. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad apdraustasis trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS APDRAUSTAJAM
50. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
51. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu apdraustasis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XVI. APDRAUSTOJO IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ 32 IR 34 PUNKTUOSE,
ATLYGINIMAS
52. Apdraustojo išlaidos, nurodytos šių taisyklių 32 ir 34 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
53. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių taisyklių 32 ir 34 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
54. Apdraustojo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Apdraustojo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (29 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS
56. Įvykus draudiminiam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos antstolio profesinė civilinė atsakomybė apdrausta daugiau nei vienoje draudimo įmonėje, kiekviena draudimo įmonė moka draudimo išmoką proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XVIII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ
PERLEIDIMAS
57. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei (kitoms draudimo įmonėms).
XIX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
59. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
60. Nutraukus draudimo sutartį šalių susitarimu, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), taip pat draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai.
XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62. Visi draudimo sutarties šalies pranešimai kitai draudimo sutarties šaliai turi būti teikiami raštu. Draudimo sutarties šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie buveinės adreso pasikeitimą.
63. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.