LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. BALANDŽIO 7 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-139 „DĖL SPIRITINIŲ GĖRIMŲ GAMYBOS, TVARKYMO IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2010 m. rugsėjo 8 d. Nr. 3D-806
Vilnius
P a k e i č i u Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-139 „Dėl Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 36-1600, Nr. 49-2184; 2004, Nr. 60-2155; 2005, Nr. 36-1191, Nr. 48-1595, Nr. 58, Nr. 136-4899; 2006, Nr. 40-1442, Nr. 131-4966; 2007, Nr. 62-2393):
1. Išdėstau 1 punktą taip:
„1. Šis reglamentas taikomas spiritiniams gėrimams – degtinėms, aromatizuotoms degtinėms, kadagiais aromatizuotiems spiritiniams gėrimams, distiliuotam džinui, kartaus skonio spiritiniams gėrimams, likeriams, kitiems spiritiniams gėrimams trauktinėms ir balzamams, gaminamiems iš maistinio etilo alkoholio, taip pat stipriam grūdų gėrimui (toliau – gėrimai). Reglamentas nustato tokių gėrimų gamybos bei tvarkymo procesų, naudojamų žaliavų bei medžiagų ir prekinio pateikimo bendruosius reikalavimus. Reglamento nuostatos privalomos visoms įmonėms, Lietuvos Respublikoje užsiimančioms šiame reglamente apibrėžtų gėrimų gamyba bei jų pardavimu.“
3. Išdėstau 2 punktą taip:
„2. Degtinė – kaip apibrėžta 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 II priedo 15 dalyje.
Terminu „Originali lietuviška degtinė“ gali būti vadinama degtinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 tūrio proc. ir kurios gamybai naudojamas etilo alkoholis turi būti rektifikuotas, ne žemesnės nei liuks rūšies, pagamintas iš Lietuvos Respublikoje užaugintų javų grūdų, pridėjus atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens. Ši degtinė turi būti filtruojama naudojant trijų pakopų klasikinę filtravimo sistemą (pirminius kvarcinio smėlio filtrus, aktyvintos anglies kolonų filtrus ir antrinius kvarcinio smėlio filtrus). Papildomai gali būti naudojami ir kiti filtrai. Jos gamybos visų stadijų technologiniai procesai atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje. Originaliai lietuviškai degtinei suteikti specifines skonio savybes leidžiama tik užbaigus šiame punkte išvardytus procesus, papildomai į ją įpilant sulčių, antpilų, natūralių kvapiųjų medžiagų. Taip pat gali būti dedama dažiklių.“
4. Išdėstau 21 punktą taip:
5. Išdėstau 22 punktą taip:
„22. Kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 19 dalyje.
Distiliuotas džinas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 21 dalyje.
Terminu „Vilniaus džinas“ gali būti vadinamas distiliuotas džinas, kuriame yra ne mažiau kaip 45 tūrio proc. etilo alkoholio, gaminamas grūdinį rektifikuotą etilo alkoholį, kurio pradinis stiprumas ne mažesnis kaip 96,0 tūrio proc., perdistiliuojant pridėjus kadagių uogų ir kitokių augalinių žaliavų, papildžius sumaišytas sudedamąsias dalis atvirkštinio osmoso būdu specialiai paruoštu vandeniu ir rektifikuotu, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholiu. „Vilniaus džino“ gamybos visų stadijų technologiniai procesai atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
6. Išdėstau 3 punktą taip:
„3. Likeris – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 32 dalyje.
Terminu „Krupnikas“ gali būti vadinamas tik gelsvai auksinės spalvos, saldus, lengvai deginančio skonio su medaus prieskoniu likeris, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio, gaminamas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, medaus, cukraus ir iš antpilo. Likerio sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 170 g/l medaus ir ne mažiau kaip 240 g/l cukraus. Šio likerio gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Žagarės vyšnių likeris“ gali būti vadinamas tamsiai vyšninės spalvos, saldus, lengvai deginančio skonio, vyšnių aromato likeris, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė nei 30 proc. tūrio, gaminamas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės kaip ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto vandens, vyšnių sulčių ir cukraus. Jo sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 13 g/l vyšnių sulčių ekstrakto ir ne mažiau kaip 450 g/l cukraus. Leidžiama papildomai naudoti tik migdolo skonio kvapiųjų medžiagų.
Terminu „Čepkelių likeris“ gali būti vadinama raudonos spalvos, saldžiarūgščio skonio su karčiu prieskoniu, sudėtinio uogų kvapo su išsiskiriančiu spanguolių aromatu likeris, kuriame etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 36 proc. tūrio ir kuris gaminamas iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, spanguolių ir mėlynių sulčių, vyno ir putino žievės arba lapų antpilo. Sulčių ekstrakto jame turi būti ne mažiau kaip 15 g/l, cukraus – ne mažiau nei 100 g/l. Šio likerio gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų“.
7. Išdėstau 4 punktą taip:
„4. Kartaus skonio spiritinis gėrimas arba bitter – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 30 dalyje.
Terminu „Trejos devynerios“ gali būti vadinamas rudos spalvos, lengvai deginančio kartaus skonio spiritinis gėrimas, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio, o pagrindines skonio savybes suteikia antpilas, pagamintas iš 27 įvairių augalų žiedų, lapų, vaisių ir šaknų, iš kurių privalomai turi būti šventagaršvių, rabarbarų, gencijonų ir vaistinių alpinijų šaknų, pipirų (juodųjų, kvapiųjų, raudonųjų), imbierų, muskatų riešutų ir žiedų, aitriųjų apelsinų, apelsinų ir citrinų žievelių, šaltekšnių ir cinamonų žievės, žvaigždinių anyžių vaisių, juodgrūdžių sėklų, stumbražolės, kardamonų vaisių. Šio kartaus skonio spiritinio gėrimo gamybai turi būti naudojamas tik grūdinis rektifikuotas, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholis ir atvirkštinio osmoso būdu paruoštas geriamasis vanduo. Šio kartaus skonio spiritinio gėrimo gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų. „Trejų devynerių“ gamybos stadijų technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
8. Išdėstau 5 punktą taip:
„5. Stiprus grūdų gėrimas – kaip apibrėžta reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 3 dalyje.
Terminu „Samanė“ gali būti vadinamas stiprus grūdų gėrimas, kuriame etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 50 tūrio proc., gaminamas distiliuojant suraugintą rugių, kviečių arba kvietrugių mentalą iki reikiamo stiprumo, ir kuriam būdingos naudotų žaliavų juslinės savybės. Į gėrimą draudžiama įpilti vandens. Terminas „Samanė“ gali būti papildomas naudotų grūdų pavadinimu, pvz., „Ruginė samanė“ (tokiu atveju etilo alkoholis gaminamas tik iš rugių), ir (ar) brandinimo būdo ar tam naudotų medžiagų pavadinimu, pvz., „Ąžuolinė samanė“. „Samanės“ gamybos visų stadijų technologiniai procesai atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
9. Išdėstau 6 punktą taip:
„6. Terminu „Balzamas“ gali būti vadinamas spiritinis gėrimas, kuriame etilo alkoholio yra ne mažiau kaip 35 tūrio proc. ir ekstrakto ne mažiau kaip 50 g/l, pasižymintis savitu, dažniausiai karčiu skoniu, gaunamu aromatizuojant maistinį rektifikuotą etilo alkoholį prieskoninių kvapiųjų žaliavų ekstraktais, antpilais, aromatizuotais spiritais. Gaminant balzamus gali būti naudojami kvapiųjų ir prieskoninių augalų eteriniai aliejai, vaisių ir uogų sultys, brendis, viskis, romas, vynas. Balzamų gamyboje neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų.“
10. Išdėstau 7 punktą taip:
„7. Terminu „Trauktinė“ gali būti vadinamas spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 20 tūrio proc. etilo alkoholio, invertuotu cukrumi išreikštas cukraus kiekis yra ne didesnis kaip 100 g/l, pasižymintis sudėtiniu skoniu, gaunamu į grūdinį rektifikuotą etilo alkoholį pridėjus įvairių augalų dalių antpilo ir (ar) sulčių, ir (ar) vyno, ir (ar) brendžio. Gali būti aromatizuojama Lietuvos higienos normos HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2002, Nr. 24-891), 6.2.1 punkte nurodytais kvapiųjų medžiagų pagrindais ir 6.3 punkte nurodytais kvapiųjų medžiagų preparatais. Trauktinės gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Terminu „Trauktinė „Palanga“ gali būti vadinama nuo tamsiai raudonos iki rusvai raudonos spalvos, rūgštoko karstelėjusio skonio, sudėtinio uogų aromato trauktinė, kurios etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, spanguolių ar bruknių bei kitų uogų sulčių, vyno ir brendžio. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 12 g/l. Šios trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų. Trauktinės „Palanga“ gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Terminu „Trauktinė „Dainava“ gali būti vadinama nuo tamsiai raudonos iki raudonai oranžinės spalvos, rūgštoko karstelėjusio skonio, sudėtinio vaisių ir uogų aromato trauktinė, kurios etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 40 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, spanguolių ar bruknių bei kitų vaisių ir uogų sulčių ir vyno. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 25 g/l. Šios trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų. Trauktinės „Dainava“ gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Terminu „Čepkelių trauktinė“ gali būti vadinama nuo raudonos iki rusvai raudonos spalvos, saldžiarūgščio skonio, sudėtinio uogų aromato su išsiskiriančiu spanguolių, bruknių, mėlynių ar aviečių aromatu trauktinė, kurioje etilo alkoholio koncentracija ne mažesnė kaip 36 proc. tūrio ir kuri gaminama iš grūdinio rektifikuoto, ne žemesnės nei ekstra rūšies etilo alkoholio, atvirkštinio osmoso būdu paruošto geriamojo vandens, uogų sulčių, vyno ir antpilo. Sulčių ekstrakto joje turi būti ne mažiau kaip 15 g/l. Terminas „Čepkelių trauktinė“ gali būti papildytas sulčių gamybai panaudotų uogų pavadinimu, pvz., „Čepkelių aviečių trauktinė“, „Čepkelių bruknių trauktinė“. Leidžiama papildomai naudoti mėlynių ir aviečių aromato kvapiųjų medžiagų. „Čepkelių trauktinės“ gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Terminu „Trauktinė „Starka“ gali būti vadinama rudos spalvos, lengvai deginančio skonio trauktinė, kurios etilo alkoholio koncentracija yra 40–43 proc. tūrio, o pagrindines skonio savybes suteikia ekstraktas arba antpilas, pagamintas iš įvairių augalinių žaliavų, iš kurių privalo būti kriaušių ir obelų lapai, ir kuri gaminama iš grūdinio etilo alkoholio, specialiai paruošto geriamojo vandens, ne kietesnio kaip 0,36 mmol/l, vyno (ne mažiau kaip 8 proc. tūrio), brendžio (ne mažiau kaip 4 proc. tūrio), cukraus (ne daugiau kaip 100 g/l). Trauktinės gamybai neleidžiama naudoti papildomų kvapiųjų medžiagų. Spalvos intensyvumui sustiprinti gali būti naudojama karamelė. Trauktinės „Starka“ gamybos technologiniai procesai nuo mišinio ruošimo iki įforminimo atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje.“
11. Išdėstau 17 punktą taip:
„17. Gaminant gėrimus, leidžiama naudoti tik Lietuvos higienos normoje (HN 53:2010 (šio reglamento 1 priedo 15 punktas) nurodytus maisto priedus, naudojamos kvapiosios medžiagos ir jų preparatai turi atitikti HN 53-1:2001 (šio reglamento 1 priedo 16 punktas), o nuo 2011 m. sausio 20 d. – 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose ir ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91, reglamentus (EB) Nr. 2232/96 ir (EB) Nr. 110/2008 bei direktyvą 2000/13/EB (OL 2008 L 354, p. 34) reikalavimus.
Šiuo reglamentu reglamentuojamiems spiritiniams gėrimams aromatizuoti ir vizualiai pagražinti leidžiama į butelius su gėrimais įdėti kieto pavidalo augalinės žaliavos (uogų, sėklų, šaknies ir kt.), tačiau tai neturi prieštarauti šio punkto pirmosios pastraipos nuostatoms.“
12. Išdėstau 18 punktą taip:
13. Įrašau 22.3 punkto antrojoje pastraipoje vietoj skaičių ir žodžių „1000 dekalitrų“ skaičius ir žodžius „10000 litrų“.
14. Išdėstau 25 punktą taip:
„25. Gėrimai ir jų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi būti tvarkomos laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (nurodyto šio reglamento 1 priedo 25 punkte) ir HN 15:2005 (šio reglamento 1 priedo 12 punktas) reikalavimų. Gėrimų ir jų gamybai naudojamų žaliavų ir medžiagų užterštumas cheminiais teršalais negali viršyti Komisijos reglamento (nurodyto šio reglamento 1 priedo 26 punkte) leidžiamų dydžių.“
17. Išdėstau 59 punkto trečiąją pastraipą taip:
19. Išdėstau VIII skyriaus pavadinimą taip:
22. Įrašau 75, 76, 77 ir 771 punktuose vietoj žodžių „grūdų spirito“ žodžius „stipraus grūdų gėrimo“.
23. Išdėstau 95 punktą taip:
24. Išdėstau 96 punktą taip:
„96. Gėrimų ženklinimo reikalavimai:
96.2. sudedamųjų dalių (ingredientų) sąrašas mažėjimo eile pagal jų kiekį (degtinei nebūtina nurodyti tų žaliavų, kurios naudojamos tik tokiais kiekiais, kurie iš esmės nekeičia degtinės juslinių savybių; šiuo atveju gali būti nurodyta tik etilo alkoholio rūšis). Sudedamųjų dalių kiekis nurodomas, jei tai nustatyta HN 119:2002;
96.3. jeigu sudėtiniame spiritinio gėrimo pavadinime yra žodis „balzamas“, tuomet šio termino papildomai nurodyti nereikia;
96.4. ženklinant šio reglamento 6 punkte apibrėžtą spiritinį gėrimą „balzamas“ būtina nurodyti „spiritinis gėrimas“;
96.5. gėrimo sudėtiniame pavadinime draudžiama vartoti terminą „balzamas“, jei spiritinis gėrimas yra mažesnės nei 35 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos;
26. Išdėstau reglamento 1 priedo 2 punktą taip:
27. Išdėstau reglamento 1 priedo 15 punktą taip:
„15. Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-108 (Žin., 2010, Nr. 21-1009).“
30. Išdėstau reglamento 1 priedo 22 punktą taip:
„22. Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 (Žin., 2008, Nr. 18-666)“.
31. Išdėstau reglamento 1 priedo 23 punktą taip:
„23. Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklės, taikomos parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 (Žin., 2008, Nr. 18-666)“.
34. Įrašau 4 priedo 1 punkte vietoj matavimo vieneto „cm3“ matavimo vienetą „ml“, 2 ir 3 punktuose vietoj matavimo vieneto „dm3“ matavimo vienetą „l“.
36. Išdėstau reglamento 6 priedo 2 punkto lentelę taip:
„2. Fizikiniai ir cheminiai rodikliai
| Rodiklio pavadinimas |
|
| Etilo alkoholio kiekis, tūrio proc. |
Ne mažiau kaip 35,0 |
| Metilo alkoholio ne daugiau kaip g/l a. a. |
0,15 |
| Aldehidų, perskaičiuotų į acetaldehidą, ne daugiau kaip g/ l a. a. |
0,5 |
| Aukštesniųjų alkoholių (fuzelių), ne daugiau kaip g/l a. a. |
8,0 |
| Esterių, perskaičiuotų į etilacetatą, ne daugiau kaip g/l a. a. |
0,5 |
“