LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PROFESINIŲ LIGŲ NUSTATYMO
1999 m. vasario 23 d. Nr. 198
Vilnius
Siekdama užtikrinti, kad geriau būtų nustatomos profesinės ligos, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55-1064) 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki 1999 m. birželio 1 d. patvirtinti tipines darbo sąlygų charakteristikos ir profesinės ligos akto formas.
3. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis gydytojas higienistas turi iki 1999 m. birželio 1 d. patvirtinti Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentą.
4. Nustatyti, kad Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai taikomi nuo 1999 m. liepos 1 dienos.
5. Pripažinti netekusiais galios nuo 1999 m. liepos 1 dienos:
5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 582 „Dėl Profesinių ligų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 54-1027);
5.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 476 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 582 „Dėl Profesinių ligų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ (Žin., 1998, Nr. 39-1041).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 198
PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie nuostatai reglamentuoja profesinių ligų nustatymą, tyrimą ir apskaitą. Jie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų nustatymu, tyrimu ir apskaita.
II. PraneŠimai apie profesines ligas
3. Nukentėjęs asmuo, jo šeimos nariai ir kiti asmenys, taip pat darbdavys, asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, įtarę profesinę ligą, turi apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija).
4. Asmuo, nukentėjęs dėl ūmios profesinės ligos (jeigu pajėgia tai padaryti), arba asmuo, matęs įvykį arba jo padarinius, privalo nedelsdamas apie tai pranešti įmonės saugos darbe tarnybai, tiesioginiam vadovui (darbdavio įgaliotam asmeniui) arba darbdaviui.
5. Ūmių profesinių ligų atvejais darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai sužino apie įvykį, privalo faksu, telefonograma ar kitomis ryšio priemonėmis pasiųsti nustatytosios formos pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriams ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėms įstaigoms, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos asmuo miršta, – Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriams ir apylinkės prokuratūrai. Abiem atvejais darbdavys apie tai praneša profesinei sąjungai, kuriai priklauso nukentėjusysis, ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų.
6. Įtaręs ūmią profesinę ligą, gydytojas nedelsdamas informuoja apie tai Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyrių, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinę įstaigą ir išsiunčia pranešimą (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą) atitinkamam Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriui.
III. Profesinių ligų priežasčių tyrimas
8. Profesinių ligų priežastys tirti pradedamos gavus pranešimus 3, 5–7 punktuose nurodyta tvarka. Profesinių ligų priežastis tiria, darbo sąlygų higieninę charakteristiką ir profesinės ligos aktą surašo komisija, susidedanti iš valstybinio darbo inspektoriaus (komisijos pirmininko), Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos atstovo ir profesinę ligą įtarusio gydytojo. Profesinių ligų priežastys tiriamos dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovams. Darbdavys, įmonės profesinės sąjungos atstovas, darbuotojas, kuriam įtariama profesinė liga, jo šeimos narys ar įgaliotas asmuo turi teisę gauti iš profesinę ligą tiriančios komisijos informaciją apie profesinės ligos tyrimo eigą, jeigu, komisijos nuomone, tai neturės įtakos tyrimui.
Profesinės ligos priežasčių tyrimo procedūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto patvirtintu Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentu.
9. Tyrimo komisijai darbdaviai bei gydymo įstaigos privalo pateikti duomenis apie nukentėjusio asmens sveikatos tikrinimą, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos turimus duomenis apie nukentėjusiojo darbo sąlygas, o darbdaviai – ir duomenis apie nukentėjusio asmens profesinius maršrutus (profesiją, darbovietes, darbo trukmę, darbo aplinkos veiksnius).
Jeigu darbdavys atsisako pateikti komisijai reikiamus duomenis, taip pat negalima atlikti faktinio darbo sąlygų tyrimo, nes nėra įmonių ar darbo vietų (reorganizavimas, likvidavimas, bankrotas ir panašiai), kuriose nukentėjęs asmuo dirbo, ar jos pakitusios, profesinės ligos priežastys tiriamos remiantis nukentėjusio asmens ir liudininkų (tarp jų – esamų ar buvusių darbdavių) parodymais.
10. Profesinių ligų priežastys turi būti ištirtos per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu tyrimas sudėtingas, yra komisijos pirmininko teikimas, nurodžius tyrimo laiko pratęsimo priežastis (nėra darbo vietų higieninio įvertinimo, nežinoma cheminių medžiagų sudėtis, būtina surinkti duomenis iš kelių darboviečių, technologinių procesų charakteristikoms nustatyti reikia ekspertizės, likviduotos ar reorganizuotos buvusios darbo vietos ir panašiai), tyrimo laikas gali būti pratęstas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu.
11. Ūmios profesinės ligos, išskyrus profesines ligas, kurias sukėlė pavojingi biologiniai veiksniai, tiriamos Nelaimingų atsitikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka.
Ūmių profesinių ligų, dėl kurių žūva 5 ir daugiau asmenų, priežastis tiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija. Sprendimo dėl komisijos sudarymo projektą teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pasiūlymu.
12. Įmonių, kuriose dirbo arba dirba nukentėjęs asmuo, darbdaviai privalo sudaryti sąlygas ištirti profesinių ligų priežastis ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą dokumentaciją. Tirdama profesinių ligų priežastis, komisija prireikus gali kviestis ekspertus. Už ekspertizes, kurias atlieka ne valstybinės įstaigos, sumokama įstatymų nustatyta tvarka.
13. Komisija, ištyrusi darbo sąlygas, Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento nustatyta tvarka surašo darbo sąlygų higieninę charakteristiką ir pateikia ją Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo skyriui, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, nukentėjusiam asmeniui, o jeigu nuo ūmios profesinės ligos asmuo miršta, – apylinkės prokuratūrai ir nukentėjusiojo artimiesiems.
Darbo sąlygų higieninę charakteristiką pasirašo komisijos nariai, o nesutarimus dėl tyrimo medžiagoje pateiktų profesinės ligos aplinkybių ir priežasčių komisijos nariai pateikia atskirai – prideda prie tyrimo medžiagos. Su darbo sąlygų higienine charakteristika supažindinamas nukentėjęs asmuo (arba jam atstovaujantis asmuo) ir darbdavys pasirašytinai.
IV. Profesinių ligų nustatymas
15. Profesinės ligos dirbantiems ar dirbusiems asmenims nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.
16. Profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, taip pat bendrosios praktikos arba kitos specialybės gydytojas, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka baigęs darbo medicinos kvalifikacinius kursus ir turintis Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą šios veiklos licenciją, atsižvelgdamas į:
16.1. ligonio nusiskundimus, ligos klinikinę formą, jos pasireiškimo sindromus (atlikęs diferencinę diagnostiką, nustatęs funkcijos sutrikimo laipsnį);
16.2. ligos etiologinį faktorių ir darbo sąlygų kenksmingumo laipsnį pagal higieninę charakteristiką;
17. Profesinės ligos diagnozei nustatyti būtini šie dokumentai:
17.1. ambulatorinio ar (ir) stacionarinio ligonio medicininės kortelės išrašas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą;
18. Nurodyti 16 punkte gydytojai užpildo pranešimą apie nustatytą arba nenustatytą profesinės ligos diagnozę (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą), kuris siunčiamas profesinės ligos priežastis tiriančios komisijos pirmininkui.
Nustačius profesinę ligos diagnozę, 8 punkte nurodyta komisija per 7 dienas nustatytąja tvarka patvirtina arba nepatvirtina profesinės ligos diagnozę, surašydama nustatytosios formos profesinės ligos aktą (5 egzempliorius), kurį pasirašo komisijos nariai bei atliekant tyrimą dalyvavę asmenys. Komisijos nariai bei atliekant tyrimą dalyvavę asmenys, nesutinkantys su akto išvadomis, savo nuomonę pateikia raštu ir prideda ją prie akto. Patvirtinti profesinės ligos diagnozę ar ne, šiuo atveju sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija 20 punkte nurodyta tvarka.
Komisijos pirmininkas per 3 dienas išsiunčia po vieną akto egzempliorių Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, nukentėjusiam (ar jam atstovaujančiam) asmeniui ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintą profesinės ligos diagnozę komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, nukentėjusįjį arba jam atstovaujantį asmenį.
Jeigu sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo priima Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, komisijos išvadą ji išsiunčia šio punkto trečiojoje pastraipoje nurodyta tvarka.
19. Nurodytiems 16 punkte gydytojams nustačius profesinės ligos diagnozę, jeigu yra nuolatinio nedarbingumo reiškinių ir reikia nustatyti sveikatos pakenkimo laipsnį (invalidumo grupę ir darbingumo netekimo procentą), išrašomas Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos formos siuntimas į medicininę socialinės ekspertizės komisiją.
20. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, kurios nariai yra Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai (darbo medicinos specialistai). Komisijos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas, su kuriuo šalys nesutinka, ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka.
V. Profesinių ligų registravimas ir apskaita
21. Profesines ligas specialiuose profesinių ligų registravimo žurnaluose (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą) registruoja Visuomenės sveikatos priežiūros teritorinės įstaigos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
22. Informacija apie profesines ligas (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą) iš teritorinių visuomenės sveikatos centrų nustatytąja tvarka perduodama į Valstybės profesinių ligų registrą Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Darbo medicinos centre.