LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2001 m. sausio 19 d. Nr. 44

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1997, Nr. 96-2426; 1998, Nr. 56-1542; 2000, Nr. 111-3566) 17 straipsniu:

1. Tvirtinu Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                      HENRIKAS ŽUKAUSKAS

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 44

PAGRINDINIŲ KIRTIMŲ NORMOS NUSTATYMO METODIKA

I. Bendroji dalis

1. Pagrindinių kirtimų norma (toliau – kirtimų norma) pagal šią metodiką skaičiuojama miškų urėdijoms bei nacionaliniams parkams ar kitoms miško valdoms, taip pat gali būti nustatoma administraciniams rajonams (apskritims) ar visai šaliai. Stambių privačių miško valdų ar jų junginių (didesnių kaip 150 ha ploto) pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, o smulkesnių nei 150 ha ploto privačių miško valdų – sklypinės atrankos metodu.

2. Kirtimų norma turi užtikrinti tolygų miško naudojimą valstybinėse ir stambiose privačiose miškų valdose, maksimalų kertamos medienos kiekį per kirtimo apyvartą, kuo stabilesnę pagrindinių kirtimų apimtį ateityje, medienos panaudojimą laiku, medynų amžiaus struktūros lyginimą, miško apsauginių ir socialinių funkcijų išsaugojimą.

3. Kirtimų norma skaičiuojama III ir IV grupės miškams, o pagrindinių – atkuriamųjų – II grupės miškams. Į apskaičiavimus stambiose valdose neįskaitomi pelkėse augantys brandūs Va ir žemesnio boniteto spygliuočių bei V ir žemesnio boniteto lapuočių medynai, vykdomų ilgalaikių atvejinių kirtimų per artimiausius 5 metus nekirstinų medžių tūris bei antro ardo nekirstinų medžių tūris. Į pagrindinių – atkuriamųjų kirtimų apimtį įskaitomi gamtinę brandą pasiekę bei nebrandūs sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių blogos būklės medynai.

4. Kirtimų norma valstybiniuose miškuose skaičiuojama kiekvienai miškų urėdijai ir nacionaliniam parkui atskirai pagal miškų grupes ir vyraujančias medžių rūšis.

5. Privačiuose miškuose kirtimo normos nustatymą reglamentuoja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, tačiau privačių miškų valdoms ar jų junginiams kirtimų norma gali būti skaičiuojama ir pagal šią metodiką, jei valdos ar jų junginio plotas yra ne mažesnis kaip 150 ha.

6. Šalies valstybinių miškų kirtimo norma nustatoma kaip atskirų miškų urėdijų ir nacionalinių parkų kirtimo normų suma. Bendra šalies kirtimo norma visų nuosavybės formų miškuose yra valstybinių ir privačių miškų kirtimo normų suma.

7. Kirtimo normą miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams apskaičiuoja VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Privačioms miško valdoms šiuos skaičiavimus gali atlikti fiziniai, juridiniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiančios miškotvarkos projektus.

8. Kirtimo normos projektavimui skaičiuojamos tolygaus naudojimo, optina (OPTImalus NAudojimas), trečioji, antroji, pirmoji amžiaus ir brandos kirtimų normos pagal II dalyje nurodytą metodą. Esant dideliam pažeistų ir džiūstančių medynų kiekiui, gali būti skaičiuojama kirtimų norma pagal šių medynų plotą. Kirtimo normos nustatymas pagal minėtas kirtimų normas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į prognozuojamą kirtimų normą artimiausiems dešimtmečiams, apskaičiuotą pagal miško išteklių dinamikos ir naudojimo modelius.

9. Priimta valstybinių miškų kirtimų norma nustatoma 5 metams ir įsigalioja patvirtinus miškotvarkos projektą. Kitiems 5 metams kirtimo norma perskaičiuojama pagal aktualizuotus miško išteklių sklypinio banko duomenis (turi būti aktualizuoti tiek pasikeitimai dėl ūkinės veiklos įtakos, tiek ir dėl medynų augimo eigos).

Priimta kirtimų norma gali būti perskaičiuojama, jeigu įvyko esminių kiekybinių ir kokybinių miško rodiklių pasikeitimų. Jei dėl šių pasikeitimų naujai inventorizuoti miškų nereikia (pasikeitė administracinių vienetų ribos, kirtimo amžiai ir pan.), tai kirtimų normos perskaičiavimui panaudojama bazinės inventorizacijos medžiaga, aktualizuota einamiesiems metams dėl natūralios augimo eigos ir ūkinės veiklos įtakos.

Privatiems miškams, kurių plotas iki 150 ha, kirtimo norma nustatoma 10 metų.

10. Kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupės miškuose taikomi pagrindinių kirtimų amžiai, o II grupės miškuose vykdomiems atkuriamiems kirtimams – gamtinės brandos amžiai, kurie nurodyti Pagrindinių miško kirtimų taisyklėse.

II. Apskaičiavimo metodas

11. Kirtimo normos III ir IV grupių miškams skaičiuojamos pagal tokias formules:

Kirtimo normos pavadinimas	Apskaičiavimo formulės
Tolygaus naudojimo (Bt)	Q
	KA
Optina (Bo)	1	^m (Σ Q1 + Qi ) i=1
	n
Trečioji amžiaus (B3)	Q3 + Q2 + Q1 + Qb
	40
Antroji amžiaus (B2)	Q2 + Q1 + Q b
	30
Pirmoji amžiaus (B1)	Q1 + Qb
	20
Brandos (Bbr)	Qb
	10

Santrumpų paaiškinimai:

Q – apaugęs mišku plotas, ha;

Q_i– amžiaus klasės i plotas, i = 1, 2, 3..., ha;

m – amžiaus klasių skaičius;

n – daliklis, n = 10, 20, 30...; KA;

Q_b – brandžių medynų plotas, ha;

Q₁ – paskutinės iki brandos amžiaus klasės medynų plotas, ha;

Q₂ – antros iki brandos amžiaus klasės medynų plotas, ha;

Q₃ – trečios iki brandos amžiaus klasės medynų plotas, ha;

KA – kirtimo apyvartos trukmė (prie žemutinės kirtimo amžiaus ribos pridėjus 9 metus).

12. Pagrindinių – atkuriamųjų kirtimų norma II grupės miškuose apskaičiuojama kirstinų, t. y. pasiekusių gamtinę brandą, išskyrus blogos būklės medynus, medynų tūrį dalijant iš kirtimo periodo, kuris ąžuolynams yra 30 metų, pušynams, eglynams, uosynams – 20 metų, kitoms medžių rūšims – 15 metų. Blogos būklės medynai turi būti iškertami per 5 metus.

13. Kirtimų normos skaičiavimo duomenys surašomi į specialios formos žiniaraštį (1 priedas).

14. Apskaičiuotą kirtimų normos plotą padauginus iš brandžių medynų tūrio 1 ha, nustatomas kirstinas medienos kiekis.

15. Apskaičiuotos biržės plotas įrašomas 1 ha tikslumu, o tūris – 0,1 tūkst. ktm tikslumu.

III. Kirtimo normos pagrindimas pagal miškininkystės reikalavimus

16. Suprojektuojama viena iš apskaičiuotų kirtimo normų, labiausiai atitinkančių šios metodikos 2 ir 19 punktų reikalavimus, atsižvelgiant į esamą medynų amžiaus struktūrą ir konkrečias gamtines-ekologines sąlygas bei į galimą naudojimo pasikeitimą artimiausiame dešimtmetyje. Gali būti suprojektuojama tarpinė biržė (iš apskaičiuotų), jei ji geriau tenkina aukščiau minėtus reikalavimus.

18. Šalies mastu suprojektuota kirtimo norma negali būti didesnė už tolygaus naudojimo biržę. Tik atskirose miškų urėdijose ji gali būti didesnė, jeigu joje daugiau nei 20% drebulės medynų yra brandūs, atitinkamai juodalksnio – 15%, baltalksnio – 25%.

19. Projektuojant kirtimo normą atskiroms miškų urėdijoms ar nacionaliniams parkams, būtina vadovautis šiais principais:

a) esant masiniams ligų bei kenkėjų pažeidimams, vėjavartoms ir kitiems neigiamiems faktoriams, projektuojant bet kokias kirtimų normas, turi būti atsižvelgiama į pažeistų medynų tūrius ir plotus. Projektuojama kirtimo norma turi būti ne mažesnė negu kirtimo norma, apskaičiuota pagal kirstinų dėl prastos būklės medynų plotą;

b) tolygaus naudojimo kirtimo norma paprastai projektuojama esant sąlyginai tolygiam medynų pasiskirstymui pagal amžiaus klases;

c) antroji ir trečioji amžiaus kirtimo normos projektuojamos, kai daugiau nei 10% pušies ir uosio medynų yra brandūs, atitinkamai eglės – 13%, beržo ir juodalksnio – 15%, drebulės – 20%, baltalksnio – 25%;

d) pirmoji amžiaus kirtimo norma projektuojama, kai yra maži brandžių medynų plotai ir brandūs medynai rekomenduojami iškirsti per ne trumpesnį kaip 5 metų laikotarpį;

e) jei brandžių medynų nėra, tačiau susikaupė palyginti daug paskutinės amžiaus klasės pribręstančių medynų, gali būti projektuojama kirtimo norma pagal laukiamą pribręstančių medynų perėjimą į brandžius. Taip pat į kirtimo normą įskaitomi puvinių pažeisti ir jiems labai neatsparių medžių rūšių (eglės, drebulės, juodalksnio) pribręstantys medynai;

f) projektuojant ąžuolynų kirtimo normą, rekomenduojama brandžius medynus iškirsti per ne trumpesnį kaip 30 metų laikotarpį;

g) projektuojant kirtimo normą, turi būti atsižvelgta į neplynai kertamų medynų dalį. Kirtimo norma atitinkamai mažinama, vadovaujantis nuostata, kad neplynais kirtimais sklypą visiškai galima iškirsti per ne trumpesnį kaip 15 metų laikotarpį;

h) projektuojant kirtimo normą saugomų teritorijų III ir IV grupių miškuose, atsižvelgiama į šių teritorijų nuostatų reikalavimus.

IV. SUPROJEKTUOTOS Kirtimo normos derinimo, tvirtinimo ir keitimo tvarka

20. Suprojektuota kirtimų norma pagal atskiras miškų urėdijas ir nacionalinius parkus apsvarstoma antrajame miškotvarkos pasitarime. Pasitarimo protokolo pagrindu kirtimo normą tvirtina Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos. Suprojektuota kirtimo norma gali būti keičiama iki 10 % bendros apimties arba iki 25 % pagal atskiras vyraujančių medžių rūšis, atsižvelgiant į ekonomines, ekologines ir socialines sąlygas.

21. Privačių valdų suprojektuota kirtimo norma derinama ir tvirtinama vadovaujantis Privačių miškų individualių miškotvarkos projektų bei miško kirtimo ir atkūrimo planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka.

22. Patvirtinta kirtimo norma gali būti keičiama, kai įvyksta esminiai miško rodiklių kiekybiniai ir kokybiniai pasikeitimai dėl reorganizacijų, miško nuosavybės formos pasikeitimo bei stichinių veiksnių. Valstybiniams miškams kirtimo normą perskaičiuoja VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Suprojektuota kirtimo norma tvirtinama 20, 21 punktuose nurodyta tvarka.

23. Vadovaujantis Miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos metinę kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Patvirtinta metinė pagrindinių kirtimų norma negali būti viršijama, išskyrus stichinių nelaimių atvejus, kai kasmet šalies mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalies.

Kirtimo normą Vyriausybei teikia tvirtinti Aplinkos ministerija, o patvirtintos kirtimo normos paskirstymą pagal miškų urėdijas ir nacionalinius parkus atlieka Miškų ir saugomų teritorijų departamentas prie Aplinkos ministerijos.

______________

1 priedas

PAGRINDINIS KIRTIMŲ NORMOS SKAIČIAVIMO ŽINIARAŠTIS

Vyraujanti medžių rūšis	Medynų plotas, ha						Tūris bran džių ir per bren dusių me dy nų tūkst. ktm.	Vidutinis bran džių medy nų tū ris, m3/ha	Kir timo am žius	Apskaičiuota kirtimų norma, ha							Projektuojama kirtimų norma			Metų skaičius, per kurį bus iškertamas brandžių medynų tūris
	iš viso	tre čios am žiaus klasės iki bran dos	antros am žiaus kla sės iki bran dos	paskutinės amžiaus klasės iki bran dos	brandžių ir perbrendusių					to ly gaus nau do jimo	OPTINA (optima laus nau dojimo)	trečio ji am žiaus	antroji am žiaus	pirmo ji am žiaus	brandos	kirsti ni dėl prastos būklės	plotas, ha	tūris, tūkst. ktm
					iš viso	iš jų kertamų neplynai												bendras	lik vidi nis
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20	21

______________