LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 121: 2007 „GYDYTOJAS ONKOLOGAS CHEMOTERAPEUTAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-712
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 121: 2007 „Gydytojas onkologas chemoterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu
Nr. V-712
GYDYTOJAS ONKOLOGAS CHEMOTERAPEUTAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo onkologo chemoterapeuto veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi tokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin.,1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 44-1247);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“ (Žin., 2003, Nr. 104-4667);
3.8. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 „Dėl Lietuvos sveikatos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 64-1842);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);
3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-759 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 95: 2005 „Radiacinė sauga ir kokybės laidavimas taikant spindulinę terapiją“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 124-4429).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
onkologija chemoterapija – klinikinė disciplina, nagrinėjanti priešnavikinių medikamentų ir jų derinių su jonizuojančiąja spinduliuote naudojimą onkologinėms ir kai kurioms neonkologinėms ligoms gydyti;
gydytojas onkologas chemoterapeutas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinę kvalifikaciją;
gydytojo onkologo chemoterapeuto praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo onkologo chemoterapeuto, turinčio medicinos praktikos licenciją, patvirtinančią, kad jis turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinę kvalifikaciją, atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti onkologinių ligų profilaktiką, diagnostiką, gydymą naudojant priešnavikinius medikamentus ir jų derinius su jonizuojančiąja spinduliuote bei kai kurių neonkologinių ligų gydymą.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir chemoterapinės onkologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo onkologo chemoterapeuto praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią Medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo onkologo chemoterapeuto praktika.
7. Gydytojas onkologas chemoterapeutas verčiasi gydytojo onkologo chemoterapeuto praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją onkologijos chemoterapijos paslaugoms teikti.
8. Gydytojas onkologas chemoterapeutas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo onkologo chemoterapeuto praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10.2. turėti asmeninį medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.6. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.9. pagal kompetenciją teikti siūlymus gydytojų profesinėms draugijoms, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, apskričių ir savivaldybių gydytojams, sveikatos priežiūros įstaigų administracijai, kaip gerinti onkologinių ligų diagnostiką, chemoterapiją, chemoradioterapiją, reabilitaciją ir profilaktiką;
10.11. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;
10.13. dalyvauti mokslo tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, naujų medicininių ir informacinių technologijų kūrime ir diegime;
10.14. reikalauti iš darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, įrenginiai, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės, medicinos įrangos priežiūra ir jos atnaujinimas), nurodytas kiekvienos diagnostinės ar gydomosios procedūros metodikoje;
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas onkologas chemoterapeutas privalo:
11.2. nepriskirtais gydytojo onkologo chemoterapeuto kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.3. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.4. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei stiprinimo priemones;
11.10. paaiškinti gydytojo onkologo chemoterapeuto praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
11.12. kvalifikuotai pagal savo kompetenciją diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas onkologines ir kai kurias neonkologines ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones;
11.14. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.15. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ligą, skirti gydymą bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.16. nustatyta tvarka pranešti atsakingoms institucijoms apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis ar šalutinį vaistų poveikį;
11.17. nustatyta tvarka pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju, šaunamuoju ginklu ir kitus smurtinius sužalojimus;
11.18. laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo onkologo chemoterapeuto profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją atsižvelgiant į nuolatinę onkologijos chemoterapijos mokslo ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi žinoti:
13.11. onkologinės chirurgijos gydymo principus, radikalumo rodiklius, galimybes ir vietą kompleksiniame gydyme;
13.12. vėžio etiopatogenezę, kanceroangiogenezę, vėžinės ląstelės biologiją, vėžinių ląstelių dauginimosi ir užprogramuotos mirties (apoptozės) mechanizmus;
13.13. onkologinės patologijos priežastis, jos ląstelinius, biocheminius, imunologinius mechanizmus ir jų farmakologinės korekcijos būdus;
13.15. onkologinio proceso stebėsenos bei paciento ištyrimo plano nustatymo principus po pravesto kombinuoto gydymo;
13.17. diagnostinius šių ligų kriterijus:
14. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi išmanyti:
15. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi mokėti:
15.3. pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):
15.3.15. kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų gerybinius navikus D15 (išskyrus širdį D.15.1);
15.3.38. vidurinės ausies, kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D38;
15.3.47. kitus limfinių, kraujodaros ir jiems giminingų audinių nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D47;
15.3.118. nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinius navikus C72;
16. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi gebėti atlikti:
16.6. kvėpavimo, virškinimo, urologinės, ginekologinės, neurologinės, judėjimo, širdies ir kraujagyslių sistemų, psichosomatinės būsenos įvertinimą;
17. Gydytojas onkologas chemoterapeutas turi gebėti įvertinti gydymo poveikį, gydymo naudą remiantis įrodymais pagrįsta medicina ir nutraukti onkologinę chemoterapiją, jei tai gali kelti pavojų ligonio sveikatai.
18. Gydytojas onkologas chemoterapeutas gali skirti hormoninį gydymą, imunoterapiją ir kitus priešnavikinius vaistus piktybiniais navikais sergantiems pacientams.
VIII. ATSAKOMYBĖ