LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL INFORMACINĖS SVEIKATOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2002 m. liepos 30 d. Nr. 387
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) 123 punktu:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2002 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 387
INFORMACINĖS SVEIKATOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Skaitmeninių technologijų skatinami pasaulio raidos pokyčiai ir globalizacija neišvengiamai veikia Lietuvos visuomenės vystymąsi. Informacinės technologijos skverbiasi į visas šalies gyvenimo sritis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229 „Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 20-652) patvirtino Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros koncepciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 984 „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginio plano patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 71-2534) – Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginį planą, kurio vienas iš svarbiausių tikslų yra „3.4. gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama, informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiama informacija apie sveikatą“.
Informacinė sveikatos sistema yra nacionalinės sveikatos sistemos dalis, laiduojanti racionalų ir efektyvų informacijos rinkimą, kaupimą, apdorojimą, sveikatos priežiūros sistemos valdymą.
II. SITUACIJOS APIBŪDINIMAS
Nacionalinės informacinės sveikatos sistemos plėtra bei tobulinimas yra viena iš prioritetinių sveikatos priežiūros reformos sričių. Išsami, patikima informacija apie gyventojų sveikatą ir ją įtakojančius aplinkos veiksnius, sveikatos apsaugos išteklius, sveikatos priežiūros institucijų teikiamas paslaugas ir finansavimą būtini priimant racionalius valdymo sprendimus bei rengiant sveikatos sistemos plėtros strateginius projektus.
Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms didėja ir galimybės rinkti, kaupti, perduoti informaciją, pasitelkti naujus duomenų apdorojimo ir analizės metodus. Sveikatos priežiūros sistemos informacinės technologijos dar atsilieka nuo kitų sričių. Kompiuteriai dažnai naudojami medicinos technologijoms bei specializuotoms mokslinėms programoms, kurios daro menką įtaką sveikatos sistemos valdymui bei organizavimui. Naujausios medicinos technologijos ir medicinos technika gerokai lenkia technologijas, naudojamas informacijos valdymo ir darbo organizavimo srityse. Sveikatos priežiūros įstaigos renka įvairią informaciją, kuriai taikomi tikslumo ir konfidencialumo reikalavimai, todėl sveikatos priežiūros sistemos įstaigų kompiuterizavimas ir modernių informacinių technologijų įdiegimas leistų racionaliau organizuoti darbą, keistis informacija bei pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą.
Kuriant informacines sistemas sveikatos priežiūros įstaigose, nėra galimybės tiesiogiai diegti apskaitos, personalo bei finansų valdymo sistemų, plačiai taikomų kitose ūkio srityse. Įstaigose renkama ir kaupiama ir specifinė sveikatos statistikos informacija, kuriai apdoroti reikalinga atitinkama programinė įranga. Nesant tinkamo koordinavimo informacinių technologijų diegimo klausimais, kuriant globalias informacines sistemas, apimančias atskiras sveikatos priežiūros sektoriaus dalis, aktualiomis tampa programinės ir techninės įrangos suderinamumo, informacijos standartizavimo problemos. Informacijos rinkimas, analizė ir perdavimas yra brangūs procesai, todėl svarbu racionaliai įvertinti poreikius informacijos pateikimo būdus. Ypač tai aktualu sveikatos priežiūros sektoriuje.
Lietuvoje renkama sveikatos statistinė informacija beveik atitinka PSO programos „Sveikata visiems“ bei Nacionalinės sveikatos programos monitoravimo poreikius. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje renkama pakankamai daug ir įvairios informacijos. Todėl politikos formavimui ir sektoriaus valdymui duomenų pakanka. Reikėtų gerinti informacijos prieinamumą, sukurti trūkstamos informacijos surinkimo sistemą.
Esant įvairesnės integruotos informacijos poreikiui bei gerėjant technologinėms galimybėms kompiuterizuoti sveikatos informacijos rinkimą, kaupimą, apdorojimą bei analizę, taip pat ir informacijos prieinamumą, būtina tobulinti sveikatos informacinę sistemą.
Įvertinus informacijos svarbą sektoriui, taip pat informacinių projektų įgyvendinimo kaštus, ypač svarbu pasirinkti racionaliausią informacinės sveikatos sistemos plėtros strategiją.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Programos tikslas – skatinti sveikatos reformą, gerinti paslaugų efektyvumą, kokybę bei prieinamumą, laiku panaudojant patikimą sveikatos informaciją, kurios valdymui būtų naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos.
Programos uždaviniai:
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
Informacinės sveikatos programą įgyvendinimą koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija pagal V dalyje pateiktą veiksmų planą. Šis planas yra neatskiriama programos dalis.
V. VEIKSMŲ PLANAS
Eil. Nr. |
Veiksmai |
Įgyvendinimo terminas |
Galimi finansavimo šaltiniai |
Atsakingos institucijos |
1. |
Įvertinti turimas informacines sistemas ir technologijas sveikatos sistemoje |
2002 m. II pusmetis |
LSPK |
SAM |
2. |
Parengti ir patvirtinti E- sveikatos strategiją bei įgyvendinimo priemonių planą |
2002 m. II pusmetis |
LSPK |
SAM |
3. |
Parengti ir patvirtinti E- sveikatos strategijos detalų įgyvendinimo priemonių planą |
2002 m. IV ketvirtis |
LSPK |
SAM |
4. |
E-sveikatos strategijos detalaus įgyvendinimo priemonių plano vykdymas |
2003- 2010 m. |
LSP, VB |
SAM* |
* – Sveikatos apsaugos ministerija koordinuos priemonių vykdymą, atsakingos institucijos bus nurodytos išsamiame E-sveikatos strategijos įgyvendinimo priemonių plane;
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija;
LSPK – Lietuvos sveikatos projekto lėšos skirtos konsultacinei pagalbai;
LSP – Lietuvos sveikatos projekto lėšos (Pasaulio banko paskola);
VB – valstybės biudžeto lėšos
______________