LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo
2012 m. birželio 15 d. Nr. 1R-160
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 50-1632) 52 straipsnio 4 dalimi,
s k e l b i u „Valstybės žiniose“ Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime.
PATVIRTINTA
2012 m. balandžio 20 d.
visuotiniame advokatų susirinkime
ADVOKATŲ DRAUSMĖS BYLŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato advokatų ir advokato padėjėjų drausmės bylų iškėlimo, nagrinėjimo Advokatų garbės teisme tvarką ir drausminių nuobaudų galiojimą.
2. Advokatų garbės teismo darbo organizavimą reglamentuoja Advokatų garbės teismo reglamentas, kurį tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba).
3. Advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (Žin., 2004, Nr. 50-1632), Lietuvos advokatų etikos kodeksu, šiuo aprašu ir kitais teisės aktais.
II. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO SENATIS
5. Drausmės byla negali būti iškelta advokatui, jei nuo to laiko, kai advokatas padarė advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, praėjo vieni metai. Esant trunkamam advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimui, drausmės bylos iškėlimo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, dienos.
6. Drausmės bylos iškėlimo senaties eiga nutrūksta Advokatų tarybai gavus asmens kreipimąsi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo arba Advokatų tarybos pirmininkui ar jo pavaduotojui priėmus patvarkymą drausmės komitetui tirti galimo advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes, kai duomenys apie galimą pažeidimą gaunami ne asmens kreipimosi atveju.
7. Už kiekvieną advokato padarytą veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą drausmės bylos iškėlimo senatis skaičiuojama atskirai.
8. Drausmės bylos iškėlimo senaties eiga sustabdoma laikotarpiui, kurį advokato padarytas veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas ar su tuo susiję drausmės bylai iškelti reikšmingi klausimai nagrinėjami civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje.
9. Drausminė nuobauda negali būti paskirta advokatui, jei nuo to laiko, kai advokatas padarė advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, praėjo treji metai. Esant trunkamam advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimui, drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo asmeniui, kuris kreipiasi dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, dienos.
10. Už kiekvieną advokato padarytą veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą drausminės atsakomybės taikymo senatis skaičiuojama atskirai.
11. Drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga sustabdoma laikotarpiui, kurį advokato padarytas veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas ar su tuo susiję drausmės bylai iškelti reikšmingi klausimai nagrinėjami civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje.
III. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMAS
13. Drausmės byla advokatui iškeliama Advokatų tarybos sprendimu arba Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) įsakymu.
14. Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima drausmės komiteto, atlikusio advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, tyrimą, teikimu.
15. Advokatų taryba iš Lietuvos advokatūros darbuotojų ir (ar) advokatų sudaro drausmės komitetą ir skiria jo pirmininką. Drausmės komiteto narių skaičių ir darbo tvarką nustato Advokatų taryba.
16. Drausmės komitetas Advokatų tarybos pirmininko ar jo pavaduotojo patvarkymu atlieka asmenų kreipimosi dėl advokato veiklos tyrimą arba tiria galimo advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybes, kai duomenys apie galimą pažeidimą gaunami ne asmens kreipimosi atveju, ir parengia medžiagą, reikalingą drausmės bylos iškėlimo klausimui nagrinėti. Tyrimo metu advokatui nustatomas ne trumpesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti paaiškinimus, susijusius su veika, dėl kurios gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus, išskyrus atvejus, kai drausmės byla advokatui gali būti keliama už Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimo pateikti paaiškinimą advokatūros organui (jo vadovui) prašant nevykdymą. Drausmės komiteto tyrimas baigiamas surašant išvadą.
17. Drausmės komiteto pirmininkas ir nariai, rinkdami drausmės bylai reikšmingus duomenis, turi visas teises, kaip ir advokatai, vykdantys profesinę veiklą, taip pat teisę tikrinti visus advokato veiklos dokumentus, susijusius su galimais advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimais. Drausmės komitetas visą surinktą medžiagą ir duomenis privalo saugoti kaip konfidencialią informaciją.
18. Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo gali priimti ir be drausmės komiteto atliekamo tyrimo ir (ar) teikimo, jei prieš iškeliant drausmės bylą advokatui buvo pasiūlyta ir nustatytas ne trumpesnis kaip keturiolikos dienų terminas nuo kreipimosi gavimo dienos pateikti paaiškinimus, susijusius su veika, dėl kurios gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
19. Advokatų taryba, spręsdama drausmės bylos iškėlimo klausimą, į vieną bylą gali sujungti kelių asmenų kreipimusis dėl drausmės bylos iškėlimo tam pačiam advokatui ir (ar) kelis galimus advokato veiklos (ar) profesinės etikos pažeidimus.
20. Sprendime iškelti drausmės bylą nurodoma:
21. Prie sprendimo iškelti advokatui drausmės bylą pridedami visi sprendžiant bylos iškėlimo klausimą surinkti dokumentai ar jų nuorašai (kopijos).
22. Advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatui drausmės bylą (be priedų) turi būti siunčiamas advokatui, kuriam iškelta drausmės byla. Jei drausmės byla iškeliama advokato padėjėjui, priimtas sprendimas ar teisingumo ministro įsakymas taip pat siunčiamas jo praktikos vadovui.
23. Advokatų taryba savo sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduoda Advokatų garbės teismui. Kartu su drausmės byla Advokatų taryba Advokatų garbės teismui pateikia duomenis apie pirmiau šiam advokatui iškeltas drausmės bylas ir paskirtas drausmines nuobaudas, jei šių duomenų nėra asmens byloje.
IV. PASIRENGIMAS NAGRINĖTI DRAUSMĖS BYLĄ
24. Gautą advokato drausmės bylą Advokatų garbės teismo bylų registracijos žurnale įregistruoja Advokatų garbės teismo referentas ar kitas darbuotojas, kurį Advokatų garbės teismui aptarnauti skiria Advokatų taryba (toliau – referentas).
25. Gautą ir įregistruotą drausmės bylą referentas artimiausiame Advokatų garbės teismo posėdyje perduoda Advokatų garbės teismo pirmininkui, kuris paskiria bylos pranešėją.
26. Apie Advokatų garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų pranešama advokatui, kurio drausmės byla bus nagrinėjama, asmeniui, kuris kreipėsi dėl advokato veiklos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla advokatui iškelta teisingumo ministro įsakymu, advokato padėjėjui ir advokato padėjėjo praktikos vadovui, kai bus nagrinėjama advokato padėjėjo drausmės byla. Advokatui taip pat pasiūloma iki teismo posėdžio dienos, o nesant galimybių – Advokatų garbės teismo posėdyje pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurių nėra drausmės byloje.
27. Advokatui, kurio drausmės byla nagrinėjama, ir advokato padėjėjo praktikos vadovui Advokatų garbės teismo pranešimai ir kiti dokumentai įteikiami pasirašytinai arba siunčiami gavėjui elektroninio ryšio priemonėmis Lietuvos advokatūrai nurodytu elektroninio pašto adresu, faksu ar kita elektroninio ryšio priemone. Jei per tris dienas po išsiuntimo gavėjas raštu nepatvirtina dokumentų elektroninio ryšio priemonėmis gavimo, Advokatų garbės teismo dokumentai siunčiami advokatui registruotu laišku arba įteikiami kita Advokatų tarybos nustatyta pranešimų įteikimo drausmės bylose tvarka. Įteikiant asmeniui dokumentą elektroninio ryšio priemonėmis, jo įteikimo diena laikoma pirma darbo diena po dokumento išsiuntimo dienos.
V. GARBĖS TEISMO POSĖDŽIO EIGOS FIKSAVIMAS
29. Kiekviename Advokatų garbės teismo posėdyje rašomas protokolas ir (ar) daromas jo garso įrašas. Advokatų garbės teismo posėdžio garso įrašas yra sudedamoji drausmės bylos dalis, kai protokolas nerašomas.
31. Protokolą ne vėliau kaip kitame Advokatų garbės teismo posėdyje pasirašo posėdžio pirmininkas ir Advokatų garbės teismo sekretorius, įrašydami pasirašymo datą.
32. Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su garbės teismo posėdžio protokolu arba garso įrašu ir per tris darbo dienas nuo protokolo pasirašymo pateikti pastabas raštu dėl Advokatų garbės teismo posėdžio protokolo.
33. Pastabas dėl protokolo išnagrinėja Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas rašytinio proceso tvarka ir, kai su pastabomis sutinka, rezoliucija patvirtina, kad jos yra teisingos. Kai posėdžio pirmininkas pastabas atmeta, jis raštu išdėsto atmetimo motyvus. Visos pastabos dėl protokolo pridedamos prie drausmės bylos.
VI. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS, BYLOS SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
34. Advokatų garbės teismas atideda drausmės bylos nagrinėjimą, jei nustato, kad drausmės bylai teisingai išnagrinėti reikia išsiaiškinti papildomų aplinkybių ir pateikti jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, kurių surinkti per Advokatų garbės teismo posėdį nėra galimybių, taip pat kitais šiame apraše aptartais atvejais.
35. Atidėdamas bylos nagrinėjimą Advokatų garbės teismas gali atlikti būtinus bylos nagrinėjimo veiksmus.
36. Atidėdamas bylos nagrinėjimą Advokatų garbės teismas paskiria kito posėdžio laiką ir apie tai pasirašytinai praneša atvykusiems asmenims. Neatvykusiems asmenims apie kito Advokatų garbės teismo posėdžio laiką pranešama šio aprašo nustatyta tvarka.
37. Advokatų garbės teismas nutarimu sustabdo drausmės bylą šiais atvejais:
37.1. kai advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo;
37.2. kai negalima nagrinėti drausmės bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka;
37.4. kai Advokatų garbės teismas pripažįsta, kad būtina gauti bylai reikalingus įrodymus iš užsienio valstybės;
38. Sustabdyta drausmės byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar Advokatų garbės teismo iniciatyva.
39. Advokatų garbės teismas nutarimu nutraukia drausmės bylą šiais atvejais:
39.2. kai advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo;
39.3. kai advokato padėjėjas, kuriam iškelta drausmės byla, išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;
VII. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS
41. Advokatų garbės teismas drausmės bylas nagrinėja, jei Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai.
42. Advokatų garbės teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka. Advokatų garbės teismas gali atskiras drausmės bylų kategorijas ar atskiras drausmės bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims apie posėdžio laiką ir vietą šiame apraše nustatyta tvarka, tačiau nekviečiant jų į Advokatų garbės teismo posėdį. Jei advokatas iki paskirto rašytinio nagrinėjimo pateikia Advokatų garbės teismui rašytinį prašymą drausmės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Advokatų garbės teismas gali paskirti šios bylos žodinį nagrinėjimą.
43. Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla žodinio proceso tvarka, privalo dalyvauti advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, ir advokato padėjėjo praktikos vadovas, kai drausmės byla iškelta advokato padėjėjui. Advokatui, kuriam iškelta drausmės byla, Advokatų garbės teisme gali atstovauti advokatas. Jei advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, negali dalyvauti Advokatų garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia šių priežasčių buvimą patvirtinančius dokumentus, Advokatų garbės teismo posėdis atidedamas. Jei Advokatų garbės teismas nepripažįsta advokato neatvykimo į garbės teismo posėdį priežasčių svarbiomis arba advokatas nepateikia neatvykimo priežasčių buvimą patvirtinančių dokumentų, drausmės byla gali būti nagrinėjama advokatui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad drausmės byla negalės būti tinkamai išnagrinėta nedalyvaujant advokatui. Jei į Advokatų garbės teismo posėdį neatvyksta advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, ir jam apie drausmės bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką nepranešta, Advokatų garbės teismo posėdis atidedamas ir apie kito teismo posėdžio laiką pranešama šio aprašo nustatyta tvarka. Advokato atstovo ir advokato padėjėjo praktikos vadovo neatvykimas į Advokatų garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra būtinas.
44. Advokatų garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla žodinio proceso tvarka, turi teisę dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl advokato veiklos, ir (ar) jam atstovaujantis advokatas, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, kai drausmės bylą advokatui iškėlė teisingumo ministras. Šių asmenų neatvykimas į Advokatų garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra būtinas.
45. Advokatų garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą, taip pat liudytojai. Kitų asmenų ir liudytojų neatvykimas į Advokatų garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra būtinas.
46. Jei byloje dalyvaujantis asmuo nemoka valstybinės kalbos, jis turi teisę Advokatų garbės teismo posėdyje savo sąskaita naudotis pasirinkto vertėjo, mokančio valstybinę kalbą, paslaugomis.
47. Visi nagrinėjant drausmės bylą dalyvaujantys asmenys gali kreiptis į Advokatų garbės teismą ir parodymus bei paaiškinimus duoti sėdėdami.
48. Advokatas, kuriam iškelta drausmės byla, asmuo, kuris kreipėsi dėl advokato veiklos, jiems atstovaujantys advokatai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, ir advokato padėjėjo, kurio drausmės byla nagrinėjama, praktikos vadovas, dalyvaudami Advokatų garbės teismo posėdžiuose, turi teisę reikšti nušalinimus, prašymus, teikti įrodymus, pasisakyti visais nagrinėjamos drausmės bylos klausimais, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, prašyti papildomai surinkti įrodymus, užduoti klausimus asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant drausmės bylą, prieštarauti šių asmenų prašymams ir paaiškinimams.
49. Nušalinimas Advokatų garbės teismo nariui, nurodant priežastis, dėl kurių Advokatų garbės teismo narys negali dalyvauti nagrinėjant drausmės bylą, gali būti pareikštas iki Advokatų garbės teismo uždaro pasitarimo, kuriame priimamas sprendimas, pradžios.
50. Jei procesas rašytinis, nušalinimas turi būti pareiškiamas raštu. Advokatų garbės teismo nario nušalinimo klausimas tokiu atveju sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamą Advokatų garbės teismo narį arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu jie pateikti.
51. Advokatų garbės teismas, spręsdamas dalyvaujančių asmenų prašymus, išklauso advokato, kuriam iškelta drausmės byla, asmens, kuris kreipėsi dėl advokato veiklos, ir jiems atstovaujančių advokatų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovo ir advokato padėjėjo, kurio drausmės byla nagrinėjama, praktikos vadovo, kai jie dalyvauja garbės teismo posėdyje, nuomonę.
52. Advokatų garbės teismo posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu, kokia drausmės byla bus nagrinėjama. Referentas patikrina ir tai nurodo protokole, kai jis rašomas, arba pagarsina, kas atvyko į Advokatų garbės teismo posėdį. Sprendžiama, ar galima nagrinėti drausmės bylą be neatvykusių asmenų. Iš posėdžių salės pašalinami iki apklausos atvykę liudytojai ir pašaliniai asmenys.
53. Posėdžio pirmininkas posėdyje dalyvaujantiems asmenims pristato Advokatų garbės teismo sudėtį ir referentą, išaiškina teisę pareikšti nušalinimus ir kitas teises, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau, pasiūlo pateikti papildomus dokumentus ar kitus įrodymus, susijusius su nagrinėjama drausmės byla.
54. Posėdžio pirmininkas glaustai pagarsina sprendimą (įsakymą) iškelti advokatui drausmės bylą ir surinktus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius advokato kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo, ir suteikia teisę pasisakyti dalyvaujantiems byloje asmenims.
55. Pirmasis duoda paaiškinimus, pateikia reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, ir jam atstovaujantis advokatas, vėliau – advokato padėjėjo, kurio drausmės byla nagrinėjama, praktikos vadovas, paskui – asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir jo advokatas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, taip pat kiti asmenys, jei jie dalyvauja nagrinėjant bylą. Drausmės byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę duoti vieni kitiems klausimus. Po to tiriami kiti įrodymai.
56. Prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, išsprendžiami nauji drausmės byloje dalyvaujančių asmenų prašymai.
57. Drausmės bylos nagrinėjimas baigiamas byloje dalyvaujančių asmenų kalbomis su konkrečiais galutiniais reikalavimais ir atsikirtimais. Kalbėję asmenys gali pasinaudoti replikos teise.
58. Advokatų garbės teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės drausmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, gali atnaujinti drausmės bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigęs nagrinėti bylą iš esmės, Advokatų garbės teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka.
VIII. ADVOKATŲ GARBĖS TEISMO NUTARIMAI IR SPRENDIMAI
59. Advokatų garbės teismo nutarimai ir sprendimai posėdyje priimami dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Advokatų garbės teismo pirmininko balsas.
60. Advokatų garbės teismas tam tikrais klausimais, kuriais drausmės byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutarimus. Posėdžio metu Advokatų garbės teismas turi teisę priimti rašytinius arba žodinius nutarimus. Žodinis nutarimas priimamas pasitarus vietoje arba uždarame pasitarime ir įrašomas į teismo posėdžio protokolą arba fiksuojamas garso įrašu. Rašytinis nutarimas priimamas uždarame pasitarime ir surašomas kaip atskiras dokumentas. Nutarimą pasirašo visi dėl nutarimo balsavę Advokatų garbės teismo nariai. Nutarimas yra neskundžiamas ir įsiteisėja nuo jo paskelbimo.
61. Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Advokatų garbės teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas.
62. Sprendimu Advokatų garbės teismas gali:
62.1. nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba
62.3. paskirti vieną iš Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar)
63. Sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta, Advokatų garbės teismo sudėtis, bylos pranešėjas, referentas, advokato, patraukto drausminėn atsakomybėn, vardas ir pavardė, darbo vieta, duomenys apie ankstesnes drausmines nuobaudas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, posėdyje dalyvavę asmenys. Aprašomojoje dalyje nurodomos drausmės byloje nustatytos ir ištirtos aplinkybės. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų teisinis kvalifikavimas, Advokatų garbės teismo motyvai. Rezoliucinėje dalyje nurodoma galutinė Advokatų garbės teismo išvada ir sprendimo apskundimo tvarka.
64. Sprendimas priimamas uždarame Advokatų garbės teismo pasitarime, dalyvaujant tik Advokatų garbės teismo nariams. Sprendimą pasirašo visi drausmės bylą nagrinėję Advokatų garbės teismo nariai. Advokatų garbės teismo narys, nesutikęs su sprendimu, turi teisę raštu išdėstyti savo atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie drausmės bylos.
65. Advokatų garbės teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėta byla. Atsižvelgdamas į išnagrinėtos drausmės bylos sudėtingumą ir apimtį, Advokatų garbės teismas gali atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki kito Advokatų garbės teismo posėdžio.
66. Skelbiant sprendimą Advokatų garbės teismo posėdyje visų Advokatų garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Sprendimą gali paskelbti vienas Advokatų garbės teismo narys. Žodžiu paskelbiama rezoliucinė sprendimo dalis ir glaustai išdėstomi motyvai.
67. Advokatų garbės teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Advokatų garbės teismo sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nustatyta tvarka.
68. Sprendimo kopija ne vėliau kaip per keturiolika dienų po sprendimo paskelbimo išsiunčiama advokatui, kurio drausmės byla buvo išnagrinėta, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kai drausmės byla buvo iškelta teisingumo ministro įsakymu. Pateikęs Advokatų garbės teismui rašytinį prašymą, sprendimo kopiją arba sprendimo išrašą taip pat turi teisę gauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo.
IX. DRAUSMINĖS NUOBAUDOS GALIOJIMAS
70. Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo sprendimo paskelbimo. Jei advokatui per šį laikotarpį neskiriama nauja drausminė nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs drausminių nuobaudų.
X. DRAUSMĖS BYLOS MEDŽIAGOS VIEŠINIMAS
72. Viešą informaciją apie drausmės bylą turi teisę teikti Advokatų tarybos pirmininkas, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas, Advokatų garbės teismo pirmininkas ir Advokatų garbės teismo pirmininko pavaduotojas.
73. Advokatas turi teisę susipažinti su savo drausmės bylos medžiaga, daryti jos kopijas ir išrašus.
74. Kiti drausmės byloje dalyvaujantys asmenys, norėdami susipažinti su drausmės bylos medžiaga, Advokatų tarybos pirmininkui arba Advokatų garbės teismo pirmininkui turi pateikti prašymą ir jame nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su drausmės bylos medžiaga tikslą. Advokatų tarybos pirmininkas arba Advokatų garbės teismo pirmininkas ar jų pavaduotojai gali leisti susipažinti su drausmės byla ar jos dalimi, kurią paviešinus nebus pažeistas žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumas, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumas, taip pat nebus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Kiti drausmės byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės daryti drausmės bylos medžiagos kopijų ar išrašų.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76. Išnagrinėtos advokatų drausmės bylos, padarius atitinkamą įrašą Advokatų garbės teismo bylų registracijos žurnale, perduodamos Advokatų tarybai, kuri jas tvarko Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka.
77. Bylose pagal skundus dėl Advokatų garbės teismo sprendimo kartu su atsakovu įtrauktos Lietuvos advokatūros (jos organo) atstovu Lietuvos advokatūrai (jos organui) gali atstovauti Advokatų garbės teismo pirmininkas ar Advokatų garbės teismo narys, buvęs pranešėju drausmės byloje, kurios sprendimas yra ginčijamas.