LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1994 m. lapkričio 17 d. Nr. I-662

Vilnius

I. Pakeisti ir papildyti 1961 m. birželio 26 d. įstatymu patvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (Žin., 1961, Nr. 18-148; 1962, Nr. 15-137; 1966, Nr. 3-21, Nr. 30- 219; 1967, Nr. 30-275; 1973, Nr. 15-132; 1980, Nr. 21-298; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182):

1. 25 straipsnį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Pagrindinių šiame kodekse vartojamų terminų paaiškinimas

Šiame kodekse vartojami terminai, jeigu nėra specialių nurodymų, turi tokias reikšmes:

1) „Teismas“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardos teismą, apylinkės teismą;

2) „Pirmosios instancijos teismas“ reiškia apylinkės teismą ir apygardos teismą, kompetentingus priimti byloje nuosprendį, išskyrus apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti bylą apeliacine tvarka;

3) „Apeliacinė instancija“ reiškia Lietuvos apeliacinį teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei nutarčių;

4) „Kasacinė instancija“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas pagal skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;

5) „Teisėjas“ reiškia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininką, Aukščiausiojo Teismo teisėją; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, Apeliacinio teismo teisėją; apygardos teismo pirmininką, apygardos teismo skyriaus pirmininką, apygardos teismo teisėją; apylinkės teismo pirmininką, apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo teisėją;

6) „Prokuroras“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją;

7) „Tardymo organo padalinio viršininkas“ reiškia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

8) „Vertėjas“ reiškia asmenį, mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus, kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio kodekso nustatyta tvarka;

9) „Specialistas“ reiškia asmenį, turintį specialių žinių ir įgūdžių, pakviestą dalyvauti byloje, kad šio kodekso nustatyta tvarka padėtų surasti, įtvirtinti bei paimti įrodymus ir duotų paaiškinimus arba išvadą specialiais klausimais;

10) „Įstatyminiai atstovai“ reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus, rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis;

11) „Atstovai“ reiškia asmenis, kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje byloje teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo interesams;

12) „Artimieji giminaičiai“ reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius, taip pat sutuoktinį;

13) „Nutarimas“ reiškia kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą tiriant baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą;

14) „Protokolas“ reiškia dokumentą, kuriame šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai;

15) „Kaltinamoji išvada“ reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tardymas ir kuriame išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami pagrindiniai įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui;

16) „Nuosprendis“ reiškia pirmosios instancijos teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu kaltumas yra teismo nustatytas, skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis;

17) „Nutartis“ reiškia bet kurį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamą baudžiamojoje byloje, išskyrus nuosprendį; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, išskyrus tą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis; kasacinės instancijos teismo sprendimą;

18) „Apeliacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

19) „Apeliantas“ reiškia asmenį, padavusį apeliacinį skundą;

20) „Kasacinis skundas“ reiškia skundą, paduodamą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

21) „Kasatorius“ reiškia asmenį, padavusį kasacinį skundą;

22) „Nakties metas“ reiškia laiką nuo 22 iki 6 valandos.“

2. Antrąjį skirsnį išdėstyti taip:

„Antrasis skirsnis

TEISMAS IR TEISMINGUMAS

26 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose ir šio kodekso 37 straipsnio antrojoje ir šeštojoje dalyse numatytais atvejais apygardų teismuose baudžiamąsias bylas pirmąja instancija teisėjas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas bylas, teisėjas turi visus šiame kodekse numatytus teismo įgaliojimus.

Apygardų teismuose šio kodekso 37 straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais pirmąja instancija, Apeliaciniame ir Aukščiausiajame teismuose atitinkamai apeliacine ir kasacine tvarka baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

27 straipsnis. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus.

Jeigu nebegali toliau dalyvauti posėdyje apylinkės teismo teisėjas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

28 straipsnis. Atsarginis teisėjas

Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti reikia ilgo laiko, gali būti kviečiamas atsarginis teisėjas. Atsarginis teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas, jį pakeičia.

Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, byla toliau nagrinėjama be atnaujinimo.

29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui pakartotinai

nagrinėti tą pačią bylą

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis ar nutartis nutraukti bylą, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka, negali dalyvauti antrą kartą nagrinėjant tą pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nuosprendį ar nutartį, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį ar nutartį panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti iš naujo nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

31 straipsnis. Teisėjo nušalinimas

Esant šio kodekso 29 ir 30 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas privalo nusišalinti. Tuo pačiu pagrindu gali pareikšti teisėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir pareiškiamas tuo metu, kai posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia teismo sudėtį ir išaiškina proceso dalyviams teisę pareikšti teisėjams nušalinimą. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino vėlesnio proceso metu.

32 straipsnis.       Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai byla nagrinėjama kolegialiai

Teisėjui pareikštą nušalinimą išsprendžia kiti teisėjai, nesant nušalinamojo. Balsams pasidalijus pusiau, teisėjas laikomas nušalintu.

Dviems teisėjams ar visai teismo sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija paprasta balsų dauguma.

Teisėjai, kuriems pareikštas nušalinimas, turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje.

33 straipsnis.       Teisėjui pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka, kai bylą teisėjas nagrinėja vienas

Kai teisėjas baudžiamąją bylą nagrinėja vienas, jam pareikštą nušalinimą išsprendžia pats. Jis turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

34 straipsnis. Teismo posėdžių sekretorius

Teismo posėdžių sekretorius rašo tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus laikydamasis šio kodekso 116 ir 117 straipsnių reikalavimų.

35 straipsnis. Sekretoriaus, vertėjo, eksperto ir specialisto, revizoriaus nušalinimas

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teismo posėdžių sekretoriui, vertėjui, ekspertui, specialistui bei revizoriui, tačiau su tuo apribojimu, kad pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo, eksperto, specialisto ar revizoriaus negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Vertėjas, ekspertas, specialistas ir revizorius negali dalyvauti byloje, jeigu paaiškėja, jog jie nekompetentingi.

Nušalinimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

36 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apylinkės teismui

Apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui.

37 straipsnis. Baudžiamosios bylos, teismingos apygardos teismui

Apygardos teismui, kuriame bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, teismingos baudžiamosios bylos dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-70, 72, 74², 75, 78, 84 straipsniuose, 85 straipsnio trečiojoje dalyje, 89, 105 straipsniuose, 131¹ straipsnio antrojoje dalyje, 203¹ straipsnyje, 227¹ straipsnyje (su sąlyga, kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikaltimas numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 249² straipsnyje, taip pat numatytų Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“.

Apygardos teisme teisėjas vienas nagrinėja bylas dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 73, 741 straipsniuose, 82 straipsnio antrojoje dalyje, 83 straipsnyje, 85 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 104, 107 straipsniuose, 111 straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 131¹ straipsnio pirmojoje dalyje, 209, 222 straipsniuose, 227¹ (išskyrus atvejus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 227² straipsniuose, 231¹ straipsnio antrojoje dalyje, 231² straipsnio antrojoje dalyje, 231³ straipsnio antrojoje dalyje, 232² straipsnio trečiojoje dalyje, 234¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 234²-234⁴ straipsniuose, 251 straipsnio antrojoje dalyje, 253, 254 straipsniuose, 256 straipsnio trečiojoje dalyje, 257, 261, 264 straipsniuose, 268 straipsnio antrojoje dalyje, 272 straipsnio trečiojoje dalyje, 273 straipsnio trečiojoje dalyje, 282 straipsnio antrojoje dalyje, 303 straipsnio antrojoje dalyje, 312 straipsnio antrojoje dalyje, 327 straipsnio antrojoje dalyje.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo, numatyto šio kodekso dvidešimt devintajame skirsnyje, bylas nagrinėja apygardos teismas pagal šio straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nustatytas teismingumo taisykles.

Apygardos teismui taip pat teismingos bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais. Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismo pirmininko arba baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytų nusikaltimų bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismas gali išnagrinėti bet kurią bylą, priimtą savo žinion šio kodekso 38 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokią bylą apygardos teismo teisėjas nagrinėja vienas.

38 straipsnis.       Apygardos teismo teisė priimti savo žinion apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą

Apygardos teismas turi teisę priimti savo, kaip pirmosios instancijos teismo, žinion bet kurią baudžiamąją bylą, teismingą šios apygardos apylinkės teismui.

39 straipsnis. Baudžiamosios bylos teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą

Baudžiamoji byla nagrinėtina tame teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas bylos parengtinis tyrimas.

40 straipsnis. Teismingumo nustatymas baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais

Jeigu baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviems ar daugiau tokios pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje pabaigtas parengtinis tyrimas.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga apygardos teismui bent dėl vieno nusikaltimo ar kaltinamojo, ji nagrinėjama apygardos teisme.

41 straipsnis. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas arba teismas, kaltinamojo atidavimo teismui stadijoje nustatę, kad gautoji baudžiamoji byla neteisminga tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą.

Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teismas, teisiamajame posėdyje išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui, visais atvejais perduoda ją pagal teismingumą.

Perduoti apylinkės teismui bylą, pradėtą nagrinėti apygardos teismo teisiamajame posėdyje, neleidžiama.

42 straipsnis.       Baudžiamosios bylos perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui

Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, visapusiškiau, išsamiau ir objektyviau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą, taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Šiuo pagrindu perduoti bylą iš vieno teismo kitam tokios rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Klausimą dėl bylos perdavimo šiais atvejais iš vieno teismo kitam išsprendžia: jeigu bylą norima perduoti iš apylinkės teismo kitam apylinkės teismui – apygardos teismo, kuriam priklauso šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, jeigu iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduodamą kitam šio kodekso 41 ir 42 straipsniuose nustatyta tvarka, privalo priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduodama, ir jokie ginčai šiuo reikalu tarp teismų neleidžiami.

Apylinkės teismas, gavęs iš kito teismo bylą, teismingą apygardos teismui, perduoda ją apygardos teismui.“

3. 113 straipsnį pakeisti taip:

1) pirmojoje dalyje po žodžio „pirmosios“ įrašyti žodžius „ir apeliacinės“;

2) antrąją dalį išdėstyti taip:

„Protokolas gali būti rašomas ranka arba spausdinamas mašinėle. Protokolo išsamumui garantuoti gali būti stenografuojama arba daromas garso įrašas. Stenograma arba fonograma pridedama prie protokolo.“

4. 117 straipsnį papildyti trečiąja dalimi:

„Proceso dalyvių prašymu asmenų parodymai, paaiškinimai arba pareiškimai ištisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolą įrašomi pažodžiui. Tada asmenys, kurie byloje davė parodymus arba paaiškinimus, padarė pareiškimus arba pareiškė prašymus, turį teisę perskaityti teisiamojo posėdžio protokole savo parodymų, paaiškinimų, pareiškimų arba prašymų įrašus, prašyti papildyti protokolą ir padaryti jame pataisas bei patvirtinti parašu protokolo įrašų tikrumą.“

Šio straipsnio trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti ketvirtąja ir penktąja dalimis.

5. 118 straipsnį išdėstyti taip:

„118 straipsnis. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo

Per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo teisminio nagrinėjimo dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, nurodydami jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktąsias pastabas išnagrinėja posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą ir prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo.

Jeigu posėdžio pirmininkas nesutinka su pateiktomis pastabomis, jos pateikiamos išnagrinėti teismo tvarkomajame posėdyje, kolegialiai išnagrinėtose bylose – tiems patiems teisėjams, kurie nagrinėjo bylą. Jeigu ta pati teismo sudėtis negalima, du iš teisėjų turi būti iš nagrinėjusiųjų bylą.

Reikiamais atvejais į tvarkomąjį posėdį šaukiami asmenys, pateikę pastabų dėl protokolo.

Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti. Pastabos dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir teismo priimta nutartis pridedamos prie protokolo.“

6. 143 straipsnio ketvirtąją dalį išdėstyti taip:

„Bylose dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 89, 291-295, 297, 299, 304 straipsniuose, parengtinį tardymą atlieka tas organas, kurio tardyminiam priklausomumui priskiriamas nusikaltimas, dėl kurio iškelta byla.“

7. 231 straipsnį papildyti antrąja dalimi:

„Tardytojas prie kaltinamosios išvados taip pat prideda tiek jos nuorašų, padarytų šio kodekso 15 straipsnio trečiojoje dalyje numatyta kalba, kiek yra kaltinamųjų.“

8. Iš 238 straipsnio 2 punkto išbraukti žodžius „ar kvotos organui“.

9. Iš 239 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „ar kvotėjo“ ir „ar kvotos organui“.

10. Iš 240 straipsnio išbraukti žodžius „ar kvotos organui“.

11. 241 straipsnyje:

1) iš pirmosios dalies išbraukti žodžius „ar kvotėjo“;

2) antrąją dalį pripažinti netekusia galios.

12. 245 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriama mirties bausmė, taip pat jeigu teisėjas nesutinka su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis, šaukiamas tvarkomasis teismo posėdis.“

13. 246, 247 ir 248 straipsnius išdėstyti taip:

„246 straipsnis. Teismo sudėtis tvarkomajame posėdyje

Baudžiamąsias bylas visų teismų tvarkomuosiuose posėdžiuose nagrinėja vienas teisėjas.

247 straipsnis. Proceso dalyvių dalyvavimas tvarkomajame teismo posėdyje

Tvarkomajame teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Tvarkomajame teismo posėdyje gali dalyvauti nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas. Šių asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie tvarkomojo posėdžio dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Proceso dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus pareikštiems prašymams dėl tolesnės bylos eigos, jų dalyvavimo teisiamajame posėdyje, papildomų įrodymų išreikalavimo, kardomosios priemonės pakeitimo, civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo patvirtinti ar papildyti.

248 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio tvarka

Baudžiamoji byla tvarkomajame teismo posėdyje pradedama nagrinėti teisėjo pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę arba pagrindžia savo nesutikimą su kaltinamojoje išvadoje daromomis išvadomis.

Paskui pasisako prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas, civilinis atsakovas ir jo atstovas, gynėjas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tvarkomajame posėdyje neapklausiami.

Po to teismas pasitarimo kambaryje priima nutartį.

Tvarkomojo posėdžio metu teismo posėdžių sekretorius rašo protokolą, laikydamasis šio kodekso 116 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“

14. 250 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą pripažinti netekusiu galios. Šios dalies 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktus atitinkamai laikyti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 punktais.

15. Iš 251 straipsnio išbraukti žodžius „nutarimas“, „nutarime“, „nutarimo“, „nutarimą“ ir vietoj jų įrašyti atitinkamai žodžius „nutartis“, „nutartyje“, „nutarties“, „nutartį“.

16. Papildyti Kodeksą 252¹ straipsniu:

„252¹ straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Teismas tvarkomajame posėdyje, vadovaudamasis šio kodekso 149 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytomis taisyklėmis, turi teisę baudžiamąsias bylas sujungti arba išskirti.“

17. 257 straipsnį išdėstyti taip:

„257 straipsnis. Teismo tvarkomojo posėdžio nutarties apskundimas

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį nutraukti bylą turi teisę apeliacine tvarka apskųsti proceso dalyviai, išvardyti šio kodekso 247 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.

Teismo tvarkomojo posėdžio nutartį bylą grąžinti tyrimui papildyti turi teisę apeliacine tvarka apskųsti prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis, jo įstatyminis atstovas ir gynėjas.“

18. 259 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu sprendžiant atidavimo teismui klausimą buvo pakeistas kaltinimas arba kardomoji priemonė, arba šauktinų į teismą asmenų sąrašas, tai teisiamajam įteikiamas ir teismo ar teisėjo nutarties nuorašas.“

19. Iš 260 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodį „nutarime“, o iš trečiosios dalies – žodį „nutarimu“ ir vietoj jų įrašyti atitinkamai žodžius „nutartyje“, „nutartimi“.

20. Iš 261 straipsnio pirmosios dalies išbraukti žodį „nutarimu“ ir vietoj jo įrašyti žodį „nutartimi“, iš antrosios dalies išbraukti žodį „nutarimų“ ir vietoj jo įrašyti žodį „nutarčių“, taip pat iš ketvirtosios dalies išbraukti žodį „nutarime“ ir vietoj jo įrašyti žodį „nutartyje“.

21. 262 straipsnį išdėstyti taip:

„262 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai

Atidavimo teismui klausimą teisėjas tvarkomajame posėdyje turi išspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme.

Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradedama nagrinėti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo teisėjo nutarties atiduoti kaltinamąjį teismui priėmimo.

Apylinkės teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į jo teismo žinioje esančios bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą terminą gali pratęsti iki dviejų mėnesių, o numatytą antrojoje dalyje – iki vieno mėnesio.“

22. 263 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės teismo posėdyje pirmininkauja šio teismo pirmininkas, pavaduotojas ar teisėjas, apygardos teismo posėdyje – šio teismo ar baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas arba teisėjas.“

23. 265 straipsnį pakeisti taip:

1) pavadinimą išdėstyti taip:

„265 straipsnis.   Teisminio nagrinėjimo dalyvių teisių lygybė ir rungimosi principo laikymasis“;

2) papildyti antrąja dalimi:

„Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.“

24. 267 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

„5) dalyvauti tiriant visus įrodymus, išskyrus šio kodekso 317¹ straipsnyje numatytus atvejus;“.

25. 270 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Prokuroras dalyvauja visų baudžiamųjų bylų teisminiame nagrinėjime, išskyrus šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje ir 440 straipsnyje numatytas bylas. Prokuroras palaiko teisme valstybinį kaltinimą, dalyvauja tiriant įrodymus, pateikia teismui savo pasiūlymus dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir dėl bausmės skyrimo teisiamajam. Prokuroras turi teisę palaikyti kaltinimą teisme ir šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje dalyje bei 440 straipsnyje numatytose bylose, jeigu to reikalauja piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.“

26. 276 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių „teismo sudėtis“ įrašyti žodžius „ar teisėjas“, o trečiojoje dalyje po žodžių „teisėjams pasitarus“ įrašyti žodžius „ar teisėjui nusprendus“.

27. Papildyti Kodeksą 277¹ straipsniu:

„277¹ straipsnis. Baudžiamųjų bylų sujungimas ir išskyrimas

Teismas, teisminio nagrinėjimo metu nustatęs šio kodekso 149 straipsnyje numatytas aplinkybes, gali baudžiamąsias bylas sujungti arba išskirti.“

28. 279 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Byla teisme nagrinėjama tik teismui atiduotų kaltinamųjų atžvilgiu.“

29. 280 straipsnio antrąją dalį papildyti sakiniu: „Tokiais atvejais teisiamojo ar gynėjo prašymu teismas padaro pertrauką pasiruošti gynybai.“

30. 284 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teisminio nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio kodekso 255 straipsnyje, teismas motyvuota nutartimi perduoda bylą tyrimui papildyti arba įpareigoja tardytoją pateikti naujus įrodymus. Duodamas įpareigojimus, teismas nustato jų įvykdymo terminus.“

31. 285 straipsnio pirmojoje dalyje po žodžio „teisėjams“ įrašyti žodžius „ar teisėjui“.

32. 298 straipsnio:

1) antrojoje dalyje vietoj žodžių „259 straipsnyje“ įrašyti žodžius „259, 261 ir 452 straipsniuose“;

2) trečiojoje dalyje vietoj žodžių „259 ir 261 straipsniuose“ įrašyti žodžius „259, 261 ir 452 straipsniuose“.

33. Iš 299 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „teismo tarėjas“, „teismo tarėjui“ ir vietoj jų įrašyti atitinkamai žodžius „teisėjas“, „teisėjui“.

34. 307 straipsnyje vietoj pirmojo sakinio įrašyti:

„Teisminis tardymas pradedamas kaltinamosios išvados paskelbimu. Ją balsu perskaito prokuroras.“

35. Iš 309 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „pirmininkaujantysis ir teismo tarėjai“.

36. 312 straipsnyje:

1) pirmojoje dalyje išdėstytame pasižadėjimo tekste vietoj žodžių „pagal šio kodekso“ įrašyti žodžius „pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso“;

2) iš trečiosios dalies išbraukti žodį „baudžiamosios“.

37. 316 straipsnio antrąją dalį papildyti žodžiais „ir neatvykusio į posėdį įslaptinto liudytojo parodymams“.

38. Iš 319 straipsnio antrosios dalies išbraukti žodžius „bei prokuroro išvados“.

39. 336 straipsnį išdėstyti taip:

„336 straipsnis. Teisėjų pasitarimo tvarka apygardos teisme

Prieš priimant nuosprendį vyksta teisėjų pasitarimas, vadovaujamas posėdžio pirmininko. Pirmininkas pateikia teismui išspręsti šio kodekso 333-335 straipsniuose nurodyta tvarka klausimus. Kiekvienas klausimas formuluojamas taip, kad į jį galėtų būti duodamas arba teigiamas, arba neigiamas atsakymas.

Sprendžiant kiekvieną klausimą, nė vienas iš teisėjų neturi teisės susilaikyti nuo balsavimo. Pirmininkas balsuoja paskutinis.

Visi klausimai sprendžiami balsų dauguma.

Pirmininkas ar teisėjas, likęs atskiros nuomonės, turi teisę išdėstyti ją pasitarimo kambaryje raštu.

Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos.

Jeigu byla, kurioje yra atskiroji nuomonė, nebuvo nagrinėjama apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, tai įsiteisėjus nuosprendžiui, atskiroji nuomonė kartu su byla turi būti pasiunčiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kad jis išspręstų klausimą dėl kasacinio teikimo padavimo šio kodekso 417 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.“

40. 337 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

41. Papildyti Kodeksą 337¹ straipsniu:

„337¹ straipsnis. Nuosprendžio priėmimo tvarka apylinkės teisme

Apylinkės teismo teisėjas nuosprendį priima atskirame kambaryje vienas.“

42. 342 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„342 straipsnis. Civilinio ieškinio ir turto konfiskavimo užtikrinimas“

43. 346¹ straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Apylinkės teisėjas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį bylose, kai asmenys nuteisiami už nusikaltimus, kurie nėra sunkūs, ir teisiamieji prisipažįsta kaltais, taip pat bylose, kurios buvo ištirtos sumarinio proceso tvarka, gali nedėstyti šio kodekso 346 straipsnio pirmosios dalies 2-5 punktuose numatytų aplinkybių, o jeigu teisiamasis dar sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą materialinę žalą, tai ir 346 straipsnio penktojoje dalyje numatytų aplinkybių. Neleidžiama surašyti sutrumpintos aprašomosios nuosprendžio dalies tais atvejais, kai teisme pakeičiamas kaltinimas ir dėl to būtina pritaikyti kitą baudžiamąjį įstatymą, taip pat tais atvejais, kai byloje, išnagrinėtoje ne sumarinio proceso tvarka, nuteisiami keli asmenys, bet ne visi teisiamieji prisipažįsta kaltais.“

44. 352 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Pasirašęs nuosprendį, teismas ar teisėjas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir posėdžio pirmininkas ar teisėjas paskelbia nuosprendį.“;

2) trečiąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu teisiamasis nemoka lietuviškai, tai paskelbtą nuosprendį tuojau pat turi dalyvaujantis teisiamajame posėdyje vertėjas išversti į teisiamojo gimtąją kalbą arba kitą kalbą, kurią moka teisiamasis.“

45. 362 straipsnį išdėstyti taip:

„362 straipsnis. Teismo nutarties apskundimas

Teismo nutartį paskirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones gali per septynias dienas apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo įstatyminis atstovas, artimieji giminaičiai bei gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas bei prokuroras apeliacinės instancijos teismui šio kodekso 374 straipsnyje nustatyta tvarka.“

46. Iš 363 straipsnio ketvirtosios dalies išbraukti žodžius „ar užprotestuojama“, taip pat skaičių „370“ ir vietoj jo įrašyti skaičių „374“.

47. Penktąjį skyrių išdėstyti taip:

„PENKTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISME

Trisdešimtasis skirsnis

NEĮSITEISĖJUSIŲ NUOSPRENDŽIO IR NUTARTIES APSKUNDIMAS

365 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka

Baudžiamąsias bylas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinėja apygardų teismai, kaip apeliacinė instancija, ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylas, išnagrinėtas apylinkės teisme.

Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylas, išnagrinėtas pirmojoje instancijoje apygardos teisme.

366 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka

Apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi teisę paduoti prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis ir jo atstovas.

Išteisintasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio tiek, kiek jis yra susijęs su išteisinimo motyvais ir pagrindu.

Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

Nuteistojo ar išteisintojo gynėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą tik tada, kai tai neprieštarauja nuteistojo ar išteisintojo valiai.

Asmens, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į gynybą, ir nepilnamečio nuteistojo ar išteisintojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, nepaisydamas nuteistojo valios.

Įstatyminiai atstovai, paduodami apeliacinį skundą, nesaistomi nuteistojo valios.

367 straipsnis. Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai

Apeliaciniai skundai dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio surašomi raštu ir turi būti pasirašyti apelianto. Apeliaciniame skunde turi būti nurodoma: apeliacinės instancijos teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio esmė; nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai; apelianto reikalavimai.

Apeliaciniai skundai paduodami apeliacinės instancijos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Skundo padavimas tiesiog apeliacinės instancijos teismui nekliudo šiam teismui išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.

Pakartotinai nagrinėjant bylą priimtas nuosprendis gali būti apskundžiamas ta pačia tvarka.

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per keturiolika dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Suimtam teisiamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Per nustatytą nuosprendžiui apskųsti terminą byla turi būti nuosprendį priėmusiame teisme ir šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę susipažinti teisme su byla.

Apeliacinis skundas, paduotas praleidus terminą, grąžinamas apeliantui.

368 straipsnis. Tvarka, kuria atstatomas nuosprendžio apskundimo terminas

Asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, bet dėl svarbių priežasčių praleidę apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atstatyti praleistą terminą.

Praleisto termino atstatymo klausimą teismas ar teisėjas išsprendžia tvarkomajame posėdyje. Į šį posėdį gali būti šaukiamas prašantysis asmuo paaiškinimams duoti.

Teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atstatyti praleistą terminą, gali būti apskundžiama apeliacinės instancijos teismui, kuris turi teisę atstatyti praleistą terminą ar palikti nutartį nepakeistą.

Kai apeliacinės instancijos teismas atstato praleistą terminą, apeliacinės instancijos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas apeliacinį skundą su byla perduoda šio teismo teisėjui.

369 straipsnis. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės

Apeliacinio skundo padavimas sustabdo nuosprendžio vykdymą.

Nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.

370 straipsnis. Apeliacinio skundo pakeitimas, papildymas bei atšaukimas

Asmuo, padavęs apeliacinį skundą, turi teisę jį pakeisti ar papildyti naujais argumentais bei atšaukti.

Prokuroro paduotą skundą taip pat gali pakeisti, papildyti bei atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas pakeisti, papildyti bei atšaukti savo skundą gali pirma tai suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju.

Papildomai apeliaciniai skundai bei pareiškimai dėl jų atšaukimo gali būti paduoti nuosprendį priėmusiam teismui arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, tačiau iki bylos nagrinėjimo kolegijos posėdyje pradžios.

371 straipsnis. Pranešimai apie paduotus apeliacinius skundus

Apie apeliacinio skundo padavimą priėmęs nuosprendį teismas praneša nuteistajam, išteisintajam ar kitiems proceso dalyviams, kurių interesus liečia skundas.

Šie asmenys turi teisę susipažinti su gautais teisme skundais ir paduoti dėl jų savo atsikirtimus.

Nuteistajam arba išteisintajam jų prašymu įteikiamas prokuroro ar nukentėjusiojo skundo nuorašas.

Gauti atsikirtimai dėl skundo pridedami prie bylos arba pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui bylai papildyti.

372 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apskundimo tvarka

Šio kodekso 366 straipsnyje išvardyti proceso dalyviai gali paduoti skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių. Apskųsti teismo ar teisėjo nutartį gali taip pat ir kiti asmenys, jeigu nutartis liečia jų interesus.

Teismo ar teisėjo nutartys apskundžiamos šio kodekso 367 ir 368 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais.

Skundai, paduoti dėl nutarčių, priimtų teisminiame nagrinėjime, pasibaigusiame nuosprendžio priėmimu, kartu su byla pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui tik pasibaigus šio nuosprendžio apskundimo terminui.

Skundai dėl teismo tvarkomojo posėdžio nutarties nutraukti bylą ir nutarties grąžinti bylą tyrimui papildyti kartu su byla pasiunčiami apeliacinės instancijos teismui nelaukiant, kol pasibaigs apeliacinio apskundimo terminai.

Negali būti skundžiamos teisminio nagrinėjimo metu priimtos nutartys dėl įrodymų tyrimo tvarkos nustatymo, proceso dalyvių prašymų išnagrinėjimo, kardomosios priemonės paskyrimo, pakeitimo ar panaikinimo bei tvarkos palaikymo teisiamajame posėdyje, išskyrus nutartis dėl baudos paskyrimo. Prieštaravimai šioms nutartims gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio.

373 straipsnis. Bylos su gautu apeliaciniu skundu pasiuntimas

Pasibaigus terminui, kuris nustatytas apeliaciniam skundui paduoti, ir įvykdęs šio kodekso 371 straipsnio reikalavimus, teismas per tris dienas pasiunčia bylą su gautais skundais bei atsikirtimais į juos apeliacinės instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas turi pranešti proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką.

Jeigu skundas paduotas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, baudžiamąją bylą iš pirmos instancijos teismo išreikalauja ir bylos nagrinėjimo laiką paskiria apeliacinės instancijos teismo skyriaus pirmininkas.

Trisdešimt pirmasis skirsnis

APELIACINIS PROCESAS

374 straipsnis. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrieji nuostatai

Nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka patikrinamas tik jeigu yra apeliacinių skundų, paduotų šio kodekso 367-369 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.

Baudžiamosios bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos kolegijos posėdyje (dalinė apeliacija) ir teisiamajame posėdyje (pilna apeliacija).

Perduoti bylą teisiamajam posėdžiui gali tik apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ją kolegijos posėdyje.

Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik teisiamajame posėdyje ir tik esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinių skundų dėl nuteistojo ar išteisintojo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Nuteistojo ar išteisintojo padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

Jeigu apeliacinė instancija švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurių atžvilgiu nuosprendis apskųstas, remdamasi pagrindais, kurie liečia ir kitus nuteistuosius, kurių atžvilgiu nuosprendis neapskųstas, ji gali sušvelninti nuosprendį ir tiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Vienas iš jų skiriamas pirmininku. Teisėjų kolegiją ir pirmininką paskiria Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas arba šių teismų baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Teisiamajame posėdyje rašomas protokolas, laikantis šio kodekso 117 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

375 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminai

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje bylą išnagrinėja pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną.

Jeigu byla yra itin sudėtinga ar kitais išimtiniais atvejais, Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali atidėti bylos nagrinėjimą iš pirmosios instancijos teismo nurodytos dienos į kitą dieną, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Šiuo atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje dieną.

376 straipsnis.     Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo kolegijos posėdyje

Kolegijos posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Kolegijos posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nurodytų asmenų, jeigu jie laiku buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu apeliacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Tuo atveju, kai nuteistasis ar išteisintasis nėra pakvietęs gynėjo, teismas privalo gynėją paskirti.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse išvardyti proceso dalyviai turi teisę pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus ir prieš pradedant nagrinėti bylą, ir kolegijos posėdžio metu, iki proceso dalyviai pradeda duoti paaiškinimus.

Proceso dalyviai negali pateikti naujų įrodymų, gautų atliekant tardymo veiksmus.

377 straipsnis. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo kolegijos posėdyje ribos

Nagrinėdamas bylą kolegijos posėdyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią bei proceso dalyvių pateiktą ar teismo pareikalautą medžiagą.

Teismas patikrina bylą neviršydamas apeliacinių skundų ribų ir tik tų asmenų atžvilgiu, dėl kurių paduoti skundai. Jeigu skundas paduotas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

378 straipsnis. Kolegijos posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžia

Posėdžio pirmininkas pradeda posėdį, paskelbia, kuri byla, dėl kieno apeliacinio skundo ir kurio teismo nuosprendžio nagrinėjama. Paskui pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 376 straipsnyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas išsprendžia klausimą, ar galima nagrinėti bylą. Po to pirmininkas paskelbia teismo sudėtį, jeigu dalyvauja vertėjas, vertėjo pavardę ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar jie turi prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį. Jeigu prašymui patenkinti reikia papildomai laiko, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, bet ne ilgiau kaip keturiolikai dienų.

379 straipsnis.     Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo kolegijos posėdyje tvarka

Byla pradedama nagrinėti vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, pagrindinius apeliacinių skundų ar atsikirtimų į juos motyvais. Dalyvaujantieji byloje asmenys gali prašyti pranešėją papildyti pranešimą.

Jeigu teismui pateikiama papildoma medžiaga, posėdžio pirmininkas ar kitas teisėjas perskaito ją ir perduoda susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Atvykę į kolegijos posėdį prokuroras, nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas, įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai duoda paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas asmeniui, padavusiam apeliacinį skundą. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams duoti suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.

Nutarties priimti teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į kolegijos posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kitas teisėjas balsu perskaito rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visi teismo teisėjai ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.

Priėmęs sprendimą perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas motyvuotos nutarties nerašo. Šiuo atveju surašoma nutartis vien iš rezoliucinės dalies ir nurodomas perdavimo teisiamajam posėdžiui pagrindas. Tokia nutartis pasirašoma ir paskelbiama kolegijos posėdyje.

Priėmęs sprendimą palikti nuosprendį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, teismas surašo motyvuotą nutartį tik tuo atveju, jeigu to prašo proceso dalyvis.

Kolegijos posėdžio tvarką ir priemones, taikomas tvarkos pažeidėjams, nustato šio kodekso 286 straipsnis.

380 straipsnis. Kolegijos posėdyje priimamų nutarčių rūšys

Išnagrinėjęs bylą kolegijos posėdyje, teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmeta apeliacinį skundą;

2) panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme;

3) panaikina nuosprendį ir nutraukia bylą;

4) perduoda bylą nagrinėti apeliacine tvarka teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę panaikinti nuosprendį atskiriems nuteistiesiems ar išteisintiesiems, jeigu tai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

381 straipsnis.     Pagrindai nuosprendžiui panaikinti, kai byla perduodama iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme

Nuosprendis turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme, jeigu tiriant bylą arba nagrinėjant ją teisme buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Byla perduodama iš naujo tirti, kai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas buvo padarytas tiriant bylą, o teismui nagrinėti iš naujo - kai toks pažeidimas buvo padarytas nagrinėjant bylą teisme.

382 straipsnis. Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai

Esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais pripažįstami tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, kurie atėmė ar suvaržė proceso dalyvių teises arba kitokiu būdu sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Kiekvienu atveju nuosprendis turi būti panaikintas, jeigu:

1) pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją;

2) pažeista teisiamojo teisė naudotis gimtąja kalba ar kita kalba, kurią jis moka, arba byla išnagrinėta nedalyvaujant vertėjui;

3) nėra ekspertizės akto, kai ekspertizė būtina;

4) pabaigus parengtinį tardymą, kaltinamasis nesupažindintas su byla;

5) kaltinamasis neatiduotas teismui;

6) byla išnagrinėta teismo, kuriam ji neteisminga;

7) byla išnagrinėta nedalyvaujant teisiamajam, kai pagal įstatymą jo dalyvavimas yra būtinas;

9) teisminio nagrinėjimo dalyviams nesuteiktas žodis teisminiuose ginčuose;

10) teisiamajam nesuteiktas paskutinis žodis;

11) priimant nuosprendį pažeistas svarstymo slaptumas;

12) nuosprendis nepasirašytas kurio nors teisėjų;

13) nėra byloje teisiamojo posėdžio protokolo.

383 straipsnis. Pagrindai nuosprendžiui panaikinti ir nutraukti bylą

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje panaikina apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukia bylą šiais atvejais:

1) jeigu yra šio kodekso 5, 6, 9-1, 9-2 straipsniuose nurodytos aplinkybės;

2) jeigu pirmosios instancijos teisme neįrodytas nuteistojo dalyvavimas padarant nusikaltimą ir nėra pagrindo iš naujo nagrinėti bylą.

384 straipsnis.     Sprendimų, nekeičiančių nuosprendžio esmės, ištaisymas kolegijos posėdyje

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje gali neperduodamas bylos į teisiamąjį posėdį ištaisyti nuosprendyje

neteisingai išspręstus civilinio ieškinio, pataisos darbų įstaigų rūšies ir kitus klausimus, jeigu jie nekeičia nuosprendžio esmės.

Civilinio ieškinio suma kolegijos posėdyje gali būti padidinta tik tada, kai dėl to yra paduotas prokuroro ar civilinio ieškovo skundas.

Kiti klausimai gali būti išspręsti nuteistojo nenaudai tik tuomet, kai dėl jų yra atitinkamų skundų.

Dėl šių klausimų priimama nutartis ištaisyti nuosprendį.

385 straipsnis. Skundų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nagrinėjimo tvarka

Skundus dėl pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutarčių apeliacinės instancijos teismas nagrinėja kolegijos posėdyje šio kodekso 378 ir 379 straipsniuose nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas skundus dėl nutarčių nagrinėja tik tiek, kiek jie liečia asmenis, dėl kurių skundai paduoti.

386 straipsnis. Kolegijos posėdžio nutarties perdavimas vykdyti

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nutartis kartu su baudžiamąja byla ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos priėmimo pasiunčiama nuosprendį priėmusiam teismui vykdyti.

Nutarties paleisti nuteistąjį iš suėmimo nuorašą teismas tą pačią dieną po nutarties priėmimo pasiunčia tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti.

Nutarties nuorašas patvirtinamas vieno iš teisėjų, dalyvavusių nagrinėjant bylą, parašu ir teismo antspaudu. Kalinimo vietos administracija privalo per vieną dieną pranešti nuosprendį priėmusiam teismui apie nutarties įvykdymą.

387 straipsnis.     Bylos perdavimo apeliacinės instancijos teisiamajam posėdžiui pagrindai

Apeliacinės instancijos teismas kolegijos posėdyje priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu, kolegijos nuomone:

1) parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas atliktas vienpusiškai ar neišsamiai;

2) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių;

3) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

4) neteisingai paskirta bausmė.

388 straipsnis.     Parengtinio tyrimo ar teisminio tardymo vienpusiškumas ar neišsamumas

Vienpusiškas ar neišsamus yra toks parengtinis tyrimas ar teisminis tardymas, jeigu liko neišaiškintos tos aplinkybės, kurių nustatymas būtų turėjęs esminės reikšmės priimant nuosprendį.

389 straipsnis.     Nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimas faktinių bylos aplinkybių

Nuosprendis pripažįstamas neatitinkančiu faktinių bylos aplinkybių:

1) jeigu teismo išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) jeigu teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas;

3) jeigu, kai yra prieštaringų įrodymų, turinčių esminės reikšmės teismo išvadoms, nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis teismas priėmė vieną iš šių įrodymų ir atmetė kitus;

4) jeigu nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, kurie paveikė nuteistojo kaltumo ar išteisintojo nekaltumo klausimo išsprendimą, baudžiamojo įstatymo pritaikymą ar bausmės paskyrimą.

390 straipsnis. Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas

Netinkamu laikomas toks baudžiamojo įstatymo pritaikymas, kai neteisingai kvalifikuojama veika ar nepagrįstai paskiriama bausmė.

Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra:

1) netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas;

2) nusikaltimų kvalifikavimas ne pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti;

3) paskyrimas nuteistajam bausmės, kurios rūšis ar dydis nenustatyti pritaikytame Baudžiamojo kodekso straipsnyje ar išvis šiame kodekse.

391 straipsnis. Neteisingos bausmės paskyrimas

Neteisinga bausme pripažįstama tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta.

392 straipsnis. Baudžiamosios bylos paskyrimas nagrinėti teisiamajame posėdyje

Teisiamojo posėdžio pradžią bei teismo sudėtį skiria Lietuvos apeliacinio teismo ar apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Į teismo sudėtį neskiriami teisėjai, nagrinėję šią bylą kolegijos posėdyje.

Teisiamajame posėdyje dalyvauja proceso dalyviai šio kodekso 376 straipsnio nustatyta tvarka.

Proceso dalyviai turi teisę prašyti šaukti liudytojus ar išreikalauti kitų įrodymų. Jų iniciatyva gali būti šaukiami pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai ar jame pateikę ekspertizės aktą ekspertai, taip pat nauji liudytojai ar ekspertai.

Teismas gali savo iniciatyva į posėdį šaukti naujus liudytojus ar reikalauti kitų papildomų įrodymų.

393 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje tvarka

Teisiamojo posėdžio parengiamoji dalis vyksta pagal šio kodekso ketvirtojo skyriaus dvidešimt penktame skirsnyje nustatytas taisykles.

Teisiamojo posėdžio tvarką ir priemones, kurios taikomos šios tvarkos pažeidėjams, nustato šio kodekso 286 straipsnis.

Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas posėdžio pirmininko ar kito teisėjo pranešimu. Pranešime išdėstomos pagrindinės pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados ir apeliacinių skundų bei atsikirtimų į juos argumentai.

Teismo iniciatyva arba byloje dalyvaujančių proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir šio teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jų dalis.

Apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje gali atlikti teisminį tardymą. Teisminis tardymas atliekamas pagal šio kodekso ketvirtojo skyriaus dvidešimt šeštajame skirsnyje nustatytas taisykles.

Jeigu parengtiniame tardyme nenustatytos tokios aplinkybės, kurias ir pirmosios instancijos teismo, ir apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje nustatyti sunku, apeliacinės instancijos teismas gali įpareigoti tardytoją ar kvotos organą atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Jeigu reikia, kol bus atlikti tokie veiksmai, teisiamasis posėdis gali būti sustabdomas.

Teisminiai ginčai teisiamajame posėdyje prasideda asmens, padavusio apeliacinį skundą, kalba. Jeigu apeliacinius skundus yra padavę keli asmenys, tarp jų prokuroras ir nukentėjusysis,

pirmieji kalba prokuroras ir nukentėjusysis. Teisminiai ginčai baigiami nuteistojo ar jo gynėjo kalbomis.

Po teisminių ginčų teismas išeina į pasitarimo kambarį priimti nuosprendžio ar nutarties.

Teisėjų pasitarimo tvarką priimant nuosprendį ar nutartį nustato šio kodekso 336 straipsnis.

Priėmęs nuosprendį ar nutartį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę ir posėdžio pirmininkas ar kitas teisėjas nuosprendį ar nutartį paskelbia.

Kai byla yra sudėtinga ar didelė, teismas turi teisę pasitarimo kambaryje parašyti nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį. Šiuo atveju teismas paskelbia nuosprendžio ar nutarties rezoliucinę dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotas nuosprendis ar nutartis surašomi ir pasirašomi teisiamajame posėdyje dalyvaujančių teisėjų ne vėliau kaip per penkias dienas po sprendimo priėmimo.

Ne vėliau kaip per penkias dienas po nuosprendžio ar nutarties paskelbimo, o kai buvo paskelbta tik jų rezoliucinė dalis - per tą patį laiką po jų pasirašymo, nuosprendžio ar nutarties nuorašas turi būti įteiktas nuteistajam ar išteisintajam, kuris apskundė nuosprendį arba kurio interesus palietė apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis.

Jeigu nuteistasis ar išteisintasis nemoka lietuvių kalbos, jam įteikiamas rašytinis nuosprendžio ar nutarties vertimas į jo gimtąją kalbą arba į tą kalbą, kurią jis moka.

Kitiems apeliantams nuosprendžio ar nutarties nuorašas įteikiamas, jeigu jie prašo.

394 straipsnis.     Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiai ir nutartys, priimami baigus teisiamąjį posėdį

Baigęs teisiamąjį posėdį, apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų:

1) panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį;

2) pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima nuosprendį;

3) priima nutartį šio kodekso 380 straipsnio pirmosios dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais, išskyrus šio kodekso 5 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

395 straipsnis. Nuosprendžio panaikinimo bei naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu:

1) pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje padarė išvadą, jog nenustatyta, kad teisiamasis dalyvavo padarant nusikaltimą arba nėra nusikaltimo įvykio, arba teisiamojo veikoje nėra nusikaltimo sudėties;

2) pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teisiamajame posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

396 straipsnis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindai

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas ir priimamas nuosprendis teisiamajame posėdyje, jeigu:

1) apeliacinės instancijos teismas, surinkęs naujus įrodymus, padaro kitas išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo;

2) apeliacinės instancijos teismas nustato pagrindus, numatytus šio kodekso 387 straipsnio 2-4 punktuose.

Apeliacinės instancijos teismas gali pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti pakeitimus, numatytus šio kodekso 384 straipsnyje.

397 straipsnis.     Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti

Apeliacinės instancijos teismo teisiamojo posėdžio nuosprendis ar nutartis kartu su baudžiamąja byla, apeliaciniu skundu ir papildomai pateikta medžiaga ne vėliau kaip per septynias dienas pasiunčiami pirmosios instancijos teismui vykdyti.

Išteisinamasis nuosprendis ir nutartis nutraukti bylą vykdomi nedelsiant. Dalyvavęs teisiamajame posėdyje suimtas teisiamasis paleidžiamas iš teisiamojo posėdžio salės. Jei suimtas teisiamasis nedalyvavo posėdyje, nuosprendžio ar nutarties paleisti iš suėmimo nuorašas šių sprendimų priėmimo dieną pasiunčiamas tiesiog kalinimo vietos administracijai vykdyti.

Nuosprendžio ar nutarties nuorašas patvirtinamas vieno iš teisėjų, nagrinėjusių bylą, parašu ir teismo antspaudu.“

48. 398 ir 399 straipsnius išdėstyti taip:

„398 straipsnis. Nuosprendžio įsiteisėjimas ir jo vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, jeigu šis nuosprendis nėra apskųstas.

Padavus apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jeigu išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas paliko nuosprendį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmetė. Šiuo atveju nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis lieka neįsiteisėjęs, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo tirti arba iš naujo nagrinėti teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis įsiteisėja kartu su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įsiteisėjusį nuosprendį perduoda vykdyti jį priėmusios pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis vykdomas po to, kai jis įsiteisėja.

Išteisinamasis nuosprendis ir nuosprendis, atleidžiantis teisiamąjį nuo bausmės, vykdomi tuojau pat po jų paskelbimo. Jeigu teisiamasis yra suimtas, teismas paleidžia jį iš suėmimo teisiamojo posėdžio salėje.

399 straipsnis.     Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas ir jos vykdymas

Pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Kai dėl teismo nutarties paduotas skundas, jeigu nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri negali būti apskundžiama, įsiteisėja ir vykdoma nuo jos paskelbimo.

Prokuroro kasacinis skundas dėl teismo nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo, lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba pakeisti bausmę švelnesne sustabdo nutarties vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.“

49. 400 straipsnyje po žodžio „nuosprendis“ įrašyti žodį „bei“, iš straipsnio išbraukti žodžius „bei nutarimas“.

50. 401 straipsnio:

1) pavadinimą ir pirmąją dalį išdėstyti taip:

„401 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties perdavimo vykdyti tvarka

Perduoti teismo nuosprendį ir nutartį vykdyti pavedama bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Patvarkymą vykdyti nuosprendį teisėjas nusiunčia kartu su nuosprendžio nuorašu tam organui, kuris įpareigotas tą nuosprendį vykdyti. Jeigu nuosprendis yra pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka, prie nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas.“;

2) trečiojoje dalyje išbraukti žodį „nutarimai“.

51. Iš 405 straipsnio išbraukti žodžius „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „apygardos teismas, esantis nuosprendžio vykdymo vietoje“.

52. 412 straipsnio:

1) trečiojoje dalyje išbraukti žodžius „rajono (miesto) teismo“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „apylinkės teismo“;

2) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Nutartį lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą arba dėl neatliktosios bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme, taip pat atsisakyti tai padaryti priima teismas pasitarimo kambaryje. Ši nutartis gali būti prokuroro apskundžiama kasacine tvarka.“;

3) šeštojoje dalyje išbraukti žodį „Protesto“ ir vietoj jo įrašyti žodį „Skundo“.

53. Iš 412¹ straipsnio pirmosios dalies, 413, 413¹ ir 413² straipsnių išbraukti žodį „teismas“ ir vietoj jo įrašyti žodžius „apylinkės teismas“.

54. 413 straipsnio antrojoje dalyje vietoj skaičiaus „141“ įrašyti skaičių „414“.

55. 414 straipsnio:

1) antrojoje dalyje išbraukti žodžius „o nuosprendžio vykdymo rajone nesant tokios pat rūšies teismo, – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas“;

2) trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse išbraukti žodžius „rajono (miesto) teismo“ ir vietoj jų įrašyti žodžius „apylinkės teismo“;

3) penktąją dalį išdėstyti taip:

„Senaties taikymo klausimą Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio trečiojoje dalyje numatytais atvejais išsprendžia priėmęs nuosprendį apygardos teismas arba apygardos teismas, kurio veiklos teritorijoje buvo priimtas nuosprendis.“;

4) vienuoliktojoje dalyje išbraukti žodį „išvados“ ir vietoj jo įrašyti žodį „nuomonės“.

56. 415 straipsnio:

1) pirmąją dalį išdėstyti taip:

„Teistumo išnykimo nustatymo klausimą ir prašymus panaikinti teistumą prieš terminą nagrinėja apylinkių teismai, o nuteistų už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus asmenų bylose - apygardos teismai pagal atlikusių bausmę asmenų gyvenamąją vietą.“;

2) penktojoje dalyje išbraukti žodį „išvados“ ir vietoj jo įrašyti žodį „nuomonės“.

57. Septintąjį skyrių išdėstyti taip:

„SEPTINTASIS SKYRIUS

BYLŲ PROCESAS KASACINĖS INSTANCIJOS TEISME

Trisdešimt trečiasis skirsnis

ĮSITEISĖJUSIŲ NUOSPRENDŽIO AR NUTARTIES APSKUNDIMAS

IR KASACINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

416 straipsnis. Teismai, nagrinėjantys bylas kasacine tvarka

Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apylinkių teismų nuosprendžių ir nutarčių nagrinėja apygardos teismas.

Baudžiamąsias bylas dėl įsiteisėjusių apygardos teismo nuosprendžių ir nutarčių, priimtų nagrinėjant pirmąja instancija ir apeliacine tvarka, ir Apeliacinio teismo nuosprendžių ir nutarčių nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kasacines bylas nagrinėja teisiamajame posėdyje apygardos teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Teisėjus parenka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismo pirmininkas arba šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, patvirtindamas vieną iš teisėjų posėdžio pirmininku.

417 straipsnis. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka

Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį turi teisę proceso dalyviai, išvardyti šio kodekso 366 straipsnyje.

Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai, apygardos teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai turi teisę pateikti atitinkamam teismui kasacinį teikimą dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių.

418 straipsnis. Kasacinis skundas

Įsiteisėję teismo nuosprendis ar nutartis apskundžiami paduodant kasacinį skundą.

Kasaciniame skunde turi būti nurodoma: kasacinio teismo pavadinimas; byla, dėl kurios paduodamas skundas; nuosprendžio ar nutarties esmė; nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai; kasatoriaus reikalavimai. Kasacinį skundą pasirašo kasatorius.

Kasatorius turi teisę atšaukti savo skundą. Prokuroro paduotą skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Gynėjas atšaukti savo skundą gali pirma tai suderinęs su nuteistuoju ar išteisintuoju. Atšaukti skundą leidžiama tik prieš pradedant kasacinio teismo teisiamąjį posėdį, kuriame turi būti nagrinėjamas skundas.

419 straipsnis. Kasacinio apskundimo terminai

Apskųsti apkaltinamąjį nuosprendį dėl to, kad reikia nuteistajam taikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, dėl bausmės švelnumo ar kitokiais pagrindais, bloginančiais nuteistojo padėtį, taip pat išteisinamąjį teismo nuosprendį ir nutartį nutraukti bylą leidžiama tik per vienerius metus nuo jų įsiteisėjimo dienos.

420 straipsnis. Kasacinių skundų padavimo tvarka

Dėl apygardos, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos, teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Dėl apylinkės teismo įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių kasaciniai skundai paduodami apygardos teismo pirmininkui.

421 straipsnis.     Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir apygardos teismo pirmininko sprendimai dėl gauto kasacinio skundo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir apygardos teismo pirmininkas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo išnagrinėja gautą skundą ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) grąžina kasacinį skundą jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų;

2) perduoda kasacinį skundą Baudžiamųjų bylų skyriui kasacinės bylos iškėlimo klausimui išspręsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali perduoti kasacinį skundą apygardos teismo pirmininkui, jeigu apygardos teismas kompetentingas tokį skundą išnagrinėti. Apie tai pranešama kasatoriui.

422 straipsnis. Kasacinės bylos iškėlimas

Baudžiamųjų bylų skyrius gautą kasacinį skundą privalo išnagrinėti per vieną mėnesį, o jeigu reikia išreikalauti bylą – per du mėnesius. Jeigu byla yra didelė ir sudėtinga, taip pat jeigu kasacinės bylos iškėlimo klausimui išspręsti reikia išreikalauti papildomos medžiagos, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali pratęsti terminą, tačiau ne daugiau kaip dviems mėnesiams.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pavedimu su gautu kasaciniu skundu susipažįsta Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, jeigu reikia, išreikalaudamas baudžiamąją bylą ir kitokią papildomą medžiagą.

Kasacinės bylos iškėlimo klausimą tvarkomajame posėdyje nagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Tvarkomojo posėdžio teisėjus parenka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar apygardos teismo pirmininkas arba šių teismų Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.

Dėl gauto kasacinio skundo tvarkomajame posėdyje surašoma nutartis, kurioje teisėjai priima vieną iš šių sprendimų:

1) iškelti kasacinę bylą, jeigu skundo argumentai kelia abejonių dėl nuosprendžio ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo;

2) atsisakyti iškelti kasacinę bylą ir atmesti skundą, jeigu pačiame skunde, taip pat pridėtuose dokumentuose ir patikrinimo metu gautoje medžiagoje matyti, kad skundo argumentai yra nepagrįsti ir nėra pagrindo iškelti kasacinę bylą.

Jeigu teisėjai tvarkomajame posėdyje atsisako iškelti kasacinę bylą ir atmeta skundą, apie tai pranešama kasatoriui pasiunčiant nutarties nuorašą. Po to byla grąžinama teismui, iš kurio ji buvo išreikalauta.

Jeigu teisėjai tvarkomajame posėdyje iškelia kasacinę bylą, posėdžio pirmininkas per tris dienas perduoda Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nutartį kartu su kasaciniu skundu, baudžiamąja byla ir kita surinkta medžiaga.

423 straipsnis. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas

Jeigu tvarkomajame posėdyje buvo iškelta kasacinė byla, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ir kolegija, nagrinėjanti skundą dėl kasacinės bylos iškėlimo, turi teisę sustabdyti, iki byla bus išspręsta kasacinio teismo teisiamajame posėdyje, bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą, apygardos teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas ir kolegija – apylinkės teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymą.

Trisdešimt ketvirtasis skirsnis

KASACINĖS BYLOS NAGRINĖJIMAS

424 straipsnis. Kasacinės bylos išnagrinėjimo terminai

Kasacinė byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties ir baudžiamosios bylos Baudžiamųjų bylų skyriuje gavimo dienos.

Jeigu byla yra itin didelė ir sudėtinga, šį terminą gali pratęsti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, bet ne daugiau kaip dviems mėnesiams.

425 straipsnis.     Asmenys, dalyvaujantys teisiamajame posėdyje nagrinėjant kasacinę bylą

Nagrinėjant teisiamajame posėdyje kasacinę bylą, dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Nurodytų asmenų, jeigu jie buvo laiku informuoti apie bylos nagrinėjimo dieną, neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo.

Jeigu kasacinis skundas paduodamas pagrindais, bloginančiais nuteistojo ar išteisintojo padėtį, suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Laisvėje esantis nuteistasis ar išteisintasis kviečiamas šaukimu, tačiau jo neatvykimas nagrinėti bylą nekliudo. Tuo atveju, kai nuteistasis ar išteisintasis nėra pakvietęs gynėjo, teismas privalo gynėją paskirti.

426 straipsnis. Teismo įgaliojimų, nagrinėjant kasacinę bylą, ribos

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina ankstesnio proceso metu priimtų nuosprendžių ir nutarčių, dėl kurių yra paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą to asmens, dėl kurio paduotas skundas. Jeigu skundas paduotas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, teismas patikrina, ar tai turėjo įtakos ir kitų nuteistųjų, kurie nepadavė skundų, nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas gali pritaikyti įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba sušvelninti bausmę, arba nutraukti baudžiamąją bylą. Teismas turi teisę pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba pagriežtinti bausmę, arba padidinti civilinio ieškinio sumą, jeigu dėl to yra paduotas skundas ir jeigu tokius sprendimus teismas gali priimti remdamasis apskųstame nuosprendyje nustatytais patikrintais įrodymais.

Kasacinės instancijos teismas negali pripažinti išteisintojo kaltu dėl nusikaltimo padarymo, jeigu jis buvo išteisintas apskųstu teismo nuosprendžiu arba prieš jį buvo nutraukta byla dėl to paties kaltinimo, taip pat negali pagriežtinti bausmės paskirdamas mirties bausmę. Šiais atvejais teismas panaikina nuosprendį ar nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Jeigu tikrinant apskųstą nuosprendį ar nutartį reikia išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau dėl to nebūtina grąžinti bylos iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę duoti nurodymą tardytojui ar kvotos organui ištirti papildomas aplinkybes ir atlikti reikiamus tardymo veiksmus. Kol tiriamos aplinkybės, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu bylos išnagrinėjimo terminas sustabdomas.

Tuo atveju, kai paduotas skundas, kuriuo siekiama pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas turi teisę paskirti nuteistajam ar išteisintajam kardomąją priemonę šio kodekso aštuntajame skirsnyje numatytais pagrindais ir tvarka.

427 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimas

Asmenims, išvardytiems šio kodekso 425 straipsnyje, užtikrinama teisme galimybė susipažinti su kasaciniu skundu, nutartimi iškelti kasacinę bylą ir papildomai surinkta medžiaga.

Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja viešame teisiamajame posėdyje, išskyrus šio kodekso 16 straipsnyje nurodytus atvejus.

Paskirtu bylai nagrinėti laiku posėdžio pirmininkas pradeda teisiamąjį posėdį ir paskelbia, kuri byla, dėl kieno kasacinio skundo ir dėl kurio teismo nuosprendžio ar nutarties turi būti nagrinėjama. Paskui posėdžio pirmininkas įsitikina, kas atvyko į posėdį ir ar buvo informuoti apie bylos nagrinėjimo laiką asmenys, nurodyti šio kodekso 425 straipsnyje. Po to posėdžio pirmininkas paskelbia teismo sudėtį ir paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie pareiškimų dėl nušalinimo. Tokius pareiškimus teismas išsprendžia šio kodekso 29-32 straipsniuose nustatyta tvarka.

Posėdžio pirmininkas paklausia atvykusius į posėdį asmenis, ar turi jie prašymų. Dėl pareikštų prašymų teismas priima nutartį.

Byla nagrinėti pradedama vieno iš teisėjų pranešimu, kuriame jis išdėsto bylos esmę, nuosprendžio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo ir kasacinės išvados turinį.

Po teisėjo pranešimo prokuroras ir gynėjas bei nuteistasis, išteisintasis, jų įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę žodžiu duoti paaiškinimus. Pirmiausia žodis suteikiamas kasatoriui. Po šių proceso dalyvių paaiškinimų teismas papildomiems paaiškinimams suteikia žodį nuteistajam ar išteisintajam, jų gynėjui ar įstatyminiam atstovui.

Priimti nutartį teismas išeina į pasitarimo kambarį. Priėmęs nutartį, teismas grįžta į teisiamojo posėdžio salę, ir posėdžio pirmininkas ar kitas teisėjas balsu perskaito rezoliucinę nutarties dalį ir išdėsto jos priėmimo argumentus. Motyvuotą nutartį surašo ir ją pasirašo visa teismo teisėjų kolegija ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo.

Jeigu išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nuteistasis turi būti iš suėmimo paleistas, nutartis turi būti galutinai surašyta ir įforminta tą pačią dieną.

Priėmęs sprendimą palikti nuosprendį ar nutartį nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, teismas surašo motyvuotą nutartį tik tuo atveju, jeigu to prašo proceso dalyvis.

428 straipsnis. Kasacinės bylos nagrinėjimo atidėjimas

Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavimą teisiamajame posėdyje teismas pripažįsta būtinu, dėl ligos ar dėl kitos svarbios priežasties neatvyko į teisiamąjį posėdį, kasacinės bylos nagrinėjimas atidedamas.

429 straipsnis. Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nutartys

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti kasacinį skundą:

2) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir nutraukti bylą;

3) panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme;

4) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar nutartį su pakeitimais ar be pakeitimų;

5) pakeisti teismo nuosprendį ir nutartį.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) atmesti kasacinį skundą;

2) panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti bylą;

3) panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti apylinkės teisme;

4) pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Teismo nutartis kartu su kasaciniu skundu pridedami prie bylos.

430 straipsnis.     Pagrindai nuosprendžiui ar nutarčiai panaikinti ir pakeisti kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas panaikina ir pakeičia nuosprendį ar nutartį vadovaudamasis šio kodekso 381-383, 388-391 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

431 straipsnis.     Bylos nagrinėjimas panaikinus teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį

Panaikinus pradinį teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka.

Teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinis teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.

Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar apeliacinėje instancijoje, pagriežtinti bausmę ar pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, leidžiama tik su sąlyga, jeigu pradinis nuosprendis ar nutartis yra panaikinti dėl bausmės švelnumo ar reikalingumo pritaikyti įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, taip pat jeigu po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėjant bylą nustatomos aplinkybės, rodančios, kad teisiamasis yra padaręs sunkesnį nusikaltimą.

Iš naujo išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali būti apskundžiami bendra tvarka.

Trisdešimt penktasis skirsnis

BAUDŽIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS

DĖL NAUJAI PAAIŠKĖJUSIŲ APLINKYBIŲ

432 straipsnis.     Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties panaikinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurias nustato šio kodekso 433 straipsnis.

Įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikina kasacinės instancijos teismas.

Nagrinėdamas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimus, teismas vadovaujasi kasacinio proceso taisyklėmis su išimtimis, nustatytomis šio kodekso 432- 439 straipsniuose.

433 straipsnis.     Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima atnaujinti baudžiamąją bylą

Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurioms esant galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas žinotinis liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami teisėjų piktnaudžiavimai, buvę nagrinėjant bylą;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami dariusių byloje tyrimą asmenų piktnaudžiavimai, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors parengtinis bei teisminis tardymas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai, ir kurios skyrium paėmus ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį nusikaltimą negu tas, už kurį jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Tuo atveju, kai šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų asmenų atžvilgiu negalima priimti nuosprendžio dėl kaltinamojo mirties arba dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo, arba dėl amnestijos ar malonės akto, naujai paaiškėjusias aplinkybes nustato tyrimas, atliekamas šio kodekso 435 ir 436 straipsniuose nustatyta tvarka.

434 straipsnis.     Terminai baudžiamajai bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Peržiūrėti teismo nuosprendį ar nutartį dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kasacinės instancijos teismas gali ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

435 straipsnis. Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimas

Pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjas ir įstatyminis atstovas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Asmenų pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, liečiančius apylinkių teismų įsiteisėjusius nuosprendžius, nagrinėja apylinkės vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, liečiančius apygardos teismų nuosprendžius ir nutartis – apygardos vyriausiasis prokuroras, pareiškimus, liečiančius Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius ir nutartis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

Prokuroras, manydamas, kad gali būti viena iš šio kodekso 433 straipsnyje nustatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai atlikti tardytojui ar kvotos organui.

Jeigu prokuroras neranda pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, jis atsisako tai padaryti motyvuotu savo nutarimu. Apie tokį prokuroro nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui.

436 straipsnis. Prokuroro veiksmai, baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

Baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes ir esant pagrindui atnaujinti baudžiamąją bylą, apylinkės vyriausiasis prokuroras bylą su tyrimo medžiaga ir savo išvadą perduoda apygardos teismo pirmininkui, apygardos vyriausiasis prokuroras ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo motyvuotu nutarimu nutraukia procesą. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą. Nutarimas gali būti apskundžiamas per penkias dienas nuo pranešimo gavimo aukštesniajam prokurorui.

437 straipsnis.     Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tvarka

Bylas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujina:

1) jeigu nuosprendis priimtas apylinkės teisme – apygardos teismas, kaip kasacinė instancija;

2) jeigu nuosprendis arba nutartis byloje priimti apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme arba Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip kasacinė instancija.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą kasacinės instancijos teismas nagrinėja ir išsprendžia teisiamajame posėdyje laikydamasis šio kodekso 427 straipsnyje nustatytų taisyklių.

438 straipsnis. Teismo nutartys dėl prokuroro išvados baudžiamajai bylai atnaujinti

Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs iš prokuroro gautą bylą su tyrimo medžiaga ir išvada, gali priimti vieną iš šių nutarčių:

1) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir perduoti bylą iš naujo tirti ar iš naujo nagrinėti teisme;

2) panaikinti teismo nuosprendį ar nutartį ir nutraukti bylą;

3) atmesti prokuroro išvadą.

439 straipsnis.     Procesas atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Atnaujinus baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, parengtinis tardymas daromas ir teisminis nagrinėjimas vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis apskundžiamas bendrais pagrindais.“

58. Kodekso trisdešimt penktąjį, trisdešimt šeštąjį ir trisdešimt septintąjį skirsnius laikyti atitinkamai trisdešimt šeštuoju, trisdešimt septintuoju ir trisdešimt aštuntuoju skirsniais.

59. 440 straipsnyje vietoj skaičiaus „206“ įrašyti skaičių „207“, vietoj skaičių „324, 325“ įrašyti skaičius „319-325“.

II. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________