LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL OZONO APLINKOS ORE NORMŲ IR VERTINIMO TAISYKLIŲ NUSTATYMO

 

2002 m. spalio 17 d. Nr. 544/508

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 98-2813), Lietuvos Respublikos derybine pozicija „Aplinka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 70-2075), ir siekdami užtikrinti, kad ozono aplinkos ore vertinimas atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore reikalavimus,

1. Tvirtiname Ozono aplinkos ore normas ir vertinimo taisykles (pridedama).

2. Nustatome, kad Ozono aplinkos ore normos ir vertinimo taisyklės įsigalioja nuo 2002 m. lapkričio 1 d.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

ir sveikatos apsaugos ministro

2002 10 17 įsakymu Nr. 544/508

 

OZONO APLINKOS ORE NORMOS IR VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Ozono aplinkos ore normos ir vertinimo taisyklės (toliau – Normos) parengtos siekiant užtikrinti Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 2002/3/EB dėl ozono aplinkos ore reikalavimų taikymą.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šiose Normose:

1.1. nustatomi ozono koncentracijos aplinkos ore ilgalaikiai tikslai, siektinos vertės, pavojaus ir informavimo slenksčiai, siekiant išvengti, užkirsti kelią arba sumažinti žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai kaip visumai;

1.2. nustatomi reikalavimai, kad aplinkos ore esančio ozono koncentracijai ir atitinkamai ozono pirmtakams (prekursoriams) (azoto oksidams ir lakiesiems organiniams junginiams) vertinti būtų taikomi bendri metodai ir kriterijai;

1.3. siekiama, kad būtų pakankamai informacijos apie ozono lygius aplinkoje ir kad ji būtų prieinama visuomenei;

1.4. reikalaujama, kad aplinkos oro kokybė ozono atžvilgiu būtų išlaikoma, jeigu ji yra gera, o kitais atvejais – ji būtų gerinama;

1.5. nustatomi reikalavimai bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis ozono lygių mažinimo srityje.

2. Šiose Normose vartojamos sąvokos:

aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

teršalas – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui;

ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagos – medžiagos, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui, kai kurios yra išvardytos VI priede;

užterštumo lygis – vieno arba daugiau teršalų koncentracija aplinkos ore arba jų nusėdimas paviršiuje per tam tikrą laiką;

vertinimas – metodo taikymas, norint pamatuoti, apskaičiuoti, numatyti (prognozuoti) ar įvertinti aplinkos oro užterštumo kuriuo nors teršalu lygį;

fiksuoti matavimai – matavimai, atliekami nustatytose vietose imant mėginius ištisai arba atsitiktinai; matavimų skaičius turi būti pakankamas, kad leistų nustatyti stebimą užterštumo lygį;

zona – aplinkos oro kokybės vertinimui ir valdymui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 98-2813) nustatyta šalies teritorijos dalis;

aglomeracija – zona, kurioje yra daugiau nei 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę;

siektina vertė – norminis aplinkos oro užterštumo ozonu lygis, siekiant per ilgą laiką išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai kaip visumai, kuris, jeigu įmanoma, turi būti pasiektas per nurodytą laiką;

ilgalaikį tikslą atitinkanti vertė – ozono koncentracija aplinkos ore, žemiau kurios pagal dabartines mokslo žinias negali pasireikšti tiesioginis nepageidaujamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai kaip visumai. Šis tikslas turi būti pasiektas per ilgą laiką, jeigu jo neįmanoma pasiekti naudojant atitinkamas priemones, kurių tikslas – veiksmingai apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką;

pavojaus slenkstis – užterštumo lygis, kurį viršijus net dėl trumpalaikio poveikio kyla pavojus žmonių sveikatai ir/ar aplinkai ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis V ir VI skyriuose nustatytų veiksmų;

informavimo slenkstis – užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai net dėl trumpalaikio poveikio ypatingai jautrioms aplinkos oro užterštumui gyventojų grupėms ir kuriam esant būtina visuomenei pateikti naujausią informaciją;

lakieji organiniai junginiai (LOJ) – tai visi organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidatoriai.

3. Šios Normos taikomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

II. SIEKTINOS VERTĖS

 

4. Siektinos ozono koncentracijos vertės aplinkos ore 2010 metams yra nustatytos I priedo II dalyje.

5. Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro zonų ir aglomeracijų sąrašą, kuriose ozono lygiai aplinkos ore, įvertinti pagal VIII skyriuje pateiktus reikalavimus, yra didesni už I priedo II skyriuje nurodytas siektinas vertes.

6. Savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 5 punkte nurodytose zonose ir aglomeracijose taiko priemones, užtikrinančias, kad būtų parengti ir įgyvendinti planai arba programos, kad nuo I priedo II dalyje numatytos datos nebūtų viršijamos ozono siektinos vertės. Jeigu pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį planai arba programos turi būti parengtos ar įgyvendintos kitiems teršalams, savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija tam tikrais atvejais parengia ir įgyvendina bendrus planus arba programas, į kuriuos įeina visi nagrinėjami teršalai.

7. Į šiuos planus arba programas turi būti įtraukta aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 patvirtintų aplinkos oro užterštumo normų 7 priede nurodyta informacija, kuri turi būti prieinama visuomenei bei suinteresuotoms organizacijoms, t. y. aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, vartotojų organizacijoms, atstovaujančioms jautrių aplinkos oro užterštumui gyventojų grupių interesams.

 

III. ILGALAIKIAI TIKSLAI

 

8. Ilgalaikiai tikslai, nustatyti ozono koncentracijoms aplinkos ore, yra išdėstyti I priedo III skirsnyje.

9. Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro sąrašą zonų ir aglomeracijų, kuriose ozono lygiai aplinkos ore, įvertinti pagal VIII skyriaus reikalavimus, yra didesni nei I priedo III skyriuje nurodytos ilgalaikius tikslus atitinkančios vertės.

10. Ilgalaikiai tikslai turi būti keičiami, imant 2020 m. atskaitos tašku bei atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant sumažinti nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekius.

 

IV. REIKALAVIMAI ZONOMS IR AGLOMERACIJOMS, KURIOSE OZONO LYGIAI ATITINKA ILGALAIKIUS TIKSLUS

 

11. Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro zonų ir aglomeracijų sąrašus, kuriose ozono lygiai atitinka ilgalaikius tikslus. Kiek tai leidžia meteorologinės sąlygos ir užterštumas ozonu tarpvalstybiniu mastu, tose zonose ir aglomeracijose turi būti išlaikomi tokie ozono užterštumo lygiai, kurie yra žemesni už ilgalaikių tikslų lygius, ir, taikant atitinkamas priemones, turi būti išsaugoma geriausia aplinkos oro kokybė, atitinkanti subalansuotos plėtros principus ir aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį.

 

V. VISUOMENEI PATEIKIAMA INFORMACIJA

 

12. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais:

12.1. užtikrina, kad naujausia informacija apie ozono koncentracijas aplinkos ore būtų reguliariai pateikiama visuomenei, taip pat suinteresuotoms organizacijoms, t. y. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigoms, aplinkos apsaugos, vartotojų organizacijoms bei organizacijoms, atstovaujančioms jautrių aplinkos oro užterštumui gyventojų grupių interesams.

Tokia informacija turi būti atnaujinama kasdien, o jeigu įmanoma praktiškai įgyvendinti, – kas valandą.

Šioje informacijoje nurodomos visos koncentracijos, viršijančios užterštumo lygius, nurodytus ilgalaikiuose sveikatos apsaugos tiksluose, ir pavojaus slenksčius per atitinkamą vidurkinimo laiką. Joje taip pat turėtų būti pateikiamas trumpas poveikio sveikatai įvertinimas.

Informavimo ir pavojaus slenksčiai ozono koncentracijoms aplinkos ore yra pateikti II priedo I skirsnyje;

12.2. pateikia visuomenei ir suinteresuotoms organizacijoms, t. y. aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos organizacijoms, vartotojų organizacijoms bei organizacijoms, atstovaujančioms jautrių aplinkos oro užterštumui gyventojų grupių interesams, išsamias metines ataskaitas, kuriose nurodomos visos viršijamos siektinų verčių ir ilgalaikių tikslų žmonių sveikatai koncentracijos, informavimo ir pavojaus slenksčių viršijimai per tam tikrą vidurkinimo laikotarpį, augmenijai – visos viršijamos siektinų verčių ir ilgalaikių tikslų augmenijai koncentracijos ir atitinkamai kartu su trumpu visų šių viršijamų verčių poveikio įvertinimu. Tam tikrais atvejais gali būti įtraukta papildoma informacija apie miškų apsaugą ir jos įvertinimai, kaip apibrėžta III priedo I skirsnyje. Taip pat gali būti pateikta informacija apie tam tikras pirmtakų (prekursorių) medžiagas;

12.3. užtikrinti, kad sveikatos apsaugos institucijoms ir visuomenei laiku būtų teikiama informacija apie faktiškai viršytas arba prognozuojamas viršyti pavojaus slenksčių koncentracijas.

Pirmiau minėta informacija ir ataskaitos priklausomai nuo situacijos yra skelbiamos naudojant žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, spaudą arba publikacijas, informacinius skydus arba kompiuterinių tinklų paslaugas, internetą.

13. Visuomenei pateikiamoje informacijoje, kai yra viršijamas bet kuris slenkstis, turi būti atsižvelgiama į klausimus, nurodytus II priedo II skirsnyje. Tais atvejais, kai galima praktiškai įgyvendinti, Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais turi pateikti informaciją apie prognozuojamą informavimo arba pavojaus slenksčio viršijimą.

Informacija turi būti aiški, išsami ir prieinama.

 

VI. TRUMPALAIKIAI VEIKSMŲ PLANAI

 

14. Pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį savivaldybės parengia veiksmų planus, nurodydamos specialiąsias priemones, kurių turi būti imtasi neatidėliotinai, atsižvelgiant į tam tikras vietos sąlygas tose zonose, kuriose gali būti viršytas pavojaus slenkstis, jeigu yra galimybių sumažinti pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba mastą. Jeigu nustatoma, kad tam tikrose zonose tokių galimybių nėra, leidžiama netaikyti minėtų nuostatų. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais turi nustatyti, ar yra galimybių sumažinti pavojaus slenksčio viršijimo trukmę arba stiprumą, atsižvelgiant į geografines, meteorologines ir ekonomines sąlygas.

15. Už trumpalaikių veiksmų planų sudarymą, įskaitant specialių veiksmų stimuliavimo lygius, atsako savivaldybės. Kiekvienu atskiru atveju planuose gali būti numatytos laipsniškos rentabilios priemonės, skirtos tam tikrai veiklai kontroliuoti ir, jei būtina, ją sumažinti arba nutraukti, įskaitant motorinių transporto priemonių eismą, kuris prisideda prie teršalų išmetimo, dėl kurio būna viršijami pavojaus slenksčiai. Taip pat gali būti įtrauktos veiksmingos priemonės, susijusios su pramonės įmonių veikla ar produktų panaudojimu.

16. Rengdamos ir įgyvendindamos trumpalaikius veiklos planus, savivaldybės kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais numato priemones, kurių veiksmingumas buvo įvertintas.

17. Savivaldybės kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais pateikia visuomenei ir suinteresuotoms organizacijoms, t. y. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigoms, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos organizacijoms, vartotojų organizacijoms bei organizacijoms, atstovaujančioms jautrių aplinkos oro užterštumui gyventojų grupių interesams, tyrimų rezultatus kartu su specialių trumpalaikių veiksmų planų turiniu, taip pat informaciją apie šių planų įgyvendinimą.

 

VII. TARPVALSTYBINĖ TARŠA

 

18. Jeigu ozono koncentracijos, viršijančios siektinas vertes arba ilgalaikius tikslus, daugiausia atsiranda dėl kitose valstybėse narėse išmetamų pirmtakų (prekursorių), Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, tam tikrais atvejais bendradarbiauja sudarant bendrus planus ir programas, kad nebūtų viršijamos siektinos vertės arba įgyvendinti ilgalaikiai tikslai. Gali kreiptis į Europos Komisiją, kuri, vykdydama savo įsipareigojimus, išnagrinėja, ar turėtų būti imamasi papildomų veiksmų, kad būtų sumažinti išmetamų pirmtakų (prekursorių) medžiagų kiekiai, dėl kurių vyksta tarpvalstybinė tarša ozonu.

19. Aplinkos ministerija kartu su savivaldybėmis prireikus pagal VI skyriaus reikalavimus parengia ir įgyvendina bendrus trumpalaikius veiksmų planus, kurie apima kaimyninių valstybių narių zonas. Aplinkos ministerija užtikrina, kad kitose valstybėse esančios kaimyninės zonos, kurios yra parengusios trumpalaikius veiksmų planus, gautų visą reikalingą informaciją.

20. Jeigu informavimo arba pavojaus slenkstis viršijamas zonose, esančiose netoli valstybinės sienos, konkrečių kaimyninių valstybių narių kompetentingoms institucijoms Aplinkos ministerija informaciją pateikia nedelsiant, kad būtų lengviau informuoti tų valstybių visuomenę.

 

VIII. OZONO IR PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJŲ VERTINIMAS APLINKOS ORE

 

21. Zonose ir aglomeracijose, kuriose ozono koncentracijos per bet kurį ankstesnį penkerių metų laikotarpį vykdytų matavimų metu viršijo ilgalaikius tikslus, yra privaloma vykdyti nenutrūkstamus matavimus nustatytoje vietoje.

Jeigu turimi mažiau nei penkerių metų duomenys, viršijimai gali būti nustatomi derinant nedidelės trukmės matavimus tokiu laiku ir tokiose vietose, kurios būdingos aukščiausiems taršos lygiams, su duomenimis, gautais sudarant išmetamų teršalų aprašus ir modelius.

IV priede išvardyti ėminių ėmimo vietų nustatymo kriterijai, atliekant ozono matavimus.

V priedo I skirsnyje nurodytas mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius atliekant nenutrūkstamus ozono matavimus kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kuriose, vertinant oro kokybę, matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis.

Azoto dioksido matavimai taip pat turi būti atliekami mažiausiai 50 proc. ozono ėminių ėmimo vietų, kaip reikalauja V priedo I skirsnis. Azoto dioksido matavimai yra atliekami nenutrūkstamai, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse, kaip apibrėžta IV priedo I skirsnyje, kur gali būti taikomi kitokie matavimo metodai.

Zonose ir aglomeracijose, kuriose informacija, gauta iš ėminių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams atlikti, yra papildoma modeliniais ir(arba) indikatoriniais matavimais, bendras ėminių ėmimo vietų skaičius, apibrėžtas V priedo I skirsnyje, gali būti sumažintas, jei:

21.1. taikant papildomus metodus, gaunama pakankamo lygio informacija oro kokybei įvertinti, atsižvelgiant į siektinas vertes, informavimo ir pavojaus slenksčius;

21.2. ėminių ėmimo vietų, kurios turi būti įrengtos, skaičiaus bei kitų metodų erdvinio išskaidymo turėtų pakakti, kad pagal VII priedo I skirsnyje apibrėžtus duomenų kokybės tikslus būtų galima nustatyti ozono koncentraciją, o rezultatai būtų įvertinti, kaip apibrėžta VII priedo II skirsnyje;

21.3. kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje yra ne mažiau kaip viena ėminių ėmimo vieta dviem milijonams gyventojų arba viena ėminių ėmimo vieta 50 000 km2 priklausomai nuo to, kuriuo atveju gaunamas didesnis ėminių ėmimo vietų skaičius;

21.4. kiekvienoje zonoje ar aglomeracijoje yra ne mažiau kaip viena ėminių ėmimo vieta;

21.5. azoto dioksidas yra matuojamas visose likusiose ėminių ėmimo vietose, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse.

Tokiu atveju į modelinių ir(arba) indikatorinių matavimų rezultatus yra atsižvelgiama vertinant oro kokybę pagal siektinas vertes.

22. Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose per ankstesnius penkerius matavimų metus koncentracijos buvo žemesnės nei ilgalaikiai tikslai, nenutrūkstamų matavimų stočių skaičius yra nustatomas pagal V priedo I skirsnį.

23. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras užtikrina, kad būtų įrengta ir eksploatuojama ne mažiau kaip viena matavimų stotis, galinti pateikti duomenis apie VI priede išvardytas ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagų koncentracijas, bei nustato stočių, kuriose turi būti matuojamos ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagos, skaičių ir vietą, atsižvelgdamas į minėtame priede nustatytus tikslus, metodus ir rekomendacijas.

24. Pamatiniai ozono analizės metodai yra išvardyti VIII priedo I skirsnyje. VIII priedo II skirsnyje numatyta ozonui pritaikyta pamatinė modelinė technika.

 

IX. INFORMACIJOS IR ATASKAITŲ PATEIKIMAS

 

25. Jungtinis tyrimų centras nuo 2003 m. rugsėjo 9 d. rengia ir, suderinęs su Aplinkos ministerija, siunčia Komisijai informciją:

25.1. už kiekvienus kalendorinius metus ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 dienų 5, 9 ir 11 punktuose nurodytų zonų ir aglomeracijų sąrašus;

25.2. ataskaitą, kurioje pateikiama siektinų verčių viršijimų trumpa apžvalga, kaip nustatyta I priedo II skirsnyje. Šioje ataskaitoje pateikiamas paaiškinimas dėl siektinų verčių žmonių sveikatos apsaugai metinių viršijimų. Ataskaitoje taip pat turi būti 6 punkte nurodyti planai ir programos. Ataskaita išsiunčiama ne vėliau, kaip praėjus dvejiems metams nuo laikotarpio pabaigos, kurio metu buvo stebėtas siektinų verčių viršijimas;

25.3. kas treji metai apie bet kurio plano ar programos vykdyme padarytą pažangą.

26. Jungtinis tyrimų centras pirmą kartą siųsdamas ataskaitą apie kalendorinius metus nuo 2003 m. rugsėjo 9 d.:

26.1. kasmet kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki rugsėjo siunčia Komisijai negalutinę informaciją:

26.1.1. ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos informaciją apie kiekvienos dienos viršijamą(-us) informavimo ir(arba) pavojaus slenksčius: data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono vertė(-ės);

26.1.2. kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d., visą kitą III priede nurodytą informaciją;

26.2. ne vėliau kaip kitų metų rugsėjo 30 dieną apie kiekvienus kalendorinius metus siunčia Europos Komisijai patvirtintą informaciją, nurodytą III priede, ir ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagų, nurodytų VI priede, tų metų metines vidutines koncentracijas;

26.3. kas treji metai, ne vėliau kaip iki kitų metų rugsėjo 30 d., pasibaigus kiekvienam trejų metų laikotarpiui, siunčia Europos Komisijai:

26.3.1. informaciją, kurioje iš naujo patikrinti ozono lygiai, stebėti arba vertinti 5, 9 ir 11 punktuose nurodytose zonose ir aglomeracijose;

26.3.2. informaciją apie visas priemones, kurių buvo imtasi ar buvo planuojama imtis pagal 9 punktą;

26.3.3. informaciją apie sprendimus dėl trumpalaikių veiksmų planų ir dėl projekto ir turinio bei visų šių planų, parengtų pagal VI skyrių, poveikio įvertinimą.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

I priedas

 

APIBRĖŽIMAI, OZONO SIEKTINOS VERTĖS IR ILGALAIKIAI TIKSLAI

 

I. Apibrėžimai

 

Visos vertės turi būti išreikštos μg/m3. Tūris turi būti standartizuojamas tokiomis temperatūros ir slėgio sąlygomis: 293 K ir 101,3 kPa. Laikas apibrėžiamas Vidurio Europos laiku.

AOT 40 (išreikštas (μg/m3) x valandų) yra skirtumo tarp valandinių koncentracijų, didesnių už 80 μg/m3 (= 40 dalių vienam milijardui) ir 80 μg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik vienos valandos vertes, matuotas nuo 8:00 iki 20:00 val. Vidurio Europos laiku kiekvieną dieną.

Kad metiniai duomenys apie viršijamas vertes, naudojamas apskaičiuoti atitiktį toliau nurodytoms siektinoms vertėms ir ilgalaikiams tikslams, būtų pagrįsti, jie turi atitikti III priedo II skirsnyje nustatytus kriterijus.

 

II. Ozono siektinos vertės

 

 

Parametrai

2010 m. siektina vertė a, 1

1. Siektina vertė nustatyta žmonių sveikatos apsaugai

Didžiausias paros 8 valandų vidurkisb

120 μg/m3 neturi būti viršijama daugiau nei 25 paras per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkįc

2. Siektina vertė nustatyta augmenijos apsaugai

AOT40, apskaičiuotas pagal
1 valandos vertes nuo gegužės iki liepos mėn.

18000 μg/m3 x h, imant penkerių metų vidurkįc

 

a Atitiktis siektinoms vertėms bus vertinama kaip gauta iš šios vertės, t. y. 2010 m. bus pirmi metai, kai per juos gauti duomenys bus naudojami apskaičiuojant atitiktį per kitus trejus ar penkerius metus.

b Didžiausia paros 8 valandų vidutinė koncentracija yra atrenkama, išnagrinėjus per 8 valandas gautus vidurkius, apskaičiuotus iš per valandą gautų duomenų ir juos kas valandą atnaujinant. Taip apskaičiuotas kiekvienas 8 valandų vidurkis yra nustatomas tai parai, kai ji pasibaigia, t. y. bet kurios paros pirmasis apskaičiavimų laikotarpis – tai laikas nuo praėjusios paros 17:00 iki šios 01:00; paskutinis bet kurios vienos paros laikotarpis – tai tos paros laikas nuo 16:00 iki 24:00.

c Jeigu trejų arba penkerių metų vidurkių neįmanoma nustatyti, remiantis išsamiais ir nuosekliais metiniais duomenimis, mažiausi metiniai duomenys, reikalingi patikrinti atitiktį siektinoms vertėms, yra tokie:

– žmonių sveikatos apsaugos siektinos vertės: vienerius metus galiojantys duomenys,

– augmenijos apsaugos siektinos vertės: trejus metus galiojantys duomenys.

1 Šios siektinos vertės ir leidžiamos viršyti vertės yra nustatytos nepažeidžiant tyrimų ir numatytų patikslinimų rezultatų, kuriuose atsižvelgiama į skirtingas geografines ir klimatines sąlygas.

 

III. Ozono ilgalaikiai tikslai

 

 

Parametrai

Ilgalaikius tikslus atitinkanti vertėa

1. Ilgalaikiai tikslai nustatyti žmonių sveikatos apsaugai

Didžiausias paros 8 valandų vidurkisb per kalendorinius metus

120 μg/m3

2. Ilgalaikiai tikslai nustatyti augmenijos apsaugai

AOT40, apskaičiuotas pagal
1 valandos vertes nuo gegužės
iki liepos mėn.

6000 μg/m3 x h

a Veiksmai siekiant ilgalaikių tikslų, naudojantis 2020 m. atskaitos tašku, yra nagrinėjami atsižvelgiant į Europos Komisijos priimtas nuostatas.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

II priedas

 

GYVENTOJŲ INFORMAVIMO IR PAVOJAUS SLENKSČIAI

 

I. Gyventojų informavimo ir pavojaus slenksčiai ozono atžvilgiu

 

 

Parametrai

Vertė

Informavimo slenkstis

1 valandos vidurkis

180 μg/m3

Pavojaus slenkstis

1 valandos vidurkisa

240 μg/m3

a Įgyvendinant VI skyriaus nuostatas, slenksčius viršijančios vertės turi būti matuojamos arba numatomos iš eilės tris valandas.

 

II. Visuomenei pateiktinos informacijos kiekis, kai viršijamas informavimo slenkstis arba kai toks viršijimas yra numatomas

 

Išsamią visuomenei pakankamai plačiu mastu nedelsiant pateiktiną informaciją turėtų sudaryti:

1. informacija apie nustatytą verčių viršijimą:

– vieta arba teritorija, kurioje viršyta informavimo arba pavojaus slenksčio vertė,

– viršyto slenksčio pobūdis (informavimo ar pavojaus),

– viršijimo pradžios laikas ir trukmė,

– aukščiausia 1 valandos ir 8 valandų koncentracija;

2. prognozė kitai popietei/dienai (-oms):

– geografinė sritis, kurioje tikimasi, kad bus viršytas gyventojų informavimo ir (arba) pavojaus slenkstis,

– numatomas taršos pokytis (pagerėjimas, nusistovėjimas arba pablogėjimas);

3. informacija apie konkrečią gyventojų grupę, galimas poveikis sveikatai ir rekomenduojamas elgesys:

– informacija apie gyventojų rizikos grupes,

– galimų simptomų apibūdinimas,

– rekomenduojamos atsargumo priemonės, kurių turi imtis konkretūs gyventojai,

– papildomos informacijos šaltiniai ir kaip ją galima rasti;

4. informacija apie veiksmus siekiant sumažinti užterštumą ir(arba) jo poveikį:

nurodomi pagrindiniai taršos šaltiniai; rekomendacijos, kokių imtis veiksmų išmetamų teršalų kiekiui sumažinti.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

III priedas

 

INFORMACIJA, KURIĄ BŪTINA PATEIKTI EUROPOS KOMISIJAI, IR DUOMENŲ SUMAVIMO BEI STATISTINIŲ PARAMETRŲ APSKAIČIAVIMO KRITERIJAI

 

I. Europos Komisijai teikiama informacija

 

Šioje lentelėje nustatyta duomenų, kuriuos valstybės narės turi pateikti Europos Komisijai, rūšis ir kiekis:

 

Stoties rūšis

 

Lygis

Vidutinis/

kaupimo laikas

Privalomi duomenys, pateikiami kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki rugsėjo

 

Kasmetinė ataskaita

Informavimo riba

Bet kuri

180 μg/m3

1 valanda

- kiekvienos paros viršijimas(i): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama,

- kas mėnesį, 1 val. didžiausias ozono kiekis

- kiekvienos paros viršijimas(i): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama

 

Pavojaus slenkstis

Bet kuri

240 μg/m3

1 valanda

- kiekvienos paros viršijimas(i): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama

- kiekvienos paros viršijimas(i): data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertės, jeigu reikalaujama

 

Žmonių sveikatos apsauga

Bet kuri

120 μg/m3

8 valandos

- kiekvienos paros

viršijimas(i): data, didžiausias per

8 valandasb

- kiekvienos paros viršijimas(i): data, didžiausias per

8 valandasb

Augmenijos apsauga

Priemiesčio, kaimo vietovės, foninė kaimo vietovės

AOT40a = 6000 μg/m3 x val.

1 val., rinkta nuo balandžio iki rugsėjo

–

Vertė

Miškų apsauga

Priemiesčio, kaimo vietovės, foninė kaimo vietovės

AOT40a = 20000 μg/m3 x val.

1 val., rinkta nuo balandžio iki rugsėjo

–

Vertė

Medžiagos

Bet kuri

40 μg/m3 c

1 metai

–

Vertė

a Žr. AOT40 apibrėžimą I priedo I skirsnyje.

b Didžiausias paros 8 valandų vidurkis (žr. I priedo II skirsnio a pastabą).

c Vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į besikeičiančias mokslo žinias.

 

Kaip dalis metinės ataskaitos, taip pat turi būti pateikta atitinkama informacija, jeigu visi turimi valandiniai duomenys apie ozoną, azoto dioksidą ir azoto oksidus nagrinėjamais metais nebuvo anksčiau pristatyti:

– apie ozoną, azoto dioksidą, azoto oksidus ir ozono ir azoto dioksido sumas (pridėtas kaip vieno milijardo dalis, bei išreikšto ozono μg/m3) – didžiausias, 99,9-tasis, 98-tasis, 50-tasis procentilis ir metinis vidurkis bei pagrįstas duomenų skaičius, gautas iš valandinės serijos,

– didžiausias, 98-tasis, 50-tasis procentilis ir metinis vidurkis, gautas iš 8 valandų ozono maksimumo.

Mėnesinėse ataskaitose pateikti duomenys yra laikomi privalomais ir turi būti atnaujinami, jeigu reikia, vėlesnėse ataskaitose.

 

II. Duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

 

Šie kriterijai turi būti naudojami tikrinant pagrįstumą, kai sumuojami duomenys ir apskaičiuojami statistiniai parametrai:

 

Parametrai

Pagrįstų duomenų reikalaujamas santykis

1 valandos vertės

75 % (t. y. 45 minutės)

8 valandų vertės

75 % (t. y. 6 valandos)

Didžiausias dienos 8 valandų vidurkis, skaičiuojant

8 valandų vidurkius

75 % valandinių 8 valandų vidurkių

(t. y. 18, 8 valandų vidurkių per dieną)

AOT40

90 % 1 valandos verčių, gautų per laiką, apibrėžtą apskaičiuojant AOT40 vertę (-es)a

Metinis vidurkis

75 % 1 valandos verčių, gautų atskirai vasaros metu (nuo balandžio iki rugsėjo) ir žiemos metu (nuo sausio iki kovo, nuo spalio iki gruodžio)

Viršijamų verčių skaičius ir didžiausios vertės per mėnesį

90 % dienos didžiausių vidutinių verčių, gautų

per 8 valandas (27 turimos dienos vertės per mėnesį)

90 % 1 valandos verčių, gautų nuo 8:00 iki

20:00 Vidurio Europos laiku

Viršijamų verčių skaičius ir didžiausios vertės per metus

per penkis iš šešių mėnesių vasaros metu

a Tais atvejais, kai neįmanoma gauti visų matuotų duomenų, toliau nurodytas koeficientas yra naudojamas apskaičiuoti AOT40 vertes:

AOT40 [vertinimas] = AOT40matuotas x visas galimas valandų skaičius

                                                                   matuotų valandinių verčių skaičius

 

*Tai valandų skaičius per AOT40 apibrėžime nustatytą laiką (pvz., nuo 8:00 iki 20:00 nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d. kasmet augalijos apsaugai ir nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. kasmet miškų apsaugai).

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

IV priedas

 

OZONO KONCENTRACIJŲ VERTINIMO IR ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ KLASIFIKAVIMO IR IŠDĖSTYMO KRITERIJAI

 

Fiksuotiems matavimams taikomi tokie reikalavimai:

 

I. Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

 

Stoties tipas

Matavimų tikslai

Charakteristikosa

Matavimo vietų išdėstymo makroskalėje kriterijai

Miesto

Žmonių sveikatos apsauga:

Įvertinti ozono poveikį – gyventojų sveikatai, t. y. kur didelis gyventojų tankis ir aukšta ozono koncentracija ir atspindi poveikį plačiajai visuomenei

Keli km2

Atokiai nuo tokių vietinių išmetamųjų teršalų, kaip eismo, degalinių ir pan.;

ventiliuojamos vietos, kur galima išmatuoti gerai susimaišiusius lygius;

vietovės, t. y. miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba skverai, kuriuose eismas nedidelis arba jo nėra, švietimo, sporto arba rekreacijos įrenginiams būdingos vietos

Priemiesčio

Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga:

įvertinti poveikį gyventojams ir augalams, esantiems aglomeracijų pakraščiuose, kur ozono lygiai aukščiausi, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti veikiami gyventojai ir augalija

Kelios dešimtys km2

Tam tikru atstumu nuo vietos, kur išmetami didžiausi teršalų kiekiai, pavėjui pagrindine vėjo kryptimi/kryptimis, esant palankioms ozono susidarymo sąlygoms;

kur gyventojai, jautrūs pasėliai ar natūralios ekologinės sistemos, esančios aglomeracijos išoriniame pakraštyje, yra veikiami dideliais ozono lygiais;

tam tikrais atvejais kai kurios priemiestinės stotys, taip pat esančios prieš vėją nuo vietų su didžiausiu išmetamųjų teršalų kiekiu, kad būtų galima nustatyti regioninius foninius ozono lygius

Kaimo vietovių

Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga:

įvertinti ozono koncentracijų poveikį gyventojams, pasėliams ir natūralioms ekologinėms sistemoms subregioniniu mastu

Subregioniniai lygiai
(keli km2)

Stotys gali būti įrengtos mažose gyvenvietėse ir (arba) vietovėse su natūraliomis ekologinėmis sistemomis, miškais arba pasėliais;

būdingas ozonui, nuošaliai nuo tiesioginio vietinių išmetamųjų teršalų poveikio, tokių kaip pramoniniai įrenginiai ir keliai;

atvirose vietovėse, bet ne ant aukštų kalnų viršūnių

Foninė kaimo vietovės

Žmonių sveikatos ir augalijos apsauga:

įvertinti ozono koncentracijų poveikį pasėliams ir natūralioms ekologinėms sistemoms

Regioniniai/nacionaliniai/kontinentiniai lygiai (1000–10000 km2)

Stotys įrengiamos vietovėse su mažesniu gyventoju tankiu, pvz., natūralios ekologinės sistemos, miškai, esantys toli nuo miestų ir pramoninių rajonų ir atokiai nuo vietinių išmetamųjų teršalų;

vengti vietovių, kuriose tam tikrose vietose padidintais kiekiais susidaro paviršinės inversijos sąlygos, taip pat didelių kalnų viršūnių;

nerekomenduojamos pakrančių vietovės su ryškiais vėjo ciklų paros svyravimais

a Jeigu įmanoma, ėminių ėmimo vietos taip pat turėtų būti tokios, kad jų charakteristikos būtų panašios į toliau nuo jų esančių vietovių charakteristikas.

 

Tam tikrais atvejais turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kaimo vietovėse ir foninėse kaimo vietovėse esančios stotys atitiktų Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1091/94 reikalavimus dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferinių teršalų.

 

II. Matavimo vietų išdėstymas mikroskalėje

 

Šių rekomendacijų turėtų būti laikomasi tiek, kiek jas galima praktiškai pritaikyti:

 

1. Neturėtų būti jokių užtvarų oro srautui patekti į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą (laisvas ne mažiau kaip 270º skliaute) be jokių kliūčių, trukdančių orui tekėti šalia ėminių ėmiklio, t. y. atokiai nuo pastatų, balkonų, medžių ir kitų kliūčių daugiau nei per du aukščius kliūties, kuri išsikiša virš ėmiklio.

 

2. Įprasta, kad ėminio ėmiklio įsiurbiamoji anga būtų įrengta 1,5 m (kvėpavimo zona)–4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Kai kuriomis aplinkybėmis ji gali būti aukščiau priemiesčių stotyse ir miškingose vietovėse.

 

3. Ėminių zondas turėtų būti įtaisomas taip, kad jis būtų gana atokiai nuo tokių šaltinių kaip krosnių ar kitų deginimo įrenginių dūmtakių ir daugiau nei 10 m nuo artimiausio kelio, atstumą didinant priklausomai nuo eismo intensyvumo.

 

4. Ėmiklio išmetamoji anga turėtų būti laikoma taip, kad išmestas oras vėl nepatektų į įsiurbiamąją angą.

Taip pat galėtų būti atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

1. trukdantys šaltiniai;

2. saugumas;

3. priėjimas;

4. galimybė naudotis elektros energija ir telefono ryšiu;

5. vietovės matomumas jos aplinkos atžvilgiu;

6. visuomenės ir operatorių saugumas;

7. galimybė sujungti ėmimių ėmimo vietas skirtingiems teršalams;

8. planavimo reikalavimai.

 

III. Dokumentai ir vietų atrankos patikrinimas

 

Vietai parinkimo tvarka klasifikavimo etape turėtų būti išsamiai pagrįsta dokumentais bei tokiomis priemonėmis kaip geodezinė apylinkių nuotrauka ir detalus žemėlapis. Vietos turėtų būti reguliariai tikrinamos, pakartotinai pateikiant dokumentus, siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi atrankos kriterijų.

 

Tam yra reikalingas monitoringo duomenų tinkamas atrinkimas ir aiškinimas, atsižvelgiant į meteorologinius ir fotocheminius procesus, turinčius įtakos tam tikroje vietoje matuotoms ozono koncentracijoms.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

V priedas

 

MAŽIAUSIO ĖMINIŲ ĖMIMO VIETŲ SKAIČIAUS, REIKALINGO ATLIKTI OZONO KONCENTRACIJŲ MATAVIMUS NUSTATYTOSE VIETOSE, NUSTATYMO KRITERIJAI

 

I. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas atlikti ozono koncentracijų matavimus nustatytose vietose oro kokybei įvertinti, atsižvelgiant į atitiktį siektinoms vertėms, ilgalaikiams tikslams ir pavojaus slenksčiams, kai nenutrūkstami matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis

 

Gyventojų skaičius

(x 1000)

Aglomeracijos (miesto ir priemiesčio)a

Kitos zonos (miesto ir priemiesčio)a

Foninės, esančios kaimo vietovėse

< 250

 

1

1 stotis/50000 km2 kaip vidutinis tankis visose šalies zonoseb

< 500

1

2

< 1000

2

2

< 1500

3

3

< 2000

3

4

< 2750

4

5

<3750

5

6

> 3750

1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų

1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų

a Ne mažiau kaip 1 stotis priemiesčio zonose, kur gyventojams gali pasireikšti didžiausias poveikis. Aglomeracijose ne mažiau kaip 50 proc. stočių turėtų būti priemiesčio zonose.

b Sudėtingose vietovėse rekomenduojama 1 stotis 25 000 km2.

 

II. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, skirtas atlikti ozono matavimus nustatytose vietose ilgalaikių tikslų siekiančiose zonose ir aglomeracijose

 

Ėminių ėmimo vietų skaičius zonose kartu su kitomis papildomomis vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip oro kokybės modeliavimas ir sujungti azoto dioksido matavimai, turi būti pakankamas, kad būtų galima patikrinti taršos ozonu tendencijas ir atitiktį ilgalaikiams tikslams. I skirsnyje apibrėžtas aglomeracijose ir kitose zonose esančių stočių skaičius gali būti sumažintas vienu trečdaliu. Jeigu informacija, gauta iš fiksuotų matavimų stočių, yra vienintelis informacijos šaltinis, turėtų būti ne mažiau kaip viena monitoringo stotis. Jeigu zonose, kuriose atliekami papildomi vertinimai, nebelieka matavimo stočių, bendradarbiavimas su kaimyninėse zonose esančiomis stotimis turi užtikrinti, kad ozono koncentracijos bus tinkamai įvertintos siekiant ilgalaikių tikslų. Atokiose kaimo vietovėse turėtų būti 1 stotis 100 000 km2.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

VI priedas

 

OZONO PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) MEDŽIAGŲ MATAVIMAI

 

Tikslai

Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų tendencijas, patikrinti išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo strategijas, patikrinti taršos aprašų nuoseklumą ir padėti išaiškinti taršos šaltinių ryšį su taršos koncentracija.

Bet koks papildomas tikslas yra padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų sklaidos procesus, taip pat fotocheminių modelių taikymas.

Medžiagos

Į ozono pirmtakų matavimą turi įeiti bent azoto oksidų bei tam tikrų lakiųjų organinių junginių (LOJ) matavimas. Toliau pateikiamas rekomenduojamų matuoti lakiųjų organinių junginių sąrašas.

 

 

1-butenas

Izoprenas

Etilbenzenas

Etanas

Trans-2-butenas

n-heksanas

m + p-ksilenas

Etilenas

Cis-2-butenas

i-heksanas

o-ksilenas

Acetilenas

1,3-butadienas

n-heptanas

1,2,4-trimetilbenzenas

Propanas

n-pentanas

n-oktanas

1,2,3-trimetilbenzenas

Propenas

i-pentanas

i-oktanas

1,3,5-trimetilbenzenas

n-butanas

1-pentenas

Benzenas

Formaldehidas

i-butanas

2-pentenas

Toluenas

Visi nemetaniniai angliavandeniliai

 

Pamatiniai metodai

Azoto oksidams taikomi aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 patvirtintose aplinkos oro kokybės vertinimo taisyklėse nurodyti pamatiniai metodai.

Vietos parinkimas

Matavimai ypač turėtų būti atliekami miesto ir priemiesčių vietovėse bet kurioje monitoringo vietoje, parinktoje pagal nustatytus reikalavimus, ir yra laikomi tinkamais aukščiau minėtiems monitoringo tikslams.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

VII priedas

 

DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO TIKSLAI IR DUOMENŲ RINKIMAS ATLIEKANT ORO KOKYBĖS VERTINIMĄ

 

I. Duomenų kokybės užtikrinimo tikslai

 

Toliau nurodyti duomenų kokybės užtikrinimo tikslai, taikant leidžiamo neapibrėžtumo vertinimo metodus, ir mažiausio laiko intervalo tikslai bei matavimų duomenų surinkimo tikslai yra pateikti, kad jais būtų vadovaujamasi kokybės užtikrinimo programose.

 

 

Ozonui, NO ir NO2

Nenutrūkstami nuolatiniai matavimai

 

Atskirų matavimų neapibrėžtumas

15 %

Mažiausias surinktų duomenų kiekis

90 % per vasarą

75 % per žiemą

Tiesioginiai matavimai

 

Atskirų matavimų neapibrėžtumas

30 %

Mažiausias surinktų duomenų kiekis

90 %

Mažiausias laiko intervalas

> 10 % per vasarą

Modeliavimas

 

Neapibrėžtumas

 

1 valandos vidutinės vertės (dienos metu)

50 %

8 valandų dienos didžiausios vertės

50 %

Tikslų įvertinimas

 

Neapibrėžtumas

75 %

 

Matavimo metodų neapibrėžtumas (95 proc. pasikliauties intervale) bus vertinamas pagal ISO „Matavimų neapibrėžties reiškinių vadovas“ (1993) principus arba pagal ISO 5725-1 „Matavimo metodų ir duomenų tikslumas (tikrumas ir tikslumas)“ (1994) arba lygiaverčius metodus. Lentelėje procentinės neapibrėžtumų vertės yra pateiktos atskiriems matavimams, suapvalinus per laikotarpį, kai apskaičiuojamos siektinos vertės ir ilgalaikiai tikslai 95 proc. pasikliauties intervale. Nenutrūkstamiems nuolatiniams matavimams neapibrėžtumas turėtų būti aiškinamas kaip taikytinas tose koncentracijų srityse, kurios naudojamos tam tikram slenksčiui.

Modeliavimo ir objektyvaus vertinimo neapibrėžtumas yra apibrėžiamas kaip didžiausias matuojamų ir apskaičiuojamų koncentracijos lygių nuokrypis per laikotarpį apskaičiuojant tam tikrą slenkstį, neatsižvelgiant į reiškinių pasikartojamumą laike.

„Laiko intervalas“ apibrėžiamas kaip laiko, reikalingo nustatyti slenksčio vertę, per kurį matuojamas teršalas, procentinę vertę.

„Duomenų surinkimas“ apibrėžiamas kaip laiko, per kurį iš prietaiso gaunami pagrįsti duomenys, santykis su laiku, kuriam apskaičiuojamas statistinis parametras arba visa vertė.

Į reikalavimus dėl mažiausių surenkamų duomenų ir laiko intervalo neįeina duomenys, prarasti dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo ar įprasto remonto.

 

II. Oro kokybės vertinimo rezultatai

 

Toliau nurodyta informacija turėtų būti renkama zonose ir aglomeracijose, kuriose gaunamai informacijai papildyti yra naudojami kitokie šaltiniai nei matavimai:

– atliekamų vertinimo veiksmų apibūdinimas,

– taikyti specialūs metodai su nuorodomis į metodo apibūdinimą,

– duomenų ir informacijos šaltiniai,

– rezultatų apibūdinimas, įskaitant neapibrėžtumus, ypač apie bet kurios srities zonos ar aglomeracijos dydį, kurioje koncentracijos viršija ilgalaikius tikslus arba siektinas vertes,

– ilgalaikiai tikslai arba siektinos vertės, kurių tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą, gyventojų, kurie galėtų būti paveikti ribą viršijančiomis koncentracijomis.

Jeigu įmanoma, valstybės narės turėtų sudaryti žemėlapius, kuriose nurodomas koncentracijų pasiskirstymas kiekvienoje zonoje ir aglomeracijoje.

 

III. Standartizacija

 

Ozono tūris turi būti standartizuojamas esant tokiai temperatūrai ir slėgiui: 293 K, 101,3 kPa. Azoto oksidai bus standartizuojami, kaip apibrėžta aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 patvirtintose aplinkos oro kokybės vertinimo taisyklėse.

______________

Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo

taisyklių

VIII priedas

 

OZONO ANALIZEI R OZONO PRIETAISŲ KALIBRAVIMUI TAIKOMAS PAMATINIS METODAS

 

I. Ozono analizei ir ozono prietaisų kalibravimui taikomas pamatinis metodas

 

Analizės metodas: UV fotometrinis metodas (ISO FDIS 13964)

Kalibravimo metodas: etaloninis UV fotometras (ISO FDIS 13964, VDI 2468, B1.6).

Gali taikyti kitus metodus, jeigu įrodoma, kad juos taikant gaunami rezultatai, lygiaverčiai pirmiau minėtiems rezultatams.

 

II. Ozonui naudojama pamatinė modeliavimo technika

 

Šiuo metu neįmanoma apibrėžti pamatinės modeliavimo technikos. Visi pakeitimai daromi, kad šis klausimas būtų suderintas su mokslo ir technikos pažanga.

______________