LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL SLĖGINIŲ VAMZDYNŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. spalio 3 d. Nr. 4-366
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742) 5 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 817 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų sąrašo, Įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę tvarkos, Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų kolegialių valdymo organų sudarymo tvarkos patvirtinimo ir valstybės institucijų, atsakingų už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros organizavimą, paskyrimo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1251 „Dėl potencialiai pavojingų įrenginių ir pavojingų darbų (gamybos procesų) sąrašų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053) 2.2 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366
SLĖGINIŲ vamzdynų NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato, kaip turi būti naudojami ir tikrinami didesnio kaip 0,5 baro slėgio nuo minus 196°C iki plius 700°C darbinės temperatūros plieniniai vamzdynai, kuriais tiekiamos takiosios medžiagos.
2. Šios Taisyklės netaikomos:
2.5. vamzdynams, sudarantiems kitų slėginių įrenginių (slėginių indų, garo bei vandens šildymo katilų, garo turbinų) neatskiriamą dalį;
2.6. laikiniems vamzdynams, įrengtiems įmonės arba cecho statybos, montavimo arba rekonstravimo laikotarpiu, kurių naudojimo trukmė neviršija 1 metų;
2.7. kitiems vamzdynams, nurodytiems Slėginių įrenginių techninio reglamento (toliau – Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726), 1 straipsnio 3 punkte.
II. SĄVOKOS
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Atitikties deklaracija – gamintojo išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad prieš vamzdynui ar vamzdyno sudedamajai daliai patenkant į rinką pagal Reglamento 5 straipsnyje nustatytas sąlygas atlikta viena iš Reglamento 3 priede aprašytų atitikties įvertinimo procedūrų ir vamzdynas yra saugus naudoti.
Bandymo slėgis (toliau – Pb) – slėgis, kuriuo išbandomas vamzdynas ir (arba) armatūra. Šiose Taisyklėse slėgio vienetu priimtas baras.
Darbinis slėgis (toliau – Pd) – didžiausias slėgis, kuriam esant vamzdynas naudojamas. Didžiausias darbinis slėgis Pd gali būti lygus didžiausiam leidžiamajam slėgiui Ps arba už jį mažesnis.
Didžiausias leidžiamasis slėgis (toliau – Ps) – didžiausias slėgis, kuriam, kaip nurodo gamintojas, vamzdynas ar jo sudedamoji dalis yra suprojektuoti.
Didžiausia ar mažiausia leidžiamoji temperatūra (toliau – Ts) – didžiausia ar mažiausia temperatūra, kuriai, kaip nurodo gamintojas, vamzdynas yra suprojektuotas.
Didžiausia ar mažiausia darbinė temperatūra (toliau – Td) – didžiausia ar mažiausia temperatūra, kuriai esant vamzdynas naudojamas. Didžiausia ar mažiausia temperatūra gali būti lygi didžiausiai ar mažiausiai leidžiamajai temperatūrai Ts arba Td negali būti didesnė už didžiausią Ts, o mažiausia Td negali būti mažesnė už mažiausią Ts.
Ekspertas – įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atstovas, turintis įgaliojimus tikrinti vamzdyno techninę būklę pagal šių Taisyklių ir kitų vamzdynų techninių dokumentų reikalavimus.
Gamintojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal Reglamento ir Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nuostatas projektuoja, gamina, montuoja vamzdyną ir (arba) jo sudedamąsias dalis, taip pat atlieka jo atitikties vertinimo procedūras.
Įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga (toliau – įgaliota įstaiga) – pagal Viešųjų įstaigų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 68-1633) veikianti viešoji įstaiga, kuriai valstybės institucija suteikė įgaliojimus tikrinti įrenginių techninę būklę ir į kurios kolegialų valdymo organą (tarybą ar (ir) valdybą) įeina viešosios įstaigos dalininkai (savininkas), valstybės institucijos, suteikusios įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, bei įrenginių savininkų atstovas (atstovai).
Nuolatinė vamzdynų priežiūra – vamzdynų naudojimo ir priežiūros norminiuose teisės aktuose, gamintojo pateiktuose vamzdynų techniniuose dokumentuose nurodyti vamzdynų savininkams privalomi nuolatiniai naudojamų vamzdynų techninės būklės tikrinimai, apžiūros, remontas bei kiti veiksmai.
Saugos įtaisai – įtaisai, apsaugantys vamzdynus nuo didžiausių ar mažiausių darbo parametrų viršijimo.
Pripažinti standartai – vamzdynų skaičiavimo, projektavimo, naudojimo nacionaliniai ir tarptautiniai standartai (LST, EN, ISO, BS, DIN, ANSI, GOST ir kt.).
Takiosios medžiagos – dujos, skysčiai, garai arba jų mišinys. Juose gali būti ir suspenduotų kietųjų dalelių.
Vamzdynas – sujungtos viena su kita vamzdyno sudedamosios dalys, siekiant sudaryti slėginę sistemą, kuria tiekiamos takiosios medžiagos. Vamzdynui priskiriami vamzdžiai ar jų sistema su armatūra, kompensacinėmis jungtimis, lanksčiaisiais vamzdžiais ir kitais vamzdyno elementais. Technologiniame procese vamzdynai sujungia įrenginių grupes į bendrą technologinę schemą.
Vamzdyno armatūra – vamzdynuose montuojami įtaisai, užtikrinantys darbinių terpių srautų valdymą skerspjūvio keitimu (atjungimas, paskirstymas, reguliavimas, sumaišymas ir kt.).
Vardinis dydis DN – skaitmenimis nurodytas dydis, kuris yra bendras visoms vamzdyno sistemos dalims, išskyrus tas dalis, kurių nurodyti išoriniai skersmenys arba sriegio dydis. Tai patogus nuorodoms sveikasis skaičius ir jis tik iš dalies yra susijęs su gamybiniais matmenimis. Vardinis dydis žymimas DN ir po jo pateikiamas skaičius paprastai nurodo vidinį vamzdžio skersmenį milimetrais.
Veikiančio vamzdyno tikrinimas – vamzdyno sandarumo tikrinimas bei saugos įtaisų, armatūros ir kontrolės matavimo prietaisų patenkinamo veikimo tikrinimas.
III. Vamzdynų klasifikacija
4. Takiųjų medžiagų grupavimas nurodytas Reglamento 4 straipsnio 2 punkte. Šiame Reglamente vamzdynai skirstomi į kategorijas, atsižvelgiant į darbinius parametrus (slėgį, temperatūrą, vamzdžio skersmenį) ir jais tiekiamų takiųjų medžiagų pavojingumo grupes. Vamzdyno kategorija nustatoma pagal terpės darbinius parametrus ties jo įėjimu (jeigu jame nėra šiuos parametrus galinčių pakeisti įtaisų) ir taikoma visam vamzdynui, neatsižvelgiant į jo ilgį. Jei parametrų reikšmės patenka į skirtingas kategorijas, vamzdyno kategorija nustatoma pagal aukštesnę kategoriją nurodantį parametrą.
IV. Pagrindinės nuostatos
5. Vamzdynai turi būti naudojami gamintojo nustatytomis sąlygomis ir vadovaujantis jų techniniais dokumentais, šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vamzdynų naudojimą. Jeigu gamintojas nustatė griežtesnes vamzdynų naudojimo sąlygas negu šios Taisyklės, tai prižiūrint vamzdynus ir įvertinus šių Taisyklių 9 punkto reikalavimus būtina vadovautis gamintojo nustatytomis sąlygomis.
6. Vamzdynai bei su jais susiję įrenginiai turi būti įrengti taip, kad juos būtų patogu prižiūrėti, valyti, remontuoti, tikrinti jų techninę būklę. Drenuojamos bei iš saugos įtaisų ištekančios terpės turi būti nukreipiamos saugiai, nesukeliant pavojaus žmonėms bei aplinkai.
7. Vamzdyno ribas nustato vamzdyno savininkas, atsižvelgdamas į darbo parametrus (Pd ir Td) bei vamzdyną veikiančią korozinę aplinką. Paprastai tai vienodos aplinkos vamzdynas, kuris prasideda ir baigiasi junge.
8. Už vamzdyno ar jo sudedamųjų dalių konstrukcijos tinkamumą, jo stiprio skaičiavimą ir medžiagos parinkimą, už pagaminimo kokybę ir atitikties įvertinimo procedūrų atlikimą pagal galiojančių teisės aktų (techninių reglamentų) ir standartų reikalavimus atsakingas gamintojas ar jo įgaliotas atstovas. Kai gamintojas ar jo įgaliotas atstovas nevykdo atitinkamų vamzdynų gamybos techninių reglamentų reikalavimų, šios pareigos tenka tam asmeniui, kuris tiekia vamzdynus ar jo sudedamąsias dalis į rinką. Tie patys įpareigojimai tenka kiekvienam asmeniui, kuris iš įvairios kilmės dalių surenka ar projektuoja ir konstruoja vamzdynus savo reikmėms.
9. Iki šių Taisyklių įsigaliojimo sumontuoti vamzdynai turi atitikti tuo laiku galiojusių teisės aktų, standartų ir kitų norminių techninių dokumentų reikalavimus. Ar būtina šiuos vamzdynus patobulinti taip, kad atitiktų šių Taisyklių reikalavimus, sprendžia įgaliota įstaiga kartu su vamzdyno savininku.
10. Vamzdyno savininkas atsako už nuolatinę vamzdyno priežiūrą, tinkamą ir saugų naudojimą pagal šių Taisyklių, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742) bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vamzdynų naudojimą, reikalavimus.
11. Vamzdynų savininkas privalo tinkamai ir kvalifikuotai prižiūrėti vamzdynus per visą jų naudojimo laiką bei palaikyti jų reikiamą techninę būklę saugai užtikrinti.
12. Prireikus perskaičiuoti vamzdynus pagal kitus, negu nurodyta techniniuose dokumentuose, parametrus, siekiant nustatyti jų naudojimo galimybes, turi būti vadovaujamasi pripažintais standartais; jų reikalavimai turi būti ne mažesni už tuos, kuriais vadovautasi gaminant vamzdynus ar jų sudedamąsias dalis. Turi būti atsižvelgiama į slėgį ir temperatūrą, konstrukciją, kontrolės apimtį bei prijungimo schemą, svorio įtaką, dinamines apkrovas ar papildomas apkrovas nuo prijungtų vamzdynų, metalo savybių pakitimų, keičiantis leidžiamajai temperatūrai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į esminius saugos reikalavimus, įvardytus Reglamento 1 priede. Vamzdynams turi būti atliktos tokios pat atitikties įvertinimo procedūros, kaip nustatyta Reglamento 3 priede, atsižvelgiant į priskiriamą kategoriją, nurodytą šio Reglamento 2 priede.
V. VAMZDYNŲ Registravimas, techninio paso sudarymas
14. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje, prieš pradedant vamzdynus naudoti, turi būti įregistruoti šie vamzdynai:
14.1. didesnio kaip 0,5 baro slėgio, didesnio kaip 80 mm sąlyginio skersmens DN vamzdynai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms, kai Ps ir DN sandauga viršija 3500;
14.2. didesnio kaip 100 barų slėgio vamzdynai ir jų įranga, skirti 1 grupės takiosioms medžiagoms, neatsižvelgiant į DN;
15. Žemesnių parametrų vamzdynų apskaitą tvarko vamzdynų savininkai. Vamzdyno savininkas privalo turėti visus gamintojo nustatytus vamzdyno naudojimo dokumentus.
17. Vamzdyno techninių dokumentų byloje (pase) turi būti šie duomenys:
17.5. vamzdyno schema (nurodyti slėgio šaltinį, parametrus, darbo terpę) su pažymėtais vamzdžių skersmenimis, nurodytu virintinių sujungimų, atramų, kompensatorių, armatūros, kontrolės ir matavimo prietaisų, signalizavimo, automatinio valdymo priemonių, saugos ir blokavimo įtaisų išdėstymu (nurodant atstumus) bei jos elementų specifikacijoje pažymėtais vamzdžių skersmenimis ir sienelių storiais;
17.6. kontroliuojamų ruožų, kuriuose dėl aukštos temperatūros gali atsirasti metalo valkšnumas, valkšnumo kontrolės reperių išdėstymo schema;
17.7. vamzdyno ar vamzdyno sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo dokumentai (atitikties deklaracijos, sertifikatai ir brėžiniai);
17.8. informacija apie virintinius sujungimus ir atliktą jų kontrolę, kai reikia atitikčiai pagrįsti, nurodant suvirinimo būdą, elektrodų tipą ir markę, suvirintojų vardus, pavardes ir jų tapatybę paliudijančius ženklus;
18. Vamzdynų savininkas registruoja ir išregistruoja vamzdynus Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844), reglamentuota tvarka.
VI. NAUDOJIMas ir Priežiūra
20. Saugiam ir tinkamam vamzdyno naudojimui užtikrinti vamzdyno savininkas privalo:
20.1. nuolat prižiūrėti vamzdynus arba pavesti tai atlikti asmeniui (vamzdynų priežiūros meistrui), įgijusiam specialių žinių ir teisės aktų nustatyta tvarka išlaikiusiam žinių patikrinimo egzaminą. Šios pareigos, atsižvelgiant į vamzdynų skaičių ir išdėstymą, gali būti paskirtos keletui asmenų. Tokių asmenų skyrimas turi būti įformintas vamzdyno savininko nustatyta tvarka. Jeigu vamzdyno savininkas neturi reikiamos kvalifikacijos personalo nuolatinei vamzdynų priežiūrai ar remontui atlikti, jis sudaro sutartį su fiziniu ar juriniu asmeniu, turinčiu reikiamą kvalifikaciją ir besiverčiančiu tokia veikla;
20.2. skirti tinkamos kvalifikacijos ir reikiamą skaičių savininko nustatyta tvarka apmokytų darbuotojų (operatorių, apeivių ar kt.) vamzdynams prižiūrėti;
20.3. parengti vamzdyno naudojimo instrukciją ir valdymo schemą, su kuriomis privalo būti susipažinę visi vamzdyną prižiūrintys asmenys;
20.5. organizuoti sistemingą vamzdynų ir jų detalių (išardomųjų ir neišardomųjų sujungimų, tvirtinimo detalių, armatūros), antikorozinės apsaugos ir izoliacijos, drenavimo įtaisų, kompensatorių, atraminių konstrukcijų ir kitos vamzdyno įrangos bei pasireiškiančio metalo valkšnumo stebėjimą;
21. Naudojamų vamzdynų techninė būklė tikrinama 1 priede nustatytais terminais. Atliekami veikiančių vamzdynų ir išsamūs vamzdynų techninės būklės tikrinimai.
22. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruojamų vamzdynų techninės būklės tikrinimus atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas. Jis parengia ataskaitą apie atliktą techninės būklės tikrinimą. Ataskaitoje turi būti nurodomi tikrinimo rezultatai ir kito techninio tikrinimo terminas. Ataskaita įteikiama vamzdyno savininkui, kuris ją saugo visą vamzdyno naudojimo laiką.
23. Veikiančio vamzdyno tikrinimai atliekami neatjungiant vamzdyno. Jo metu būtina patikrinti:
24. Garo ir kitų vamzdynų, veikiamų aukštos temperatūros terpės, kai gali pasireikšti vamzdyno metalo valkšnumas, savininkas privalo sistemingai stebėti ir fiksuoti vamzdyno liekamosios deformacijos didėjimą. Šis reikalavimas taikomas vamzdynams, pagamintiems iš:
25. Nuolatinės priežiūros metu nustatyti gedimai turi būti fiksuojami vamzdynų savininko nustatyta tvarka.
26. Pirmasis išsamus vamzdynų techninės būklės tikrinimas atliekamas ne vėliau kaip po 2 metų nuo vamzdyno naudojimo pradžios. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro tvarkymo įstaigoje registruojami vamzdynai turi būti įgaliotos įstaigos eksperto patikrinami tuoj po jų sumontavimo tam, kad būtų įsitikinta, jog vamzdynai deramai sumontuoti ir veikia tinkamai.
27. Atliekant išsamų vamzdyno techninės būklės tikrinimą būtina:
27.1. patikrinti 50% visų vamzdyno elementų (pvz., virintinių sujungimų, alkūnių ir pan.) būklę, naudojantis tik neardomosios kontrolės metodais. Gavus nepatenkinamą vamzdyno kurio nors vieno elemento tikrinimo rezultatą, tikrinti visus likusius vamzdyno to paties tipo elementus;
28. Atliekant išsamų vamzdynų techninės būklės tikrinimą ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dalims, veikiamoms ypač sudėtingų sąlygų, kur labiausiai tikėtinas didžiausias vamzdyno susidėvėjimas dėl korozijos, erozijos, vibracijos ir kitų priežasčių. Tokiems priskiriami ruožai, kuriuose keičiasi srauto kryptis (alkūnės, trišakiai, įpjovos, drenavimo įtaisai, taip pat vamzdynų ruožai prieš armatūrą ir po jos) ir kuriuose gali kauptis drėgmę bei koroziją sukeliančios medžiagos (aklini ir laikinai nenaudojami ruožai). Išsamaus tikrinimo metu iškilusioms abejonėms dėl vamzdyno techninės būklės pašalinti gali būti atliekami specialūs metalo tyrimai vadovaujantis kitų šalių patirtimi ir metodika. Ši metodika turi būti suderinta su vamzdyno savininku ir įgaliotos įstaigos patvirtinta. Storio matavimo ruožų skaičių ir matavimo taškų skaičių kiekviename ruože nustato vamzdynų savininkas, tai suderindamas su ekspertu. Sienelių storio matavimai būtini sunkiausių sąlygų veikiamose vamzdyno dalyse.
29. Išsamus vamzdynų techninės būklės tikrinimas gali būti pradėtas tik po to, kai atlikti būtini paruošiamieji darbai, nurodyti vamzdyno naudojimo instrukcijose.
30. Garo vamzdynams, pagal valkšnumo patikrinimo rezultatus veikusiems po 50×10³ ir 100×10³ val., tinkamumas turi būti įvertinamas pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su vamzdyno savininku suderintą metodiką ir jo tolesnio naudojimo klausimą sprendžia įgaliota įstaiga kartu su vamzdyno savininku.
31. Visiems vamzdynams ir jų dalims, kurie buvo išardyti, pjaustyti ir suvirinti, po surinkimo turi būti atliktas stiprio ir sandarumo bandymas. Šiuos vamzdyno stiprio bandymus atlieka įgaliotos įstaigos ekspertas arba jo sutikimu vamzdyno savininkas.
32. Vamzdynuose, kurių darbinis slėgis 100 ir mažiau barų, išardžius pavienes junges tarpiklių, armatūros ar atskirų elementų (trišakio, intarpo ir pan.) keitimui, leidžiama atlikti tik sandarumo bandymą.
33. Požeminių vamzdynų tikrinimas turi būti atliekamas pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas. Kai tokių rekomendacijų nėra, jų techninės būklės vertinimas turi būti atliekamas pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su vamzdyno savininku suderintą metodiką.
34. Pasibaigus projekte nustatytam naudojimo terminui ar kilus abejonių dėl vamzdyno būklės bei siekiant nustatyti tolesnio naudojimo galimybę ir terminą, vamzdynas turi būti kompleksiškai ištirtas. Šiam tikslui turi būti įgaliotos įstaigos parengta ir su vamzdyno savininku suderinta speciali vamzdyno kompleksinio tyrimo metodika.
VII. Armatūros IR saugos Įtaisų PRIEŽIŪRA
35. Saugos įtaisai, jeigu tokie yra, turi būti sureguliuoti taip, kad slėgis vamzdyne negalėtų padidėti daugiau, kaip nurodė gamintojas arba įgaliotos įstaigos ekspertas.
36. Apsauginiai vožtuvai ir armatūra privalo turėti kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus. Armatūrą, turinčią gamintojo žymą, kurioje nurodyta DN, Ps, medžiagos markė, bet neturinčią atitikties dokumento, leidžiama naudoti visų kategorijų vamzdynuose, kurių darbinis slėgis neviršija 100 barų, įvertinus jos būklę ir išbandžius.
37. Armatūros korpuse turi būti aiškiai įskaitoma žyma, kurioje nurodoma:
38. Ant armatūros turi būti pritvirtinta lentelė su numeriu, atitinkančiu vamzdyno schemoje nurodytą numerį. Ant armatūros vairaračių turi būti pažymėta sukimo kryptis atidarant ir uždarant.
39. Armatūros ir apsauginių vožtuvų būklė turi būti vertinama vamzdyno savininko nustatyta tvarka, pagal gamintojo nurodymus. Apsauginių vožtuvų būklė ir jų veikimas turi būti tikrinami pagal gamintojo nurodymus, vamzdyno savininko nustatytais periodais ir tvarka.
40. Jeigu kitaip nenurodo gamintojas, vamzdyno savininkas turi nustatyti armatūros, taip pat apsauginių vožtuvų būklės vertinimą, apimantį:
VIII. KONTROLĖS, MATAVIMO PRIETAISŲ IR AUTOMATIKOS PRIEŽIŪRA
42. Naudojami kontrolės ir matavimo prietaisai, automatikos, signalizacijos ir saugos sistemų įrenginiai turi atitikti vamzdyno darbo parametrus ir būti prižiūrimi pagal gamintojo nurodymus. Jei tokių nurodymų nėra, techninės priežiūros periodiškumą ir apimtis, suderinęs su įgaliota įstaiga, nustato vamzdyno savininkas. Visiems kontrolės ir matavimo prietaisams turi būti atliekama patikra ir (arba) kalibravimas.
43. Draudžiama naudoti sugedusius kontrolės ir matavimo prietaisus arba prietaisus, kuriems neatlikta patikra ir (arba) kalibravimas.
44. Paimti remontui ar patikrai atlikti kontrolės ir matavimo prietaisai turi būti pakeisti tapačiais prietaisais.
45. Manometras parenkamas toks, kad darbinis slėgis būtų rodomas manometro skalės antrame trečdalyje.
46. Manometro skalėje ties padala, atitinkančia vamzdyno darbinį slėgį, turi būti nubrėžtas raudonas brūkšnys. Vietoj raudono brūkšnio leidžiama prie manometro korpuso pritvirtinti raudonai nudažytą metalinę plokštelę, glaudžiai priglundančią prie manometro stiklo.
48. Vamzdynams naudojamų manometrų tikslumo klasė, jeigu gamintojas nenustato kitaip, turi būti ne žemesnė kaip:
49. Manometrų, įtaisytų aukščiau kaip 2 m nuo stebėjimo aikštelės, korpuso skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 160 mm, jeigu gamintojas nenustato kitaip.
IX. Vamzdyno stiprio ir sandarumo bandymai
52. Vamzdynų mechaninis stipris patikrinamas hidraulinio bandymo metu 1,25 Ps slėgiu arba slėgiu, kuris nurodytas projekte pagal įgaliotos įstaigos parengtą metodiką.
53. Jei nėra galimybės atlikti hidraulinio bandymo, jį galima pakeisti akustinės emisijos kontrole ar pneumatiniu bandymu. Pneumatinis bandymas turi būti atliekamas suspaustu oru arba inertinėmis dujomis pagal vamzdyno savininko parengtą ir su įgaliota įstaiga suderintą vamzdynų pneumatinio bandymo metodiką, kurioje nurodytos reikiamos saugos priemonės Vamzdynų hidraulinis bandymas atliekamas šiais atvejais:
X. Vamzdynų remontas
55. Vamzdynų remonto darbai gali būti pradėti vamzdyną atjungus nuo kitų veikiančių įrenginių, pašalinus jo terpę, vamzdyną išvalius, atšaldžius ir paruošus remontui vamzdyno savininko nustatyta tvarka, kuri užtikrintų remontininkų ir šalia dirbančių asmenų saugą.
Remontuojant vamzdynus taikomi tapatūs reikalavimai ir technologija, kaip ir juos gaminant. Vamzdyno slėginius elementus suvirinti galima tik pagal suderintas su įgaliota įstaiga remonto sąlygas, kuriose pateikiami suvirinimo aprašai, numatomų darbų kokybės tikrinimo būdai, atitikties vertinimo procedūros ir darbų priėmimo tvarka. Įgaliota įstaiga, priimdama sprendimus, gali taikyti analogiškas atitikties įvertinimo procedūras, kaip nustatyta Reglamente.
56. Remontui galima naudoti tik tokių pačių savybių medžiagas ir elementus, kurie nurodyti vamzdyno techniniuose dokumentuose (pase) ir turi tą faktą patvirtinančius dokumentus. Remonto dokumentuose turi būti nurodomas panaudotas suvirinimo būdas, suvirinimo režimai ir suvirinimo medžiagos, elektrodų tipas ir markė, suvirintojo vardas, pavardė ir jo tapatybę liudijantis ženklas, suvirinimo kontrolės būdai ir bandymų rezultatai.
XI. Baigiamosios nuostatos
58. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
59. Naudojant vamzdynus ir atliekant jų priežiūrą, kartu su šiomis Taisyklėmis būtina vadovautis ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklių 2 priede pateikiamas nebaigtinis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, susietų su vamzdynų naudojimu, sąrašas.
60. Apie vamzdynų avarijas, jų naudojimo sutrikimus ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus bei žalą aplinkai ir turtui vamzdyno savininkas turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, prokuratūrai, įgaliotai įstaigai, savivaldybei, kitiems suinteresuotiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos
2003 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 05-10-1377
______________
Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių
1 priedas
VAMZDYNŲ TECHNINĖS BŪKLĖS TIKRINIMŲ PERIODIŠKUMAS
| Medžiagų grupė |
Parametrai PdxDN |
Veikiančio vamzdyno tikrinimas |
Išsamus vamzdynų techninės būklės tikrinimas |
||
| Korozijos greitis > 0,5mm/metus |
Korozijos greitis <= 0,5mm/metus |
Korozijos greitis > 0,5mm/metus |
Korozijos greitis <= 0,5mm/metus |
||
| 1 |
Pd 1000 |
1 kartą per metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 4 metus |
| 1 |
Pd <=1000 |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 6 metus |
| 2 |
neatsižvelgiant į parametrus |
1 kartą per 4 metus |
1 kartą per 6 metus |
||
______________
Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklių
2 priedas
LIETUVOS RESPUBLIKOJE GALIOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU SLĖGINIŲ VAMZDYNŲ NAUDOJIMU, NEBAIGTINIS SĄRAŠAS
1. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).
2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
4. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 36-987).
5. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968).
6. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569).
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 645 „Dėl Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro įsteigimo ir Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 48-1844).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 783 „Dėl Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 56-1812).
9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 102 „Dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 3-88).
10. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 349 „Dėl Slėginių įrenginių techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 88-2726).
11. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 345 „Dėl Įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių su jų nurodytais parametrais sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 98-3504).
12. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktas Jungtinių Tautų Organizacijos Ekspertų komiteto sudarytas pavojingų medžiagų sąrašas (Žin., 1997, Nr. 113).
13. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateiktas 2–9 pavojingumo klasių medžiagų sąrašo papildymas (Žin., 1998, Nr. 111).
14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501).
15. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 110 „Dėl Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-16).
16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 95 „Dėl Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų“ (Žin., 1999, Nr. 104-3014).
______________