VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

N U T A R I M A S

DĖL KELEIVIŲ VEŽIMO VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU TARIFŲ MAKSIMALIŲ DYDŽIŲ NUSTATYMO METODIKOS

2003 m. lapkričio 13 d. Nr. O3-85

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 105-2898), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifų maksimalių dydžių nustatymo metodiką (pridedama).

PIRMININKAS                                                                                 VIDMANTAS JANKAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos 2003 m. lapkričio 13 d. nutarimu

Nr. O3-85

KELEIVIŲ VEŽIMO VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTU TARIFŲ MAKSIMALIŲ DYDŽIŲ NUSTATYMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši metodika reglamentuoja keleivių vežimo vidaus vandenų transportu tarifų maksimalių dydžių nustatymo, pateikimo derinti bei derinimo tvarką.

2. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

vidaus vandenų transportas – ūkinės veiklos sritis, kuri apima keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimą, buksyravimą vidaus vandenų keliais. Vidaus vandenų transportui priklauso laivai, laivų eksploatacijos ir remonto bei kitos vidaus vandenų transporto priemonės, vidaus vandenų keliai, uostai ir prieplaukos, tam tikslui įrengti hidrotechnikos statiniai, ryšių ir radijo navigacijos įrenginiai;

vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris (plaukiojimo vaga);

uostas – vidaus vandenų akvatorija ir kranto teritorija su joje esančiais pastatais ir įrenginiais, skirta laivams įplaukti, stovėti, juos remontuoti, iškrauti, pakrauti ir išplaukti;

prieplauka – stacionari arba plaukiojanti (debarkaderis) laivų priplaukimo, stovėjimo, pakrovimo, iškrovimo, išplaukimo vieta, neturinti visų uostui būdingų požymių;

vidaus vandenų transporto priemonės – laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys, aptarnaujantys vandens kelius;

laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;

vežėjas – fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis vidaus vandenų kelius laivybai ir kuriam leidžiama vežti keleivius bei krovinius Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi vidaus vandenų transporto teikiamomis paslaugomis;

keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas;

tarifas – nustatyto dydžio mokestis už keleivio vežimą vidaus vandenų transporto priemonėmis tam tikru atstumu;

tarifo maksimalus dydis – nustatytas maksimalus mokestis už keleivio vežimą vidaus vandenų transporto priemonėmis atitinkamu atstumu.

II. PRAŠYMŲ PATEIKIMO TVARKA

3. Vežėjas dėl tarifų maksimalių dydžių suderinimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) privalo pateikti:

3.1. įmonės ar jos įgalioto administracijos vadovo pasirašytą prašymą;

3.2. įmonės valdymo organų pritarimus dėl siūlomų derinti tarifų maksimalių dydžių nustatymo;

3.3. aiškinamąjį raštą;

3.4. vidaus vandenų transporto įmonės rodiklių suvestinę (1 priedas);

3.5. įmonės, vykdančios įvairių rūšių pervežimus ta pačia vidaus vandenų transporto priemone, pervežimų vidaus vandenų transporto priemonėmis būtinųjų sąnaudų suvestinę (2 priedas);

3.6. pelno poreikio apskaičiavimą;

3.7. keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis būtinųjų sąnaudų suvestinę (3 priedas);

3.8. tarifų maksimalių dydžių apskaičiavimą;

3.9. vidaus vandenų transporto įmonės tarifų maksimalių dydžių pasikeitimo rezultatų lentelę (4 priedas).

4. Aiškinamajame rašte turi būti pateikti duomenys apie vežėją, praėjusių trejų kalendorinių metų ūkinės ir finansinės veiklos pagrindiniai rodikliai bei pagrįstai paaiškinta, dėl kokių priežasčių keičiamas tarifo maksimalus dydis, nurodomos būtinųjų sąnaudų straipsnių didėjimo ar mažėjimo priežastys. Paaiškinti, kokių rezultatų tikimasi įsigaliojus naujiems tarifams.

Jeigu vežėjas užsiima kita veikla, išskyrus pervežimus vidaus vandenų transporto priemonėmis, aiškinamajame rašte turi būti nurodytos kitos veiklos sąnaudos ir pajamos bei paaiškinta, kaip paskirstomos netiesioginės (pridėtinės) ir finansinės veiklos sąnaudos tarp pervežimų ir kitų veiklos rūšių.

Vežėjas pateikia informaciją apie savo teikiamos paslaugos rinką, konkurencijos laipsnį, paslaugos vartotojus ir pan., jeigu tokią informaciją turi.

5. Už pateiktų dokumentų teisingumą atsako įmonės vadovas, kuris pasirašo visus pateikiamus dokumentus.

6. Vežėjas turi teisę pateikti prašymus Komisijai ne dažniau kaip du kartus per metus.

III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

7. Sąnaudų skaičiavimą ir pateikimą finansinės atskaitomybės dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Finansų ministerijos norminiai dokumentai.

8. Vidaus vandenų transporto įmonės būtinosios sąnaudos (2 priedas) skirstomos į tiesiogines bei netiesiogines ir skaičiuojamos naudojant progresyvius normatyvus.

9. Tiesioginės sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su pervežimais vidaus vandenų keliais ir susideda iš tiesioginių materialinių, tiesioginių darbo, amortizacijos bei draudimo sąnaudų.

9.1. Tiesioginės materialinės sąnaudos nustatomos tiesioginiu skaičiavimu ir jas sudaro sąnaudos dyzeliniam kurui, tepalams, atsarginėms dalims ir komplektavimo gaminiams, kurie būtini vidaus vandenų transporto priemonių techniniam aptarnavimui ir eiliniam remontui, bei kitos materialinės sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su pervežimais vidaus vandenų keliais.

9.2. Tiesiogines darbo sąnaudas sudaro vidaus vandenų transporto priemones tiesiogiai aptarnaujančių ir vykdančių pervežimus vidaus vandenų keliais darbuotojų atlyginimai bei nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos.

Darbo užmokesčio sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.

9.3. Vidaus vandenų transporto priemonių amortizacijos sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.

9.4. Draudimo sąnaudas sudaro sąnaudos vidaus vandenų transporto priemonių draudimui, civilinės atsakomybės bei keleivių draudimui ir kitoms draudimo rūšims, kurios pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą mažina apmokestinamąjį pelną arba pajamas.

10. Netiesioginės (paskirstomosios) sąnaudos netiesiogiai susijusios su pervežimais vidaus vandenų keliais ir jos susideda iš sąnaudų valdymui, mokesčiams, bendrų ūkinių ir negamybinių sąnaudų.

10.1. Valdymo sąnaudas sudaro administracijos personalo atlyginimai, nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos bei kanceliarinės, pašto, telefono, komandiruočių ir pan. sąnaudos.

10.2. Mokesčiai už aplinkos teršimą, žemę, kelius, turtą ir kiti apskaičiuojami, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais.

10.3. Prie bendrų ūkinių sąnaudų priskiriamos remonto, pagalbinio ir pan. personalo atlyginimai ir nuo šių atlyginimų apskaičiuotos socialinio draudimo įmokų sumos bei pastatų, įrenginių, teritorijos, vandentiekio, kanalizacijos, kuro, šildymo, elektros energijos, ilgalaikio turto (be vidaus vandenų transporto priemonių) eilinio remonto, amortizacijos, ūkio transporto, darbo apsaugos, saugumo technikos, priešgaisrinės saugos ir kitos tiesioginėms sąnaudoms nepriskirtinos paskirstomosios sąnaudos.

10.4. Palūkanos už kreditus plėtrai apskaičiuojamos įvertinus tai, kokia bus išmokama palūkanų bei įmokų už paskolų garantijas suma ir suma už paskolų aptarnavimo paslaugas. Paskolų aptarnavimo, garantijų ir palūkanų išlaidos įtraukiamos į būtinąsias sąnaudas esant ekonominiam pagrindimui.

IV. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS

11. Įmonės, vykdančios įvairių rūšių pervežimus ta pačia vidaus vandenų transporto priemone, būtinąsias sąnaudas tarp atskirų pervežimo rūšių paskirsto taikydamos procentinį – santykinį metodą, įvertinus faktines pajamas už vykdomus pervežimus bei jiems atlikti būtinas sąnaudas.

12. Vidutinis santykinis dydis tarp būtinųjų sąnaudų, reikalingų įvairių rūšių pervežimams vidaus vandenų transportu atlikti, ir už visų rūšių pervežimus faktiškai gautų pajamų skaičiuojamas pagal formulę:

, kur

C_vid – santykinis dydis, kuris išreiškia būtinųjų sąnaudų dalį faktiškai gautų pajamų vienete, procentais;

S – būtinosios sąnaudos, tūkst. Lt;

P_f – faktiškai gautos pajamos, tūkst. Lt.

13. Keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis būtinosios sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:

, kur

S_k – būtinosios sąnaudos keleivių vežimui, tūkst. Lt;

P_fk – faktiškai gautos pajamos už keleivių vežimą, tūkst. Lt;

C_vid – santykinis dydis, kuris išreiškia būtinųjų sąnaudų dalį faktiškai gautų pajamų vienete, procentais.

14. Remiantis gautų keleivių vežimo būtinųjų sąnaudų procentiniu lygiu visose įmonės pervežimų vidaus vandenų keliais būtinosiose sąnaudose skaičiuojamos keleivių vežimo būtinosios sąnaudos pagal atskirus sąnaudų straipsnius ir gauti rezultatai surašomi į lentelę (3 priedas).

V. PELNO NUSTATYMAS

15. Vadovaudamasis vidaus vandenų transportui keliamais reikalavimais, galiojančiais įstatymais, Vyriausybės bei Finansų ministerijos norminiais dokumentais, bendrojo pelno poreikį vežėjas apskaičiuoja pagal formulę:

, kur

PL_b – bendrasis pelnas, tūkst. Lt;

TR_im – Komisijos įvertintas ilgalaikis materialusis turtas, tūkst. Lt;

N_p – trejų metų Vyriausybės obligacijų metinių palūkanų normų pirminėje rinkoje vidurkis, procentais;

N_r – koeficientas, įvertinantis rinkos rizikos faktorius, procentais.

16. Patikrinus suskaičiuotą bendrojo pelno dydį pagal pelningumo koeficientus, nuo kurių priklauso ilgalaikių pajamų gavimas, įvertinus realią situaciją vertybinių popierių bei keleivių vežimo rinkose, suskaičiuotas bendrojo pelno dydis gali būti koreguojamas.

17. Įmonės, vykdančios įvairių rūšių pervežimus ta pačia vidaus vandenų transporto priemone, bendrąjį pelną tarp atskirų pervežimo rūšių paskirsto taikydamos procentinį-santykinį metodą, įvertinus faktines pajamas už vykdomus pervežimus bei jiems atlikti būtinas sąnaudas.

VI. TARIFŲ MAKSIMALIŲ DYDŽIŲ NUSTATYMAS

18. Keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis tarifai nustatomi įvertinus planuojamas pajamas ir planuojamą keleivių skaičių.

19. Pajamos įmonės rentabiliai veiklai užtikrinti skaičiuojamos pagal formulę:

, kur

S – būtinosios sąnaudos, tūkst. Lt;

PL_b – planuojamas pelnas, tūkst. Lt.

20. Remiantis trejų paskutinių metų įmonės faktiniais rezultatais, nustatomas pajamų, gautų už keleivių vežimą vidaus vandenų transporto priemonėmis, procentinis lyginamasis dydis bendrose įmonės pervežimų vidaus vandenų keliais pajamose bei suskaičiuojamos pajamos, planuojamos gauti už keleivių vežimą vidaus vandenų transporto priemonėmis.

21. Vadovaujantis palyginamuoju kelerių metų (ne mažiau kaip trejų) vidutinių dydžių principu, nustatomas prognozuojamas vežtinų keleivių skaičius.

22. Keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis maksimalus tarifas apskaičiuojamas pagal formulę:

, kur

T_max – keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis maksimalus tarifas, Lt;

P_k – planuojamos pajamos už keleivių vežimą, tūkst. Lt;

K – planuojamas vežtinų keleivių skaičius, tūkstančiais.

VII. PRAŠYMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

23. Komisija, gavusi vežėjų prašymus suderinti tarifų maksimalius dydžius, per 10 darbo dienų patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, priima galutinį sprendimą dėl vežėjų prašymų įregistravimo ir apie tai informuoja pareiškėjus.

24. Nagrinėjant pateiktus vežėjų prašymus, remiamasi praėjusių trejų metų ūkinės ir finansinės veiklos faktiniais rezultatais, atsižvelgiama į rinkoje susiklosčiusią keleivių vežimo paklausą ir pasiūlą, mokesčių pasikeitimus, infliaciją ir kitus veiksnius, turinčius įtakos tarifų lygiui. Laikomasi nuostatos, kad tarifai apmokėtų būtinąsias sąnaudas, užtikrintų plėtrą sąlygojantį pelną.

25. Komisija tikrina vežėjų pateiktas įmonių visų pervežimų bei keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis būtinųjų sąnaudų suvestines. Būtinųjų sąnaudų struktūra pateikiama pagal 2 priedo bei 3 priedo formos lenteles.

26. Vidaus vandenų transporto įmonės rodiklių suvestinėje pagal 1 priedo formos lentelę įvertinami pateikti duomenys apie šios veiklos pajamas, pelną (nuostolį), kompensacijas už keleivių, turinčių teisę į lengvatas, vežimą, dotacijas už visuomeninių įsipareigojimų vykdymą, reisų skaičių, pervežtų keleivių bei visų rūšių transporto priemonių skaičių ir t. t. Jeigu planuojama naujus tarifų maksimalius dydžius pradėti taikyti ne nuo metų pradžios, veiklos rodiklius būtina apskaičiuoti ir pateikti išskiriant laikotarpį iki naujų tarifų maksimalių dydžių taikymo pradžios ir po to.

27. Vidaus vandenų transporto įmonės tarifų maksimalių dydžių pasikeitimo rezultatų lentelėje pagal 4 priedo formos lentelę nagrinėjami pateikti tarifų maksimalių dydžių pasikeitimo rezultatai įmonės metinėse pajamose. Pasikeitimo rezultatai apskaičiuojami pagal faktines praėjusio laikotarpio pervežtų keleivių bei visų rūšių transporto priemonių apimtis.

28. Komisija ne vėliau kaip per 40 dienų nuo sprendimo įregistruoti vežėjų prašymus išnagrinėja pateiktas medžiagas, priima galutinius sprendimus ir informuoja vežėjus.

29. Komisija turi teisę pareikalauti iš vežėjų papildomų duomenų ar aiškinimų, kurių reikia sprendimams dėl tarifų maksimalių dydžių suderinimo priimti. Jei vežėjai dėl nepateisinamų priežasčių per nurodytą laiką nepateikia prašomų papildomų duomenų ar aiškinimų, prašymų svarstymas nutraukiamas ir pateikti prašymai grąžinami pareiškėjams.

30. Komisijos galutiniai sprendimai dėl vežėjų pateiktų prašymų suderinti keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis tarifų maksimalius dydžius priimami posėdžių metu.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Komisijai suderinus keleivių vežimo vidaus vandenų transporto priemonėmis tarifų maksimalius dydžius, vežėjai kainoraščius nusistato patys ir prieš 10 kalendorinių dienų iki jų taikymo pradžios privalo per žiniasklaidos priemones informuoti visuomenę apie tarifų pakeitimus ir paaiškinti to priežastis.

______________

1 priedas

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO ĮMONĖS RODIKLIŲ SUVESTINĖ

Eil. Nr.	Rodikliai	Matavimo vnt.	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	____ m. projektas
1.	Sąnaudos	tūkst. Lt
2.	Pajamos	“
2.1.	už transporto vežimą	“
2.2.	už keleivių vežimą	“
2.3.	kompensacijos už keleivių, turinčių teisę į lengvatas, vežimą	“
2.4.	dotacijos už visuomeninių įsipareigojimų vykdymą	“
2.5.	už nuomą	“
2.6.	kitos pajamos	“
3.	Pelnas (nuostolis)	“
3.1.	privalomieji mokėjimai iš pelno į biudžetą	“
3.2.	įmonės disponuojamas pelnas	“
3.2.1.	atskaitymai iš pelno į privalomąjį rezervą	“
3.2.2.	nepaskirstytinas rezervas	“
3.2.2.1.	lėšos investicijoms	“
3.2.2.2.	paskirstytinas rezervas	“
3.2.2.2.1.	lėšos socialinėms reikmėms	“
3.2.2.2.2.	dividendai	“
3.2.2.2.3.	metiniai išmokėjimai (tantjemos)	“
3.2.2.2.4.	kitoms reikmėms	“
4.	Apskaičiuota kompensacijų už keleivių, turinčių teisę į lengvatas, vežimą	“
5.	Apskaičiuota dotacijų už visuomeninių įsipareigojimų vykdymą	“
6.	Reisų pagal tvarkaraštį skaičius	vnt.
7.	Pervežta keleivių	tūkst. kel.
8.	Pervežta visų rūšių transporto priemonių	tūkst.
9.	Įstatinis kapitalas	tūkst. Lt
9.1.	valstybės	“
9.2.	savivaldybių	“
9.3.	privatus	“

Įmonės vadovas               __________________                 ________________________

                                                                                       (parašas)                                                       (vardas, pavardė)

______________

2 priedas

ĮMONĖS PERVEŽIMŲ VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Sąnaudų straipsniai	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	Projektas ____ m.
1.	Sąnaudos, iš viso:
2.	Tiesioginės sąnaudos, iš viso:
2.1.	Tiesioginės materialinės sąnaudos:
2.1.1.	dyz. kuras
2.1.2.	tepalai
2.1.3.	atsarginės dalys
2.1.4.	kitos materialinės sąnaudos
2.2.	Tiesioginio darbo sąnaudos:
2.2.1.	Atlyginimai
2.2.2.	Soc. draudimo įmokos
2.3.	Amortizacijos sąnaudos
2.4.	Draudimo sąnaudos
3.	Netiesioginės sąnaudos, iš viso:
3.1.	Valdymo sąnaudos:
3.1.1.	administracijos atlyginimai ir soc. draudimo įmokos
3.1.2.	kanceliarinės, pašto, telefono sąnaudos
3.1.3.	kitos
3.2.	Mokesčiai:
3.2.1.	kelių
3.2.2.	žemės
3.2.3.	turto
3.2.4.	aplinkos teršimo
3.2.5.	kiti
3.3.	Bendros ūkinės sąnaudos:
3.3.1.	atlyginimai ir soc. draudimo įmokos
3.3.2.	pastatų, įrenginių ir įmonės teritorijos sąnaudos
3.3.3.	vandentiekio ir kanalizacijos sąnaudos
3.3.4.	sąnaudos kurui, šildymui ir elektros energijai
3.3.5.	ilgalaikio turto (be transporto priemonių) einamojo remonto sąnaudos
3.3.6.	ilgalaikio turto (be transporto priemonių) amortizacijos sąnaudos
3.3.7.	ūkio transporto sąnaudos
3.3.8.	kitos
3.4.	Palūkanos už banko kreditus, įmokos už paskolų garantijas ir kreditų aptarnavimą

Įmonės vadovas               __________________                 ________________________

                                                                                       (parašas)                                                       (vardas, pavardė)

PASTABA. Lentelę pildo tik įmonės, vykdančios įvairių rūšių pervežimus ta pačia vidaus vandenų transporto priemone.

______________

3 priedas

KELEIVIŲ VEŽIMO VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMIS BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SUVESTINĖ

(tūkst. Lt)

Eil. Nr.	Sąnaudų straipsniai	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	____ m. ataskaita	Projektas ____ m.
1.	Sąnaudos, iš viso:
2.	Tiesioginės sąnaudos, iš viso:
2.1.	Tiesioginės materialinės sąnaudos:
2.1.1.	dyz. kuras
2.1.2.	tepalai
2.1.3.	atsarginės dalys
2.1.4.	kitos materialinės sąnaudos
2.2.	Tiesioginio darbo sąnaudos:
2.2.1.	Atlyginimai
2.2.2.	Soc. draudimo įmokos
2.3.	Amortizacijos sąnaudos
2.4.	Draudimo sąnaudos
3.	Netiesioginės sąnaudos, iš viso:
3.1.	Valdymo sąnaudos:
3.1.1.	administracijos atlyginimai ir soc. draudimo įmokos
3.1.2.	kanceliarinės, pašto, telefono sąnaudos
3.1.3.	kitos
3.2.	Mokesčiai:
3.2.1.	kelių
3.2.2.	žemės
3.2.3.	turto
3.2.4.	aplinkos teršimo
3.2.5.	kiti
3.3.	Bendros ūkinės sąnaudos:
3.3.1.	atlyginimai ir soc. draudimo įmokos
3.3.2.	pastatų, įrenginių ir įmonės teritorijos sąnaudos
3.3.3.	vandentiekio ir kanalizacijos sąnaudos
3.3.4.	sąnaudos kurui, šildymui ir elektros energijai
3.3.5.	ilgalaikio turto (be transporto priemonių) einamojo remonto sąnaudos
3.3.6.	ilgalaikio turto (be transporto priemonių) amortizacijos sąnaudos
3.3.7.	ūkio transporto sąnaudos
3.3.8.	kitos
3.4.	Palūkanos už banko kreditus, įmokos už paskolų garantijas ir kreditų aptarnavimą.

Įmonės vadovas               __________________                 ________________________

                                                                                       (parašas)                                                       (vardas, pavardė)

______________

4 priedas

VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO ĮMONĖS TARIFŲ MAKSIMALIŲ DYDŽIŲ PASIKEITIMO REZULTATŲ LENTELĖ

Pervežimai	Pervežta, tūkstančiais	Tarifas, Lt		Pajamos, tūkst. Lt		Pelnas, tūkst. Lt		Pajamų didėjimas, %
		galiojantis	projektas	____ m. ataskaita	projektas	____ m. ataskaita	projektas
Keleivių
Visų rūšių transporto priemonių		–	–

Įmonės vadovas               __________________                 ________________________

                                                                                       (parašas)                                                       (vardas, pavardė)

______________