LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJOS

 

N U T A R I M A S

DĖL PERDRAUDIMO ĮMONIŲ PERDRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2008 m. sausio 29 d. Nr. N-14

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2007, Nr. 125-5092) 555 straipsniu, 193 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei įgyvendindama 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB (OL 2005 L 323, p. 1), Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:

Patvirtinti Perdraudimo įmonių perdraudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisykles (pridedama).

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO

PRIEŽIŪROS KOMISIJOS PIRMININKAS                                           MINDAUGAS ŠALČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos

2008 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. N-14

 

PERDRAUDIMO ĮMONIŲ PERDRAUDIMO TECHNINIŲ ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Perdraudimo įmonių perdraudimo techninių atidėjinių padengimo turtu taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – atidėjiniai) padengimo turtu tvarką, sąlygas ir apribojimus. Užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialams (toliau – Filialas) taikomi tokie patys reikalavimai dėl atidėjinių padengimo turtu kaip ir perdraudimo įmonėms, išskyrus Taisyklių 4 punktą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Reguliuojamos rinkos:

2.1.1. Lietuvos Respublikoje veikiančios rinkos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos reguliuojamų rinkų sąrašą;

2.1.2. kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančios rinkos, įtrauktos į tos Europos Sąjungos valstybės narės reguliuojamų rinkų sąrašą;

2.1.3. užsienio valstybėje veikiančios rinkos, kurių veiklą prižiūri tos valstybės vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija.

2.2. Turto lokalizavimas – kilnojamojo ar nekilnojamojo turto buvimas valstybėje, nesietinas su kilnojamojo turto deponavimu ar ribojančių priemonių, tokių kaip hipotekos įregistravimas taikymu nekilnojamajam turtui. Turto, apimančio skolininkams pateiktus reikalavimus, buvimo vieta laikoma valstybė, kurioje šie reikalavimai turi būti realizuoti.

2.3. Perdraudimo įmonės perdraudiko skola – perdraudimo įmonės perdraudiko dalis atidėjiniuose ir kitos perdraudimo įmonės perdraudiko gautinos sumos, kurių mokėjimo terminai dar nesuėję.

2.4. Perdraudimo įmonės perdraudiko dalis atidėjiniuose – tai perdraudimo įmonės įsipareigojimų dalis, kuri pagal perdraudimo/retrocesijos sutartis perleidžiama perdraudimo įmonės perdraudikui.

Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2007, Nr. 125-5092) ir Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. vasario 3 d. nutarime Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2004, Nr. 29-951) vartojamas sąvokas.

3. Atidėjiniai gali būti padengti tik turtu, nustatytu Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 35 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Turtas, dengiantis atidėjinius, turi nuolat sudaryti ne mažiau kaip 100 procentų bendros atidėjinių sumos, atsižvelgiant į visą perdraudimo įmonės veiklą.

4. Atidėjiniai, atitinkantys perdraudimo veiklos sąlygotus įsipareigojimus dėl perdraudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

5. Filialų atidėjiniai, atitinkantys perdraudimo veiklos sąlygotus įsipareigojimus dėl perdraudimo rizikų, esančių Lietuvos Respublikoje, gali būti dengiami tik turtu, lokalizuotu Lietuvos Respublikoje.

6. Taisyklių 4 ir 5 punkto nuostatos netaikomos nepareikalautoms įmokėti perdraudimo įmokoms bei perdraudimo įmonių perdraudikų skoloms, kuriomis dengiami atidėjiniai.

7. Atidėjinius dengiant nekilnojamuoju turtu, šio turto objektai gali būti:

7.1. žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypus;

7.2. ūkinės-komercinės paskirties pastatai, butai, gyvenamieji namai ir jų priklausiniai.

8. Atidėjiniai dengiami paskolomis tik esant visoms šioms sąlygoms:

8.1. paskolos grąžinimas užtikrintas hipoteka, įkeičiant 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. Galima tik pirminė hipoteka, kai perdraudimo įmonė turi pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto;

8.2. suteikiamos paskolos dydis neviršija 75 procentų įkeisto turto rinkos vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertintojų;

8.3. paskolos nėra suteiktos glaudžiais ryšiais su perdraudimo įmone susijusiems asmenims;

8.4. paskolas teikianti perdraudimo įmonė nėra perdraudusi įkeičiamo turto, kuriuo garantuojamas esamo arba būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymas.

9. Atidėjiniai padengiami turtu pagal šiuos reikalavimus:

9.1. atidėjinius dengiantis turtas turi būti įvertinamas, atimant skolas, susijusias su to turto įsigijimu;

9.2. visas turtas įvertinamas vadovaujantis atsargumo principu, numatant rizikas, dėl bet kokių negautinų sumų. Ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus turtą, nurodytą Taisyklių 7 punkte, naudojamas atidėjiniams padengti tik tada, jei tokio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovaujantis atsargumo principu;

9.3. iš perdraudėjo nepareikalautos įmokėti, tačiau pripažintos perdraudimo įmonės pajamomis, pasirašytos perdraudimo įmokos gali būti įskaitomos atidėjiniams padengti tik atėmus visas perdraudėjui priklausančias, išskyrus atidėjinius, sumas ir atėmus perdraudimo įmonės perdraudiko dalį iš perdraudėjo nepareikalautose įmokėti perdraudimo įmokose. Pagal kiekvieną perdraudimo sutartį nepareikalauta įmokėti perdraudimo įmokos dalis negali viršyti perkeltų įmokų atidėjinio, tenkančio tam tikram perdraudėjui. Perdraudimo įmonės perdraudiko dalis nepareikalautoje įmokėti perdraudimo įmokoje nustatoma pagal tą patį santykį, kaip ir perdraudimo įmonės perdraudiko dalis perkeltų įmokų atidėjinyje;

9.4. perdraudimo įmonės perdraudiko skola gali būti įskaitoma atidėjiniams padengti tik išskaičiavus perdraudimo įmonės perdraudikui mokėtinas sumas pagal perdraudimo/ retrocesijos sutartis. Perdraudimo įmonės perdraudiko skola galima dengti ne didesnę atidėjinių dalį, nei yra perdraudimo įmonės perdraudiko dalis atidėjimuose. Perdraudimo įmonės perdraudiko skola turi būti įvertinama pagal kiekvieną perdraudimo įmonės perdraudiką;

9.5. turtas arba jo dalis, dengiantys atidėjinius, negali būti įkeisti arba kitaip suvaržyti daiktinėmis teisėmis, taip pat negali būti apribotas disponavimas juo;

9.6. jeigu dukterinė įmonė savo vardu tvarko patronuojančios įmonės investicijas ar jų dalį, kuri investuota į tam tikrus turto objektus, tačiau kurie neatvaizduoti patronuojančios įmonės balanse, tai šie turto objektai turi būti įvertinti taikant Taisyklių nuostatas.

10. Atidėjiniai dengiami išvestinėmis priemonėmis tik esant visoms šioms sąlygoms:

10.1. išvestinė priemonė yra skirta tik turto, dengiančio atidėjinius, rizikai sumažinti;

10.2. išvestinės priemonės tikroji vertė yra patikimai nustatoma;

10.3. sandoris dėl išvestinės priemonės, naudojamos investicijų rizikai mažinti, turi būti labai veiksmingas, tai yra, nuo jo sudarymo per visą jo galiojimo laikotarpį, pagal įmonės apskaičiavimus, objekto tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimai bus kompensuoti išvestinės priemonės tikrosios vertės arba pinigų srautų pasikeitimais nuo 80 iki 125 procentų.

11. Perdraudimo įmonės valdyba privalo patvirtinti atidėjinių investavimo strategiją, kuri turi būti peržiūrima valdybos ne rečiau kaip kartą per finansinius metus. Perdraudimo įmonės investavimo strategija turi apimti:

11.1. investavimo kryptis, ilgalaikius investavimo tikslus pagal atskiras turto grupes, atsižvelgiant į perdraudimo įmonės rizikas, susijusias su vykdoma veikla;

11.2. investavimo rizikas (nuvertėjimo, likvidumo, palūkanų normų, dalyvavimo kitų įmonių veikloje, išvestinių priemonių ir kitas rizikas): šių rizikų identifikavimą, kontrolę, kitimo įtaką atidėjinių padengimui turtu;

11.3. apribojimus turto paskirstymui pagal teritorijas, rinkas, veiklos sektorius, subjektus ir valiutas;

11.4. apribojimus investicijoms į tam tikras turto grupes, tuo atveju, kai investicijos yra nepriimtinos arba yra ribotos, pavyzdžiui, gali būti sunku parduoti turtą dėl rinkos nelikvidumo arba neįmanoma nustatyti rinkos kainos;

11.5. išvestinių priemonių naudojimo politiką, kurią sudaro:

11.5.1. tikslai, kurių siekiant yra naudojamos išvestinės priemonės;

11.5.2. apribojimai atskiroms išvestinėms priemonėms;

11.5.3. išvestinių priemonių veiksmingumo vertinimo metodika;

11.5.4. kita perdraudimo įmonės nuomone reikšminga informacija;

11.6. nustatytą atskaitomybę ir atsakomybę dėl visų sandorių;

11.7. apribojimus investicijoms į glaudžiais ryšiais susijusias įmones.

12. Atidėjiniai dengiami pinigų rinkos priemonėmis, esant visoms šioms sąlygoms:

12.1. pinigų rinkos priemonė pagal savo turinį ir prasmę nepatenka į kitas turto grupes, kuriomis yra leidžiama dengti atidėjinius;

12.2. pinigų rinkos priemonės emitentas yra juridinis asmuo:

12.2.1. kurio vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose;

12.2.2. kurio nuosavas kapitalas sudaro mažiausiai 10 milijonų eurų;

12.2.3. kuris nėra susijęs glaudžiais ryšiais su perdraudimo įmone;

12.3. pinigų rinkos priemonės išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veikla yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje.

 

II. ATIDĖJINIŲ PADENGIMO TURTU APRIBOJIMAI

 

13. Atidėjinius padengiant turtu negali būti viršijami šie atskiroms turto grupėms nustatyti apribojimai nuo bendros atidėjinių sumos:

13.1. vertybiniais popieriais, kuriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, – ne daugiau kaip 30 procentų;

13.2. Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje (išskyrus 2 ir 12 punktus) numatytu turtu, tenkančiu vienai įmonei, – ne daugiau kaip 5 procentai, tenkančiu vienai įmonių grupei, – ne daugiau kaip 10 procentų;

13.3. kitu turtu, nustatytu Draudimo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 12 punkte, – ne daugiau kaip 5 procentai.

14. Atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu ta valiuta, kuria yra prisiimti perdraudimo įmonės įsipareigojimai, numatyti perdraudimo sutartyse, su šiomis įmanomomis išimtimis:

14.1. atidėjinių padengimas turtu, išreikštu kita valiuta, nei išreikšti patys atidėjiniai, neturi sudaryti daugiau nei 30 procentų nuo visos atidėjinių sumos;

14.2. jeigu perdraudimo įmonės atidėjiniai turi būti padengti turtu, išreikštu Europos Sąjungos valstybės narės valiuta, šis reikalavimas taip pat laikomas įvykdytu, jei turtas yra išreikštas eurais.

______________