MIŠKŲ IR SAUGOMŲ TERITORIJŲ DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KAI NĖRA BENDROJO AR INDIVIDUALAUS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO, TVARKOS PATVIRTINIMO
2000 m. liepos 11 d. Nr. 123
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 779 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (Žin., 1997, Nr. 71-1808; 2000, Nr. 32-902) 11 punktu,
Tvirtinu Miško kirtimo privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Miškų ir saugomų teritorijų departamento
prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
2000 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 123
MIŠKO KIRTIMO PRIVAČIOSE VALDOSE, KAI NĖRA BENDROJO
AR INDIVIDUALAUS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO, TVARKA
I. Bendrosios nuostatos
II. Miško kirtimo tvarka, kai nėra bendrojo
ar individualaus miškotvarkos projekto
1. Miško savininkams privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, leidžiami tarpiniai kirtimai:
1.1. Jaunuolynų ugdymo (iki 20 metų) kirtimai.
Kirtimo tvarka. Šiais atvejais kirstinus medžius gali atrinkti pats miško savininkas, tačiau ugdant jaunuolynus (iki 20 metų), negali būti iškertami perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas negali likti mažesnis kaip 0,6.
1.2. Retinimai ir einamieji kirtimai.
Kirtimo tvarka. Miško sklypuose, kuriuose medynų taksacinė charakteristika iš esmės nepasikeitė, šiuos suprojektuotus kirtimus galima vykdyti pagal galiojantį urėdijos ar nacionalinio parko miškams sudarytą miškotvarkos projektą. Kai nėra galiojančio miškotvarkos projekto, retinimai ir einamieji kirtimai gali būti leidžiami valstybinės miškų tarnybos pareigūnui (toliau – pareigūnui) ar ne valstybinės miškų tarnybos miškininkui specialistui, turinčiam teisę ženklinti kirstinus medžius (toliau – miškininkui specialistui), nustačius, kad tame sklype būtina atlikti ugdymo kirtimus. Vadovaudamiesi Ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis, kirstinus medžius paženklina pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę turėti asmeninius žymeklius.
1.3. Rinktiniai sanitariniai kirtimai.
Kirtimų tvarka. Rinktiniais sanitariniais kirtimais kertamus sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas atrenka pats miško savininkas, kirstinus medžius ženklinti neprivaloma. Kiti rinktiniais sanitariniais kirtimais kertami medžiai atrenkami vadovaujantis Ugdymo ir sanitarinių kirtimų taisyklėmis ir Sanitarinės miškų apsaugos taisyklėmis. Juos kirtimui atrenka ir paženklina pareigūnai, miškininkai specialistai bei savo miškuose – miško savininkai, kurie yra baigę specialius miško savininkų mokymo kursus ir įgiję teisę turėti asmeninius žymeklius.
2. Miško savininkams privačiose valdose, kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, leidžiami šie pagrindiniai kirtimai:
2.1. III – IV grupių miškuose inventorizuotų grynųjų drebulynų, baltalksnynų, gluosnynų bei blindynų kirtimai.
Kirtimų tvarka. Kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, vietoje patikslinę sklypo taksacinę charakteristiką, biržę atrėžia ir brėžinį sudaro pareigūnai arba miškininkai specialistai. Gryni drebulynai, baltalksnynai, blindynai bei gluosnynai gali būti kertami plynais ar neplynais kirtimais. Grynu medynu laikomas toks medynas, kai viena medžių rūšis sudaro 9 – 10 medynų sudėties dalis. Šių kirtimų biržėse kirstinus medžius ženklinti neprivaloma. Rėžiant tokias biržes prie vandens telkinių, vadovautis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis.
2.2. III – IV grupių miškuose mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus drebulių, baltalksnių, blindžių bei gluosnių kirtimai.
Kirtimų tvarka. Mišriuose medynuose nepriklausomai nuo amžiaus atrankiniais kirtimais kertamas drebules, baltalksnius, blindes bei gluosnius gali atrinkti pats miško savininkas. Kirstinus medžių ženklinti neprivaloma. Tačiau medyno skalsumas po kirtimo negali likti mažesnis kaip 0,5.
2.3. Sanitariniai plyni kirtimai.
Kirtimų tvarka: Sanitariniai plyni kirtimai atliekami tuose medynuose, kuriuose rinktiniais kirtimais neįmanoma pagerinti medyno sveikatingumo. Tais atvejais, kai po rinktinių sanitarinių kirtimų medynų skalsumas liko ne didesnis kaip 0,3, miško savininkui pageidaujant, leidžiama tokį medyną kirsti plynai. Sanitariniai kirtimai laikomi plynais, kai medžiai iškertami visame sklype arba didesniame kaip 0,25 ha plote.
Sanitarinių plynų kirtimų dokumentacija parengiama tokia tvarka. Numatomą plynai iškirsti blogos būklės medyną apžiūri komisija, kurią sudaro Privačių miškų tarnybos konsultantas – inspektorius, girininkijos, kurios teritorijoje yra privati miško valda, girininkas arba miškų urėdijos ar nacionalinio parko direkcijos inžinierius ir privačios valdos savininkas. Kai kertamo medyno plotas yra didesnis negu 1 ha, – Sanitarinės miško apsaugos stoties specialistas ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros atstovas. Komisija, vadovaudamasi Miškų sanitarinės apsaugos taisyklėmis, įvertina medyną, surašo aktą ir pateikia išvadą dėl plyno kirtimo tikslingumo. Aktą pasirašo visi komisijos nariai ir pateikia miškų urėdijos ar nacionalinio parko direkcijos Privačių miškų tarnybos viršininkui. Privačių miškų tarnybos viršininkas, susipažinęs su pateikta komisijos medžiaga, akte įrašo savo sprendimą, kuris yra pagrindas išduoti leidimą kirsti mišką.
3. Kai nėra bendrojo ar individualaus miškotvarkos projekto, pagrindiniai ir pagrindiniai atkuriamieji kirtimai draudžiami, išskyrus šioje Tvarkoje nurodytus atvejus.