LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTO AB „LIETUVOS TELEKOMAS“, TURINČIO DIDELĘ ĮTAKĄ NACIONALINIO TRANZITO PASLAUGŲ, TEIKIAMŲ VIEŠUOJU TELEFONO RYŠIO TINKLU, TEIKIAMU FIKSUOTOJE VIETOJE, RINKOJE
2006 m. vasario 20 d. Nr. 1V-217
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (Žin., 2004, Nr. 69-2382) 15 straipsnio 1 dalimi, 16 straipsnio 1, 3, 9 ir 15 dalimis, 17 straipsnio 1 dalimi ir Rinkos tyrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-297 „Dėl Rinkos tyrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 141-5174), 24 ir 25 punktais, 2003 m. vasario 11 d. Komisijos rekomendacija dėl atitinkamų produktų ir paslaugų rinkų elektroninių ryšių srityje, reikalaujančių ex-ante reguliavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos, bei išnagrinėjęs tranzito paslaugų, teikiamų viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu, rinkos tyrimo metu juridinių asmenų pateiktus atsakymus į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) 2005 m. sausio 7 d. raštu Nr. (25.18)-1B-65 pateiktą tranzito paslaugų, teikiamų viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu, rinkos tyrimo anketą ir atsižvelgdamas į tranzito paslaugų, teikiamų viešuoju fiksuoto telefono ryšio tinklu, rinkos tyrimo ataskaitą (toliau – Ataskaita):
1. Nustačiau ir konstatuoju:
1.1. kaip nustatyta Ataskaitos 6.1 skyriuje, viešasis telefono ryšio tinklas, kuriuo teikiamos tranzito paslaugos, yra laikomas viešuoju telefono ryšio tinklu, teikiamu fiksuotoje vietoje (toliau – Tinklas).
1.2. UAB „Interneto pasaulis“, AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Mediafon“, UAB „Neltė“ teikiamos nacionalinio tranzito paslaugos sudaro nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinką, nes nacionalinio tranzito paslaugų teikėjai UAB „Interneto pasaulis“, AB „Lietuvos energija“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Mediafon“, UAB „Neltė“ 2000–2004 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje teikė visų arba tik atskirų I, II ir III tipų tranzito paslaugas.
1.3. Atliktas tyrimas dėl konkurencijos nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje parodė, kad konkurencija šioje atitinkamoje rinkoje nėra veiksminga, nes:
1.3.1. Išanalizavus pagrindinius kriterijus (rinkos dydį, susietas paslaugas, pirkėjo derybinę galią ir įėjimo į rinką barjerus), kuriais remiantis sprendžiama, ar konkurencija nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje yra veiksminga, nustatyta, kad:
1.3.1.1. nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje AB „Lietuvos telekomas“ užima 97 procentus atitinkamos rinkos;
1.3.1.2. AB „Lietuvos telekomas“, taikydama atitinkamą skambučių užbaigimo paslaugos bei tinklų sujungimo kainodarą, parduoda susietas paslaugas, t. y. skambučių užbaigimo paslaugą kartu su II tipo tranzito paslauga arba kartu su II ir III tipų tranzito paslaugomis;
1.3.1.3. nacionalinio tranzito paslaugų gavėjai nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje neturi pirkėjo derybinės galios AB „Lietuvos telekomas“ atžvilgiu;
1.3.2. Atlikus konkurencijos veiksmingumo nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje analizę, kaip pateikta Ataskaitos 7.2 skyriuje, išskirtos šios konkurencijos problemos:
1.3.2.1. AB „Lietuvos telekomas“ taiko per aukštas II ir III tipų tranzito paslaugų kainas, nes AB „Lietuvos telekomas“ taikoma II tipo tranzito paslaugos kaina arba II ir III tipų tranzito paslaugų kartu kaina yra atitinkamai 3,45 ir 2,15 karto aukštesnė už aukščiausias atitinkamų paslaugų kainas, atitinkančias „geriausią praktiką“;
1.3.2.2. AB „Lietuvos telekomas“ turi iniciatyvą didinti I, II ir III tipų tranzito paslaugų kainas ir tuo riboti kitų ūkio subjektų konkurencines galimybes veikti nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje, kitų ūkio subjektų konkurencines galimybes teikti tranzito paslaugą, kai skambučiai inicijuojami tinkluose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir užbaigiami Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamuose tinkluose, kitų ūkio subjektų konkurencines galimybes teikti viešąsias telefono ryšio paslaugas galutiniams paslaugų gavėjams;
1.3.2.3. AB „Lietuvos telekomas“ turi ekonominį interesą ir galimybes nesuteikti prieigos, nes: dėl AB „Lietuvos telekomas“ išankstiniame pasiūlyme nustatytų papildomų sąlygų, verčiančių rinktis tinklų sujungimą tranzitiniu lygiu, o ne vietiniu lygiu, kitas ūkio subjektas, siekdamas, kad jo abonentas pasiektų AB „Lietuvos telekomas“ abonentą, yra priverstas pirkti ne tik skambučių užbaigimo paslaugą, bet ir II tipo tranzito paslaugą arba II ir III tipų tranzito paslaugas kartu; AB „Lietuvos telekomas“ turi iniciatyvą vilkinti derybas ir nesuteikti prieigos; nesuteikdamas prieigos, AB „Lietuvos telekomas“ apriboja kitų ūkio subjektų galimybes konkuruoti su AB „Lietuvos telekomas“ nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje, teikiant tranzito paslaugą, kai skambučiai inicijuojami tinkluose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir užbaigiami Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamuose tinkluose, teikiant viešąsias telefono ryšio paslaugas galutiniams paslaugų gavėjams, tarp jų ir vartotojams;
1.3.2.4. AB „Lietuvos telekomas“, teikdama nacionalinio tranzito paslaugas, turi iniciatyvą ir galimybes diskriminuoti tranzito paslaugų gavėjus, nes: AB „Lietuvos telekomas“ siekia nustatyti skirtingas susietų skambučių užbaigimo ir II ir III tipų tranzito paslaugų kainas priklausomai nuo skambučių inicijavimo kilmės; AB „Lietuvos telekomas“ apriboja kitų ūkio subjektų konkurencines galimybes teikti nacionalinio tranzito paslaugas; AB „Lietuvos telekomas“ viešai neskelbia I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimo sąlygų, tarp jų ir kainų.
1.4. Kaip nurodyta Ataskaitos 7.3 skyriuje, ūkio subjektą AB „Lietuvos telekomas“ sudaro AB „Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais juridiniais asmenimis UAB „Baltic Data Center“, UAB „Comliet“, UAB „Comliet sprendimai“, UAB „Lietuvos telekomo verslo sprendimai“, UAB „Lintel“, UAB „Omnitel“, UAB „Verslo portalas“, UAB „Voicecom“, VšĮ „Lietuvos telekomo sporto klubas“ (toliau – ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“).
2. Pripažįstu ūkio subjektą AB „Lietuvos telekomas“ turinčiu didelę įtaką nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje, kaip nustatyta Ataskaitos 7.3 skyriuje, nes:
2.1. AB „Lietuvos telekomas“, parduodama I, II ir III tipų tranzito paslaugas, nesusiduria su pirkėjo derybine galia, kuri galėtų turėti įtakos tranzito paslaugų kainai ir kitoms tranzito paslaugų teikimo sąlygoms.
2.2. AB „Lietuvos telekomas“ turi galimybes bei ekonominį interesą vienašališkai nustatyti kitiems ūkio subjektams AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimo sąlygas: kainas, kokybę, prieigos suteikimo laiką bei apriboti informaciją apie kitiems ūkio subjektams teikiamų I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimo sąlygas.
2.3. Dėl AB „Lietuvos telekomas“ išankstiniame pasiūlyme nustatytų atitinkamų sąlygų, darančių įtaką rinktis tinklų sujungimui tranzitiniu lygiu, o ne vietiniu lygiu, kiti ūkio subjektai yra priversti pirkti ne tik skambučių užbaigimo paslaugą, bet ir II tipo tranzito paslaugą arba II ir III tipų tranzito paslaugas kartu.
2.4. AB „Lietuvos telekomas“ turi iniciatyvą vilkinti derybas dėl tinklų sujungimo ir nesuteikti prieigos.
2.5. AB „Lietuvos telekomas“ teikiamos I, II ir III tipų tranzito paslaugos sudaro 97 procentus nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkos.
2.6. AB „Lietuvos telekomas“ turi konkurencinį pranašumą nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų Tinklais, rinkoje, nes turi didžiausią Lietuvos Respublikoje Tinklo infrastruktūrą ir yra sujungusi savo Tinklą su daugiausia ūkio subjektų, teikiančių tinklus Lietuvos Respublikos teritorijoje, tinklais.
3. Nustatau, kad nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo vykdyti šiuos įpareigojimus, kaip nurodyta Ataskaitos 8 skyriuje:
3.1. įpareigojimą suteikti prieigą, nustatytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 21 straipsnyje. Kiek tai susiję su nacionalinio tranzito paslaugų teikimu, ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo:
3.1.1. patenkinti pagrįstus kitų ūkio subjektų prašymus suteikti prieigą prie su I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimu susijusių Tinklo elementų ir (ar) priemonių kitiems ūkio subjektams;
3.1.3. sąžiningai derėtis su kitais ūkio subjektais, prašančiais suteikti prieigą prie nacionalinio tranzito paslaugos;
3.1.5. suteikti atvirą prieigą prie techninių sąsajų, protokolų ar kitų technologijų, kurios yra būtinos paslaugų suderinamumui ar virtualaus tinklo paslaugoms teikti;
3.1.6. suteikti prieigą prie patalpų ar kitus elektroninių ryšių infrastruktūros bendro naudojimo būdus;
3.1.8. sujungti tinklus ar suteikti tinklų priemones, įskaitant galimybę sujungti tinklus ir suteikti priemones bet kuriame techniškai galimame tinklo taške;
3.1.9. ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ gali atsisakyti suteikti prieigą prie I, II ir III tipų tranzito paslaugų, vienašališkai sustabdyti jos teikimą ar ją nutraukti tik tais atvejais, kai tai yra pagrįsta objektyviais kriterijais, įskaitant techninių galimybių nebuvimą arba būtinybę užtikrinti Tinklo vientisumą, jei teisės aktai nenustato kitaip.
3.2. nediskriminavimo įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 19 straipsnyje. Ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ I, II ir III tipų tranzito paslaugoms privalo taikyti technines bei kitas sąlygas tokias pačias, kokias ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ turi pats arba teikia savo padaliniams, dukterinėms įmonėms ar bet kuriems kitiems ūkio subjektams, bei jos negali priklausyti nuo skambučių inicijavimo kilmės ir krypties. Ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“ taikomos I, II ir III tipų tranzito paslaugų kainos kitiems ūkio subjektams negali būti skirtingos priklausomai nuo to, kuriame viešajame telefono ryšio tinkle skambutis yra inicijuojamas ir (arba) užbaigiamas.
3.3. skaidrumo įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 18 straipsnyje. Ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo, kiek tai susiję su I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimu:
3.3.1. standartiniame pasiūlyme sujungti elektroninių ryšių tinklus pagal Tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1V-941 „Dėl prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 133-4812) nustatytas taisykles, viešai skelbti detalią informaciją, susijusią su Ataskaitos 8.2.3 skyriuje nurodytą įpareigojimą nustatančio Tarnybos direktoriaus įsakymo įsigaliojimo dieną teikiama prieiga, įskaitant apskaitos informaciją, technines specifikacijas, tinklo charakteristikas, prieigos teikimo bei naudojimo sąlygas, prieigos ir susijusių paslaugų kainas, jei teisės aktai nenustato kitaip;
3.3.2. per 2 mėnesius nuo šio įpareigojimo nustatymo dienos paskelbti standartinį pasiūlymą sujungti elektroninių ryšių tinklus;
3.3.3. teikti ūkio subjektams, siekiantiems tinklų sujungimo, visą informaciją, būtiną tinklų sujungimui sudaryti;
3.3.4. pateikti Tarnybai visas tinklų sujungimo sutarčių kopijas, įskaitant sutarčių pakeitimų ir papildymų, susijusių su prieigos I, II ir III tipų tranzito paslaugų teikimu, kopijas, per 10 darbo dienų nuo šių sutarčių (taip pat ir papildymų, pakeitimų) sudarymo dienos, o sutarčių, sutarčių pakeitimų ir papildymų, sudarytų iki šio įpareigojimo nustatymo dienos, kopijas pateikti per 10 darbo dienų nuo šio įpareigojimo nustatymo dienos, jei teisės aktai nenustato kitaip;
3.4. kainų kontrolės įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 23 straipsnyje;
3.4.1. nuo įpareigojimų nustatymo dienos iki 2006 m. gruodžio 31 d. ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo:
3.4.1.1. skaičiuoti ūkio subjekto AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, pagal pilnai paskirstytų sąnaudų metodą, vadovaujantis Tarnybos patvirtintomis sąnaudų apskaitos taisyklėmis;
3.4.2. ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“, vadovaudamasis Tarnybos nustatytais reikalavimais (metodinėmis gairėmis „Top-down“ FL-LRAIC apskaitos modelio ruošimui) bei naudodamas faktinius duomenis apie savo veiklą („Top-down“ metodu), privalo įdiegti į ateitį orientuotų ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (angl. Forward-looking Long Run Average Incremental Costs) (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą) bei priedo bendrosioms sąnaudoms padengti apskaitos sistemą nacionalinio tranzito paslaugų sąnaudoms nustatyti bei ne vėliau kaip iki 2006 m. birželio 1 d. pateikti Tarnybai šios apskaitos sistemos rezultatus;
3.4.3. nuo 2007 m. sausio 1 d. ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo užtikrinti, kad nacionalinio tranzito paslaugų kaina neviršytų Tarnybos nustatytų ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, kainų, pagrįstų FL-LRAIC (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą), bei priedo bendrosioms sąnaudoms padengti suma (FL-LRAIC apskaitos modelį, kurio pagrindu Tarnyba apskaičiuos ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, nacionalinio tranzito paslaugų sąnaudas, Tarnyba suformuos, vadovaudamasi teoriniu operatoriaus efektyvios veiklos modeliu („Bottom-up“ metodu) bei faktiniais duomenimis paremtos („Top-down“ metodu) FL-LRAIC bei priedo bendrosioms sąnaudoms padengti apskaitos sistemos duomenimis; jei ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ neįdiegs FL-LRAIC (įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą) bei priedo bendrosioms sąnaudoms padengti apskaitos sistemos AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų sąnaudoms nustatyti ir (arba) iki 2006 m. birželio 1 d. nepateiks Tarnybai šios apskaitos sistemos rezultatų, Tarnyba ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, kainą nustatys, vadovaudamasi AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų sąnaudomis, apskaičiuotomis tik pagal teorinį operatoriaus efektyvios veiklos modelį („Bottom-up“ metodu) suformuotą FL-LRAIC apskaitos modelį), jei šios kainos ir faktiškai taikomų AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų kainų skirtumai (S) neviršys 40 procentų. Procentinis kainų skirtumas (S) kiekvienai nacionalinio tranzito paslaugai apskaičiuojamas pagal šią formulę:
, čia
KLRAIC – ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, kaina;
Kfakt. – faktiškai taikoma nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų AB „Lietuvos telekomas“ Tinklu, kaina.
Tuo atveju, jei procentinis kainų skirtumas (S) bus didesnis nei 40 procentų, ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo keisti AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų kainas kas 12 mėnesių nuo dienos, einančios po 2007 m. sausio 1 d., iki tol, kol AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų nacionalinio tranzito paslaugų kainos bus lygios ūkio subjekto, efektyviai veikiančio konkurencinėje rinkoje, nacionalinio tranzito paslaugų kainoms pagal šį algoritmą:
jei KLRA1C ≤ Kn-1 ´ 0,6, tai Kn = Kn-1 ´ 0,6;
jei KLRAIC ≥ Kn-1 ´ 1,4, tai Kn =Kn-1 ´ 1,4;
jei Kn-1 ´ 0,6 < KLRAIC < Kn-1 ´ 1,4, tai Kn = KLRAIC, čia
Kn – nustatoma nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų AB „Lietuvos telekomas“ Tinklu, kaina n-tojo reguliavimo laikotarpio (12 mėn.) pradžiai;
Kn-1 – nacionalinio tranzito paslaugų, teikiamų AB „Lietuvos telekomas“ Tinklu, kaina reguliavimo laikotarpio (12 mėn.), ėjusio prieš n-tąjį reguliavimo laikotarpį, pabaigai.
3.5. apskaitos atskyrimo įpareigojimą, nustatytą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Ūkio subjektas AB „Lietuvos telekomas“ privalo vykdyti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytą apskaitos atskyrimo įpareigojimą pagal Tarnybos nustatytas apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus.