LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGOJIMO PROGRAMOS IR AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2007–2011 METŲ PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2007 m. vasario 26 d. Nr. D1-124

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272; 2006, Nr. 111-4218) 1.9 punktu,

Tvirtinu:

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo programą (pridedama).

2. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo programos įgyvendinimo 2007–2011 metų priemonių planą (pridedama).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos 2007-01-18 raštu Nr. 40-11-R-268

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

2007-02-15 raštu Nr. 2D-844 (11.4)

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-124

 

AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGOJIMO PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo programa (toliau – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (Žin., 2001, Nr. 90-3144).

2. Dėl klimato pokyčių, ūkinės veiklos, ligų ir kenkėjų invazijų kyla pavojus negrįžtamai prarasti dalį augalų genetinių išteklių. Programos įgyvendinimas leis išsaugoti biologinę įvairovę, užtikrins tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą.

3. Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. ESAMA BŪKLĖ

 

4. 1967 m. įvykusioje FAO ir Tarptautinės biologinės programos konferencijoje inicijuota pasaulinė augalų genetinių išteklių išsaugojimo strategija. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas augalų genetiniams ištekliams ex situ išsaugoti, nes saugojama medžiaga turi būti tiesiogiai prieinama naudojimui selekcinėse programose. In situ metodas pripažintas kaip AGI išsaugojimo būdas. 1974 m. administracinėje FAO struktūroje buvo įkurta Tarptautinė augalų genetinių išteklių taryba, kuri 1991 m. reorganizuota į autonomišką Tarptautinį augalų genetinių išteklių institutą. Pastarasis kartu su FAO iki šiol yra pagrindinės institucijos, koordinuojančios tarptautinę augalų genetinių išteklių veiklą. Rekomenduojant Jungtinių Tautų vystymo programai, FAO bei Europos augalų selekcijos tyrimų asociacijai, 1980 m. įkurta Europos augalų genetinių išteklių tinklo bendradarbiavimo programa, kuri šiuo metu jungia 36 valstybes. Programos struktūroje yra 9 tinklai: 6 sudaryti pagal augalų grupes, 3 – pagal tyrimų tematiką. 1993 metais priimta tarptautinė Biologinės įvairovės konvencija (Žin., 1995, Nr. 69-1662). 1994 m. įkurta ir Europos miškų genetinių išteklių išsaugojimo programa. 2001 m. JAV Ohio valstybiniame universitete savo veiklą pradėjo Dekoratyvinių žolinių augalų genetinių išteklių centras, kuris dabar saugo 30 genčių genetinę medžiagą. 2002 m. priimta Pasaulinė augalų išsaugojimo strategija, kurioje suformuluoti uždaviniai iki 2010 metų, atkreipiant dėmesį į tai, kad XXI amžiaus viduryje galime netekti iki 2/3 visų pasaulio augalijos rūšių (dabar pasaulyje jų priskaičiuojama iki 300 000). Ypatingas dėmesys atkreiptas į tai, kad 60 procentų nykstančių augalų rūšių turi būti saugomos visiems prieinamose kolekcijose ex situ, kurių 10 procentų vėl turi būti naujai perkelti į natūralias augavietes. Svarbus vaidmuo tenka botanikos sodams, kuriuose jau dabar yra apie 80 000 augalų rūšių ir nemaža dalis jų – jau išnykę gamtoje. Europoje Pasaulinė augalų išsaugojimo strategija pradėjo realizuoti darbinę programą „Planta Europa“ per Europos augalų išsaugojimo strategiją. Šios organizacijos veikloje dalyvauja 34 valstybės. FAO 2002 m. patvirtino Tarptautinę sutartį dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu dėl tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ratifikavimo (Žin., 2005, Nr. 64-2267). Šios sutarties tikslai – maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas bei sąžiningas ir teisingas dalijimasis iš jų naudojimo gaunama nauda, derinant su Biologinės įvairovės konvencija, tvaraus žemės ūkio ir maisto saugumo labui.

Lietuvoje priskaičiuojama apie 1800 gamtoje augančių augalų rūšių. Mokslo ir studijų institucijų kolekcijose saugoma 2585 veislės ir formos javų, 990 – daugiamečių žolių, 2150 – ankštinių augalų, 1100 – daržovių, 1510 – vaismedžių, 1780 – uoginių augalų, 1000 – vaistinių ir aromatinių augalų, 1430 rinktinių medžių, 156 (3842,1 ha) miško genetiniai draustiniai, 172 (1404,6 ha) miško sėkliniai medynai, 759 klonai bei apie 7000 dekoratyvinių augalų taksonų.

Koordinuota augalų genetinių išteklių išsaugojimo veikla Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 825p „Dėl Lietuvos Respublikos augalų genetinių išteklių saugojimo koordinacinio centro“, siekiant išsaugoti ir racionaliai naudoti augalų genofondą, pavedė Lietuvos žemdirbystės institutui įsteigti Augalų genetinių išteklių saugojimo koordinacinį centrą. Padedant Šiaurės šalių genų bankui, Augalų genetinių išteklių saugojimo centre 1996 m. buvo įkurta ilgalaikio saugojimo sėklų saugykla. 1994–1997 m. vykdyta augalų genetinių išteklių mokslinių tyrimų programa „Kultūrinių augalų genetiniai resursai“, kurią rėmė Lietuvos mokslo ir studijų fondas. 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1151 „Dėl valstybinės mokslo programos „Lietuvos naudojamųjų augalų ir žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių tyrimas ir išsaugojimas“ („Genofondo“ programos)“ (Žin., 1998, Nr. 85-2374) pritarė „Genofondo“ programos pagrindinėms nuostatoms ir pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai vykdyti „Genofondo“ programos užsakovo funkcijas. 2001 m. spalio 9 d. priimtas Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programos“ patvirtinta Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programa (Žin., 2003, Nr. 28-1168).

Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo įgyvendinimo pagrindas – Augalų genų banko įsteigimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 515 „Dėl augalų genų banko steigimo“ (Žin., 2003, Nr. 40-1834) ir 5 augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų (toliau – Koordinaciniai centrai) patvirtinimas aplinkos ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 450/1470 „Dėl augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3809). Pagal Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą Lietuvos Respublikoje koordinuoja bei genetinę medžiagą saugo Augalų genų bankas. Koordinaciniai centrai koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal augalų grupes. Koordinacinių centrų funkcijos pavestos šioms įstaigoms: Lietuvos žemdirbystės institutui – žemės ūkio lauko augalai, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui – sodo ir daržo augalai, Lietuvos miškų institutui – miško augalai, Botanikos institutui – vaistiniai ir aromatiniai augalai, Vilniaus universiteto botanikos sodui – dekoratyviniai augalai. Miško genetinių išteklių saugojimo ir kaupimo funkcijas vykdo ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba.

Žemės ūkio augalų (žieminių kviečių, miežių, avižų, linų, ankštinių augalų, daugiamečių žolių ir kt.) genetiniai ištekliai kaupiami, tiriami ir saugomi Lietuvos žemdirbystės institute, jo filialuose ir bandymų stotyse, Lietuvos žemės ūkio universitete. Miežių natūralūs ir indukuoti mutantai bei kitų augalų homeoziniai, chlorofiliniai ir kiti mutantai saugomi Vilniaus universiteto botanikos sode. Sodo ir daržo augalai (obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, serbentai ir agrastai, braškės, avietės ir kt.) – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, Vilniaus universiteto botanikos sode, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, Botanikos institute. Miško medžiai (pušis, eglė, ąžuolas, beržas, uosis, juodalksnis ir kt.) – Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyboje bei miškų urėdijose, Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vaistiniai aromatiniai augalai (čiobrelis, kmynai, raudonėlis ir kt.) – Botanikos institute, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Dekoratyviniai augalai – Vilniaus universiteto botanikos sode, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje, Lauko gėlininkystės bandymų stotyje. Augalų sėklos saugomos Augalų genų banko saugykloje.

Šiuo metu augalų lauko kolekcijų išlaikymo bei atnaujinimo finansavimas yra nepakankamas.

Mažai augalų, kuriems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

Nėra išsamios informacijos apie kolekcijose sukauptus augalus, o esama iki šiol sukaupta detalesnė informacija nėra prieinama platesniam vartotojų ratui.

Nepakankamas naujų ilgalaikio saugojimo technologijų diegimas ar esamų tobulinimas augalų genetiniams ištekliams išsaugoti.

Nepakankamas augalų genetinių išteklių naudojimo propagavimas, visuomenės informavimas apie išteklius.

Nepateikti augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4056; 2005, Nr. 76-2784), ir būdingų šalies floros atstovų, sėklų pavyzdžiai saugojimui Augalų genų banko saugykloje bei nevykdomi jų rekultivacijos ex situ ir in situ darbai.

Nežinomas arba mažai žinomas kultivuojamų augalų „laukinių giminaičių“, senovinių veislių ir klonų, medicininių aromatinių augalų, atskirų dekoratyvinių augalų paplitimas in situ ir ex situ kolekcijose Lietuvoje.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

5. Programos tikslas – užtikrinti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, racionalų ir tausojantį naudojimą, apsaugoti juos nuo nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

6. Programos uždaviniai:

6.1. augalų genetinių išteklių atrinkimas, įvertinimas ir išsaugojimas in situ;

6.2. augalų genetinių išteklių atrinkimas, įvertinimas ir išsaugojimas ex situ;

6.3. augalų nacionalinių genetinių išteklių tyrimas;

6.4. augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės tvarkymas;

6.5. informacijos apie augalų genetinius išteklius teikimas visuomenei, leidinių apie augalų nacionalinius genetinius išteklius leidimas;

6.6. augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo veiklos plėtimas.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tvirtina Augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo programos įgyvendinimo priemonių planą.

8. Programos priemonių įgyvendinimą koordinuoja Aplinkos ministerija.

9. Atsakingos už Programos vykdymą institucijos kasmet teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą.

10. Programos įgyvendinimo terminas – 2007–2011 metai.

11. Programa įgyvendinama iš bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams valstybės biudžete. Programai įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos lėšos, gautos iš tarptautinių fondų bei organizacijų, Lietuvos ir užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų bendrų programų lėšos, juridinių ir fizinių asmenų lėšos.

 

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO LAUKIAMI REZULTATAI

 

12. Pakankamas finansavimas ir programos vykdymas sukurs funkcionalią ir kokybišką augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo, tyrimo ir atkūrimo sistemą šalyje.

13. Centrinėje augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazėje bus sukaupta išsami informacija apie augalų nacionalinius genetinius išteklius, kuri bus prieinama mokslo ir studijų institucijų mokslininkams, kitiems asmenims, besidomintiems augalų genetiniais ištekliais.

14. Vykdant programą atsiras galimybė koordinuoti veiksmus, kooperuoti lėšas diegiant naujas augalų nacionalinių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo technologijas. Susidarys prielaidos tobulinti esamas ir kurti naujas genetinių išteklių atrankos bei tyrimų metodikas.

15. Programos įgyvendinimo laikotarpiu augalų genetinių išteklių kolekcijoms įveisti, palaikyti, sėkliniams (genetiniams) sklypams išskirti, prižiūrėti ir naudoti bus parengtos atitinkamos rekomendacijos.

16. Atsiras galimybė efektyviau koordinuoti asmenų, dirbančių augalų genetinių išteklių srityje, veiklą tiriant, rekultivuojant augalų rūšis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kultivuojamų augalų „laukinius giminaičius“, senovines veisles ir klonus, vaistinius ir aromatinius augalus ir kitus reikšmingus mokslui bei etnokultūrai augalus.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. D1-124

 

AUGALŲ NACIONALINIŲ GENETINIŲ IŠTEKLIŲ SAUGOJIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2007–2011 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

 

Eil. Nr.

Įgyvendinamas uždavinys

Priemonės pavadinimas

Kiekis, vnt.

Vykdymo laikas

Vykdytojai

1.

Augalų genetinių išteklių atrinkimas, įvertinimas ir išsaugojimas in situ

1.1. Miško genetinių draustinių inventorizacija ir įvertinimas

5 miškų urėdijų teritorijose kasmet

2007–2011

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

1.2. Sėklinių medynų inventorizacija ir įvertinimas

5 miškų urėdijų teritorijose kasmet

2007–2011

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

1.3. Sėklinių (genetinių) sklypų inventorizacija, įvertinimas

3

2007

 

3

2008

Koordinacinis centras – Botanikos institutas

3

2009

3

2010

1.4. Naujų sėklinių (genetinių) sklypų atrinkimas

1

2008

Koordinacinis centras – Botanikos institutas

1

2009

1

2010

1.5. Rinktinių/elitinių medžių inventorizacija, įvertinimas, priskyrimas augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams ir paženklinimas natūroje

5 miškų urėdijų teritorijose kasmet

2007–2011

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

1.6. Pavienių medžių ir jų grupių ne miško žemėje inventorizacija, įvertinimas, atranka, priskyrimas augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams ir paženklinimas natūroje

Po 10 kasmet

2007–2011

Koordinaciniai centrai – Lietuvos miškų institutas ir Vilniaus universiteto botanikos sodas, Augalų genų bankas

1.7. Atrinktos genetinės medžiagos (pavieniai medžiai ir jų grupės ne miško žemėje) padauginimas ir perkėlimas iš istorinių želdynų

10

2008

Augalų genų bankas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, Koordinacinis centras – Vilniaus universiteto botanikos sodas

20

2009

20

2010

2.

Augalų genetinių išteklių atrinkimas, įvertinimas ir išsaugojimas ex situ

2.1. Lauko kolekcijų inventorizacija, įvertinimas

40

2008

Augalų genų bankas,

46

2009

Koordinaciniai centrai

2.2. Klonų rinkinių, sėklinių plantacijų inventorizacija ir įvertinimas

5 miškų urėdijų teritorijose kasmet

2007–2011

Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

2.3. Lauko kolekcijų ir klonų rinkinių įveisimas ir palaikymas

1

2007

Koordinaciniai centrai ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, kiti kolekcijų valdytojai

1

2008

1

2009

2

2010

1

2011

2.4. Lauko kolekcijų ir klonų rinkinių atnaujinimas

68

2007–2011

Koordinaciniai centrai ir kiti kolekcijų valdytojai

2.5. Genotipų įvertinimas, atranka ir tinkamiausių priskyrimas augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams

480

2007

Koordinaciniai centrai, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

480

2008

480

2009

480

2010

480

2011

2.6. Lauko kolekcijų ir klonų rinkinių palaikymas

Nuolat visas tais metais esančias lauko kolekcijas

2007–2011

Koordinaciniai centrai ir kiti kolekcijų valdytojai, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

2.7. Augalų genetinių išteklių objektų, priskirtų augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, sėklų pavyzdžių atrinkimas ir paruošimas saugojimui Augalų genų banko saugykloje

135

2007

Koordinaciniai centrai, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba,

146

2008

139

2009

Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija

148

2010

148

2011

2.8. Naujų genetinės medžiagos ilgalaikio saugojimo (saugykloje bei in vitro sistemoje) technologijų diegimas, esamų tobulinimas:

 

 

Augalų genų bankas, Koordinaciniai centrai – Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Vilniaus universiteto botanikos sodas

2.8.1. Naudoti atnaujintą metodiką genetinės medžiagos (sėklų) pavyzdžiams atrinkti, sudaryti ir laikyti Augalų genų banko saugykloje

1

2007

2.8.2. Įdiegti in vitro metodus vaisinių ir dekoratyvinių augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti

1

2007

2.8.3. Įdiegti biotechnologinius metodus kriaušių genetinių išteklių veislėms nuo bakterinės degligės išgydyti

1

2009

2.8.4. Įdiegti lelijų nacionalinių genetinių išteklių devirusavimo technologiją

1

2010

2.8.5. Patobulinti kaulavaisių (Prunus) genetinių išteklių saugojimo in vitro technologiją

1

2011

3.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių tyrimas

3.1. Augalų genetinių išteklių identifikavimas, morfologinių požymių, ekonomiškai svarbių, ekologinių, fiziologinių ir kt. savybių charakterizavimas mokslinių tyrimų eigoje

180

2007

Koordinaciniai centrai

180

2008

180

2009

180

2010

180

2011

3.2. Naujų metodikų ir rekomendacijų ruošimas augalų genetinių išteklių tyrimo klausimais:

 

 

Koordinaciniai centrai

3.2.1. Paruošti metodines rekomendacijas genetinės medžiagos (sėklų) pavyzdžiams atrinkti, sudaryti ir laikyti Augalų genų banko saugykloje

1

2007

Koordinaciniai centrai

3.2.2. Paruošti in vitro sąlygomis vaisinių ir dekoratyvinių augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugojimo bendrus metodinius nurodymus

1

2007

Koordinaciniai centrai – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Vilniaus universiteto botanikos sodas, Botanikos institutas

3.2.3. Paruošti metodiką biotechnologiniams metodams taikyti kriaušių genetinių išteklių veislėms nuo bakterinės degligės išgydyti

1

2008

Koordinacinis centras – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

3.2.4. Paruošti lelijų nacionalinių genetinių išteklių devirusavimo metodiką

1

2009

Koordinacinis centras – Vilniaus universiteto botanikos sodas

3.2.5. Papildyti kaulavaisių (Prunus) genetinių išteklių saugojimo in vitro metodiką, siekiant padidinti augalų išgyvenimą juos perkeliant iš laboratorijos į lauko sąlygas

1

2010

Koordinacinis centras – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

4.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės tvarkymas

Augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazės tvarkymas, tobulinimas, centrinės augalų nacionalinių genetinių išteklių duomenų bazės atnaujinimas

Nuolat

2007–2011

Augalų genų bankas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

5.

Informacijos apie augalų genetinius išteklius teikimas visuomenei, leidinių apie augalų nacionalinius genetinius išteklius leidimas

5.1. Informacijos apie augalų nacionalinius genetinius išteklius teikimas jų naudotojams ir kolekcijų valdytojams

Nuolat

2007–2011

Augalų genų bankas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

5.2. Informacijos apie augalų nacionalinius genetinius išteklius pateikimas visuomenei:

 

2007–2011

Augalų genų bankas, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba

informacija internete, kompiuterinėse laikmenose;

Nuolat

videomedžiaga apie atskiras augalų grupes;

5

radijo, televizijos laidose;

3

spaudoje

10

5.3. Parengti ir išleisti leidinius (su iliustracijomis):

 

 

Augalų genų bankas,

„Nacionaliniai augalų genetiniai ištekliai saugomi in situ

1

2008

Koordinaciniai centrai

„Nacionaliniai augalų genetiniai ištekliai saugomi ex situ

1

2010

 

5.4. Išleisti mažos apimties leidinius:

 

 

Augalų genų bankas, Koordinaciniai centrai

„Lietuviškos bijūnų veislės“

1

2007

„Senosios lietuviškos vaismedžių veislės“

1

2008

„Daržo augalų genetiniai ištekliai“

1

2009

„Lietuvoje augančių daugiamečių žolių genetinė įvairovė“

1

2009

„Lietuvoje sukurtos javų veislės – jų genetinis potencialas“

1

2010

„Miško medžių ir krūmų genetinė įvairovė“

1

2011

„Vaistinių ir aromatinių augalų genetiniai ištekliai“

1

2011

6.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo veiklos plėtimas

Įtraukti suinteresuotus botanikos sodus ir privačių kolekcijų turėtojus į augalų nacionalinių genetinių išteklių saugojimo veiklą

3

2007–2011

Augalų genų bankas, Koordinaciniai centrai

______________