DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 1213 „dĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMOS IR VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. gruodžio 28 d. Nr. 1556

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282; 2009, Nr. 112-4776), ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai, nustatyti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede, taikomi daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 dienos.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1556 redakcija)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROGRAMA

I. Bendrosios nuostatos

1. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos (toliau – Programa) paskirtis – skatinti daugiabučių namų, pastatytų pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus, kad didėtų energinis jų naudingumas, ir sudaryti sąlygas tai atlikti.

2. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2009 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 37 267 daugiabučiai (3 ir daugiau butų) namai, iš jų apie 35 000 pastatyti pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus.

1 lentelė. Daugiabučiai namai pagal statybos metus, 2010 metų duomenys

Statybos metai	Namų skaičius		Bendrasis plotas
Statybos metai	vienetais	procentais	kv. metrais	procentais
Iki 1940 metų	10 362	28	3 790 024	7,4
1941–1960 metai	3 740	10	2 259 107	4,4
1961–1992 metai*	21 090	56,5	39 244 450	76,4
1993 metai ir vėliau*	2 075	5,5	4 092 634	11,8
Iš viso	37 267	100	51 386 305	100

*1991 metų ir vėlesnių duomenų šaltiniai – Nekilnojamojo turto registras ir Lietuvos statistikos departamentas.

2 lentelė. Daugiabučių namų sienų medžiagos

Sienų medžiagos	Namų skaičius
Sienų medžiagos	vienetais	procentais
Plytų ir blokų mūro	24 331	65
Gelžbetonio plokščių	5 502	15
Monolitinio betono	312	1
Rąstų ir kitokių konstrukcijų	7 121	19

3. Kaip matyti iš 1 lentelės, apie 60 procentų daugiabučių namų pastatyti per praėjusio šimtmečio paskutinius keturis dešimtmečius, kai vyravo plytinių ir stambiaplokščių tipinių daugiabučių namų statyba. Šių namų išorinių atitvarų šiluminės varžos charakteristikos prastos, neatitinka esamų normatyvinių reikalavimų ir artimesnių šiaurės kaimynų (Skandinavijos valstybių) praktikos. Šiluminės energijos projektinės sąnaudos, išreikštos kilovatvalandėmis patalpų naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, šiuose namuose – 160–180 kWh/m² per metus, o naujos statybos namuose, statytuose po 1993 metų, – 80–90 kWh/m² per metus. Šiluminės energijos sąnaudos daugiabučiuose namuose, pastatyuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus – apie 5 000 GWh per metus (apskaičiuota pagal pastarųjų trejų metų šiluminės energijos suvartojimo statistikos duomenis).

4. Šiluminės energijos kaina, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, per 2006–2010 metus padidėjo nuo 119,7 lito iki 230 litų už MWh, tai yra 1,9 karto (www.lsta.lt).

5. Brangstanti šiluminė energija ir iškastiniai energijos šaltiniai sparčiai didina gyventojams būsto išlaikymo išlaidas. 2008 metų statistinių tyrimų duomenimis, apie 30 procentų namų ūkių būsto išlaikymo našta labai didelė. Kad būsto išlaikymas – ne našta, nurodo tik 16 procentų namų ūkių. Disponuojamų pajamų dalis, skiriama būstui išlaikyti, – apie 12 procentų, o vienišų asmenų – daugiau kaip 20 procentų. Apytiksliai 6 procentai Lietuvos gyventojų gauna būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijas.

6. Pagal situacijos būsto sektoriuje 2008 metų tyrimą (www.am.lt/statyba ir būstas/būstas) 60 procentų namų ūkių daugiabučiuose namuose nepatenkinti šių namų šildymo efektyvumu ir mano, kad reikia namo būklę pagerinti (namą atnaujinti).

7. Pastarąjį dešimtmetį daugiabučių namų gyventojų, daugiabučių namų savininkų bendrijų iniciatyva ir lėšomis pakeista apie 60 procentų butų langų, apie 60 procentų lauko durų, įstiklinta apie 30 procentų balkonų. Be to, šiuos namus administruojančių įmonių, energiją tiekiančių įmonių ir savivaldybių iniciatyva modernizuota (automatizuota) daugiau kaip 80 procentų šilumos punktų. Tai beveik 80 procentų daugiabučių namų leido sumažinti faktines šiluminės energijos sąnaudas 10–15 procentų, palyginti su projektinėmis sąnaudomis, tai yra iki 150 kWh/m².

8. Pagal sutartį su Pasaulio banku 1996–2003 metais buvo įgyvendinamas energijos taupymo būste demonstracinis projektas – Pasaulio banko įsteigto apyvartinio fondo lėšomis finansuoti daugiabučių namų atnaujinimo projektai, skirti energijai taupyti (šilumos punktams ir šildymo sistemoms modernizuoti, langams ir lauko durims keisti, stogams ir sienoms šiltinti ir panašiai). Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto kompensuota 30 procentų investicijų. Pagal šį projektą iš dalies atnaujinta (be sienų šiltinimo) daugiau kaip 700 daugiabučių namų, investuota per 70 mln. litų, šiluminės energijos sąnaudos šiuose pastatuose sumažintos apie 24 procentus.

9. Pagal Programą 2005–2010 metais atnaujinti (modernizuoti) 375 daugiabučiai namai, investuota daugiau kaip 325 mln. litų. Atnaujintuose namuose sutaupyta vidutiniškai apie 40 procentų šiluminės energijos.

10. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, šalies finansinę ir ekonominę būklę, 2009 metų pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą dėl naujo Programos finansavimo mechanizmo sukūrimo naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, skiriamas Sanglaudos skatinimo veiksmų programai įgyvendinti pagal Europos Komisijos JESSICA iniciatyvą. Įsteigtas JESSICA kontroliuojantysis fondas, kurį administruoja Europos investicinis bankas (pagal JESSICA kontroliuojančiojo fondo įsteigimo finansavimo sutartį, pasirašytą Europos investicijų banko, Finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos). Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, Nr. 95-3720), priemonei JESSICA 2007–2013 metais skirta 783,8 mln. litų. Kontroliuojančiojo fondo lėšomis teikiami lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, atitinkantiems Programos reikalavimus, įgyvendinti ir kredito palūkanų subsidijoms mokėti.

11. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (Žin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188) (toliau – Valstybės paramos įstatymas). Valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims teikiama – kreditas, paimtas daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanos dengiami Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) (toliau – Piniginės socialinės paramos įstatymas) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Daugiabučių namų atnaujinimas finansuojamas ir pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ (atsakinga Vidaus reikalų ministerija). Šiai priemonei skirta 163,471 mln. litų. Lėšos paskirstomos savivaldybėms, kurios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) priskirtos probleminėms teritorijoms. Iki 2013 metų numatoma atnaujinti apie 150 daugiabučių namų.

13. Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) susijęs su 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136–148).

14. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (toliau – Statybos įstatymas) ir Valstybės paramos įstatyme.

II. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

15. Programos tikslas – iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 procentų, tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas šiuose namuose iki 2020 metų pabaigos sumažinti ne mažiau kaip 1 000 GWh per metus, anglies dioksido išmetimus į atmosferą – ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2005 metais.

16. Programos tikslas iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20 procentų atitinka 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13), kuri skatina gerinti pastatų energinį naudingumą atsižvelgiant į išorės klimatines sąlygas ir vietos ypatybes, patalpų mikroklimato reikalavimus ir ekonominį investicijų efektyvumą. Šis tikslas dera su Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2004, Nr. 13-387), tikslu užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, taip pat Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 12 ir 13 papunkčių nuostatomis.

17. Programos uždaviniai, skirti tikslui pasiekti:

17.1. užtikrinti Programos reikalavimus atitinkančių daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimą ir įgyvendinimą – teikti lengvatinius kreditus ir kitą įstatymų nustatytą valstybės paramą butų ir kitų patalpų savininkams, skatinti butų ir kitų patalpų savininkų iniciatyvą įgyvendinti energiją taupančias priemones;

17.2. plėtoti visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą pastatų energinio naudingumo didinimo, jų atnaujinimo (modernizavimo), energijos taupymo klausimais.

18. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

3 lentelė. Programos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai

Eil. Nr.	Tikslas / uždavinys	Vertinimo kriterijus	Matavimo vienetas	Vertinimo kriterijaus reikšmė
Eil. Nr.	Tikslas / uždavinys	Vertinimo kriterijus	Matavimo vienetas	2011 metų	2015 metų	2020 metų
1.	Tikslas (15 punktas)
1.1.		skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų santykinis mažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, palyginti su 2005 metais	procentais	3	8,4	ne mažiau kaip 20
1.2.		skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų mažėjimas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus (nuo 2005 metų)	GWh per metus	150	420	1 000
1.3.		anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažėjimas (nuo 2005 metų)	tūkst. tonų per metus	34	96	230
2.	Pirmasis uždavinys (17.1 punktas)
2.1.		įgyvendinta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, finansuojamų pagal Programą ir kitas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas (nuo 2005 metų)	vienetais	430	1 500	4 000
2.2.		įgyvendinta energiją taupančių priemonių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir gyventojų iniciatyva	vienetais	3 000	6 000	10 000
3.	Antrasis uždavinys (17.2 punktas)
3.1.		gyventojų informuotumo gerėjimas	procentais	45	70	90
3.2.		ketinančiųjų dalyvauti įgyvendinant Programą arba savarankiškai diegti energijos taupymo priemones daugėjimas	procentais	30	50	60

18.1. Programos tikslo įgyvendinimo kriterijus, nurodytas 3 lentelės 1.1 punkte, nustatomas taip: skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2005 metų), nurodytas 3 lentelės 1.2 punkte, dalijamas iš šiluminės energijos sąnaudų šiuose daugiabučiuose namuose 2005 metais, nurodytų Programos 3 punkte (5 000 GWh), ir šis santykis išreiškiamas procentais.

18.2. Programos tikslo įgyvendinimo kriterijus, nurodytas 3 lentelės 1.2 punkte, nustatomas pagal suminių skaičiuojamųjų šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimą per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2005 metų) daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, įvertinus įgyvendintus projektus, finansuojamus pagal Programą ir kitas valstybės remiamas ar savivaldybių patvirtintas programas, taip pat energijos taupymo priemones, įgyvendintas butų ir kitų patalpų savininkų, jų bendrijų ar daugiabučių namų administratorių.

18.3. Anglies dioksido išmetimo į atmosferą mažėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodika, patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 (Žin., 2010, Nr. 42-2040).

18.4. Programos pirmojo uždavinio, nurodyto 17.1 punkte, įgyvendinimo kriterijai nurodyti 3 lentelės 2.1 ir 2.2 punktuose, apskaičiuojami renkant ir vertinant duomenis apie įgyvendintus projektus ir energiją taupančias priemones. Šiuose punktuose nurodytų rodiklių planuojamos reikšmės nustatytos darant prielaidą, kad įgyvendinus vieną projektą bus sutaupyta vidutiniškai 0,2 GWh šiluminės energijos, o įgyvendinus vieną priemonę – 0,02 Gwh šiluminės energijos per metus.

18.5. Programos antrojo uždavinio, nurodyto 17.2 punkte, įgyvendinimo kriterijai, nurodyti 3 lentelės 3.1 ir 3.2 punktuose, nustatomi atliekant gyventojų apklausas.

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

19. Programos įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija strateginiame veiklos plane planuoja Programos įgyvendinimo priemones ir lėšų poreikį Programai įgyvendinti.

20. JESSICA kontroliuojančiojo fondo ir kitos kreditinės lėšos planuojamos atsižvelgiant į Programos pirmojo uždavinio įgyvendinimo kriterijų, nurodytą 3 lentelės 2.1 punkte, ir investicijų poreikį – preliminariais skaičiavimais, 2012–2015 metais 1,2 mlrd. litų, 2016–2020 metais – 2,5 mlrd. litų, naudojant:

20.1. Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas;

20.2. kitas lėšas, gautas teisės aktų nustatyta tvarka.

21. Aplinkos ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją užtikrina kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų sumokėjimą už daugiabučių namų butų savininkus, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Piniginės socialinės paramos įstatymą.

22. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nusprendusiems dalyvauti įgyvendinant Programą, atstovauja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris pagal suderintas su butų ir kitų patalpų savininkais sąlygas ir atlygį organizuoja ir (ar) administruoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimą ir įgyvendinimą. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas turi atitikti Programos priede nustatytus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialiuosius techninius reikalavimus.

23. Lengvatiniai kreditai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, kita valstybės parama teikiama ir šių projektų įgyvendinimo priežiūra vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamomis valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis.

24. Savivaldybių administracijoms rekomenduojama, atsižvelgiant į Programos tikslus ir galimybes, koordinuoti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą savivaldybės teritorijoje, siejant jį su savivaldybės teritorijų planavimo, atnaujinimo ir tvarkymo programomis ir projektais, taip pat plėtoti visuomenės informavimą ir švietimą.

25. Programos įgyvendinimo stebėsena vykdoma pagal aplinkos ministro tvirtinamą Programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą, siekiant nustatyti, kiek faktiškai energijos sutaupyta atnaujintuose (modernizuotuose) namuose, vertinti darbų kokybę, įgyvendintų priemonių energinį ir techninį efektyvumą, tobulinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) proceso kontrolę ir priežiūrą, techninį ir technologinį reglamentavimą.

26. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją administruoja Programos įgyvendinimą ir valstybės paramos teikimą, vykdo projektų įgyvendinimo priežiūrą, visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą, Programos įgyvendinimo stebėseną, naudodama tam skirtus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus arba Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, ir teikia Aplinkos ministerijai ataskaitas.

27. Vadovaudamasi Programos įgyvendinimo stebėsenos duomenimis ir Programos įgyvendinimo praktika, Aplinkos ministerija pagal kompetenciją vertina Programos įgyvendinimo eigą, tobulina Programą, rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei jos įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų projektus, teikia pasiūlymus kitiems Programos dalyviams. Informacija apie Programos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiama kasmet iki kovo 1 d. metinėje Aplinkos ministerijos veiklos ataskaitoje.

28. 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“, vykdomą probleminėse teritorijose, administruoja Vidaus reikalų ministerija. Šios priemonės įgyvendinimo rezultatai įskaitomi į Programos strateginio tikslo, nurodyto Programos 15 punkte, rezultatus ir apskaitomi vykdant Programos stebėseną pagal Programos 25 punkte nurodytą Programos įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašą.

_________________

Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programos

priedas

DAUGIABUČIŲ NAMŲ ATNAUJINIMO (MODERNIZAVIMO) PROJEKTŲ SPECIALIEJI TECHNINIAI REIKALAVIMAI

1. Pagal Programą teikiama valstybės parama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams (toliau – Projektai), kuriuose numatytos pastato energinį naudingumą didinančios ir kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, būtinos pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 (Žin., 2002, Nr. 81-3504; 2011, Nr. 2-66).

Valstybės remiamos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės:

I.	Energinį efektyvumą didinančios priemonės
1.	Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas:
1.1.	šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo įrenginių keitimas ar pertvarkymas, taip pat ir atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir panašiai) įrengimas
1.2.	balansinių ventilių ant stovų įrengimas
1.3.	vamzdynų šiluminės izoliacijos gerinimas
1.4.	šildymo prietaisų ir vamzdynų keitimas
1.5.	individualios šilumos apskaitos prietaisų ar daliklių sistemos ir (ar) termostatinių ventilių įrengimas butuose ir kitose patalpose
2.	Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas
3.	Stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas
4.	Fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą
5.	Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą
6.	Laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams
7.	Butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus
8.	Rūsio perdangos šiltinimas
9.	Liftų atnaujinimas (modernizavimas) – jų keitimas techniniu energiniu požiūriu efektyvesniais liftais, įskaitant priėjimo prie lifto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams
II.	Kitos NAMO atnaujinimo (modernizavimo) priemonės
10.	Kitų pastato bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (nuotekų sistemos, taip pat ir namui priklausančių lokalinių įrenginių, elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų ir įrenginių keitimas ar (ar) pertvarkymas, drenažo sutvarkymas)

Pastaba. Lentelėje nurodytos priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į namo būklę ir siektiną energijos sutaupymo rezultatą, vadovaujantis Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo tvarkos aprašu.

2. Projekte numatytų priemonių suminis energinis naudingumas turi užtikrinti ne mažesnę kaip D namo energinio naudingumo klasę, kuri nustatoma Statybos įstatymo nustatyta tvarka, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų, palyginti su šiluminės energijos sąnaudomis prieš projekte numatytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į namo dydį, skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos per metus turi būti ne didesnės kaip:

2.1. 110 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3 000 kv. metrų;

2.2. 130 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 3 000 kv. metrų;

2.3. 145 kwh/m², kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip 500 kv. metrų.

3. Projektas turi būti parengtas pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (Žin., 2009, Nr. 136-5963), ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Įgyvendinamų namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių apimtis ir investicijų dydis turi būti suderinti su didžiausia leistina mėnesine įmoka, tenkančia buto naudingojo ploto arba kitų patalpų bendrojo ploto 1 kv. metrui, skirta atnaujinimo (modernizavimo) projekto investicijoms apmokėti įgyvendinus Projektą. Ji apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ (Žin., 2009, Nr. 156-7024; 2011, Nr. 15-651) 2.4 punktu (išskyrus tuos atvejus, kai didesnei įmokai raštu pritaria buto ar kitų patalpų savininkas).

_________________