LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATSKLEIDIMUI REIKALINGŲ TYRIMŲ DUOMENŲ APIMTIES APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. birželio 22 d. Nr. ĮV-259

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 straipsnio 6 dalimi,

tvirtinu Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašą (pridedama).

KULTŪROS MINISTRAS                                                           VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259

NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ ATSKLEIDIMUI REIKALINGŲ TYRIMŲ DUOMENŲ APIMTIES APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja duomenų (toliau – Duomenys), reikalingų nustatyti kultūros paveldo objektų ar vietovių ir jų vertingųjų savybių reikšmingumą, apimtį bei nustato Duomenims gauti reikalingų istorinių ir fizinių tyrimų skirstymą.

2. Aprašu turi vadovautis konkrečių nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantis Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas), savivaldybių paveldosaugos padaliniai, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, mokslo ir studijų bei kitos valstybinės tyrimų institucijos, atskleidimą vykdantys juridiniai bei fiziniai asmenys bei nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.

3. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) bei kituose teisės aktuose nurodytas sąvokas.

II. DUOMENŲ APIMTIS

4. Duomenų apimtį apsprendžia Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (Žin., 2005, Nr. 52-1756), priede nurodytoms vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų vertingųjų savybių atskleidimui reikalingi duomenys, pagrindžiantys:

4.1. sukūrimo, pastatymo, įrengimo, suformavimo laiką;

4.2. pradinę paskirtį ir vėlesnį naudojimo būdą bei trukmę;

4.3. autorystę, fundaciją;

4.4. istorinę sudėties, apimties raidą;

4.5. meninį stilių, kompoziciją;

4.6. tipologinį, geografinį ir chronologinį paplitimą;

4.7. medžiagos, konstrukcijos, atlikimo būdo autentiškumą;

4.8. sąsajas su reikšmingais visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos įvykiais, asmenybėmis ir (ar) literatūros ar kitais meno kūriniais;

4.9. reikšmingumą religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;

4.10. sąsajas su tautosakoje minimais senovės kulto ar kitos žmonių veiklos objektais;

4.11. reikšmingumą etninei kultūrai;

4.12. gamtinės ir istorinės aplinkos dermę;

4.13. individo ar individų grupės kūrybinių netradicinių ieškojimų reikšmingumą;

4.14. reikšmingumą kultūriniam kraštovaizdžiui;

4.15. kultūros paveldo objekto kompleksiškumą pagal pradinę paskirtį ir (ar) vėlesnį naudojimo būdą, istorinę sudėties, apimties raidą.

5. Duomenys, nurodyti šio Aprašo 4 punkte, pagrindžiami istoriniais ir (ar) fiziniais tyrimais.

III. DUOMENIMS GAUTI REIKALINGŲ TYRIMŲ SKIRSTYMAS

6. Tyrimai skirstomi pagal atliekamų darbų pobūdį ir metodų poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms.

7. Pagal atliekamų darbų pobūdį tyrimai skirstomi į fiksavimą, istorinės-meninės raidos, inžinerinius-techninius, papildomus specialiuosius tyrimus:

7.1. fiksavimas – įvairiais būdais (schemomis, brėžiniais, nuotraukomis, fotogrametrija, aktais ir kitokiais dokumentais) užfiksuojama nekilnojamųjų kultūros vertybių esama padėtis. Fiksavimą sudaro: fotofiksacija, apmatavimai, fotogrametrija, topografiniai geodeziniai darbai, saugomų elementų sąrašas, techninės būklės aktas, medžių taksacija, vertybės sunykimo laipsnio nustatymo aktas, sudėtingumo kategorijos nustatymo aktas, apimties (tūrio, ploto) skaičiavimas.

7.2. istorinės-meninės raidos tyrimai – patikslinama, detalizuojama ir papildomi nekilnojamųjų kultūros vertybių kultūrinės vertės požymiai bei atrandamos sunaikintos ar sunykusios, lokalizuojami autentiškumo ir kiekybės požymiai, atskleidžiama tokių vertybių istorinė raida, autentiškos medžiagos formavimo būdas ir nustatomi saugotini elementai bei kultūrinės vertės neturintys intarpai. Istorinės meninės raidos tyrimai yra: archeologijos, istorijos ir ikonografijos, ikonologijos, menotyros, architektūros, polichromijos, istorinės statybos ir dekoro technologijos, urbanistikos, kraštovaizdžio, stilistikos, užstatymo evoliucijos, želdynų vertinimo, chronologijos, tipologijos.

7.3. inžineriniai-techniniai tyrimai – įvertinama nekilnojamųjų kultūros vertybių techninė būklė, medžiagos ir technika, nustatomi neigiami ardomieji veiksniai ir irimo procesai, atskleidžiamos autentiškos formavimo technologijos ir parengiamos tokių vertybių išsaugojimo rekomendacijos. Inžineriniai-techniniai tyrimai yra: inžinerinės geologijos, hidrogeologijos, chemijos, mikologijos, konstrukcijų, statybinių medžiagų, inžinerinių tinklų, drėgmės, cheminio ir biologinio užterštumo, fizikiniai ir geofizikiniai;

7.4. papildomi specialieji tyrimai – ištiriamos retai pasitaikančios nekilnojamųjų kultūros vertybių sudėtinės dalys ir elementais bei specifiniai reiškiniai arba sprendžiamos sudėtingoms tokių vertybių išsaugojimo problemos. Papildomų specialiųjų tyrimų rūšys yra: antropologijos, osteologijos, etnografijos, sociologijos, ekonomikos, transporto, funkcijų išdėstymo, dendrologijos, botanikos, paleontologijos, dendrochronologijos, palinologijos, paleozoologijos, petrografijos, dirvožemio, mikroklimato, hidrologijos, hidrotechnikos įrenginių ir kiti.

8. Pagal metodų poveikį nekilnojamosioms kultūros vertybėms tyrimai skirstomi į neardomuosius ir ardomuosius tyrimus:

8.1. neardomieji tyrimai nepažeidžia nekilnojamųjų kultūros vertybių – tai visų rūšių fiksavimo darbai, istorinės, meninės raidos, ir inžineriniai tyrimai, atliekami taikant vizualinius, ultragarso ir kitokius medžiagos neardančius metodus, įvairių archyvinių dokumentų ir ikonografinės medžiagos bei nekilnojamųjų kultūros vertybių struktūrų (planinių, erdvinių, tūrinių irk t.) bei vertinamojo pobūdžio (aksiologiniai) tyrimai;

8.2. ardomieji tyrimai negrįžtamai paveikia nekilnojamąsias kultūros vertybes – tai inžineriniai-techniniai tyrimai, kurių metu šurfais, perkasomis, gręžiniais, zondažais, atidengimais, mėginiais ir kitokiais būdais ardoma fizinė medžiaga.

9. Pagal tyrimų apimtį ir sudėtį skiriamos šios tyrimo stadijos:

9.1. žvalgomieji tyrimai, kurie atliekami, kai reikia patikslinti nekilnojamųjų kultūros vertybių apimtį ir sudėtį, nustatyti fizinę būklę bei pagrindinius ardymo faktorius. lokalizuoti autentiškos medžiagos išlikimą, nustatyti autentiškų formų tipus, svarbiausius istorinės raidos etapus ir kultūrinės vertės neturinčius intarpus. Žvalgomaisiais taip pat laikomi nekilnojamosios kultūros vertybės dalies tyrimai;

9.2. detalieji tyrimai, kuriais tiksliai lokalizuojami visi išlikę nekilnojamųjų kultūros vertybių autentiškumo ir kiekybės požymiai, detalizuojama ir konkretizuojama vertybių sudėtis ir apimtis, nustatomi visi sunaikinti ar sunykę kultūrinės vertės požymiai, visos vertingos dalys ir raida, ištiriami visi ardymo veiksniai ir irimo procesai;

9.3. papildomi tyrimai, kurie atliekami, kai reikia ištirti ir įvertinti naujus kultūrinės vertės požymius, atsiradusius tvarkybos metu.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Konkrečius reikalingus tyrimus pasirenka nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą organizuojantys ir vykdantys juridiniai ir fiziniai asmenys.

11. Istoriniais ir fiziniais tyrimais gautų Duomenų apžvalgos, pažymos, ataskaitos saugomos remiantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatytais reikalavimais.

12. Ardomieji tyrimai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintų paveldo tvarkybos reglamentų reikalavimus.

13. Lėšos ir darbo laikas, reikalingi Duomenims sukaupti, skaičiuojami pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2004-06-29 įsakymu Nr. Į-210 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių specialiųjų tyrimų ir projektavimo dokumentacijos rengimo darbų sąnaudų normatyvų 10 rinkinio „Kultūros paveldo vertybių apskaitos darbai ir dokumentų rengimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 106-3962) bei kitų teisės aktų nustatytus normatyvus.

______________